Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-331-210/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
e2A-331-210/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
R. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-331-210/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04470-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.;2.5.10.5.2.17.;3.3.1.21.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RE Gruop“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5781-949/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RE Group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Katalonija“, ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas B UAB „RE Group“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š. 897,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad UAB „RE Group“ buvo iškelta bankroto byla, patvirtinti 24881,98 Lt (7206,32 Eur) šios įmonės kreditoriniai reikalavimai, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina. Bendrovės direktoriumi nuo įregistravimo dienos iki 2013-03-18 buvo atsakovas R. Š., kuris neperdavė bankroto administratoriui jokio turto. Bankroto proceso metu iš UAB „Omnitel“ buvo gauta informacija, kad įmonė 2011-02-15 lengvatinėmis sąlygomis už 1 Lt įsigijo 3099 Lt (897,53 Eur) su PVM vertės telefono aparatą „Iphone 4 16GB Black“, kuris į bendrovės apskaitą nebuvo įtrauktas nei kaip ilgalaikis, nei kaip trumpalaikis turtas ir nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Įmonė telefoną ketino naudoti 24 mėnesius ir iš viso buvo sumokėjusi 773,09 Lt (223,90 Eur) už telefono aparatą. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra sumokėjęs nurodytą sumą, byloje nėra, todėl, nustačius atsakovo R. Š. civilinės atsakomybės sąlygas, priteistina iš jo žala.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. Š. su ieškiniu nesutiko, nes ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl nėra ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas svarbia aplinkybe pripažino tai, kad turtas buvo įsigytas už simbolinę 1 Lt kainą. Minėtas telefono aparatas buvo įtrauktas į 2011 m. gruodžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio (toliau–PVM) deklaraciją ir 2011-10-14 buvo atiduotas naudoti, todėl teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog įsigytas telefono aparatas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Byloje teismas nustatė, kad telefonas į apskaitą buvo įtrauktas faktine įsigijimo savikaina ir pagal faktiškai sumokėtą kainą galėjo būti priskirtas trumpalaikiam įmonės turtui. Tokiu atveju pradėjus telefoną naudoti bendrovės darbuotojui (direktoriui), jis turėjo būti nurašytas į veiklos sąnaudas. UAB „RE Group“ tam tikrą laikotarpį mokėjo už ryšio paslaugas ir abonentinį mokestį, patirdama sąnaudas ir jas fiksuodama, taip sumokėdama 773,09 Lt (223,90 Eur) dalį įsipareigojimų pagal pateiktą susitarimą su UAB „Omnitel“. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog telefono aparatas nebuvo įtrauktas į UAB „Re Group“ buhalterinę apskaitą, taip pat neįrodė ir aplinkybės, kad šis turtas būtinai turėjo būti įtrauktas į įmonės ilgalaikio materialiojo turto apskaitą ir į ją nepagrįstai neįtrauktas (CPK 178 str.). Įvertinęs tai, kad telefono aparatas buvo atiduotas naudoti bendrovės vadovui (t. y. teisėtai perleistas trečiajam asmeniui), taip jis buvo nurašytas į veiklos sąnaudas, kurios buvo fiksuojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nenustatęs jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad telefono aparato įmonė galėjo netekti neteisėtai, teismas sprendė, kad aplinkybės, jog telefono aparatas turėjo būti perduotas bankroto administratoriui ir neatlikdamas šių veiksmų atsakovas elgėsi neteisėtai bei padarė bendrovei žalą, neįrodė. Ieškovo reikalavimą dėl žalos iš atsakovo priteisimo, nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Atmetęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas B UAB „RE Group“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Iškėlus bankroto bylą ir neperdavus turto bankroto administratoriui yra paneigiamas LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau– IBĮ) 10 str. 7 d. 1 p. normos pagrindinis tikslas – iš bendrovės turto, perduoto bankroto administratoriui, patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus.

6.2. UAB „RE Group“ lengvatinėmis sąlygomis įsigijo telefono aparatą, kuriam buvo suteikta nuolaida, kuri vėliau buvo įskaičiuojama į vėlesnių jo eksploatavimo paslaugų kainą, todėl telefono aparato įsigijimo savikaina yra didesnė.

6.3. Telefono aparatas turėjo būti laikomas ilgalaikiu turtu, kuris turėjo būti perduotas bankroto administratoriui, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir nevertino, skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles, be to, klaidingai interpretavo materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Š. prašo skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais.

7.1. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą reglamentavimą, mobiliojo ryšio aparatas pagrįstai buvo įvertintas 1 Lt ir neprivalėjo būti įtrauktas į ieškovo ilgalaikio turto apskaitą, teisingai buvo pripažintas trumpalaikiu turtu ir nurašytas kaip veiklos sąnaudos.

7.2. Civilinėje byloje Nr. 2-281-907/2015 bei civilinėje byloje Nr. e2-5781-949/2015 buvo pareikšti tapatūs ieškiniai, todėl įsigaliojus apeliacinės instancijos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2A-636-440/2015, kuriuo iš atsakovo priteista 3510,78 Eur, yra visiškai patenkintas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo į šią sumą įtraukiant ir sumą, kuri yra laikoma ieškovo patirta žala, atsiradusia dėl įsipareigojimų kreditoriui UAB „Omnitel“ nevykdymo. Kadangi žala, atsiradusi dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo kreditoriui UAB „Omnitel“, yra priteista iš atsakovo, jam nekyla pareiga antrą kartą atlyginti tą pačią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo ginčas dėl B UAB „RE gruop“ vadovo civilinės atsakomybės, neperdavus administratoriui įmonės turto – telefono aparato „Iphone 4 16GB Black“, įgyto lengvatinėmis sąlygomis už 1 Lt, jo vertė 897,53 Eur, taikymo.

9. Apelianto teigimu, iškėlus bankroto bylą ir neperdavus turto bankroto administratoriui, yra paneigiamas ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. normos tikslas. Tokiai apelianto pozicijai pritartina, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas žalą ir atsakovo atsakomybę kildina dėl įmonėje neišsaugoto ir bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto, įmonei iškėlus bankroto bylą, ir šis turtas galėtų būti panaudotas atsikaityti su kreditoriais. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Atsakovo teigimu, šis turtas buvo apskaitytas teisingai ir pareigos perduoti šį turtą bankroto administratoriui jis neturėjo. Teismui skundžiamu teismo sprendimu nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto nėra pagrindo pripažinti ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nuostatos pažeidimą.

10. Apeliantas įsitikinęs, kad UAB „RE Group“ įsigijus telefono aparatą už 1 Lt su suteikta 3098,00 Lt nuolaida, kuri vėliau buvo įskaičiuojama į vėlesnių jo eksploatavimo paslaugų kainą, leidžia pripažinti didesnę telefono aparato įsigijimo savikainą. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu teismas nesutinka.

11. Pažymėtina tai, kad iš UAB „Omnitel“ telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis nurodytų sąlygų matyti, kad UAB „RE Group“, atstovaujama direktoriaus R. Š., įsigijo telefoną „Iphone 4 16GB Black|“, kurio kaina (su PVM) 3099,00 Lt (897,53 Eur), akcijos kaina 1 Lt, ir ieškovas įsipareigojo sumokėti 1,00 Lt su PVM, abonentui suteikta 3098,00 Lt nuolaida, ieškovas pasirašė sutartį 24 mėnesiams ir įsipareigojo mokėti 48,51 Lt (su PVM) (40,09 Lt be PVM) per mėnesį mokėjimo plano „Universal 99“ bei 50,49 Lt su PVM (41,73 Lt be PVM) per mėnesį įrangos mokesčius. Be to, UAB „Omnitel“ 2011-02-21 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 779469 nurodyta, kad telefono „Iphone 4 16GB Black“ vieneto kaina yra 2561,16 Lt be PVM, o nuolaida pagal patvirtintą tvarką telefono aparatams yra 2560,33 Lt be PVM, taigi ieškovas už įsigyjamą telefoną sumokėjo 1 Lt, tai patvirtina mokėjimo kvitas ir 2011-02-28 avanso apyskaita (25–27 b. l.). Ieškovo pateikti avanso apyskaitos duomenys patvirtina, kad UAB „RE Group“ tam tikrą laikotarpį UAB „Omnitel“ mokėjo už ryšio paslaugas ir abonentinį mokestį, sumokėta 773,09 Lt (223,90 Eur) suma, kuri priskirta prie patirtų įmonės sąnaudų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nelaiko reikšmingu apelianto teiginio, kad telefono aparato įsigijimo kaina yra sumažinta būsimų didesnių išlaidų sąskaita, tai iš esmės lemia didesnę savikainos kainą. Todėl neteisus apeliantas teigdamas, kad įsigyto telefono aparato nuolaida buvo įskaičiuojama į vėlesnių jo eksploatavimo paslaugų kainą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti didesnės šio telefono aparato įsigijimo vertės.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad telefono aparatas turėjo būti laikomas ilgalaikiu turtu, kuris turėjo būti įtrauktas į įmonės ilgalaikio materialiojo turto apskaitą ir perduotas bankroto administratoriui.

13. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas telefono aparto priskyrimo prie įmonės ilgalaikio materialiojo turto klausimą, pagrįstai rėmėsi byloje nustatyta aplinkybe, kad turtas buvo įsigytas už simbolinę 1 Lt kainą. Nustatant, koks turtas gali būti priskirtas prie ilgalaikio turto, teismas pagrįstai vadovavosi Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 38.1 ir 40 punktais, todėl atmestinas apelianto teiginys, jog įsigytas telefono aparatas turėjo būti laikomas ilgalaikiu turtu. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad telefono aparatas buvo įtrauktas į 2011 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją ir 2011-10-14 buvo atiduotas naudoti, todėl nėra pagrindo abejonėms dėl telefono aparato įtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą. Akivaizdu, kad telefonas į apskaitą buvo įtrauktas faktine įsigijimo savikaina ir pagal faktiškai sumokėtą kainą priskirtas trumpalaikiam įmonės turtui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadoms, kad įsigytas mobiliojo ryšio telefono aparatas pagrįstai įvertintas 1 Lt, todėl neturėjo būti įtrauktas į ieškovo ilgalaikio turto apskaitą, pagrįstai šis turtas pripažintas trumpalaikiu ir nurašytas kaip veiklos sąnaudos. Nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl žalos iš atsakovo priteisimo atmestas teisėtai ir pagrįstai.

14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą dėl pareikštų ieškinių tapatumo. Tačiau pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi išsprendus ginčą dėl atsakovo atsakomybės už ieškovui sukeltą žalą, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, iš atsakovo priteista žala apima ir dalį UAB Omnitel“ prisiimtų įsipareigojimų šiam kreditoriui.

15. Remiantis aukščiau aptartais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

16. Atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius