- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- e2-5781-949/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04470-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- BUAB „RE Group“
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, dalyvaujant ieškovo BUAB „RE Group“, atstovaujamo bankroto administratoriaus „Katalonija“ UAB, atstovui advokato padėjėjui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „RE Group“, atstovaujamo bankroto administratoriaus „Katalonija“ UAB, ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. Š. 897,53 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, paaiškino, kad UAB „RE Group“ buvo iškelta bankroto byla, 2013-10-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi BUAB „RE Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina. 2014-02-18 nutartimi patvirtinti 24881,98 Lt (7206,32 Eur) šios įmonės kreditoriniai reikalavimai. Bendrovės direktoriumi nuo įregistravimo dienos iki 2013-03-18 buvo atsakovas R. Š., kuris neperdavė bankroto administratoriui jokio turto, informavo, kad 2013-03-12 dienai ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Bankroto proceso metu iš UAB „Omnitel“ buvo gauta informacija, kad įmonė 2011-02-15 lengvatinėmis sąlygomis už 1 Lt įsigijo 3099 Lt (897,53 Eur) su PVM vertės telefono aparatą (duomenys neskelbtini), kuris bendrovės apskaitoje nebuvo apskaitytas nei kaip ilgalaikis, nei kaip trumpalaikis turtas ir nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Atsakovas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bendrovėje neapskaitė minėto telefono aparato ir bankroto bylą iškėlusio teismo nutartimi įpareigotas perduoti turtą bankroto administratoriui, šios pareigos neįvykdė, padarydamas įmonei ir jos kreditoriams 897,53 Eur žalą, kurią ieškovas iš atsakovo prašo priteisti. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą bei 12 verslo apskaitos standartą, telefonas priskirtinas ilgalaikiam turtui, pats atsakovas, nors ir neperdavė bankroto administratoriui jokių tai patvirtinančių dokumentų, pripažįsta, kad turtas, kurio vertė viršija 1000 Lt (289,62 Eur), turėjo būti priskiriamas ilgalaikiam turtui. Pagal pateiktus dokumentus įmonė telefoną ketino naudoti 24 mėnesius ir šiuo laikotarpiu mokėti įmokas už suteiktas paslaugas, mokamas įmokas įtraukiant į įmonės sąnaudas. Pagal pateiktas sąskaitas – faktūras bendrovė buvo iš viso sumokėjusi 773,09 Lt (223,90 Eur) už telefono aparatą. Jeigu už telefono aparatą būtų buvusi sumokėta visa 3099 Lt (897,53 Eur) suma iš karto, tai tokiu atveju įmonės buhalterinėje apskaitoje būtų buvusi nurodyta telefono likutinė vertė. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra sumokėjęs nurodytą sumą, byloje nėra, į pretenziją atlyginti nurodytą žalą atsakovas nereagavo, todėl žalą iš jo prašo priteisti. Mano, kad yra nustatytos visos atsakovo R. Š. civilinės atsakomybės sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes įmonė buvo nustačiusi, jog įmonės minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė buvo 1000 Lt, kas atitinka 289,62 Eur, todėl už 1 Lt iš UAB „Omnitel“ 2011-02-15 įsigytas ieškinyje nurodytas telefono aparatas nebuvo laikomas ilgalaikiu turtu, dėl ko atsakovas neturėjo pareigos bendrovės įsigyto turto apskaityti kaip ilgalaikio. Pažymėjo, kad UAB „RE Group“ įsigijusi telefoną, kuris buvo laikomas trumpalaikiu turtu, vadovaudamasi LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, jį nurašė, įmonės buhalterei pasirašytinai PVM sąskaitoje – faktūroje atlikus įrašą, kad telefono aparatas yra atiduodamas naudoti, todėl toks trumpalaikis turtas pagrįstai buvo išbrauktas iš įmonės balanso. Dėl to atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes bankroto administratoriui perdavė visus dokumentus ir pagrįstai nurodė, jog ilgalaikio turto įmonė neturėjo. Mano, kad ieškovas neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, todėl negalima konstatuoti ir kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
Atsakovas R. Š. į teismo posėdį neatvyko dėl nenustatytų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. Š. BUAB „RE Group“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2009-06-04 iki 2013-03-18. 2013-02-27 Šiaulių apygardos teismas iškėlė ieškovui UAB „RE Group“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Katalonija“ (buvęs pavadinimas UAB „Administravimas“). 2013-04-02 pranešimu R. Š. pranešė, kad 2013-03-12 UAB „RE Group“ ilgalaikio turto neturi. 2013-04-16 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu atsakovas R. Š. perdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios UAB „RE Group“ įmonės dokumentus bei 2013-04-22 - antspaudą. 2013-10-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi BUAB „RE Group“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. 2014-02-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo patikslinti įmonės kreditorių kreditoriniai reikalavimai - 24881,98 Lt (7206,32 Eur) sumai. Iš UAB Omnitel ieškovui pateiktų telefonų aparatų pardavimo lengvatinėmis sąlygomis nurodytų sąlygų matyti, kad UAB „RE Group“, atstovaujama direktoriaus R. Š., įsigijo telefoną (duomenys neskelbtini), kurio kaina (su PVM) 3099,00 Lt (897,53 Eur), akcijos kaina 1 Lt ir ieškovas įsipareigojo sumokėti 1,00 Lt su PVM, abonentui suteikta 3098,00 Lt nuolaida, ieškovas pasirašė sutartį 24 mėnesiams ir įsipareigojo mokėti 48,51 Lt (su PVM) (40,09 Lt be PVM)/mėn. mokėjimo plano „Universal 99“ bei 50,49 Lt su PVM (41,73 Lt be PVM)/mėn. įrangos mokesčius. Pagal UAB „Omnitel“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ieškovas už įsigyjamą telefoną sumokėjo 1 Lt, tai patvirtina mokėjimo kvitas ir 2011-02-28 avanso apyskaita, PVM sąskaitoje – faktūroje pažymėta, kad telefonas atiduotas naudoti 2011-10-14. Pateikti avanso apyskaitos duomenys patvirtina, kad UAB „Omnitel“ buvo atliekami mokėjimai ir dalis įsipareigojimų pagal susitarimą buvo įvykdyta, įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti UB „Omnitel“ kreditoriniai reikalavimai 5546,70 Lt (1606,44 Eur) sumai.
BUAB „RE Group“ bankroto administratorius teigia, kad jam nebuvo perduotas ieškinyje nurodytas įmonės ilgalaikis turtas - telefono aparatas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3099 Lt (897,53 Eur), dėl to BUAB „RE Group“ buvo padaryta telefono aparato vertės dydžio žala. Atsakovas neginčijo aplinkybių, kad jis buvo įmonės direktorius ir kad neperdavė bankroto administratoriui ieškinyje nurodyto turto, tačiau teigė, kad pagal teisės aktų reikalavimus šis turtas buvo apskaitytas teisingai ir pareigos perduoti šį turtą bankroto administratoriui jis neturėjo. Dėl to reikalavimai dėl žalos atlyginimo jam pareikšti nepagrįstai.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str 1 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Turtinė prievolė atlyginti nuostolius (žalą) kyla tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.), žalai (nuostoliams) (6.249 str.), kaltei (6.248 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (6.247 str.).
CK 2.87 str. įtvirtinta, kad, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 d.) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; Nr. 3K-3-64/2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas žalą ir atsakovo atsakomybę faktiškai kildina dėl įmonėje neišsaugoto ir bankroto administratoriui neperduoto įmonės turto, įmonei iškėlus bankroto bylą, kuris galėtų būti panaudotas atsikaitymams su kreditoriais.
Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p. nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Taigi, esant minėtoms kreditorių interesų gynimo garantijoms, teisiniai žalos atlyginimo santykiai šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės (jos kreditorių) ir buvusio šios įmonės administracijos vadovo.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 str. 7 d. 1 p. numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Todėl kai administratoriui perduotuose kreditorių dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai (šiuo atveju bendrovės vadovas).
Nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad įmonei padaryta žala ir ši žala padaryta netekus turto, t.y., jo neišsaugojus ar pasisavinus (CK 6.249 str. 1 d.). Turto neišsaugojimas ar pasisavinimas turi būti patvirtinamas tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojų parodymais ar kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas.
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškinyje nurodytas telefono aparatas buvo įsigytas. Teismas iš esmės sutinka su ieškovo nurodytais argumentais, kad įsigytas telefono aparatas pagal teisės aktų reikalavimus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes priskirtinas įmonės ilgalaikiam materialiajam turtui (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 7 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad turtas buvo įsigytas už simbolinę 1 Lt kainą, todėl būtina nustatyti, ar šis turtas būtinai turėjo būti įtrauktas į įmonės ilgalaikio turto apskaitą. Pagal minėto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 38.1 ir 40 punktus, ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus investicinį, jį įsigijus ar pasigaminus, registruojamas apskaitoje įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į įmonės pasirinktą apskaitos politiką, jis gali būti apskaitoma įsigijimo savikaina; jei įmonės apskaitos politikoje numatyta ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruoti įsigijimo savikaina, tai finansinėse ataskaitose jis parodomas įsigijimo savikaina, iš kurios atimtos sukaupta nusidėvėjimo ir jo vertės sumažėjimo sumos. Iš byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitoje – faktūroje atliktų vyr. buhalterės įrašų matyti, kad minėtas telefono aparatas buvo įtrauktas į 2011-12 mėnesio PVM deklaraciją ir 2011-10-14 buvo atiduotas naudoti, dėl to darytina išvada, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog įsigytas telefono aparatas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog telefonas į apskaitą buvo įtrauktas faktine įsigijimo savikaina ir pagal faktiškai sumokėtą kainą galėjo būti priskirtas trumpalaikiam įmonės turtui. Tokiu atveju pradėjus telefoną naudoti bendrovės darbuotojui (direktoriui), jis turėjo būti nurašytas į veiklos sąnaudas. Ieškovo pateikti avanso apyskaitos duomenys patvirtina, kad UAB „RE Group“ tam tikrą laikotarpį UAB „Omnitel“ mokėjo už ryšio paslaugas ir abonentinį mokestį, tokiu būdu patirdama sąnaudas ir jas fiksuodama, tokiu būdu dalį įsipareigojimų pagal pateiktą susitarimą su UAB „Omnitel“ įvykdė. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad atlikti mokėjimai turėtų būti priskiriami įmonės sąnaudoms, ir už telefono aparatą pagal sąskaitas – faktūras bendrovė buvo iš viso sumokėjusi 773,09 Lt (223,90 Eur). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog telefono aparatas nebuvo įtrauktas į UAB „Re Group“ buhalterinę apskaitą, taip pat neįrodė ir aplinkybės, kad šis turtas būtinai turėjo būti įtrauktas į įmonės ilgalaikio materialiojo turto apskaitą ir į ją nepagrįstai neįtrauktas (CPK 178 str.). Įvertinęs tai, kad telefono aparatas buvo atiduotas naudoti bendrovės vadovui (t.y. teisėtai perleistas trečiajam asmeniui), tokiu būdu jis buvo nurašytas į veiklos sąnaudas, kurios buvo fiksuojamos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nenustatęs jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad telefono aparato įmonė galėjo netekti neteisėtai, teismas sprendžia, kad aplinkybės, jog telefono aparatas turėjo būti perduotas bankroto administratoriui ir neatlikdamas šių veiksmų atsakovas elgėsi neteisėtai bei padarė bendrovei žalą neįrodė. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovo reikalavimas dėl žalos iš atsakovo priteisimo nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteisimos visos jo turėtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašė atsiliepime į ieškinį priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, šis jo prašymas netenkintinas.
Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš ieškovo, kadangi jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.