- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-641-519/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00476-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto L. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo L. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnyje padarymą paskirta 120 litų bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. liepos 26 d. apie 2 val. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), per savo buto langą šlapinosi ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. V. prašo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 174 straipsnį jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas pripažino jį kaltu, neįvertinęs policijos pareigūnų parodymų, pareigūnų, kurie atvykę pagal nukentėjusiosios pranešimą, turėjo užfiksuoti padarytą pažeidimą, bet jo neužfiksavo, nes pažeidimo, dėl kurio jis pripažintas kaltu, nepadarė. Teigia, kad teismas pripažino jį kaltu, remdamasis nukentėjusiosios A. R. parodymais, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, nes, iškvietusi pareigūnus dėl vieno pažeidimo, kai šis nepasitvirtino, išgalvojo kitą, kaimynių – liudytojų S. J. ir I. K. parodymais, neobjektyviai įvertinęs įrodymų šaltinių patikimumą, logiškumą, pakankamumą bei prieštaravimus.
Taip pat skunde nurodo, kad nepagrįstai jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teigia, kad teismo posėdžio metu parodė, jog savo bute turi įrengtą tualetą, vonios patalpą ir per langą nesišlapino ir negirdėjo, kad kas tą labai ankstyvą rytą, t. y. apie 2 val., būtų tai daręs. Jis pripažino, kad galimai apie tokį laiką buvo pabudęs ir nuėjęs į tualetą nusišlapinti, grįžęs iš tualeto ir išgėręs gurkšnį „išsivadėjusio“ mineralinio vandens, vandenį išspjovė, nes vanduo tikrai buvo šlykštaus skonio, išpylė apie 50–100 g per langą, ir tokiais savo veiksmais, padarytais apie 2 val. ankstyvą ryto, žmonių rimtis negalėjo būti sutrikdyta ir viešoji tvarka pažeista negalėjo būti. Ji ir nebuvo sutrikdyta, kaip ir viešoji tvarka nebuvo pažeista, nes pažeidimo jis nepadarė, kol kitos dienos ryte kaimynei A. R. neužkliuvo vaikiškas motoroleris, kurį jis yra nupirkęs savo sūnui, ir kuriam, kaip jai paaiškino iškviesti pareigūnai, registracijos nereikia.
Teigia, kad pareigūnai nukentėjusiajai paaiškino, jog jis važinėja su motoroleriu, kuris yra neregistruojamas, tada ji pradėjo kalbėti, jog ji su juo konfliktuoja, neva prišlapinta. Ir kaip teigė A. R., atvykus pareigūnams, t. y. apie 11 val., jos kambarys vis dar buvo prišlapintas, neišvalytas, ji pareigūnams to nerodė, užfiksuoti to fakto neprašė, kas iš tikrųjų paneigia jos šmeižikišką pranešimą apie jo šlapinimąsi per langą. Teigia, kad neįtikėtinas nukentėjusiosios paaiškinimas, jog ji aiškiai užuodė šlapimo kvapą, susimaišiusį su alaus kvapu. Apelianto teigimu liudytojos S. J. ir nukentėjusiosios A. R. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir abejotini.
Nurodo, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis šlapinosi per buto langą, administracinio teisės pažeidimo vieta nebuvo nufotografuota ir niekur neužfiksuota, atvykusiems pareigūnams neparodyta, nes nebuvo ką ir rodyti, o jis paprasčiausiai buvo apkalbėtas, niekas jo nematė šlapinantis. Tą naktį negirdėjo ir nematė nieko šlapinantis per langą, o namo sienos yra neizoliuotos, pašaliniai garsai girdisi. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas vadovaujantis prielaidomis ir neobjektyviais parodymais. Teigia, kad protokolas buvo surašytas remiantis nukentėjusiosios žodžiais, tačiau byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl motorolerio, o ne dėl to, kad kažkas šlapinosi per langą. Nukentėjusioji ir abi jos liudytojos teisme parodė, kad nematė, jog jis šlapintųsi. Mano, kad byloje nesurinkta jokių konkrečių ir neginčytinų įrodymų, kad jis būdamas neblaivus, šlapinosi per langą ir taip pažeidė viešąją tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į L. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatas prašo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo paskirtą nuobaudą.
Atsiliepime nurodo, kad L. V. skundą vertina kaip siekimą vilkinti administracinės bylos teiseną ir norėjimą išvengti administracinės atsakomybės. Skunde išdėstyti motyvai prieštarauja administracinėje byloje surinktiems įrodymams.
L. V. apeliacinis skundas atmestinas
L. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis per savo buto langą šlapinosi ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai L. V. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog 2014 m. liepos 26 d. apie 2 val. nakties daugiabučiame name per savo langą šlapinosi ir apteršė kaimynės A. R. buto langą bei palangę, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, įrodytos bylos medžiaga ir paneigia apelianto versiją, kad jis per langą nesišlapino, o tik išpylė apie 50–100 g mineralinio vandens. A. R. tiek pareiškime, tiek savo paaiškinime, duodama parodymus teisme nurodė, jog kaimynas L. V. būdamas savo bute per langą šlapinosi, ji prabudusi galvojo, kad lyja lietus, perbraukusi per palangę ranka pajuto, jog šlapia tik vienoje vietoje, aiškiai užuodė šlapimo kvapą susimaišiusį su alaus kvapu. Jos parodymus patvirtino liudytoja I. K., kuri apklausiama teisme nurodė, jog ji namuose žiūrėjo filmą ir pasibaigus, po 24 val., nuėjo į miegamąjį, miegamojo langas buvo atviras ir ji išgirdo, kad kažkas šlapinasi. Liudytoja paaiškino, kad tai nebuvo vandens pylimas, kažkoks šliūkštelėjimas, jog iš garso suprato, kad šlapinasi, nes tai truko 8–10 sekundžių. Ryte ji išgirdo kaimynes kalbant, jog L. V. apšlapino langą, todėl ji suprato, kad taip ir buvo. Nors apeliantas bando įtikinti teismą, kad nukentėjusioji kvietė policiją dėl to, kad jis važinėja neregistruotu motoroleriu ir nustačius, kad motoroleriui registracija nereikalinga, ji pasakė, kad jis naktį šlapinosi per langą. Teisme apklaustas policijos pareigūnas A. M. patvirtino tarnybiniame pranešime surašytas aplinkybes ir nurodė, kad jam atvykus pareiškėja paaiškino, jog neblaivus kaimynas vežioja motoroleriu vaikus ir po to pasakė, kad jis (L. V.) naktį šlapinosi pro langą ir prišlapino jai į kambarį. Taigi byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai teigti, jog L. V. daugiabučiame name, per savo buto langą šlapinosi ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį, todėl L. V. veika pagal ATPK 174 straipsnį kvalifikuota pagrįstai.
L. V. apeliuoja į tai, kad atvykus pareigūnams, t. y. apie 11 val., A. R. kambarys vis dar buvo prišlapintas, neišvalytas, ji pareigūnams to nerodė, užfiksuoti to fakto neprašė, pažymima, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl L. V. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą ir tai patvirtinančių įrodymų pakankamumo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį L. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.