- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- e2KT-7-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00340-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.6.3Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos T. Ž. pareiškimu dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. eB2-1301-460/2018 priėmimo klausimo nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2B-567-460/2019, kurioje pareiškėja 2018 m. gruodžio 26 d. pateikė atskirąjį skundą dėl šio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties panaikinimo bei prašymą nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo atskirojo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas visais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais ar bylą nagrinėjančia teisėja. Nušalinimas reiškiamas visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams dėl bylą nagrinėjančios teisėjos priimtų procesinių sprendimų. Tokie argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinamas kaip bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai elgiasi šališkai pareiškėjos atžvilgiu ar yra suinteresuoti bylos baigtimi, netinkamai atlieka veiksmus, kurie objektyviam stebėtojui leistų manyti, jog byla (atskirojo skundo priėmimo klausimas) negalės būti nešališkai išnagrinėta.
Nagrinėjamu atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų bylą galinčių nagrinėti (spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą) Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
pareiškėjos T. Ž. nušalinimo pareiškimo Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-567-460/2019 netenkinti.