Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. patikslintą ieškinį atsakovui D. L., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,MCIP‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,ARN group‘‘, akcinei bendrovei ,,BnP Finance‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sigirė‘‘, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Finverta‘‘, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Blic kreditas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Minibank‘‘, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prievolių pobūdžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-05-09 prašymu dėl trūkumų šalinimo ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus dėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinų pavardžių, prašydama palikti jai L. pavardę, o atsakovui L. pavardę, taip pat nurodė, kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja (II t., b.l. 96-97).

Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis sudaro (15800,9:12) 1316,74 Eur. Ieškovei vienai sunku išlaikyti sūnų, todėl prie sūnaus išlaikymo privalo prisidėti ir atsakovas, apie kurio gaunamas pajamas ieškovė duomenų neturi, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, 39 metų, todėl turi pasirūpinti, kad gautų pajamų ir padėtų išlaikyti sūnų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, atsakovas prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti teikdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur į mėnesį. Kadangi atsakovas sūnaus išlaikymu visiškai nesirūpino nuo pat 2008 m. spalio mėn., vadovaujantis CK 3.200 str., ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, po 115,85 Eur (400 Lt) į mėnesį, kas už 36 mėnesius sudaro 4169,16 Eur. sumą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pripažino visus ieškovės ieškinio reikalavimus, su jais sutiko. Jis pripažino, kad girtavo, nesirūpino šeima. Be to, atsakovas pripažino, kad jau daugiau nei 10 metų turi kitą moterį. Todėl pripažintina, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Eur bei išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas sutiko ir su šiais reikalavimais, jiems neprieštaravo, patvirtino, kad išlaikymo savo sūnui neskiria, sūnus gyvena su mama Anglijoje ir jis tam neprieštarauja. Atsakovas neginčijo nei išlaikymo įsiskolinimo nei išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio. Ieškovės reikalaujamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui sudaro tik pusė minimalaus atlyginimo dydžio, tuo tarpu vaiko poreikių detalizacija patvirtina, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalinga žymiai daugiau lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viena išlaikė sūnų nuo pat 2008 m., iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus praėjusius metus. Pažymėjo, kad nei gyvendamos kartu, nei nuo 2008 m. gyvenant skyrium ir nebevedant bendro ūkio, šalys jokio turto neįgijo. Tačiau atsakovas, jau šalims nebevedant bendro ūkio ir gyvenant skyrium, įgijo asmeninių prievolių kreditoriams – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Kelių policijai, AB „Lietuvos draudimas“ bei vartojimo kreditus teikiančioms įmonėms: UAB „MCIP“, UAB „ARN Group“, AB „Bnp Finance“ (buvusi AB „Bobutės paskola“), UAB „ Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Blic kreditas“, UAB „MiniBank“. Kreditoriai VMI bei Kelių policija sutiko su ieškovės pozicija, kad prievolės šiems kreditoriams yra asmeninės atsakovo prievolės. Kreditorius AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad jo nuomone, prievolė yra solidari. Tačiau ieškovės įsitikinimu, prievolė kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ yra asmeninė atsakovo prievolė, nes prievolė atsirado 2014 m., t.y. šalims jau ilgą laiką gyvenant skyrium, be to, prievolė atsirado iš delikto, t.y. iš atsakovo priteistas žalos atlyginimas. Atsakovas, šalims ilgą laiką negyvenant santuokoje ir nevedant bendro ūkio, savo asmeninių poreikių tenkinimui paėmė vartojimo paskolas iš UAB „MCIP“, UAB „ARN Group“, AB „Bnp Finance“ (buvusi AB „Bobutės paskola“), UAB „Sigirė“, UAB „Finverta“, UAB „Blic kreditas“, UAB „MiniBank“. Ieškovės įsitikinimu, prievolės šiems kreditoriams yra asmeninės atsakovo prievolės, nes visos vartojimo paskolos suteiktos asmeniškai atsakovui 2012 m. pabaigoje. Pinigai gauti pagal vartojimo sutartis buvo naudojami išimtinai atsakovo poreikių tenkinimui, tą patvirtino ir atsakovas. Taip pat, faktą, kad šalys nebeveda bendro ūkio nuo 2008 m. patvirtina ir ieškovės teismui pateiktas paaiškinimas, 2010 m. nuomos sutartis bei seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovė yra deklaravusi išvykimą į užsienį. Kadangi šeima buvo faktiškai iširusi nuo 2008 metų spalio mėnesio, todėl sutinkamai su CK 3.127 str. 2 d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. spalio mėnesio. Byloje nėra duomenų, kad pinigai gauti pagal vartojimo kreditus būtų panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė jau ilgą laiką gyvena užsienyje ir su atsakovu neveda bendro ūkio, o atsakovas daugiau nei 10 metų turi kitą moterį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo prievoles įgytas pagal paskolos sutartis pripažinti bendra sutuoktinių prievole.

Atsakovas su ieškiniu sutiko. 2016-02-26 teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, taip pat sutiko su kitais ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad visos prievolės kreditoriams yra jo asmeninės, gautų pinigų šeimos poreikiams nepananaudojo. 2016-01-26 prašyme nurodė, kad su ieškove negyvena nuo tada, kada ji išvyko į Angliją. (I t., b.l. 145).

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė L. L. pagal 2016-04-11 mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis valstybės biudžetui nėra skolinga. Atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai sudaro 737,02 Eur sumą. Atsakovo skolos – paskirtos baudos bei vykdomosios išlaidos, yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis, kurios gali būti tenkinamos iš atsakovui priklausančio turto ar kitų pajamų. Bylą prašė nagrinėti kreditorės atstovui nedalyvaujant (II t., b.l. 42-43).

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „BnP Finance“ atsiliepime nurodė, kad atsakovo prievolė kreditorei atsirado šalių sudarytos santuokos metu, atsakovui 2012-08-02 sudarius vartojimo kredito sutartį, todėl, kol nėra paneigta Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalies prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra laikoma bendra sutuoktinių prievole. Todėl prašė atsakovo sudarytą vartojimo kredito sutartį pripažinti bendra (solidaria) sutuoktinių prievole, bylą nagrinėti kreditorės atstovui nedalyvaujant (II t., b.l. 54).

Tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Blic kreditas‘‘ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Minibank‘‘ atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-01-08 pateiktoje išvadoje nurodė, kad nei atsakovas, nei ieškovė nebuvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą. Dėl šalių sūnaus L. L. (duomenys neskelbtini) nepriežiūros skyriuje žinių nėra. Atsakovas gyvena nebaigtame statyti name Sodininkų g. 37 Kaunas, atsakovo teigimu, jis šiuo metu nedirba, Kauno teritorinėje darbo biržoje nėra registruotas. Atsakovas sutinka, kad jo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove Anglijoje (I t., b.l. 118). VTAS prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (II t., b.l. 98).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2000-12-02, Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 2249), (I t., b.l. 13).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpino šeima, neprisidėjo prie šeimos ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo, girtavo. Apsvaigęs nuo alkoholio vartojo smurtą prieš ieškovę. Vartodamas alkoholį, nedirbdamas atsakovas nevykdė pareigos rūpintis šeimos interesais.

Atsakovas nurodytų aplinkybių neginčijo ir jas pripažino. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad jau daugiau nei 10 metų turi kitą moterį. Esant nurodytoms bei atsakovo neginčijamoms aplinkybėms vertintina, kad savo veiksmais, neleistinu elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu, neištikimybe, nesirūpinimu šeima, atsakovas grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje. Nustatytos aplinkybės ir tai, kad šalys jau nuo 2008 m. negyvena kartu, bendro ūkio neveda, suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti santuokinę pavardę – L., atsakovui – L.. Nesant atsakovo prieštaravimui, ieškovės prašymas dėl pavardžių tenkintinas.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad yra darbinga, sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalys gyvendamos santuokoje susilaukė sūnaus L. L., (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu yra nepilnametis. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas ieškovės prašymui neprieštarauja.

Iš bylos duomenų bei ieškovės ir jos atstovės nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nuo 2008 m. ieškovė viena augina šalių nepilnametį sūnų L. L., juo rūpinasi ir turi visas galimybes suteikti sūnui sąlygas sveikai vystytis, augti, užtikrinti sūnaus socialinę raidą, nes yra dirbanti, nevartoja alkoholio bei narkotinių medžiagų, nėra teista. Ieškovės ir nepilnamečio sūnaus santykiai pagrįsti meile, dėmesiu, pagarba vienas kitam ir rūpinimusi. Vaikas su ieškove gyvena Anglijoje, ten lanko mokyklą, įvairius popamokinius užsiėmimus, turi draugų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodė, kad nei atsakovas, nei ieškovė nebuvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų apskaitą. Dėl šalių sūnaus L. L., (duomenys neskelbtini), nepriežiūros skyriuje žinių nėra. Taip pat nurodė, kad atsakovas gyvena nebaigtame statyti name Sodininkų g. 37 Kaunas, nedirba, Kauno teritorinėje darbo biržoje nėra registruotas ir sutinka, kad jo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove Anglijoje (I t., b.l. 118).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2011-07-25 deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę (I t., b.l. 166). Ieškovė 2010-06-24 yra sudariusi trumpalaikės garantuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (I t., b.l. 38-43). Yra dirbanti bei gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (I t., b.l. 46-49).

Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo nepareiškė, pats noro auginti nepilnametį sūnų taip pat nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems įrodymams, įvertinat vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei atsakovui neprieštaraujant, šalių nepilnamečio vaiko L. L. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 1098 Eur per mėnesį (II t., b.l. 24), byloje su pradiniu ieškiniu pateikė nepilnamečio sūnaus poreikių detalizaciją (I t., b.l. 123-124). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 175 Eur periodinėmis mėnesinėmis. Atsakovas ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos neginčijo.

Bylos duomenimis, šalys nuosavybės teise nekilnojamojo, kilnojamojo turto nėra įgijusios (I t., b.l. 15-18). Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1316,74 Eur (I t., b.l. 48-49). Atsakovas VSDFV duomenimis niekur nedirba (I t., b.l. 129-130). Įrodymų apie savo turtinę padėtį atsakovas byloje nepateikė.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnamečiam sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu ieškovė su sūnumi gyvena Anglijoje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis ir išlaidos vaiko išlaikymui didesnės. Ieškovės paskaičiavimu, vaiko poreikiams tenkančios išlaidos sudaro apie 1098 Eur. Tačiau pažymėtina, kad užsienyje gyvenanti ieškovė didesnę išlaikymo dalį pasilieka sau, prašydama iš atsakovo priteisti ženkliai mažesnę išlaikymo dalį. Ieškovės prašoma priteisi išlaikymo suma atitinka Lietuvoje gyvenančio tokio amžiaus vaiko poreikius. Todėl sprendžia, kad prašoma priteisti 175 Eur išlaikymo suma yra reali, atitinkanti kainų lygį Lietuvoje, atsakovo turtinę padėtį. Didesnė išlaikymo dalis šiuo atveju atitenka užsienyje gyvenančiai ieškovei (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. L. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-16) iki jo pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė L. L.. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškovė nurodė, jog atsakovas sūnaus išlaikymu visiškai nesirūpino nuo pat 2008 m. spalio mėn., todėl taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, po 115,85 Eur (400 Lt) į mėnesį, kas už 36 mėnesius ieškovės skaičiavimu sudaro 4169,16 Eur sumą.

Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, nepateikė įrodymų, kad teikė vaikui išlaikymą nurodytu laikotarpiu. Todėl vertintina, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra pagrįstas, jos reikalavimas tenkintinas.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu transporto priemonių nėra registruota (I t., b.l. 15-16). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto neturi (I b.l. 17-18).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė prašė pripažinti kad santuokos nutraukimas sutuoktinio turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. spalio mėn. bei, kad visos kreditorinės prievolės kreditoriams UAB „ARN group“, UAB „MCIP“, UAB „Bnp Finance“, UAB „Sigirė“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Finverta“, Lietuvos Kelių policijai, UAB „Blic kreditas“, UAB „MiniBank“, Valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM) yra asmeninės atsakovo D. L. prievolės. Nurodė, kad prievolės minėtiems kreditoriams atsakovo D. L. įgytos jau šalims gyvenant skyriumi ir nebevedant šalims bendro ūkio. Ieškovės įsitikinimu, prievolės šiems kreditoriams yra asmeninės atsakovo prievolės, nes visos vartojimo paskolos suteiktos asmeniškai atsakovui 2012 m. pabaigoje. Pinigai gauti pagal vartojimo sutartis buvo naudojami išimtinai atsakovo poreikių tenkinimui, tą patvirtino ir atsakovas. Ieškovė nuo 2011-07-25 deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Be to, kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ prievolė atsirado 2014 m., iš delikto, todėl taip pat pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių byloje neginčijo. Kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija bei Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimais sutiko su ieškovės reiškiamu reikalavimu nurodė, kad atsakovo prievolės kreditoriams yra asmeninio pobūdžio ir laikytinos asmeninėmis prievolėmis, kurios gali būti tenkinamos iš atsakovui priklausančio turto ar kitų pajamų (II t., b.l. 42-43, 65).

Kreditoriai uždaroji akcinė bendrovė ,,MCIP‘‘, uždaroji akcinė bendrovė ,,ARN group‘‘, akcinė bendrovė ,,BnP Finance‘‘, uždaroji akcinė bendrovė ,,Sigirė‘‘, akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas‘‘, uždaroji akcinė bendrovė „Finverta‘‘, uždaroji akcinė bendrovė ,,Minibank‘‘ teismo prašė nutraukus santuoką, kreditorinius įsipareigojimus pripažinti solidariai šalių prievole, nurodė, kad kreditoriai įsipareigojimai atsirado šalims esant santuokoje, todėl kol nėra paneigta Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole, santuokos sudarymo metu įgytos prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis .

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės Civilinio kodekso 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.

Bendrąsias sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2000-12-02 buvo sudaryta šalių santuoka. Bylos duomenis šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2008 m. 2011-07-25 ieškovė deklaravo savo išvykimą į užsienį Jungtinę Karalystę (I t., b.l. 166). Atsakovas kreditų sutartis sudarė 2012 m., 2013 m. laikotarpiu (I t., b.l. 20-21, 25-30), taip pat 2014-03-14 Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu iš atsakovo kreditoriui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteistas žalos atlyginimas (I t., b.l. 22-24). Atsakovas pripažino, kad minėti kreditoriai įsipareigojimai buvo sudaryti ne šeimos tenkinti.

Nagrinėjamu atveju prievolės pagal atsakovo sudarytas paskolos sutartis galėtų būti priskirtos prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, kaip atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo prisiimtos prievolės buvo sudarytos šeimos interesais. Pažymėtina, kad tretieji asmenys, siekdami pripažinti šalių solidarią atsakomybę ir nesutinkantys su ieškovės reiškiamu reikalavimu, turėjo pareigą įrodyti iš sudarytų sandorių atsiradusių prievolių bendrumą. Tačiau savarankiško reikalavimo byloje nepareiškė, apsiribojo niekuo nepagrįstais argumentais, jog atsakovo imtos paskolos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui.

2014-03-14 Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu iš atsakovo kreditorei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ priteistas žalos atlyginimas, konstatavus, kad dėl atsakovo kaltės įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kurio savininkui draudikas atlygino atsakovo padarytus nuostolius (I t., b.l. 22-24). Todėl nėra pagrindo sutikti su trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pozicija, kad dėl atsakovo padarytos žalos šiuo atveju solidariai turėtų atsakyti ir ieškovė.

Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Detalizuodamas sutuoktinių turtinių prievolių rūšis kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (Civilinio kodekso 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Civilinio kodekso 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo prievoles, kylančias iš atsakovo vardu sudarytų paskolos sutarčių, taip pat atsakovo padarytos žalos pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 2 dalimi, ieškovė prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. spalio mėnesio, kai šeima faktiškai iširo, tuo pagrindu nustatyti, kad visos prievolės kreditoriams yra asmeninės atsakovo D. L. prievolės.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, šis prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinu (Civilinio kodekso 3.101 straipsnis, 3.104 straipsnis, 3.114 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Ieškovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 82 Eur (I t., b.l. 8) žyminis mokestis ir 1000 Eur atstovavimo išlaidų (II t., b.l. 93-95, 100).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo D. L. ieškovei priteistinas jos vardu byloje sumokėtas 82 Eur žyminis mokestis.

Civilinio proceso kodekso 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. v. Lietuva; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

Teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso 88 straipsnį pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant išlaidas advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 3 dalis).

Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, šioje byloje atsižvelgtina, kad buvo paruoštas nesudėtingas, mažos apimties patikslintas ieškinys, kurio paruošimui nebuvo reikalingos didelės advokato darbo laiko sąnaudos, nes jame nebuvo keliami nauji teisės klausimai, todėl paruošti ieškinį nereikėjo ilgo pasiruošimo. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo ieškovės patikslintame ieškinyje keliamų reikalavimų, todėl nebuvo reikalingas išsamus teisinis tyrimas. Todėl remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovei priteistinos atstovavimo išlaidos mažintinos iki protingumo kriterijus pagal darbo laiko sąnaudas ir bylos sudėtingumą atitinkančios 500 Eur sumos, apimančios procesinių dokumentų rengimo ir kitas atstovavimo teisme išlaidas. Likusioje atstovavimo išlaidų dalyje atmestinos kaip nepagrįstos.

Iš atsakovo D. L. valstybei priteistinas 188 Eur žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas šioje byloje turėjo 25,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką 2000-12-02, Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2249 sudarytą, tarp ieškovės L. L. (iki santuokos sudarymo P.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. L. palikti santuokinę pavardę – L., atsakovui D. L. prigimtinę – L..

Patvirtinti ieškovės L. L. atsisakymą nuo išlaikymo.

Nustatyti nepilnamečio L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-09-16) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui L. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)– 4169,16 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų, 16 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-09-15 iki 2015-09-15 (už 3 metus).

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinio turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2008 m. spalio mėnesio.

Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams uždarajai akcinei bendrovei ,,MCIP‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,ARN group‘‘, akcinei bendrovei ,,BnP Finance‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Sigirė‘‘, akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas‘‘, uždarajai akcinei bendrovei „Finverta‘‘, uždarajai akcinei bendrovei ,,Minibank‘‘, uždarajai akcinei bendrovei „Blic kreditas“, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai, Valstybei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovo D. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 188 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 25,24 Eur (dvidešimt penkis eurus, 24 ct) išlaidų susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.