Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 108).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2019-04-11.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Kartu nurodo, kad užuolaida pakankamai sunki, todėl praeinantys asmenys ar atviras langas negali įtakoti užuolaidos judėjimo. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Be to, pažymi tai, kad dalį laiko pareiškėjas kameroje buvo vienas. Akivaizdu, kad niekas negalėjo matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.

Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Taip pat atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžiasi šviesos trūkumu, tačiau kartu nurodo, kad apšvieta buvo per ryški.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Iš 2016-07-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-232 matyti, kad kameroje Nr. 34 pelėsio nėra. Apšvieta per maža. Informacijos apie skundus dėl kenkėjų kameroje nebuvo. Pažymėtina, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.

Kad atsakovas reaguoja į nustatytus pažeidimus bei nuolat juos šalina, patvirtina ir prie bylos medžiagos pridedamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui „Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo“.

Iš 2016-10-06 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-361 matyti, kad kamerose Nr. 27, Nr. 90 ir Nr. 105 apšvieta tinkama. Temperatūra kameroje Nr. 105 atitinka reikalavimus, kameroje Nr. 27 – nevertintina, kadangi tikrinimo metu pradarytas langas. Kamerose Nr. 27 ir Nr. 105 drėgmė tinkama. Pelėsio kamerose nėra. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Taip pat pridedami ir patikrinimo aktai, aktualūs laikotarpiui, kuriam taikoma senatis.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01), 10 punkte numatytus veiksmus, bei vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Atsakovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi, nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Apibendrinus režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dar dvi valandas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipė dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui (pagal HN134:2010 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, taigi, LSP nėra gyvenamosios patalpos). Minėtose patalpose aktualiu laikotarpiu buvo įrengti sanitariniai mazgai, kurie nebuvo atitverti, tačiau asmenys, pagal jų žodinį prašymą, buvo nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrino asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai. Pažymėtina, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Pažymi ir tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma (nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį). Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Atsakovas kartu nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-172, 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse. Tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (87 punktas). Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šiomis prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Analogiška nuostata dėl kainų numatyta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 78 punkte.

Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtino Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės) (1.3 p.).

Kainų kontrolės taisyklių 3 punkte įtvirtinta, jog laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Nuomos sutartyje taip pat privaloma numatyti sutarties nevykdymo pasekmes (netesybas už įsipareigojimų nevykdymą). Pagal 5 punktą, laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (toliau – komisija arba atsakingas asmuo). Pagal 6 punktą, parduodamų prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Pagal 7 punktą, komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu. Vienas akto egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui. Pagal 8 punktą, nustačius, kad laisvės atėmimo vietos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos yra didesnės kaip 10 procentų negu šių prekių kainos parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga, parduotuvės savininkui laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą.

Atsakovas nurodė, kad aukščiau nurodytų nuostatų ŠTI yra laikomasi, paskirtas atsakingas asmuo kas mėnesį tikrina parduodamų prekių kainas ir tai įformina aktu (tai patvirtina ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2019-04-29 pažyma Nr. 62/08-94).

Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodo, kad apsipirkus įstaigos parduotuvėje, neįmanoma atgauti užstato už vienkartines pakuotes.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-04-24 pažymos Nr. 61/04-1133, pareiškėjas į įstaigos direktorių su skundais, prašymais dėl depozito užstato grąžinimo nesikreipė, be to, atsakovas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs tokių pakuočių. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada ir kokių pakuočių jis turėjo, tačiau negalėjo atgauti depozito už jas, todėl, nekonkretizavus nurodomų aplinkybių, laikytina, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Papildomai nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. 1/01-287 buvo patvirtintas vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato už jas grąžinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) tvarką. Aprašas įsigaliojo jo priėmimo dieną. Aprašo 9 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas suimtojo (nuteistojo) prašyme grąžinti vienkartines pakuotes. Prieš tai jokie teisės aktai pareigos grąžinti depozitą nenumatė.

Be to, pažymi tai, kad pateikus rašytinį prašymą kalintys asmenys asmeninius daiktus gali perduoti laisvėje esantiems asmenims, taigi, galėjo perduoti ir pakuotes.

Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2019-04-27 pažymos Nr. 60/09-15213 „Dėl G. P.“ (b. l. 10–15) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2016-01-06 iki 2016-11-11.

Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pareiškėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl būtent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieškinio senaties terminą, yra taikytina šioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015). Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. balandžio 11 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 4), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. balandžio 10 d. Atsakovas, atstovaujamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytą laikotarpį nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-04-27 pažyma Nr. 60/09-15213 „Dėl G. P.“ (b. l. 10–15), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2016-04-11 iki 2016-11-11 (170 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 170 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 170 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėjas G. P. skundo papildyme (b. l. 110) teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius klastoja dokumentus, nes nenurodo visų kamerų, kuriose jis buvo bei neteisingai nurodo kamerose buvusių asmenų skaičių. Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė paaiškinimą ir 2019-06-12 pažymą Nr. 60/09-21359 (b. l. 114-120). Nurodė, kad teismui teikta informacija apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, numerius, asmenų, laikytų tose pačiose kamerose, skaičius yra teisingas. Taip pat nurodyta, kad dalį laiko pareiškėjas kameroje buvo vienas, o tai nėra melaginga informacija. Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-04-27 pažyma Nr. 60/09-15213 „Dėl G. P.“ (b. l. 10–15) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-12 pažyma Nr. 60/09-21359 „Dėl G. P.“ (b. l. 115-120) yra identiškos, todėl teismas jomis ir remiasi, nes pažymose nurodyta informacija pagrįsta objektyviais dokumentais.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. EP-56 (patikrinimas atliktas 2016 m. vasario 22 d., b. l. 67–69) nurodyta, kad patikrinta kamera Nr. 58. Nustatyta, kad kameroje Nr. 58 vizualiai matomo pelėsio nėra.

Patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinimo metu nevertinti faktai dėl aprūpinimo baldais, apgyvendinimo kamerų sienų dangos vientisumo, langų, tualetų įrengimo, jų būklės ir kiti nusiskundimai, kurių nereglamentuoja higienos norma HN 134:2015.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016 m. kovo 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-89 (patikrinimas atliktas 2016 m. kovo 16 d., b. l. 70–71) nurodyta, kad patikrinta kamera Nr. 88. Nustatyta, kad kameroje Nr. 88 dirbtinis apšvietimas veikia, lempos nekrenta. HN 134:2015 nereglamentuoja dirbtinio apšvietimo lempų techninio įrengimo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-232 (19.4.1.6.12) (b. l. 61–63) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 34. Nustatyta, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 34 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Visos kameros vėdinamos per langus.

Taip pat patikrinimo akte nustatyta, kad kirpykloje įrengta praustuvė su tekančiu vandeniu, skirta dirbančiojo rankų higienai; vanduo pašildomas elektriniu šildytuvu, šildytuvas veikiantis.

Prausimosi patalpos išvalytos, švarios; paviršiams dezinfekuoti yra biocido „Mikrobac forte“. Pagal ŠTI vidaus tvarką, atlikti dezinfekcijos darbai yra registruojami – prausimosi patalpos dezinfekuojamos po kiekvieno prausimosi: tirpalo ruošimas ir ekspozicija – pagal gamintojo rekomendacijas.

Lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. ŠTI nustatyta tvarka išduodamas inventorius surašomas Asmeninės sąskaitos kortelėje, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas.

Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. ŠTI Sveikatos priežiūros tarnyba registruoja laikomų asmenų nusiskundimus dėl kenkėjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-311 (19.4.1.6.12) (b. l. 57–58) konstatuota, kad įvertinus gyvenamųjų patalpų (kamerų) sienų, lubų paviršių kamerose Nr. 27 ir Nr. 100 vizualiai matomas pelėsis nenustatytas. Atlikus mikroklimato parametrų tyrimą kamerose Nr. 27 ir Nr. 100, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kamerų vėdinimui per langus sąlygos sudarytos. Kameroje Nr. 100 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 27 dirbtinės apšvietos vertė nustatyta mažesnė nei reglamentuota Lietuvos higienos norma HN 134:2015 – pažeidžiama Lietuvos higienos norma HN 134:2015, punktas 14.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnalas).

Kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; kasdieninis dušų patalpų valymas bei dezinfekavimas vykdomas (naudojamas) „Microbac forte“). Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius yra (ŠTI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo (2 skalbimo mašinos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.

Kirpyklos patalpa ir įranga (praustuvė, rankų higienos priemonės, instrumentų dezinfekcija) atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Taip pat iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo patikrintos beveik visos kameros (išskyrus kamerą Nr. 100), kuriose buvo pareiškėjas ir nebuvo nustatyta, jog kamerose drėgna, tamsu, pelėsis, dirbtinė apšvieta netinkama ar lempos be gaubtų. Teismas atkreipia dėmesį, kad lempos be gaubtų neskleidžia stipresnės šviesos, o yra tik apsauginė priemonė.

Pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, tačiau iš atsakovo atstovo pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 27 buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 ir 12 punktų pažeidimai, todėl jie vertintini pareiškėjo naudai.

Šiaulių tardymo izoliatorius 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 14/01-15302 (b. l. 59-60) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui pranešė apie nustatytų trūkumų šalinimą ir nurodė, kad pašalinti trūkumai neturi ilgalaikio efekto bei nurodo to priežastis.

Pareiškėjas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad kamerose buvo tamsu, nors tuo pačiu nurodo, kad kamerose buvo elektrinis apšvietimas per stiprus. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiąją kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trūko inventoriaus, t. y. kameroje buvo tik viena kėdė. Pareiškėjas nei skunde, nei posėdžio metu nenurodė, kurioje kameroje trūko kėdės (suoliuko). Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 40–43) matyti, kad kameroje Nr. 100 yra 2 taburetės (suoliukai), kurių dydis 0,30*0,30, kameroje Nr. 58 – 1/1 (1,5*0,24;0,3*0,30), kameroje Nr. 34 – nėra jokio įrašo, kameroje Nr. 27 – 2 (0,30*0,30), kamera Nr. 105 į pažymą neįtraukta, kameroje Nr. 90 – 1/1 (0,3x0,3/1,8x0,3). Taigi, iš pateiktos pažymos matyti, kad kamerose Nr. 34 ir Nr. 105 nebuvo taburečių (suoliukų), todėl visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 44–47) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 90, kurioje buvo nuvalytas pelėsis ir nuvalyti plotai nudažyti (iki pareiškėjo įkėlimo į šią kamerą), kamera Nr. 34, kurioje buvo suremontuotas apšvietimas, todėl pareiškėjo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, dažai nuo sienų atsilupę, atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016-2017 m. (b. l. 48–56).

Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nepateikė į bylą jo skundo, jog iš kameros Nr. 100 buvo perkeltas į kamerą Nr. 27. Skundus rašė visi kameroje buvę asmenys, kad būtų perkelti į kamerą Nr. 105. Iš byloje esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-04-27 pažymos Nr. 60/09-15213 „Dėl G. P.“ (b. l. 10–15) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-06-12 pažymos Nr. 60/09-21359 „Dėl G. P.“ (b. l. 115-120) matyti, kad ir be skundų pareiškėjas iš kameros Nr. 27 buvo perkeltas į kamerą Nr. 105.

Taip pat pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nepateiks visų duomenų dėl kameros Nr. 27. Toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas, nes iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-311 (19.4.1.6.12) (b. l. 57–58) matyti, kad kameroje Nr. 27 dirbtinės apšvietos vertė nustatyta mažesnė nei reglamentuota Lietuvos higienos norma HN 134:2015 – pažeidžiama Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016 m. spalio 6 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. spalio 5 d., b. l. 64–66) konstatuota, kad kameroje Nr. 27 nesaugi (nudužusi) plytelių danga prie sanitarinio mazgo (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus, 12 punktas). Taigi, Šiaulių tardymo izoliatorius pateikė objektyvius duomenis apie kamerą Nr. 27, o nustatytus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimus teismas vertina pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nes į kamerą naudojantis sanitariniu mazgu įeidavo pareigūnai (taip pat moterys pareigūnės). Be to, unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose nuolat buvo blogas kvapas. Tokia pati padėtis ir laikinojo sulaikymo patalpose, t. y. tualetai atitverti dalinai – pertvara be jokios kabinos ir be plėvelės (užuolaidos).

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti iš visų keturių pusių nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia ne medžiagine, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 38-39) matyti, kad kamerose Nr. 100, Nr. 27, Nr. 105, Nr. 90 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kurios aukštis nuo 2,28 m iki 2,32 m, o kamerose Nr. 58 ir Nr. 34 atitvarinė konstrukcija yra OSB, kurios aukštis nuo 1,81 m iki 2,05 m, todėl pareiškėjo argumentas, kad sanitariniai mazgai atitverti sienelėmis, bet ne kabinomis, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, aukščiau paminėtos pažymos, kamerų fotonuotraukų (b. l. 72-77) matyti, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomą aplinkybę dėl privatumo neužtikrinimo. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo kamerose, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, paneigiami kamerų fotonuotraukomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Priešingai, pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas, todėl jo negalėjo matyti nei pareigūnai (tiek vyrai, tiek moterys), nei kamerose esantys kiti asmenys. Kokių nors kitų argumentų, kuo pasireiškė pareiškėjo privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo išsakyta. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kamerose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikinojo sulaikymo patalpose tualetai atitverti pertvara be jokios kabinos ir plėvelės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl drėgmės kameroje čiužiniai pūva.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose užsiveisia parazitai.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių tikslas – užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų prekių pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo įstaiga. Taisyklių 5-8 punktuose nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas, kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, tikrinimo rezultatai įforminami aktu, nustačius, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos parduotuvėje yra didesnės kaip 10 procentų, negu šių prekių kainos toje miesto (rajono) teritorijoje esančiose parduotuvėse ir kurių prekių apyvarta yra panaši, parduotuvės savininkui įstaigos direktorius pateikia raštišką įspėjimą, o pakartotinai nustačius didesnį kainų skirtumą, nuomos sutartis su parduotuve nutraukiama.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 62/08-94 „Dėl kainų kontrolės“ (b. l. 21) matyti, kad pagal Maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės tvarką, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-09 direktoriaus įsakymu Nr. V-172, atsakingas Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas kartą per mėnesį apsilanko šalia esančiose parduotuvėse, kurių apyvarta yra panaši kaip ir įstaigoje esančioje parduotuvėje, ir palygina jose parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainas su tokių pačių prekių kainomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Apie gautus rezultatus informuojamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje veikiančios parduotuvės savininkas ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad kai kurių prekių kainos Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje veikiančioje parduotuvėje didesnės daugiau kaip 10 procentų, šios parduotuvės savininkas paraginamas sumažinti tų prekių kainas.

Prekių kainos su didžiųjų prekybos tinklų („Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Lidl“) kainomis nelyginamos (ir teisės aktai to nenumato), kadangi juose prekių apyvarta daugelį kartų didesnė, negu Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje esančios parduotuvės. Dėl šios priežasties atitinkamu laikotarpiu atskirų prekių kainos didžiuosiuose prekybos centruose ir parduotuvėse, kurių apyvarta nedidelė, gali skirtis.

Į bylą pateikti ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvėje parduodamų prekių kainų patikrinimo aktai, iš kurių matosi, kad kainos parduotuvėje tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį, lyginamos su maisto produktų ir būtiniausių prekių kainomis šalia esančiose parduotuvėse, pažeidimų nenustatyta (b. l. 22-37). Pareiškėjo teiginys dėl didesnių kainų Šiaulių TI parduotuvėje abstraktus, nesusietas su juo pačiu, pareiškėjas tik nurodo, kad parduotuvėje kainos didesnės, tačiau šio teiginio nedetalizuoja, nenurodo, kad būtent jis pirko prekes didesnėmis kainomis negu šalia esančių parduotuvių, kokias konkrečiai prekes, kiek tos prekės buvo brangesnės, kada tai buvo, todėl toks jo teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirkdamas gaiviuosius gėrimus sumokėdavo ir už tarą, tačiau nebuvo sudaryta galimybė susigrąžinti už depozitinę tarą mokamą užstatą. Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. 1/01-287 patvirtintą Vienkartinių pakuočių priėmimo iš (suimtųjų) nuteistųjų ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašą, Šiaulių tardymo izoliatoriuje vienkartinės pakuotės iš suimtųjų (nuteistųjų) priimamos aprūpinimo maisto prekėmis iš parduotuvės grafike nustatytu laiku, asmenys, pageidaujantys grąžinti vienkartinę pakuotę, kartu su prašymu apsipirkti parduotuvėje pateikia ir prašymą grąžinti vienkartines pakuotes, suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas prašyme grąžinti vienkartines pakuotes. Tačiau pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-01-06 iki 2016-11-11, t. y., anksčiau, nei buvo priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-10-02 įsakymas dėl vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato grąžinimo. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad iki nurodyto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo priėmimo jokie teisės aktai pareigos grąžinti depozitą nenumatė. Pareiškėjas nenurodo, kad pildė prašymus grąžinti tarą ir atgauti sumokėtą užstatą, kad tokie jo prašymai nebuvo patenkinti, Šiaulių TI pareiga grąžinti depozitą atsirado vėliau, todėl pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 93) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neišsakė, nurodė turėtą traumą, žalingus įpročius. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi kelis kartus. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.