- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-299-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18306-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28089-962/2021 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. P. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei E. P. (toliau – ir atsakovė) dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti šalių nepilnametės dukters U. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200 Eur iki dukters pilnametystės, nustatant, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko vaiko tėvas; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo ir dalyvavimo nepilnametės dukters auklėjime tvarką, iš dalies pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1751-921/2020.
2. Iki sprendimo byloje įsiteisėjimo ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters U. P. gyvenamąją vietą su ieškovu; nepilnametės dukters išlaikymui priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Eur, pervedant šią sumą į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; nustatyti ieškovo nurodytą laikiną atsakovės dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašyme nurodė, kad susidariusios aplinkybės sąlygoja poreikį pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, o toks ieškinys gali sukelti emociškai stiprią atsakovės reakciją bei poveikį nepilnametei dukrai. Todėl, siekiant užtikrinti vaiko emocinį stabilumą bei nepertraukiamą, nuoseklų ugdymo procesą, ieškovą įpareigojant užtikrinti bendravimą nuotolinėmis priemonėmis pagal vaiko poreikius, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nesutiktina su ieškovo išsakyta pozicija, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su tėvu bei panaikinus taikytą „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelį būtų užtikrintas vaiko emocinis stabilumas. Skyriaus vertinimu, tik išsamiai išnagrinėjus bylą, galėtų būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta ir panaikintas „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis. Priešingu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau išnagrinėjus bylą ir priėmus galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą, būtų sutrikdytas vaiko emocinis stabilumas ir nusistovėjęs režimas dėl taikyto bendravimo modelio. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę bei nesant objektyvių įrodymų apie atsakovės galimą poveikį nepilnametei dukrai, šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2021 m. gruodžio 9 d. išklausė nepilnametės U. P. nuomonę. Nepilnametė nurodė žinanti, kad tėtis ir mama nori, jog ji gyventų su jais. Anksčiau tėvai pykdavosi, dabar nesipyksta, nes vienas kito nemato. Tėtis atveža mergaitę pas mamą. Taip pat tėtis atvažiuoja pasiimti jos iš mamos, palaukia mašinoje, kol ateina ir tėvai nesusitinka. Tėvai pykdavosi, nes nesutapo charakteriai. Kai būna pas tėtį, mergaitė nenori pas mamą, kai būna pas mamą, nenori pas tėtį. Taip yra, nes pripranta, tačiau kai išvyksta pas kitą, greitai vėl pripranta. Nežino, kur norėtų gyventi, ar gerai taip, kaip dabar, kai po pusę laiko gyvena su abiem tėvais, galės pasakyti vėliau. Gali taip pagyventi, kaip dabar, po pusę laiko su abiem tėvais. Buvo taip, kad ilgai gyveno tik pas tėtį, nes mama sirgo, bet dabar yra pasveikusi ir kelis kartus buvo jau ir pas mamą po savaitę.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriame prašė teismo atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bus vertinamos teismo nagrinėjant bylą iš esmės. Proceso stadijoje, kai dar tik sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas nepateikė jokių (net preliminarių) duomenų dėl netinkamo atsakovės, kaip motinos, su kuria šalių nepilnametė dukra nuolat ir nepertraukiamai gyvena nuo pat gimimo, teisių ir pareigų dukters atžvilgiu įgyvendinimo, kuris reikalautų nedelstino dešimtmetės dukters gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu. Aplinkybė, jog dėl pastaruoju metu įvykusio atsakovės laikino hospitalizavimo laikotarpio dukrai teko kelias savaites praleisti su ieškovu, negali sąlygoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi faktinis vaiko gyvenimas nėra vienintelis tokiu atveju reikšmingas kriterijus. Ieškovui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, jog atsakovė daro neigiamą įtaką nepilnametei dukrai ar kitaip pažeidžia jos teises ir interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovo E. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
8. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės gyvenamąją vietą su tėvu, turėjo įrodyti, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba atsakovė pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtiniams ar asmeniniams neturtiniams nepilnamečio vaiko interesams. Tokių duomenų ieškovas nepateikė. Vaiko teisių apsaugos specialistei išklausius nepilnametės nuomonę, nenustatyta, kad atsakovė darytų galimą poveikį nepilnametei šalių dukrai ar kitaip pažeistų jos interesus. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi dukters sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ar darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu, todėl šioje proceso stadijoje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu.
9. Teismas nurodė, kad, atmetus prašymą nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, nėra pagrindo tenkinti prašymų dėl laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo.
10. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikams pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su jais, taip pat apie jų poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu žodinio proceso tvarka gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnametei yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, priimti su atskiruoju skundu pateikiamus rašytinius įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismo nutartis yra neteisėta, kadangi teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, t. y. 2021 m. spalio 11 d. pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini), pateikto su ieškiniu, kuris patvirtina, kad atsakovė netinkamai įgyvendina savo motinos valdžią. Teismas neįvykdė jam priskirto vaidmens būti aktyviam, nes nepasiūlė ieškovui pateikti įrodymus, dėl ko buvo priimta nutartis, kuri neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Nors ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesirėmė 2021 m. spalio 11 d. pagalbos planu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Po teismo nutarties priėmimo paaiškėjo, kad ieškovo atstovė su ieškiniu nepateikė teismui vaiko teisių apsaugos tarnybos raštų (rekomendacijų), kuriose nurodyta, jog tikslinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Minėtų rašytinių įrodymų nepateikė ir išvadą teikianti institucija, teikdama išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors 2021 m. spalio 11 d. pagalbos plane, kaip priemonę nurodė – kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnametės šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, vykdytojas E. P.. Nors vaiko teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga, tačiau 2021 m. spalio 11 d. siūlė ieškovui kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2021 m. rugsėjo 28 d. skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad, atlikus ieškovo 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių patikrinimą, nustatyta, jog E. P. veikė priešingai dukters interesams, ji įspėta, kad nesutarimai negali būti sprendžiami pažeidžiant vaiko konstitucinę teisę į ugdymą ir nubausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Todėl minėtas raštas paneigia skyriaus išvadą, kad neesant objektyvių įrodymų apie atsakovės galimą poveikį dukrai, nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nėra įrodymų. Ši skyriaus išvada prieštarauja jos pateiktai informacijai, kad atsakovė veikia priešingai vaiko interesams ir yra už tai nubausta administracine tvarka. Ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą patvirtina ir su ieškiniu pateiktas Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2021 m. spalio 11 d. pagalbos planas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovė atsisako bendrauti su socialine darbuotoja, bendrauja pakeltu tonu, teigia, kad socialinė darbuotoja trukdo dirbti, atsisakė pasiūlytų psichologo paslaugų. Plane išreikšta specialistės nuomonė, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, kad tėčiui reikėtų kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl gyvenamosios vietos keitimo. Plane užfiksuotas (duomenys neskelbtini) mokytojos A. K. pasisakymas, kad būdavo atvejų, kai U. ateidama iš mamos į mokyklą buvo susivėlusi, ne tokia tvarkinga, taip pat skiriasi ir namų darbų atlikimo lygis. Plane buvo numatytos priemonės kreiptis į teismą dėl U. gyvenamosios vietos pakeitimo bei, siekiant užtikrinti saugią aplinką namuose vaikui, atlikti atsakovei narkotinių medžiagų vartojimo testą, atlikti CDT testą RPLC. Būtent šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau yra iškilęs 2021 m. spalio 11 d., ką yra nurodžiusi vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi dukters sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką dukrai savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų ją, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti ir nustatyti nepilnametės dukters laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Ta aplinkybė, kad 2021 m. gruodžio 16 d. dukters atsiskaitymų žurnale įrašyta pastaba, jog mergaitė neatliko namų darbų ar vieną kartą ant mergaitės kūno atsirado išbėrimas, – jokiu būdu nesudaro pagrindo nedelsiant pakeisti (duomenys neskelbtini) dukters gyvenamąją vietą ir aplinką.
2.2. Byloje nėra net preliminarių duomenų, kad teismo sprendimu nustatyta nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta su atsakove mergaitei tapo nesaugi.
2.3. Ieškovas nesąžiningai nutyli, kad nutraukus šalių santuoką, jis nuo 2017 m. rugsėjo iki 2019 metų buvo išvykęs į užsienį ir savo nepilnametės dukters gyvenime dalyvavo minimaliai (per 1,5 metų matėsi 1 kartą).
2.4. Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad atsakovė rūpinasi dukra (ieškinio 4.3 punktas).
2.5. Ieškovas šią naują bylą iniciavo praėjus 4 metams nuo šalių santuokos nutraukimo ir praėjus vos vieneriems metams nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1751-921/2021 priimto sprendimo, kuriuo padidintas iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymo dydis pagal atsakovės pareikštą reikalavimą.
2.6. Apelianto minimi vaiko teisių apsaugos tarnybos raštai (rekomendacijos) ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro pagalbos planas, kurių ieškovo atstovė nepateikė su ieškiniu, buvo priimti dar 2021 metų rugsėjo mėnesį. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą paaiškino, kad po įvykusio atvejo vadybos posėdžio, skyriaus specialistė 2021 m. gruodžio 9 d. išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę nagrinėjamu klausimu, teismui pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą. 2021 m. gruodžio 10 d. skyrius pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išimtinai atsižvelgęs į vaiko išsakytą nuomonę. Todėl, palaikant skyriaus pateiktą išvadą, pažymėtina, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis.
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad po įvykusio atvejo vadybos posėdžio, skyriaus specialistė 2021 m. gruodžio 9 d. išklausė nepilnamečio vaiko nuomonę nagrinėjamu klausimu, teismui pateikė vaiko nuomonės išklausymo aktą. 2021 m. gruodžio 10 d. skyrius pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išimtinai atsižvelgęs į vaiko išsakytą nuomonę, kurią palaiko ir pakartotinai pažymi, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
17. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. rugsėjo 28 d. VTAT raštą Nr. (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų išrašus, TAMO žurnalo ištrauką, nuotraukas, SMS žinutės kopiją, kuriuos teismo prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodo, kad pateikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė netinkamai įgyvendina motinos valdžią ir veikia priešingai dukters interesams, savo elgesiu daro dukrai žalą, nepatikrina dukters namų darbų, neužtikrina jų atlikimo, nesirūpina dukters sveikata, yra įspėta, kad nesutarimai negali būti sprendžiami pažeidžiant vaiko konstitucinę teisę į ugdymą ir nubausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – išvykų fotonuotraukų sąvadą, vaiko nepriežiūros fotonuotraukas. Nurodo, kad fotonuotraukose matyti atsakovės ir dukters išvykų ir laisvalaikio praleidimo akimirkos, kurios atspindi mergaitės emocinę būseną ir atsakovės rūpestį mergaitės lavinimu, ugdymu bei laisvalaikio praleidimu. Taip pat kokioje būsenoje šalių dukra būna, kai ją atsakovei grąžina apeliantas. Išvadą teikianti institucija pateikė 2021 m gruodžio 10 d. vaiko išklausymo aktą.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.
Dėl atskirojo skundo
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, kad nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
21. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, nustatyti, ar būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje pakeistos 2017 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-228-775/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos dėl bendravimo tvarkos ir nustatytas „50:50 procentų laiko“ šalių bendravimo su nepilnamete dukra ir dalyvavimo jos auklėjime modelis. Ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas pakeisti teismo sprendimais nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir iš dalies pakeisti bendravimo su vaiku tvarką. Iki sprendimo byloje įsiteisėjimo ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti laikiną išlaikymą ir nustatyti laikiną atsakovės dalyvavimo vaiko auklėjime ir bendravimo tvarką. Nurodė, kad ieškovo ieškinys gali sukelti emociškai stiprią atsakovės reakciją bei poveikį nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą atmetė, kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba atsakovė pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtiniams ar asmeniniams neturtiniams nepilnamečio vaiko interesams.
24. Atskirajame skunde nutarties neteisėtumas ir nepagrįstumas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad teismas netyrė ir nevertino apelianto nuomone svarbaus įrodymo, t. y. 2021 m. spalio 11 d. pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini), pateikto su ieškiniu, kuris patvirtina, kad atsakovė netinkamai įgyvendina savo motinos valdžią. Ieškovas atskirajame skunde remiasi ir 2021 m. rugsėjo 28 d. Skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad, atlikus ieškovo 2021 m. rugsėjo 13 d. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių patikrinimą, nustatyta, jog atsakovė veikė priešingai dukters interesams, ji įspėta, kad nesutarimai negali būti sprendžiami pažeidžiant vaiko konstitucinę teisę į ugdymą ir nubausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka. Apelianto teigimu, šie objektyvūs įrodymai patvirtina atsakovės galimą poveikį dukrai, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės ir įrodymai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad apeliantas remiasi 2021 m. rugsėjo 28 d. VTAT raštu ir 2021 m. spalio 11 d. pagalbos planu, tačiau 2021 m. gruodžio 13 d. VTAT pateikė išvadą ir 2022 m. sausio 4 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuose nurodė, jog po įvykusio atvejo vadybos posėdžio Skyriaus specialistė 2021 m. gruodžio 10 d. išklausė nepilnamečio vaiko U. P. nuomonę nagrinėjamu klausimu ir Skyrius, išimtinai atsižvelgęs į vaiko išsakytą nuomonę, pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog EŽTT praktikoje, susijusioje su šeimos bylomis, pripažįstama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui. Vaiko nuomonės išklausymo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog vaiko interesams kyla grėsmė, dėl kurios būtina ir neišvengiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu keisti vaiko gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas prioritetą visgi teikia vaiko gyvenamosios vietos, socialinių ryšių, buities stabilumui ir pritaria VTAT atsiliepime nurodytam argumentui, kad priešingu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, o vėliau išnagrinėjus bylą ir priėmus galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą, būtų sutrikdytas vaiko emocinis stabilumas ir nusistovėjęs režimas dėl taikyto bendravimo modelio.
27. Apeliacinė instancija pakartotinai pažymi, jog visi šalių byloje pateikti įrodymai (taip pat ir susiję su rūpinimusi mergaitės sveikata bei mokslu) bus įvertinti tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu ir tik tada bus galima nustatyti, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
28. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą turi įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepasiūlė ieškovui teikti įrodymus. Pažymėtina, kad ieškovas byloje turi atstovą, kuris turi užtikrinti tinkamą ieškovo procesinių teisių įgyvendinimą.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.