Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Renatai Paukštei, Erika Jasmontaitei-Jokubaitienei, Daivai Kokštaitei, Jolitai Žylienei, Simonai Andrijauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje bei 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų dydį, sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams, kai, pasirašęs 2016 m. spalio 27 d. ir 2016 m. lapkričio 22 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perėmimo, žinodamas, jog, asmenys, kuriems kaltinimai nėra pareikšti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ketina paslėpti ar sunaikinti, nesiėmė priemonių (nepranešė bankroto administratoriui, nesikreipė į teisėsaugos institucijas) perimti ir išsaugoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. buhalterinės apskaitos dokumentų iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) t. y. jų neišsaugojo, dėl ko negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d.

Taip pat E. K. nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą būdamas atsakingu asmeniu, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jo žinioje buvusį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, turėdamas teisę Susitarimų dėl naudojimosi banko paslaugomis internete pagrindu tvarkyti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas ir disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis, esančiomis jos sąskaitose: (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, (duomenys neskelbtini), UAB DNB banke, pasinaudodamas jam suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pasisavino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y.:

- iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), AB DNB banke, laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2016-11-22, E. K. išėmė grynaisiais pinigais 2350 Eur: 2016 m. lapkričio 22 d. – 300 Eur; 2016 m. lapkričio 22 d. – 150 Eur; 2016 m. lapkričio 22 d. – 900 Eur; 2016 m. lapkričio 22 d. –1000 Eur;

- iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, 2016-11-15 E. K. pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta grynaisiais pinigais 920 Eur, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3270 Eur, tuo padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 3270 Eur turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2012 rugsėjo mėn. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Sekė skelbimus ir rado skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas vadybininkas. Nusiuntė CV ir jam paskambino S. G. žmona I. G., atrodo, pakviesti pokalbiui dėl darbo. Nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini). Ten buvo S. G. ir I. G.. S. G. davė užduotį, liepė ją įvykdžius paskambinti arba atsiųsti ir sugrįžti. Jis užduotį įvykdė per kelias valandas ir, kai paskambino S. G., jis nusistebėjo, kad taip greitai ir buvo priimtas į darbą. Kiek pamena, vienai dienai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buhalterė L. J., įdarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pagal darbo biržos kažkokią programą klaidingai dokumentus užpildė ir kitą dieną atrodo į „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė taip pat S. G.. Tuo metu, jei neklysta, buvo G. G., t. y. S. G. motina.

Pradžioje darydavo užduotis, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. G. turi daug įmonių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta, kuri vertėsi kabeline televizija. Jis rūpindavosi klientais, pardavimais, reklama. Nepamena, 2013 ar 2014 metais (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose jo darbo vieta buvo viename kabinete su L. J. ir S. G. atėjęs pasakė, kad laikas kilti karjeros laiptais ar kažkaip kitaip ir „būsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi“. Tai pasakė prie L. J. ir ji tada pradėjo tvarkyti dokumentus. Kaip visada, akcininkai buvo ukrainiečiai. Tada jis jau pradėjo susipažinti su ta pačia sistema, kaip viskas vykdoma. L. J. suruošė protokolą, kuris reikalingas, kad jis būtų paskirtas direktoriumi. Parašus padarė I. G. ant lango persišvietusi, kad galėtų tinkamai juos atlikti, ir jis su tais dokumentais nuvyko į Registrų centrą, tik nepamena (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), įregistruoti direktoriaus pakeitimą. Iki jo, jei neklysta, direktorius buvo T. Z.. Jis būdavo kaip akcininkas, bet retai atvažiuodavo į Lietuvą, tik kai pirkdavo automobilius. Jis buvo S. G. pažįstamas, o S. G. įmones steigdavo su akcininkais ukrainiečiais arba vadovais ukrainiečiais, nes visada sakydavo, kad nebus jokių galų jei kas nors nutiks, tiesiog nebus sąsajų su juo. Ir tada, kai prasidėjo darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis dar tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ su S. G. motina. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, jis kažkuriuo metu irgi buvo direktorius ir pavaduotojas. Atrodo, dar buvo „(duomenys neskelbtini)“, taip pat S. G. įsteigta įmonė. Formaliai juridiškai jis (E. K.) daug kur buvo vadovas, bet realiai rūpinosi tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ turima langų apsauga „(duomenys neskelbtini)“. Jis rūpinosi pardavimais, gamyba, logistika, reklama, išvežimais ir t. t., o visus kitus reikalus, kurie buvo susiję su ukrainiečiais S. G. draugais, vykdydavo tik tada kai S. G. kažko paprašydavo ar pasakydavo. Tai buvo pinigų įdėjimas-išėmimas, nes kaip matyti, iki jo atėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos taip pat buvo išimamos ir įnešamos. Įnešdavo L. J., nes taip pat tvarkydavo buhalteriją ir po kiek laiko, kai jis pradėjo daugiau dirbti (duomenys neskelbtini), S. G. pradėjo skraidyti į (duomenys neskelbtini), važinėdavo į (duomenys neskelbtini). Jis (E. K.) rūpinosi, kad S. G. su žmona turėtų kur nakvoti arba, jeigu „(duomenys neskelbtini)“ pardavimai vykdavo grynaisiais atsiskaitymais arba pavedimu į sąskaitas, imdavo pinigus ir duodavo grynais, kad S. G. (duomenys neskelbtini) apmokėtų savo nuomą. Tuomet, kai atvažiuodavo ukrainiečiai, tas lėšas pradžioje bandė jie įnešti, bet sumos buvo pakankamai didelės, tai bankas nepriimdavo be jo, kaip direktoriaus arba kažkokio dokumento. Visada būdavo paruošta, pridėta paskolos vekselių, paskolų sutarčių, skolos raštelių, visokių dokumentų pateisinančių lėšų kilmę, nes ukrainiečiai visada nelegaliai per sieną veždavo lėšas, o dokumentuose rodydavo, kad jis (E. K.) skolinasi ir taip įnešdavo pinigus į sąskaitą, kad bankui nekiltų klausimų, nes sumos buvo nemažos po 50 000-100 000 Eur grynais arba doleriais. Bankui kartas nuo karto atsirasdavo klausimų iš kur tos lėšos, tai kad jų išvengti, dažniausiai būdavo (duomenys neskelbtini) DNB skyrius, arba skyrius Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“, arba Vilniaus skyrius (duomenys neskelbtini)g. Jie vieni negalėjo to daryti, nes atvažiavusiam trečiosios šalies piliečiui, įnešant pinigus į banko sąskaitą, reikėjo notarinio įgaliojimo arba kažkokio kito dokumento, ko neturėjo, nes sąskaitas valdydavo jis ir N. G.. N. G. kartais įnešdavo grynus pinigus, bet dokumentai, paskolos raštai būdavo, tai kartais ir S. G., atrodo, būdavo kaip skolininkas. Iš viso, įvertinus tokias sudarytas paskolos sutartis per visus metus, tai gal ir milijoną būtų skolingas.

Kiek pamena, automobilius pirkdavo tas pats T. Z., broliai F. ir vėliau, atrodo, I. F.. Būdavo, kad pirkdavo arba pavedimais iš Vokietijos, arba pirkdavo už grynuosius pinigus, kai atvažiuodavo ukrainiečiai ir važiuodavo į Ukmergės automobilių turgų. Yra ir jis S. G. davęs pinigus keletą dienų prieš, kad turėtų, o po to S. G. ir ukrainiečiai atsiskaitydavo tarpusavyje. Jie darydavo tarp savo ukrainiečių arba lenkų įmonių pavedimus tai paskolai grąžinti, tačiau S. G. buvo reikalai kaip jie atsiskaito.

Jis paimdavo pinigus, duodavo S. G. ir jo žmonai, duodavo įnešimui ir jam (S. G.) duodavo, kai S. G. gyvendavo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), kai I. G. pritrūkdavo. S. G. su ukrainiečiais visada derino pinigų likučius, pateikimus, nes kartais lėšų ukrainiečių trūkdavo jų skubioms sąskaitoms apmokėti, nes jie pirkdavo visus įrenginius virtuvei iš prancūzų, italų, ispanų.

Niekas labai neskirdavo ar dirbi UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar kitoje įmonėje, tiesiog visi darydavo veiklas. Per susirinkimus pirmadieniais su S. G. būdavo nusprendžiama kas ką daro ir visi dirbdavo. Dažniausiai visus dokumentus tvarkydavo L. J. su S. G.. Tada, kai jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai N. G. su S. G. dirbo. Jie seniai bendravo, turėjo įmonę, kurią irgi prižiūrėjo ukrainiečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir priklausė tas automobilis „BMW“, kuris jam yra inkriminuojamas, kad jis automobilį pasisavino, nors pagal į bylą gautus duomenis paaiškėjo, kad jis iš Lietuvos išvykęs 2015 metais ir jį vairavo S. G. vaikų krikštatėvis. Automobilių buvo daug, juos pirkdavo, parduodavo. 15 ar 20 automobilių, dėl kurių klausė bankroto administratorius, kad neaišku kur jie yra, buvo realizuoti iki jam įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Jeigu būtų bandyta sekti tuose banko išrašuose ir automobilių pirkimus arba S. G. įmonių pirkimus, labai aiškiai matosi, kad jeigu nuimta keli tūkstančiai eurų, kelios dienos ir registruojamas naujas automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu arba dideli serverių pirkimai.

Dėl atlyginimo, kaip minėjo, ikiteisminio tyrimo metu, pagal Sodros išrašus tyrėjai nebuvo įdomu, kad iki įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visas tas kitas įmones, atrodo, jo atlyginimas buvo 1500 litai, o įsidarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, oficialus atlyginimas tapo 500 litų. Sumažėjo kelis kartis, o darbo apimtis ir atsakomybė buvo pakankamai didelės. Kaip ir minėjo, ta dalis išsiimtų grynųjų su S. G. žinia ir N. G. žinia, būdavo išsimokamas kaip atlyginimas. Pateiktuose išrašuose, laiškuose ir ikiteisminio tyrimo metu, ir šiuo metu, tiek S. G., tiek N. G. būdavo informuoti kur lėšos panaudojamos, kodėl nuimtos, kam, nuimtos ir kur išleistos.

2016 metais, kai buvo skelbiamas bankrotas, dokumentų pildymu rūpinosi N. G., o dokumentaciją tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra vykęs į jų ofisą N. G. nurodymu, pasiimti visų pažymų. Tose pažymose buvo akcininkų parašai, visi sutikimai ir t. t.

Dėl buhalterinių dokumentų, iš jo darytų ir į bylą pateiktų pokalbių su S. G. ir N. G. girdisi, kad jie sakydavo niekam nieko neduoti, kad dokumentų nėra, jokios bylos nėra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ greit „subankrotins“ ir viskas greit pasibaigs, dirbs toliau. To pasėkoje, S. G. su N. G. ir ukrainiečiais įkūrė naują įmonę, kuri tą patį ir dabar daro. Bendravimas su jais baigėsi, kai jis pradėjo klausti kas vyksta, nes N. G. ir L. J. rašė laiškus kodėl jau tais mėnesiais kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdė aktyvios veiklos didelėmis sumomis, tik pardavinėjo apsaugas, VMI PVM buvo registruota 30 000 ar 40 000 Eur. Tai vykdė kažkokius pirkimus, kurių nei N. G., nei L. J. nepatikslino. Bankroto metu bankroto administratorius taip pat nepatikslino, nors S. G. visada sakydavo, kad kai jau prasidėjo bankrotas ir teismas priėmė sprendimą, kad F. padarys didžiausiu kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad turėtų didžiąją balsų teisę. Tai ir įvyko, kad F. pripažino 70 000 skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vien jo balsais visi tie bankrotai, pardavimai, turto nurašymai labai greitai išsisprendė, nes VMI aktyviai nedalyvavo, kiti skolininkai irgi nedalyvavo, nes nematė prasmės. Automobilis „Infiniti“, kuris irgi buvo dingęs, tai jį visada vairavo S. G. žmona, nes tai buvo jos automobilis pirktas Vokietijoje. S. G. ankščiau sakydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jo „kišenė“ kur gali tvarkingai tvarkytis be jokių klausimų, nes jis visada norėjo, kad niekur neliktų jokių galų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-04-05 įtariamuoju apklaustas E. K. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę supranta, su juo nesutinka, nes jis nepasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio turto ir nepaslėpė šios įmonės dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 m. pavasario iki tada, kai jį atleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, tikslių datų neprisimena, direktoriaus pareigose. Jis nuo 2010 m. vasaros gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo mėn., ieškodamas darbo elektroniniu paštu išsiuntė savo CV UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir direktorius S. G. jį pakvietė darbo pokalbiui ir taip jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo S. G. žmona arba mama, šiuo metu tiksliai neatsimena, o akcininkais kiek pamena buvo S. G. su žmona. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pardavinėjo langų apsaugas juridiniams asmenims, ieškojo klientų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė kabelinės televizijos paslaugas. Vėliau jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo S. G. draugai ukrainiečiai, vardų ir pavardžių neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinkinėjo įmokas už kabelinės televizijos paslaugas, kurias teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir papildomai vykdė langų apsaugų pardavimo veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). 2012 m. rudenį S. G. savo draugų ukrainiečių prašymu įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurį laiką buvo šios įmonės direktoriumi. Kas iš pradžių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai jis nežino. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė lengvųjų automobilių nuoma ir prekyba, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės mėn., tikslios datos neprisimena, jam S. G. pasakė, kad langų apsaugų pardavimo veiklą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkelia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakė, kad jis bus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taip jis pradėjo vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu, kai jis pradėjo vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo T. Z., O., pavardės nežino ir moteris, kurios vardo ir pavardės nežino. T. Z. jis yra kelis kartus matęs, kitų akcininkų jis nėra matęs, mano, kad jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo tik dokumentuose, apie įmonės veiklą jie nieko nežinojo. T. Z. yra S. G. draugas, tai jis kažką gal ir žino. Faktiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai buvo Ukrainos piliečiai O. S., du broliai F. ir I. F., tik jie buvo neoficialūs savininkai, o tie trys akcininkai, kuriuos minėjo ankščiau, buvo jų oficialūs atstovai. Du broliai F., I. F. yra taip pat S. G. draugai, o O. S. yra S. G. pažįstamas. Jis (E. K.) suprato, kad tikrieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkai yra Ukrainos piliečiai O. S., du broliai F. ir I. F., nes jie dažnai atvažiuodavo į Lietuvos Respubliką, domėjosi įmonės veikla, atveždavo grynuosius pinigus, kuriuos jis (E. K.) jų prašymu, įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas bankuose. Už ukrainiečių įneštus pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vakarų Europos šalyse pirkdavo virtuvės įrangą restoranams, kuri nukeliaudavo į Lenkiją, o vėliau į Ukrainą. Kaip jis vėliau suprato, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įkurta šiuo tikslu, ukrainiečiai tą įrangą montuodavo Ukrainos restoranuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kelias sąskaitas DNB banke, vėliau buvo atidarytos kelios sąskaitos UAB „Paysera LT“, kiek ir kokių šiuo metu neatsimena. Paskutiniu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų valdytoju buvo jis ir buhalterė N. G., ankščiau jis ir kita buhalterė L. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ DNB bankas buvo išdavęs dvi korteles UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke. Šiomis kortelėmis naudojosi jis, nuimdamas grynuosius pinigus bankomatuose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų. Nuimtus pinigus jis naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms – atlyginimui – sau, mokėjo už langų apsaugų sudėtines detales, už reklamą, už lankstinukus, už lankstinukų išnešiojimą, komandiruotėms, kurui. Apie šių pinigų panaudojimą yra pateisinantys buhalteriniai dokumentai, kuriuos jis pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterei N. G.. Langų apsaugų sudėtines detales jis kartais pirkdavo už grynuosius pinigus. „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės išrašydavo sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, kuriuos jis pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei. Kadangi jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų apsaugų pardavimo veikla, atlyginimas priklausė nuo pardavimų, jis svyravo nuo 300 Eur iki 3000 Eur į mėnesį, jis gaudavo ir premijas, vienkartinės premijos dydis būdavo nuo 50 Eur iki 500 Eur. Dalį grynųjų pinigų, nuimtų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ DNB banko sąskaitų, jis duodavo S. G., nes langų apsaugos buvo jo verslas, per visą savo vadovavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis S. G. per kelis metus, įvairiomis sumomis atidavė apie 12 000 Eur, tikslios sumos pasakyti negali, tai darė, nes S. G. jam taip liepė, pagal jo paliepimą, jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų mokėjo už S. G. įmonių automobilių draudimus, autoserviso ir kitas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas visada buvo (duomenys neskelbtini), o jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o galutinai į (duomenys neskelbtini) persikėlė 2015 m. pabaigoje, tikslios datos neprisimena. Jis mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2015 metų vasaros tvarkė N. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo jos įmonės ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, vėliau jos įmonė pakeitė pavadinimą ir ofisas 2016 m. vasarą, tikslios datos nežino, persikėlė į (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai turėjo būti pervežti į (duomenys neskelbtini). Kas inicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrasis vadovas buvo S. G., svarbius klausimus spręsdavo buhalterė N. G. su S. G.. S. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viską spręsdavo. Jo vadovavimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigijusi automobilį „Nissan Infiniti“, kurį išsirinko, o vėliau vairavo S. G. žmona. 2015 m. birželį „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos už maždaug 25 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal žodinį susitarimą mokėjo už tą produkciją dalimis. Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė komercijos direktorius ir pareikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitytų su „(duomenys neskelbtini)“ visą sumą iš karto. Tada S. G. jo paprašė, kad jis automobilį „Nissan Infiniti“ išvežtų į (duomenys neskelbtini), nes bijojo, kad šis automobilis bus atimtas už skolas. Jis to padaryti nesutiko ir tas automobilis 2016 m. rugsėjo mėn. kažkur dingo. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo bankroto procedūra. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ prasidėjo bankroto procedūra, S. G. jo paprašė inscenizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų vagystę iš automobilio, bet jis nesutiko. S. G. ir N. G. jam sakė, kad jeigu nebus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, bankroto procedūra baigsis greitai ir visiems bus gerai, problemų nebus, kokių problemų jie neaiškino. Tada S. G. ir N. G. jo paprašė, kad jis pasirašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir jis sutiko, aktą jis pasirašė du kartus su data 2016-10-27 ir su data 2016-11-22, kodėl du kartus nežino, nes N. G. pasakė, kad taip reikia. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo abu aktus jis pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini), juos pasirašyti jam pateikė N. G.. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius tik pagal dokumentus, pasitikėjo S. G., mano, kad S. G. juo pasinaudojo, apgavo ir dabar jis liko kalčiausias. Kur šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai jis nežino, jeigu jie būtų, jis galėtų įrodyti, kad nepasisavino piniginių lėšų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam dėl pinigų trūkumo niekas jokių pretenzijų per visą jo darbo laiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėta bankroto procedūra, jis nuėmė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų ar sąskaitos, tiksliai nepamena, AB DNB banke, apie 3000 Eur, kaip atlyginimą sau ir sumokėti už langų detales, kad pabaigti pradėtus darbus (t. 7, b. l. b. 172-174).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek pamena, ikiteisminio tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra gauti duomenys, kad grynais buvo sumokėta 12 000 S. G.. Tai yra suma tik ta, kuri jam buvo duota S. G. reikmėms už buto nuomą (duomenys neskelbtini) sumokėti ar šiaip kažkokioms išlaidoms. Tos sumos, kurios būdavo nuimamos automobiliams pirkti, tai jos į šią sumą neįsiskaičiuoja. Jos būtų didesnės, nes automobiliai buvo registruojami arba UAB „(duomenys neskelbtini)“, arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu arba kitų jo įmonių vardu.

Dėl buhalterinių dokumentų vagystės inscenizavimo, tai atsispindi jo pateiktuose garso įrašuose apie N. G. pasakytus žodžius, kad nebus dokumentų, nebus problemų. Pateiktuose garso įrašuose yra jos šie žodžiai minimi. Yra pateiktas ikiteisminio tyrimo metu įrašas būtent tos dienos, kai buvo pasirašyti dokumentai perdavimo aktui, t. y. spalio 27 ir lapkričio 22 d. Įraše girdisi, kad yra tik pasirašomi dokumentai, bet jam dokumentų tuo metu niekas neperdavė ir N. G. tie patys žodžiai, kad nėra dokumentų ir niekam nieko neduoti.

Apie 3000 Eur nuėmimą paskelbus bankrotą, tai, pagal įstatymą, įmonė veiklą vykdyti gali. Dar kažkiek laiko pardavinėjo langų apsaugas. Veiklą vykdė kol galėjo. Iš jo pateikto garso įrašo girdisi, kad gruodžio mėnesį jis vis dar prašo N. G. dokumentų ir kuriame ji pasako, kad dokumentus išsivežė A..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai įtariamasis E. K. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, kuriuos davė 2018-04-05 apklausos metu. Papildomai parodo, kad 2018-04-27 atliekantiems kratą pas jį namuose adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnams pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-04 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose skiltyje „Pirkėjas“ nurodyta bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), kuriai pagal aktus parduotos prekės/paslaugos. Paminėtas PVM sąskaitas faktūras išrašė ir jam elektroniniu paštu persiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė N. G., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kad šias PVM sąskaitas faktūras pasirašytų. Tuo metu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą pamatė pirmą kartą. N. G. atsiųstas PVM sąskaitas faktūras jis atsispausdino ir pasirašė. Pasirašytus dokumentus jis atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei N. G.. Be to, jis atsispausdino dar vieną egzempliorių PVM sąskaitų faktūrų: 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-04 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiliko jas namuose. Kodėl pasiliko šias PVM sąskaitas faktūras, šiandien negali pasakyti. Kiek atsimena, jam elektroniniu paštu buvo atsiustos tik PVM sąskaitos faktūros, o aktai minimi jose nebuvo atsiųsti. Jei neklysta, pasirašytas PVM sąskaitas faktūras nuvežė į N. G. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Atvežus PVM sąskaitas faktūras, N. G. jam davė pasirašyti atspausdintus aktus, kuriuose, jei neklysta, buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė metalą (strypus) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pagal PVM sąskaitas faktūras: 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-04 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašęs pateiktus skirtingų datų visus aktus, juos atidavė N. G., kuri jam pasakė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, esančią AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitas faktūras - 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-04 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), bus pervesti dalimis pinigai, apie 30 000 Eur suma, kurią turės išgryninti ir pinigus jai atiduoti. Jis pasidomėjo, ar pardavimai UAB “(duomenys neskelbtini)” suderinti su S. G.. Į tai N. G. pasakė, kad su S. G. viskas suderinta. Kiek atsimena, jis S. G. klausė, ar pastarasis žino apie UAB “(duomenys neskelbtini)” atliekamus pinigų pervedimus bendrovei “(duomenys neskelbtini)” ir pinigų nuėmimą. S. G. atsakė, kad viską žino, suderinta. Po savaitės ar trijų savaičių N. G. susitikusi ar paskambinusi jam telefonu pasakė, kad yra tas, kas buvo suderinta jau pervesta iš UAB “(duomenys neskelbtini)” ir kad pinigus reikia nuimti. Tai sužinojęs, jis iš DNB banko bankomato per kelis kartus, kelių savaičių laikotarpyje, išgrynino UAB “(duomenys neskelbtini)” pervestus pinigus. Atsimena, kad paskutines kelias sumas išgrynino naudodamas čekių knygelę. DNB banko skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Paprastai vienu metu išgrynindavo nuo 2000 iki 4000 Eur sumą. Kai turėdavo grynuosius pinigus, skambindavo N. G. ir tardavosi susitikti. Pinigus N. perduodavo įvairiose (duomenys neskelbtini) miesto vietose, o kelis kartus susitiko ir perdavė grynuosius pinigus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), netoli Operos ir baleto teatro. Jis nėra perdavęs nei 1 Euro iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pervestų pinigų S. G.. Daugiau apie UAB “(duomenys neskelbtini)” nei su N. G., nei su S. G. nekalbėjo. Tuo metu, kai grynino pinigus ir juos perdavė N. G., nemanė, kad daro ką nors blogo, bet šiandien jis suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė jokių paslaugų, nepardavė jokių prekių, tai yra metalo (strypus), bendrovei “(duomenys neskelbtini)”, o aukščiau išvardintos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios. Apie jam parodytas sąskaitas faktūras (invoice) 2016-06-07 Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitas faktūras (invoice) 2016-06-07 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-07 kasos pajamų orderis serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-07 kasos pajamų orderis serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-11 sąskaita faktūra (invoice) 2016-05-11 Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-11 kasos pajamų orderis serija Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita faktūra (invoice) 2016-08-11 (duomenys neskelbtini), 2016-06-30 kasos pajamų orderis serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-30 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), kuriose pirkėjas yra S. G. gali pasakyti, kad minėtas asmuo važiuodamas į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) veždavosi į paminėtas šalis langų ir durų apsaugas, kur jas pardavinėjo. Tam, kad išvežti durų ir langų apsaugas reikėdavo išrašyti sąskaitas faktūras (invoice), kad kirsdamas sieną S. G. galėtų pateikti pasieniečiams atliekant tikrinimą. Parodyti dokumentai: 2016-05-20 PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-20 PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), manifestas Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-27 PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-05-27 PVM sąskaita faktūra serija Nr.(duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-18 PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-19 PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto NR. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-21 PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-22 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)(du egzemplioriai), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-16 PVM sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-03-04 išankstinė sąskaita serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninio laiško kopija, manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-14 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2016-07-19 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-19 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-01 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-07 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-14 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 2016-06-14 PVM sąskaita faktūra Nr(duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaita faktūra serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-30 sąskaita faktūra serija Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-06-30 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), manifesto Nr. (duomenys neskelbtini)– išrašyti pirkėjams, kurie iš UAB “(duomenys neskelbtini)” įgijo durų ir langų apsaugas. Paprastai jis išrašydavo tokias PVM sąskaitas faktūras. Tada, kai atostogaudavo arba negalėdavo, už jį PVM sąskaitas faktūras išrašydavo buhalterė N. G. arba I. G., arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė. Išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB “(duomenys neskelbtini)” klientams, manifestus, skirtus kurjeriams, jis arba nusiųsdavo elektroniniu paštu buhalterei N. G., arba sąskaitas faktūras atspausdindavo ir nuveždavo pats į buhalterės biurą. Susipažinęs su manifestu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-18 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (du egzemplioriai), 2016-06-06 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)-R040, pagal kurias pirko langų ir durų apsaugas Lenkijos pilietis S. G., gali pasakyti, kad tai tikri pirkimai. Šis Lenkijos pilietis pirkdavo iš UAB “(duomenys neskelbtini)” apsaugas ir jas pardavinėjo Lenkijoje. Jam parodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2016-04-27 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 009164, bendrovei “(duomenys neskelbtini)” jo už automobilio remontą, tačiau kokio, šiandien negali pasakyti. Jis mano, kad parodyta PVM sąskaita faktūra serija ROK Nr. 016973, išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio tikrinimą, tačiau už kokio, negali pasakyti, nes jis tikrai tuo neužsiėmė. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 16024981, Nr. 16011240, bendrovei “(duomenys neskelbtini)” yra už restoranams skirtą virtuvėms įrangą, kuri, kiek žino, būdavo atvežama į Lenkiją, o po to, iš Lenkijos į Ukrainą. Tokių sąskaitų faktūrų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo elektroniniu paštu nemažai, bet šių sąskaitų faktūrų nespausdindavo, o persiųsdavo N. G. į elektroninį paštą. Kas liečia restoranų virtuvės įrangos pirkimą, UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo atsakinga už sąskaitų faktūrų apmokėjimą Vakarų Europos įmonėms. Užsakymus šioms įmonėms pateikdavo ukrainiečiai, kuriuos jis paminėjo 2018-04-05 apklausos metu. Visos sąskaitos faktūros, visi manifestai, kuriuos gaudavo kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius, juos nusiųsdavo elektroniniu paštu N., arba du kartus per mėnesį pats nuveždavo N. G. į biurą. I. G. galėjo turėti šiuos dokumentus ir laikyti biure adresu (duomenys neskelbtini) (priestate), nes, kai neturėdavo galimybės, jo prašymu, ji ne kartą yra siuntusi klientams langų ir durų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ kartu su UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Ar galėjo laikyti I. G. bendrovės “(duomenys neskelbtini)” dokumentus namuose adresu (duomenys neskelbtini), sunkiai įsivaizduoja. O jei dokumentus laikė, kokiu tikslu, negali atsakyti. Matydamas, kaip bendrauja N. G. su S. G., suprato, jog N. ir S. G. siejo ne tik bendrovės “(duomenys neskelbtini)” veikla, bet ir kiti klausimai, su kuriais jo nesupažindino ir vengdavo kalbėti (t. 8, b. l. 2-5).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, kur yra minėta sąskaitų siuntimas, tai patikslinus iš duomenų, kurie dabar jau yra ir apskritai ieškojus variantų kaip ten viskas vyko su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai sąskaitos su šifruote (duomenys neskelbtini) ir kitos, kuriose yra logotipai, tai būdavo dažniausiai rašomos jo arba I. G., arba, kaip minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės V., o visos kitos, kuriose nėra logotipo, rašytos N. G.. Chronologija labai aiškiai matosi, kad ji (N. G.) jo prašo dokumentų, prašo aktų, sutarties formos, kurią ji jam siuntė, kad ne PDF, o atsiųstų Word formatu, kad ji galėtų taisyti. Tie įrodymai ir garso pokalbiai yra pridėti. Chronologiją sudaro: data, pokalbis su N. G., laiškas, lėšų nuėmimas, pokalbis, lėšų perdavimas ir tai yra gal 10-15 pokalbių, kurie tomis datomis, kada lėšos yra nuimtos, yra sudėlioti. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasirašė jos ofise (duomenys neskelbtini) g. Ji pokalbiuose vengia kalbėti, vengia minėti įmonių pavadinimus.

Dėl sąskaitų, kurias S. G. minėjo – jos būdavo išrašytos tam, kad pasienyje nebūtų skaitoma kaip didmeninė prekyba vežant parduoti. Jis, kaip fizinis asmuo, nusipirkdavo ir sąskaitas parašydavome fiktyviai tam tikrai pačiai minimaliausiai sumai, kad jis yra apmokėjęs, nes yra grynųjų pajamų kvitai būdavo duodami, kad jis vežasi tiesiog sau. Tos lėšos negrįždavo.

Dėl paskutinės pastraipos, kad pastebėjo jog S. G. ir N. G. nustojo kalbėti apie tam tikrus reikalus, tai matėsi. Iki bankroto pradėjimo UAB “(duomenys neskelbtini)”, yra perdavęs S. iš N. kelis šimtus eurų, tai laiškuose tas atsispindi. Jie turėjo, kaip supranta, įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklausė automobilis „BMW (duomenys neskelbtini)“. Su ukrainiečiais irgi kažkokią veiklą vykdė, kur S. G. nesidalindavo, o tie klausimai, kurie kildavo jam (E. K.), kai atsiųsdavo tie patys lenkai, kur yra elektroniniuose paštuose pateikti dokumentai su UAB “(duomenys neskelbtini)” antspaudu ir parašu neaišku kieno, nors tuo metu (duomenys neskelbtini) jis (E. K.) nebuvo ir antspaudų nedėjo, tai visada baigdavosi taip, kad čia viskas gerai, tvarkinga, nes tik dirbdavo, o niekada nematydavo iš N. dokumentų arba kažkokių tai tvarkymų, kad jie kažkam kažką parduodavo. Paaiškėjo, kad ukrainiečiai perka iš Europos Sąjungos įrangą, veža į Lenkiją ir per Lenkiją į Ukrainą kažkokiu būdu perveždavo nemokėdami tam tikrų mokesčių. Jeigu jam kildavo klausimų kodėl jis (E. K.) gauna dokumentus iš Lenkijos arba tų ukrainiečių žmonių su UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovų parašais ir antspaudu, kai tik jis turėjo antspaudą ir N., tai S. G. juokais pasakydavo, kad čia viskas gerai ir pradėdavo skaičiuoti kokią premiją jis (E. K.) gaus šį mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. K. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, duotų 2018-04-05 ir 2019-07-31 įtariamojo apklausos metu, papildomai parodo, kad automobilio „Audi A4“ įsigijimo aplinkybių neprisimena ir nieko pakomentuoti negali, nes šį automobilį galėjo įgyti S. G. įgaliotas asmuo. Automobilio „Audi A4“ valstybinių numerių neprisimena. Be to, bendrovė “(duomenys neskelbtini)” turėjo ne vieną „Audi“ markės automobilį. Jis atsimena, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” turėjo automobilį „BMW X5“, kurio valstybinio numerio neprisimena. Ne kartą važiavo į „Regitrą“ ir ten registravo automobilius, tačiau ar UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu VĮ „Regitra“ registravo automobilius „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir „BMW X5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, nes šiandien neprisimena. Nežino, kur šiuo metu yra automobiliai „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir „BMW X5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir kas jais naudojasi, bet mano, kad jie yra Ukrainoje. Bendrovės “(duomenys neskelbtini)” veikloje aukščiau paminėti automobiliai nebuvo naudojami. Dirbant UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, jis gaudavo pusę minimalaus atlyginimo, apie 100-200 Eur. Atlyginimą persivesdavo pats į savo banko kortelę arba jį pervesdavo jam buhalterė N. G.. Būdavo atvejų, kai atlyginimą išsimokėdavo sau grynaisiais pinigais. Be atlyginimo jis gaudavo dar priedus, kurie priklausė nuo pardavimo rezultatų ir už įvairų papildomą darbą, tai yra už tai, kad registruodavo automobilius VĮ „Regitra“, už tai, kad bendravo su UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkais, tai yra už buvimą direktoriumi. Priedai buvo įvairaus dydžio, kiekvieną mėnesį skirtingi, nuo 1000 Eur iki 3000 Eur. Šių priedų mokėjimas jam oficialiai nebuvo nustatytas UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkų sprendimu, bet apie priedų mokėjimą viską žinojo S. G.. Papildomai parodymus duos susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 8, b. l. 14-15).

Pagarsinus parodymus, nurodė, kad pagal dokumentus iš „Regitros“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „Audi A4“ buvo registruotas dar iki jo tapimo direktoriumi. Jei neklysta, tą automobilį naudoti įgaliojimą turėjo F.. Dėl „BMW (duomenys neskelbtini)“ parodymų metu nedaug ką žinojo, bet išsiaiškino, kad šio automobilio jis niekada nenaudojo, nematė. Tie dokumentai, kurie yra jo perduoti kaip elektroniniai laiškai, kur S. G. informuoja, kad automobilio dokumentacija (duomenys neskelbtini) yra sutvarkyta ir jis gali sutvarkyti (duomenys neskelbtini), tie dokumentai yra pridėti kur išrašyta sąskaita, kad yra parduota A. R.. „BMW (duomenys neskelbtini)“ tapus UAB “(duomenys neskelbtini)” nuosavybe, jis buvo formaliai perrašytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhalterė buvo N. G., o akcininkai ukrainiečiai, direktorė ta pati, kuri S. G. kitose įmonėse buvo direktorė.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. K. parodė, kad kai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-02373-17 dėl pareikštų nusikalstamų veikų, nurodytų 2019-12-19 pranešime apie įtarimą, pateikia savo savarankiškai surašytą paaiškinimą iš trijų lapų ir USB raktą, kuriame įrašė atkurtus darbinius failus, elektroninius laiškus, telefoninius pokalbių įrašus, įrašytus pokalbius su N. G., S. G., kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, kurie vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, buhalterės N. G. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, S. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio patalpose. Telefoninius pokalbius ir pokalbius jis dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)” įrašinėjo naudodamas „Samsung Galaxy“ Call recorder programėlę ir visi šie įrašai buvo saugomi Internetinėje talpykloje (debesyje). Jis turėjo prisijungimo slaptažodžius prie Internetinės talpyklos kol dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitose įmonėse, kurios buvo susijusios su S. G.. Prisijungimo slaptažodžiais prie Internetinės talpyklos buvo darbiniai UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbiniai elektroniniai paštai, kaip pavyzdžiui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat S. G., I. G., kiti UAB “(duomenys neskelbtini)”, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jis pateikia USB raktą, į kurį eksportavo iš Internetinės talpyklos ir įrašė darbinius failus, elektroninius laiškus, telefoninius pokalbių įrašus, įrašytus pokalbius su N. G., S. G., kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais. Anksčiau nepateikė nurodytų duomenų, nes nuo 2016 metų iki šiandien mėgino prisiminti kokiuose „debesyse“ buvo laikoma informacija, stengėsi prisiminti prisijungimo slaptažodžius, paslaugas, kurios leidžia prisijungti prie Internetinės talpyklos, kurioje buvo saugomi elektroniniai laiškai, pokalbių įrašai. USB rakte yra įrašytas 2016-11-22 d. pokalbis su N. G., kuriame prašo UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus atiduoti jam, bet ji sako, kad dokumentų neduos. Kitame pokalbyje su N. G. vėl prašo UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų negavo, juos išsivežė A.. 2016 metų sausio mėnesį esanti grupė pokalbių su N. G. dėl iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pervestų pinigų jai perdavimo. Taip pat yra pokalbiai su S. G. apie automobilį „Infiniti“, apie UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkų skolas S. G. ir kita. 2019 metų rudenį prisijungus prie Internetinės talpyklos naudodamasis paslauga „(duomenys neskelbtini)“ (IP (duomenys neskelbtini)), prisijungimo elektroniniais pašto adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), slaptažodis: (duomenys neskelbtini). Visą eksportuotą informaciją, įrašė į USB raktą ir šiandien pateikia. N. G. prisijungimo prie Internetinės talpyklos neturėjo. Kaip jau minėjo, dirbant UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, jis gaudavo pusę minimalaus atlyginimo, apie 100-200 Eur bei priedus, kurie siekdavo iki 1000 ar 3000 Eur. Atlyginimą persivesdavo pats į savo bankų sąskaitas: EVP (duomenys neskelbtini), esančią „Paysera LT“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančias DNB banke, arba Swedbank banke (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), arba atlyginimą pervesdavo buhalterė N. G.. Vėliau atlyginimą iš sąskaitų išgrynindavo banko kortelėmis. Nebuvo nustatyta kiekvienos konkrečios mėnesio dienos, kurią jam būtų pervedamas atlyginimas iš UAB “(duomenys neskelbtini)”. Avansas jam, kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriui, nebuvo mokamas. Pervestiems iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų į jo asmenines sąskaitas pinigams, ar gryniesiems pinigams, kurie buvo jam išmokėti nurodyta mokėjimo paskirtis „avansas“ nereiškė, kad tai yra avansas. Taip paprasčiau pavadindavo pervedamas ar išsimokamas sumas sau tam, kad žinotų, kokias sumas išsimokėjo savo asmeninėms reikmėms per mėnesį arba pinigus panaudojo apmokėti paslaugoms ar daiktams įgyti. Jis atsimena kelis atvejus, kai iš UAB “(duomenys neskelbtini)” persivedęs pinigus į savo asmeninę sąskaitą ir juos išgryninęs, atidavė S. G.. Dirbdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, jis iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų išgrynino ir perdavė S. G. apie 12 000-20 000 Eur sumą. Taip pat ne mažiau dviejų kartų vežė grynuosius pinigus I. G.. Kiek atsimena, vieną kartą jai pateikė apie 3000 Eur sumą, apie 3000-4000 USD. Kai iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų išgrynindavo nedideles sumas pinigų, pavyzdžiui 20 Eur, 50 Eur ar 80 Eurų sumas, jas panaudodavo paslaugų apmokėjimui ar daiktų įgijimui, reikalingų darbui (t. 8, b. l. 26-27).

Pagarsinus parodymus, nurodė, kad dėl įrašo pateikimo dar pirmosios apklausos metu pasakė kur reikia ieškoti įrodymų. Jo telefonas visada buvo susijęs su tam tikra paslauga „Debesija“, nes į jo telefoną skambindavo labai daug žmonių ir jo visi pokalbiai buvo įrašinėjami. Tie duomenys buvo ne pačiame telefone „Debesyse“. Prie tų duomenų galima prisijungti bet kur ir bet kada. Pirmos apklausos metu nurodė, kad S. G. valdo tuos visus vadinamuosius serverius, prisijungimus ir jie yra vienoje vietoje, nes pas jį yra tie vadinamieji serveriai ir „hardai“, kurie prisijungia prie interneto. Kiek pamena, kratą atliko vėliau, bet tų duomenų net neieškojo, o kratas atlikinėjo pas S. G. motiną, kuri nelabai ką ir suprato. Minėjo, kad tuos duomenis suras, atsimins, gaus ir pateiks. Reikėjo prisiminti, nes jie visi yra. Tuomet, kai prasidėjo bankrotai, S. G. ir I. G. visus prisijungimus užblokavo, nes jie dirbdavo Gmail aplinkoje. Ir šiuo metu jis bando prisiminti prisijungimus, bet ne viską prisimena. Dėl I. G. perduotų pinigų – tai minėjo, kad I. G. duodavo doleriais įnešti į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, o čia tikriausiai yra fiksuotas ir paminėtas jai grąžinimas kai jie yra nuimti po kažkokio tai laiko. Pateiktuose įrodymuose irgi tas matosi.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. K. parodė, kad 2020-01-16 apklausos metu pateikė pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos USB raktą (Kingston), kuriame įrašė atkurtus darbinius failus, elektroninius laiškus, telefoninių pokalbių įrašus. Paminėtus dokumentus, įrašus, atsisiuntė naudodamas programas „Google drive“, „Samsung Galaxy recoreder“, nes visa tai buvo saugoma „Debesyse“. Anksčiau nei dokumentų, nei įrašų nepateikė nes neprisiminė kur yra informacija ir kaip prie jos prisijungti, laikui einant vis prisimindavo slaptažodžius ir prisijungęs prie „Debesų“, gavo papildomą informaciją, kurią pateikė įrašęs į USB raktą. Be to, tyrimo pradžioje policijos pareigūnams minėjo, kad yra įrodymai, patvirtinantys jo poziciją ir kas bus, kai juos pateiks. Ar į šį jo klausimą buvo atsakyta, jis neprisimena. Pradėjo įrašinėti N. G. ir S. G. pokalbius, nes pamatė, kad jam nei N. G., nei S. G. neatiduoda UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų. Pajuto, kad jie meluoja, tuo tarpu bankroto administratorius nuolat reikalavo bendrovės dokumentų. Jis dalyvavo apžiūrint USB rakte „Kingston“ įrašytus 4 aplankalus pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“, „Dokumentai“, „Įrašai“, „Laiškai“. Kaip apžiūros protokole pažymėta, ne visi įrašyti „(duomenys neskelbtini)“ aplankalai atsidarė, atsidarė dokumentas pavadinimu „R. 2015 skol“, kuriame yra jo sukurti techniniai parametrai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkų sistemai. Šį dokumentą pateikdamas nori parodyti, kad 2014 - 2016 metais jis dirbo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai, nors S. G. teigia priešingai. Atidarius katalogą „Akcininkai“, po to katalogą „(duomenys neskelbtini)“, randame katalogus pavadinimais: 1 „карн №2 1848,67 04 2015“ su 9 dokumentais, 2 „карн №3 1863 004 2015“ su 9 dokumentais ir 3 „карн №8 1280 10 2015“ su 7 dokumentais matosi, kad tai bendrovei “(duomenys neskelbtini)” atsiųstos sąskaitos faktūros apmokėti už apgyvendinimą viešbutyje Lenkijoje ir už Lenkijoje, Ukrainoje pirktas prekes (Priedas Nr.1 ), (Priedas Nr. 2), (Priedas Nr. 3). Patikslino, kad sąskaita faktūra Nr. 14 UAB „(duomenys neskelbtini).“ vardu išrašyta 2014-03-25, tai yra kai jis nėjo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigų. Gavęs sąskaitas iš Lenkijos jis suprato, kad buvo perkami karnizai ir jų dalys. Visus čia esančius dokumentus jam elektroniniu paštu siųsdavo N. F. tam, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” apmokėtų šias sąskaitas. Kas gyveno sąskaitoje faktūroje nurodytame viešbutyje Lenkijoje ir kas pirko prekes, nežino, bet tai tikrai ne jis. Mano, kad N. F. yra vienas iš UAB “(duomenys neskelbtini)” savininkų. Šias ir kitas sąskaitas faktūras gautas iš Lenkijos įmonių ar Ukrainos įmonių bendrovė “(duomenys neskelbtini)” apmokėdavo per banką mokėjimo pavedimais Mano, kad tai darydavo naudodamiesi DnB banke esančia UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaita. Mokėjimo pavedimus atlikdavo jis arba N. G.. Toliau apžiūrint jo įrašytus dokumentus pavadinimais „I. F.“, „O. S.“, katalogą „Vizos“ yra Ukrainos piliečių pasų fotokopijos, kurias gaudavo tam, kad paruoštų kvietimus jiems atvykti į Lietuvą. Šias Ukrainos piliečių pasų kopijas pateikia norėdamas įrodyti, kad su jais vyko pastovus bendravimas, jų prašymų vykdymas ir paneigia I. F. žodžius, kad su juo yra tik vieną kartą bendravęs. Jis žino, kad broliai F. dažnai Lietuvoje būdavo, atostogaudavo pas S. G.. Mano, kad broliai F. buvo vieni iš UAB “(duomenys neskelbtini)” savininkų. Tarp jo įrašytų į USB raktą Kingston yra skenuotos 2016-11-22 ir 2016-10-27 UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų perdavimo aktų kopijas, kurias jau yra pateikęs su kitais dokumentais prie 2017-01-05 informacinio pareiškimo - pranešimo pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos. Kataloge „Finansavimo dokumentai“ yra šie dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansas už 2014, 2015, 2016-06 01 laikotarpį ir pelno (nuostolio) ataskaitos už 2014, 2015 ir 2016-06-01 laikotarpį. Šiuos dokumentus pateikia, nes šiuos dokumentus jam pateikdavo buhalterė N. G., kuriuose būdavo vis skirtingi duomenys. Kataloge „Papildomi dokumentai S. G.“ yra 18 dokumentų. Dokumente pavadinimu „!_учет (duomenys neskelbtini) 2014“ yra lentelė su duomenimis apie Ukrainoje S. G. parduotas langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudarė S. G. ir jam atsiuntė žiniai, kad galėtu vesti langų apsaugų „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ langų suvestinėje jis nurodydavo kiek UAB “(duomenys neskelbtini)” gauna pagamintų „(duomenys neskelbtini)“ apsaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to suvestinėje pažymėdavo, kiek apsaugų parduoda Lietuvoje, o kiek Ukrainoje arba Rusijoje. Tokią suvestinę kiekvieną mėnesį siusdavo buhalterei N. G., todėl mano, kad langų apsaugų „(duomenys neskelbtini)“ kiekis bendrovėje buvo žinomas. Didžiausią kiekį langų ir durų apsaugų „(duomenys neskelbtini)“ į Ukrainą ir Rusiją parduoti veždavo S. G.. Ten pardavęs langų ir durų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ jis pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįnešdavo. S. G. pinigus išleisdavo savo reikmėms: pirkdavo daiktus, telefonus, atostogaudavo. Jis primindavo S. G., kad apsaugas išveža, o pinigų bendrovė “(duomenys neskelbtini)” negauna, tačiau S. G. į tai rimtai nežiūrėjo, šie pinigai bendrovėje apskaityti nebuvo. Pateikia ir dokumentą pavadinimu „Akcininko pažymėjimas D.“, šiame dokumente pažymėta, kad 2016-02- 10 UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkas yra D. K., įgijęs 100 procentų bendrovės “(duomenys neskelbtini)” akcijų, šis dokumentas nepasirašytas. Pateikdamas paminėtą akcininko pažymėjimą nori pasakyti, kad asmuo D. K. niekada nebuvo UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininku. Toliau pateikia skenuotą automobilio „BMWx5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tai automobilio registracijos liudijimas, kurio pasisavinimu įtariamas. Šį automobilį UAB “(duomenys neskelbtini)” įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau pardavė Ukraino piliečiui A. R.. Jis nežino, ar A. R. atsiskaitė su UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Dokumente pavadinimu „C“ yra lentelės su duomenis apie S. G. ir jo draugams perduotas langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“, kurios po to buvo parduotos Ukrainoje, apie S. G. gautus pinigus už parduotas apsaugas Ukrainoje. Lenteles 2016 metų kovo mėnesį sukūrė jis. Kaip jau aukščiau minėjo, S. G. veždavo į Ukrainą ir Rusiją langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ ir ten parduodavo grynaisiais pinigais. Pinigų už parduotas langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ Ukrainoje ar Rusijoje į bendrovę “(duomenys neskelbtini)” S. G. neįnešdavo. Dokumentuose „factura 01“ ir „factura 2 01“ yra skenuotos dvi sąskaitos faktūros, išrašytos Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, dalis, kokiai įmonei sąskaitos faktūros išrašytos, nenurodyta, bet mano, kad ir šias sąskaitas siuntė N. F. bendrovei “(duomenys neskelbtini)” apmokėti. Šias sąskaitų dalis siuntė norėdamas įrodyti, kad N. F. susijęs su UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Mano, kad bylos tyrimui yra svarbus ir 2013-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas, išduotas S. G., kuriuo S. G. leidžiama naudotis „CITROEN JUMPY“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įgaliojimas surašytas rusų kalba, jame nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. G. pavardė, tačiau nepasirašytas. 2014-04-14 įgaliojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo jis, kaip direktorius, įgalioja pil. V. H. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“, o 2016-04-16 įgaliojimu Nr. 11 įgaliojo V. H. naudotis automobiliu „VW PASSAT“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Abiejų įgaliojimų nepasirašė. Šiuos įgaliojimus teikia norėdamas parodyti, kad iki pradedant dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)”, jis jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo susiję su S. G.. Dokumente „KAC ataskaita“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centro ataskaitos forma paruošta pildymui už 2015 metus. Ataskaitą pateikia, nes nori įrodyti, kad buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo veiklą, klientų aptarnavimą tuo metu, kai dirbo ir UAB “(duomenys neskelbtini)”. Prie dokumentų pridėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-12 prašymą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, nes jį ruošė. 2014-12-29 S. G. sprendimo skenuotą raštą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-19 akcininkų susirinkimo skenuotą protokolo Nr. 10 kopiją pridėjo susipažinti. Raštas, kurį 2014-08-27 paruošė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir automobilio „Toyota“ 3 vnt. fotonuotraukos, kurias jam atsiuntė S. G. tam, kad įdėtų į skelbimus apie automobilio pardavimą, jo nuomone, rodo, jog dirbo S. G. priklausančiose įmonėse. Kataloge „Turto dokumentai“ yra 4 posisteminiai katalogai, kuriuose yra skenuota 2015 metų rugpjūčio mėnesio sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl a/m „Audi A4“, valst. numeriai nenurodyti, kuri neva pasirašyta jo, kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. 2015-05-13 skenuota automobilio nuomos sutartis Nr. 3 sudaryta UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl a/m. „BMW X5“ 3.0D, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei automobilio perdavimo aktas. Paminėta sutartį ir perdavimo aktą pasirašė jis. 2016-05-13 PVM sąskaita faktūra Nr. EL-16-01, kuria „BMW“ parduota A. R.. PVM sąskaita faktūra Nr. El 16-01 dėl „BMW (duomenys neskelbtini)“ pardavimo pateikia tyrimui, nes ši sąskaita faktūra ir elektroninis laiškas, kuriuo ji buvo atsiųsta, parodo, jog tarp A. R. ir S. G. yra tiesioginis ryšys. 2016 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitos faktūros jis nepasirašė, ar už automobilį atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-23 rašte (komandiruotė) nurodyta, kad N. F. leista naudotis „BMW X5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Komandiruotė surašyta jo vardu, tačiau nepasirašyta. Mano šis dokumentas rodo, kad jis nevaldė UAB “(duomenys neskelbtini)” turto. Jis paruošė dokumentą pavadinimu „Auto draudimai“, kuriame surašė informaciją apie UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančių automobilių draudimą. 2015 m. balandžio 24 sutartimi Nr. 4 UAB “(duomenys neskelbtini)” išnuomoja a/m „Jaguar“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Ši sutartis nepasirašyta, kodėl, nežino. UAB “(duomenys neskelbtini)” pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra skenuota 2016-08-17 a/m „BMW XREIHE“ pardavimo sutartis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurią jis pasirašė. 2016-06-01 sutartimi Nr. 2016-06U UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo a/m „Nissan Infiniti“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), Ukrainos pil. I. K.. Sutartis skenuota, mano, kad šios sutarties nepasirašė. Šias sutartis pateikia, nes nori parodyti, kad dirbo S. G. įmonėms ir ruošė jo prašymu dokumentus. Nori pasakyti, kad visas dokumentų kopijas, įrašytas USB rakte ir apžiūrėtas apžiūros protokole pateikia todėl, kad įrodytų, jog negalėjo priimti savarankiškų sprendimų, nors buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius. Jį nuolat kontroliavo S. G., N. G., jis paprasčiausiai vykdė jų nurodymus (b. l. 91-95, t. 9).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos įmonės yra S. G. ir tie automobiliai, kurie yra paminėti bei pats automobilis, kurį vairavo F. N.. Tai kitas brolis R. F., kuris turėjo ir valdė „BMW“, kuris jam inkriminuojamas. Tas automobilių perrašymas, tos sutartys ir žiūrint į datas, tai jos yra peržiūrėtos 2016 metų pavasarį-vasarą, kada jau rudenį ruošėsi, tikėtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” reikės bankrutuoti. Automobiliai fiziškai nebuvo perduoti, tiesiog dokumentai tvarkyti ir dažniausiai tie automobiliai būdavo Ukrainoje, ne Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. K. parodė, kad 2020-01-16, apklausos metu pateikė USB raktą „Kingston“, kurio aplankale „Įrašai“ yra įrašyti telefoniniai pokalbiai bei pokalbiai, kurie vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, S. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), aptariant darbo klausimus. 2016-01-02, 14.43 val. darytame įraše pavadinimu „L. buhalterė dėl vakarėlio“ kalba su S. G. bendrovių buhaltere L. J. apie pasiruošimą Naujųjų metų vakarėliui. Šį įrašą pateikia norėdamas parodyti, kad vyko bendravimas ir su kita S. G. buhaltere, kad buvo bendradarbiavimas, tai yra kad buvo ne tik UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojas, bet ir kitų jo įmonių darbuotojas.

Aplankale „Buhalterė N.“ yra įrašyti jo pokalbiai su UAB “(duomenys neskelbtini)” buhaltere N. G. šiomis datomis: 2015-12-15, 14:18 val., 2015-12-18, 18:07 val., 2015-12-18, 08:39, 2015-12-18, 09:05 val., 2016-01-14, 12:56 val., 2016-01-14, 14:59 val.,2016-01-26, 15:20 val., 2016-01-27, 17:05 val., 2016-04-29, 10:06 val., 2015-12-16, 15:45 val., 2015-12-11, 08:27 val., 2015-12-18, 08:17 val., 2016-01-21, 16:25 val., 2016-01-22, 15:08 val., 2016-01-26, 16:15 val., 2016-01-22, 12:53 val. Pokalbiai vyko po UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų lėšų bendrovei “(duomenys neskelbtini)” išgryninimo, tai yra jis, išgryninęs lėšas jas perduodavo N. G. jos prašymu. Pokalbiuose kalbama apie vietas, kur turi susitikti su N. tam, kad perduotų pinigus: prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės, prie PC „Akropolis“, prie Operos ir baleto teatro ir kitur. 2016-12-16, 12:22 val. įrašė pokalbį su N. G., kurio metu jis prašo duoti UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus, bet N. sako, kad reikia nešti bankroto administratoriui pažymą, o ne dokumentus. Pokalbio metu N. paminėta pažyma turi būti iš policijos apie tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentai nelaimingo atsitikimo metu: vagystės, gaisro buvo sunaikinti.

2016-12-08, 14:41 val., įrašė pokalbį N. G. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kur sakė, kad bankroto administratorius pamatė, kad prieš kelis mėnesius pakelti atlyginimai bei reikalauja įmonės “(duomenys neskelbtini)” dokumentų, ruošia raštą prokuratūrai dėl turto pasisavinimo ir dokumentų neišsaugojimo, todėl N. prašė atiduoti UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus. N. atsakė, kad su administratoriumi yra bendraujama, galiausiai su N. eina pas kitą jos darbuotoją, kuri pasakė, kad dokumentai pas A.. Jis įsitikinęs, kad A. yra N. darbuotojas, kuris jai padėdavo teisiniais klausimais. Galimai teigia, kad A. ir A. K., kuris surašė akcininkų vardu pareiškimą prokuratūrai dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” lėšų iššvaistymo, yra vienas ir tas pats asmuo. Šį dokumentą pamatė susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga.

2016-11-22,12:53 val. įrašytas pokalbis pas N. biure, adresu (duomenys neskelbtini). Jis įrašė jų pokalbį su N. tuo metu, kai ji spausdino UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų priėmimo perdavimo aktą ir kurį jis pasirašė, bet dokumentai nebuvo perduoti. Nori atkreipti dėmesį, kad pokalbyje jis N. prašė dokumentų jau po to, kai neva pasirašė UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų priėmimo perdavimo aktą ir jam, neva, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo perduoti.

2015-12-28, 09:24 val. įrašytas pokalbis, tarp jo ir I. G., kai ji sako, kad jam reikia grįžti į (duomenys neskelbtini) dirbti. Šį pokalbį pateikia tam, kad matyti, jog dirbo ne tik UAB “(duomenys neskelbtini)”, bet ir kitose S. G. įmonėse, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitose.

2016-01-05, 11:01 val. įrašytas pokalbis UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose apie langų apsaugų pardavimą, klientų paiešką. Pokalbyje dalyvavo I. G., R., S. G. ir jis.

2015-12-11, 14:09 val. įrašytas pokalbis, kai S. G. skambino jam ir kalbėjo apie telefoninius pokalbius, jų kainas, apie parduodamą buhalterinę kompaniją.

2015-12-12, 14:35 val. įrašytas pokalbis, kai jis skambina S. G., nes jį pamatė važiuojantį (duomenys neskelbtini). Tai darbinis pokalbis.

2016-01-16, 22:29 val. įrašytame pokalbyje kalbama apie S. G. skrydį.

2016-02-21, 17:31 val. įrašytame pokalbyje kalba su S. G. apie tai, kad jis įsijungtų šviesas automobilyje „Infiniti“.

2016-02-29, 10:23 val. įrašytame pokalbyje kalba su S. G. apie tai, kad važiuoja į „Akorpolį“ susitikti su ukrainiečiais. Iš šio pokalbio matyti, kad S. G. žinojo, kokią veiklą vykdo UAB “(duomenys neskelbtini)”, klausė ar padarė pavedimą, kiek atsimena, F..

2016-03-01, 16:17 val. įrašytame pokalbyje su S. G. sako, kad atvažiuoja į restoraną.

2016-03-25, 12:11 val. įrašyta tik jo pokalbio pradžia su S. G., po to, įraše pokalbio nėra. Kiek atsimena, įrašinėjo (duomenys neskelbtini), UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose. Šis įrašas neinformatyvus neturi tyrimui reikšmės.

2016-11-23, 22:15 val. įrašytas pokalbis su S. G. apie S. G. parduotas langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), apie N. pasikeltą atlyginimą, S. G. kalba, kad čia smulkmena, tokių atvejų milijonai Lietuvoje, apie automobilio „Infiniti“ pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie gaisrą, apie atsiunčiamą pažymą, atsiradusį PVM tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)”, tai yra darbinis pokalbis. Šiame pokalbyje sako, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), ten paprasti policininkai, kur imituos UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų vagystę. Iš tikrųjų jis nesiruošė UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų naikinti, nes jų ir neturėjo. Jei būtų dokumentus turėjęs, juos būtų pristatęs administratoriui.

2016-02-29, 14,49 val. įrašė pokalbį „Sky parke“, kai S. G. skaičiuoja UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkų ukrainiečių pervestus pinigus.

2015-12-23, 22:15 val., šiame pokalbyje S. G. jį kviečia į namus.

2016-12-08, 14:41 val. jis su S. G. kalba apie tai, kad N. netvarkingai atlieką savo darbą, ją reikėdavo taisyti. S. G. liepė nustatyti tvarką, pagal kurią N. pateiktų visą informaciją, bei kas liečia ukrainiečių veiklą vykdoma per UAB “(duomenys neskelbtini)”. Šis pokalbis rodo, kad S. G. prižiūrėjo ir jį, ir N., ir norėjo, kad darbas UAB “(duomenys neskelbtini)” vyktų sklandžiai (t. 9, b. l. 100-102).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis E. K. parodė, kad apie pateiktą UAB “(duomenys neskelbtini)” išrašytą 2016-05-13 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. EL-16-01, kurioje gavėju nurodytas R. A. gali pasakyti, kad šio asmens nėra matęs. Kiek atsimena, elektroniniu paštu iš A. R., kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (apie kurią minėjo ankstesnėse apklausose) buvo gavęs sutartis, važtaraščius. Kaip suprato, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ per bendrovę “(duomenys neskelbtini)” pirkdavo automobilius. Vienas iš tokių automobilių buvo „BMW“, (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), parduotas A. R. už 1800 Eur sumą. Kiek pamena, bendrovė “(duomenys neskelbtini)” pinigų už „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jokia forma negavo. 2016-05-13 sąskaitos faktūros serija Nr. EL-16-01 jis neišrašė, pati sąskaitos forma neatitinka tų sąskaitų faktūrų formų, kurias išrašydavo bendrovė “(duomenys neskelbtini)”. Kiek pamena, 2016-05-13 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. EL-16-01 išrašė UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterė N. G. ir el. paštu atsiuntė jam. Jis 2016-05-13 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. EL-16-01 pasirašė šalia spausdinto įrašo „Gavau“. Ar prie spausdinto įrašo „N. G.“ yra buhalterės N. G. parašas, jis negali pasakyti. Jis šiandien negali pasakyti, kas pasirašė prie spausdinto įrašo „N. G.“. Kaip jau minėjo, 2016-05-13 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. EL-16-01 jam atsiuntė el. paštu N. G.. Jis ją pasirašė ir kam davė pasirašyti vietoj N. G., negali pasakyti, nes neprisimena. Ar buvo antras šios PVM sąskaitos faktūros egzempliorius, negali pasakyti, bet mano, kad buvo ir tikriausiai buvo perduotas S. G., kad pastarasis perduotų PVM sąskaitą faktūrą Nr. EL-16-01 A. R. (b. l. 106, t. 9).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad dėl N. atlyginimo, tai ji savarankiškai atlyginimą pasikėlė atlyginimą labai didele suma, kaip po to paaiškėjo, kad pasididino prieš bankrotą, kad gautų didesnę išmoką. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad ji į UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo įdarbinusi ir savo vyrą, ir dar kažkokias dvi moteris. Dėl PVM, kaip minėjo, ikiteisminio tyrimo metu, paaiškėjo, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” daro kažkokią veiklą, kad atsiranda PVM mokėtinas ar grąžintinas UAB “(duomenys neskelbtini)” ir to pokalbio metu S. klausė, kad kas per sandoriai buvo. Jis nurodė visus dokumentus ir įrašus, kuriuos gavo ir rado, kurie paneigia S. G. parodymus, kad jis nesidomėjo, nieko nežinojo. Automobilis „BMW“ priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhalterė buvo ta pati N. G.. Šiuo metu prie naujų įrodymų pateikė tą laišką, kurį čia ir mini, numanydamas, kad tai padarė, kad S. G. nusiuntė tą sąskaitą ir jį informavo, kad tas automobilis Vilniuje nurašytas ir jį galima tvarkyti toliau.

Dėl naujų į bylą pateiktų duomenų (t. 11, b. l. 68, 69 – 2 aplankai), kaltinamasis E. K. parodė, kad 7 puslapyje kur duomenys iš jo asmeninės sąskaitos „Paysera“, t. y. bankas 2017 metais ir kaip minėjo ikiteisminio tyrimo metu, jam atlyginimas buvo pervedamas su kuoduotėmis paskirtyje DU, avansas, išlaidos ar kažkokie kiti pinigai buvo pervedami ne tik kaip darbo užmokestis, bet ir atsiskaitymams su žmonėmis, dizaineriais, kurie piešdavo svetaines arba darydavo maketus. Pridėjo išrašą, iš kurio matosi, kad jis 2014-12-10 persivedė arba pervedė N. (reikėtų tikslinti), bet esmė tokia, kad pervesta 450 Lt. Mokestis paskirtyje nurodyta avansas ir iškart, po 5 minučių pervesta 150 Lt A. E.. Kaip ir nurodė du dizainerius, t. y. A. E. ir D. M.. A. E. buvo vienas iš programuotojų dizainerių, kurie tuo metu, kai jis dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”, rūpinosi, padėdavo keisti svetaines, kuriose pardavinėdavo langų apsaugas arba S. G. verslui – bendrovei “(duomenys neskelbtini)”, kuri rūpindavosi kabeline televizija. Tai jis rūpindavosi bendrovių svetainėmis. Tie mokėjimai buvo pervesti dalinai ne tik jam, kaip darbo užmokestis, bet ir kitiems žmonėms.

Mokėjimas 8 puslapyje 2014 gruodžio mėnesio, kur UAB “(duomenys neskelbtini)” jam pervedė 150 Lt. gruodžio 17 d. ir iškart, po 20 sek., jis perveda D. M. 90 Lt. Tai mokėjimas kitam dizaineriui programuotojui su paskirtimi „Kalėdos“. Tikėtina, kad čia buvo atsiskaityta už tam tikrus maketavimo darbus kalėdiniu laikotarpiu. D., kiek pamena, dirbo kitoje įmonėje, neturėjo verslo liudijimo ir susitarimas buvo, kad mokama kaip fizinio asmens fiziniam asmeniui. Vėliau, jeigu neklysta, pasižiūrėjus DNB išrašus, A. E. turėjo būti daromi pervedimai jau pagal sąskaitas. 9 -10 puslapyje yra išrašas iš „Paysera“. Kaip matyti iš pavedimų, darytos išmokos tam pačiam A.. Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” į „Payserą“ persivesdavo lėšas su pavadinimu DU, avansas arba kažkaip kitaip pažymėdavo. 11 puslapis yra išrašas iš „Paysera“ jo asmeninės sąskaitos tam pačiam D. M.. Išrašas datuotas nuo 2015 iki sausio 14 d. Pratęsimas dar yra 12 puslapyje. Pratęsimas yra ankščiau datomis, nes viršuje buvo paskutinė. Sumos parodytos pakankamai reikšmingos, kad tos sumos, kurios pervestos iš UAB “(duomenys neskelbtini)” su pažymėjimais kam pervedamos. Pinigai buvo pervedami ne tik jam kaip darbo užmokestis, bet apmokant už tam tikrus darbus dizaineriams ar programuotojams.

Sumos, kurios už UAB “(duomenys neskelbtini)” ar UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo išskiriamos. Yra užsakymas, jie padaro darbus. Jie tuo pačiu metu darydavo ir UAB “(duomenys neskelbtini)” maketus, ir langų apsaugų maketus ir visus kitus darbus. Kaip ir minėjo visų parodymų metu, niekuomet nebuvo skirstoma, kad užsako UAB “(duomenys neskelbtini)”, užsako UAB “(duomenys neskelbtini)” ar užsako kita S. G. įmonė. Niekada neskirstydavo įmonėmis. Įmonėmis kartais darydavo tik tada, kai artėdavo mėnesio pabaiga arba metų pabaiga, kai reikėdavo ruoštis pelno ataskaitoms, skaičiuoti pelną, išlaidas. Tada G. su N. ir su buhaltere L. darydavo tokius niuansus, kad išskirstydavo, bet tai būdavo labai reti atvejai. Tuo metu, kai bendradarbiavo su šiais dviem dizaineriais, jie nepateikdavo sąskaitų, tai įmonė negalėtų pateisinti lėšų, o parašius, kad jam, kaip darbuotojui, kaip vadovui „DU“, „avansas“, „darbo užmokestis“ ar kita, būdavo lengviau, nes tai buvo fizinių asmenų bendradarbiavimas ir pinigų pervedimas. Tai būdavo paprasčiau, nei daryti sutartį, rašyti sąskaitas ir t. t.

Kaip direktorius, jis nereikalavo, kad būtų apskaita kaip reikalauja įstatymas, nes buvo toks įmonės standartas ir S. G. sprendimas taip daryti, nes tai yra mokesčiai, PVM ir visi kiti dalykai. Persivedus tam tikrą sumą, dalis buvo pervedama šiems arba kitiems poreikiams, o dalis likdavo kaip tikrasis avansas arba darbo užmokestis. 7-8 lape yra padarytas print screen ir parodytas pats principas kaip vykdavo. Esmė yra tokia, kad pervedamų lėšų suma visiškai skirtinga. Tai yra tik šių dviejų asmenų ištraukti pavedimai ir išrašai, o pasižiūrėjus visą istoriją, būtų matyti, kad mokėta ir už maišelius ir kitus reikalingus daiktus langų apsaugoms gaminti, pirkimai, bilietai, kelionės ir t. t. Bilietai dažniausiai buvo perkami iš jo sąskaitos skrydžiams į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) S. G. vardu.

13 puslapyje yra nurodyta, kad D. M. nuo 2016 metų vykdė individualią veiklą ir pasigilinus į DNB išrašus, atrodo, 2016 metais jam jau buvo pagal sąskaitas išrašomi apmokėjimai už tam tikrus darbus. Prieš tai apmokėdavo be jokių sąskaitų. Galima iškviesti liudyti, nes, kaip matyti šiuo metu internete, jie reklamuojasi, kad atlieka tam tikrus darbus ir galima rasti. Jam, kaip fiziniam asmeniui iki tam tikrų metų nebuvo išrašinėjamos sąskaitos. Kažkuriuo metu M. išrašinėjo sąskaitas, bet tai buvo ne 2014-2015 metais, tai buvo pabaigoje, kai jis pradėjo dirbti su kažkokiu įrodymu, kad įmonė galėtų pateisinti tas lėšas, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ankstesni mokėjimai nebuvo daromi kaip juridinio ir fizinio asmens.

Tiek D. M., tiek A. E. paskirtyje yra „Kalėdos“, „informacija-inf“. „Kalėdos“ – jeigu bus sausio mėnuo, tai visada prieš tam tikras didžiąsias šventes darydavo reklaminius maketus. Vieni būdavo maketai langų apsaugai prieš tam tikras sezonines šventes reklamuodavo, o UAB “(duomenys neskelbtini)” taip pat būdavo daromi maketai, kurie reklamuodavo tam tikras paslaugas ar nuolaidas.

UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paslaugos buvo apmokamos iš UAB “(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų, kadangi S. G. niekada neskirstydavo kas turi apmokėti. Yra reklaminis maketas, padaro tam, sumoka jis, nes jis prižiūrėdavo pardavimus, rūpinosi reklama ir t. t. Nebuvo išskirstymo, žmonės dirbdavo penkiose įmonėse 10 ar 12 ir niekas apie tai nekalbėdavo. Jie visi dirbdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini)., pasiskirstydavo darbus ir dirbo. O kokioje įmonėje dirbi, kad kažkaip kitaip reikės išrašyti sąskaitą, nes tu nedirbi toje įmonėje, niekas nesigilindavo. Tiek UAB “(duomenys neskelbtini)” darbuotojai tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)” reikalus ir darbus, tiek žmonės oficialiai įdarbinti UAB “(duomenys neskelbtini)” dirbdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t.

Jis, kaip įmonės direktorius, rūpinosi reklama, pardavimais ir kitais niuansais. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kaip įmonė, kuri rūpinasi klientų suradimu, tos pačios UAB “(duomenys neskelbtini)” lojalumu, reklamų darymu ir t. t., tai esmė tokia, kiek suprato, kad galbūt UAB “(duomenys neskelbtini)” perka paslaugas iš UAB “(duomenys neskelbtini)”, o UAB “(duomenys neskelbtini)” perka paslaugas iš kitų. Sutarčių tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” dėl paslaugų teikimo jis asmeniškai nesudarinėjo.

14 puslapis – 2015 m. spalio 16 d. laiškas jam nuo S. G. su teigimu, kad „reikia pirmadienį apmokėti, Ina duos pinigų“. Prie „atačmentų“ yra parašyta priedo pavadinimas ir eina 15 puslapyje sąskaita, kurios buvo pridėtas originalas ir yra išversta 17 puslapyje. Šis laiškas yra pridėtas tam, kad kaip ir minėjo, tiek S. G., tiek I. G. yra jam davę pinigų ir jis jiems yra davęs pinigų, bet liudytojai tą neigia, kad lėšos buvo duotos. Esmė tokia, kad 2015-10-16 gavo iš S. G. laišką, kad pirmadienį reikia apmokėti ir Ina duos pinigų. Tada19 puslapis - 2015-10-19 yra pirmadienis, jis įnešė 7700 dolerių ir tada iškarto, kitą dieną 7700 yra apmokama ši sąskaita, kuri buvo pridėta. Tai patvirtina, kad jie duodavo jam pinigus, ir jis jiems duodavo.

Su įnešimais tiek doleriais, tiek eurais būdavo taip, kad kaip matyti, ši įmonė yra lenkiška „(duomenys neskelbtini).“ S. G. vaikų krikštatėvio įmonė. Būdavo taip, kad jie skambina S. G., paprašo apmokėti, o S. G. būnant (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) , jie jam paduoda grynais pinigais, arba, jeigu susitaria vieni kitiems skolinti, I. (G.) arba L. (J.) parūpina sumas grynųjų, kartais ir po 150 000 Eur buvo įnešama, tuomet S. G. su ukrainiečiais su tais pačiais lenkais atsiskaitydavo tarpusavyje. Dažniausiai grąžindavo jam, dalį duodavo atgal, įnešdavo atgal, bet tai nebuvo visos sumos. Tai tiesiog būdavo jo draugai, kurie jo paprašydavo, jeigu nebūdavo tam tikro likučio sąskaitoje, reikalingo arba nenorėdavo konvertuoti iš eurų doleriais, nes taupydavo konvertacijos sąskaita, ir jei turėdavo doleriais duodavo grynais įnešti į sąskaitą. Tai būdavo jų susitarimai, labai tiksliai visų dalykų nežino, bet iš laiško matyti, kad tai yra ne pirmas prašymas apmokėti pagal dolerius ir tada jau jie atsiskaitinėdavo su pačiu S. (G.).

21 išraše yra asmuo N. K. – tai šis asmuo nurodytas kaip asmuo, susijęs su „(duomenys neskelbtini)“ įmone ir „BMW“ automobiliu. Esmė yra tokia, kad N. K. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 metų, jis dar tada UAB “(duomenys neskelbtini)” nedirbo. „(duomenys neskelbtini)“ yra S. G. įmonė, „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra S. G. įmonė. 22 puslapis irgi yra ta pati „(duomenys neskelbtini)“ įmonė kur nurodyti jos vadovai ir nuo kada iki kada jie buvo. 23 puslapis yra ta pati N. K., kur buvo ankstesniuose puslapiuose. Tai šiais duomenimis nori parodyti, kad S. G. ir N. K. yra susiję. 24 puslapyje yra nurodytas „(duomenys neskelbtini)“ direktorių sąrašas, t. y. S. G. ir N. K. irgi kažkada buvo direktorė. N. K., „(duomenys neskelbtini)“ ir S. G. yra susieti ir pasisavinti automobilį jiems nežinant yra neįmanoma.

25 puslapyje yra 2016-11-10 laiškas, kurį jis rašė tiek L. J., tiek N. G.. Pridedamas įrodymas, paneigiantis kad L. J. po UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų perdavimo N., nebežinojo kas vyksta, nebedirbo ir nesigilino kas vyksta “(duomenys neskelbtini)”. Tiek N., tiek L. siuntė su užklausimu ką pirko, ką pardavė, kad VMI atsirado 150 000 mokėtinos sumos. Tiek N., tiek L. į šį laišką neatsakė.

27 puslapyje 2014-11-04 laiškas yra pirmasis jo laiškas, parašytas N. G. dėl jos įdarbinimo.

Dėl automobilio – yra 66 puslapis – 2016-05-25 jo rašytas laiškas S. G. su priedais. Parašytas toks tekstas (kaltinamasis cituoja). Šiuo laišku informavo S., kad Vilniuje „Regitroje“ sutvarkė – automobilis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo UAB “(duomenys neskelbtini)” ir tada siunčia S. prikabinęs tą pačią sąskaitą A. R. vardu ir tai buvo įrodymas, kad S. žinojo kas yra tas A. R. ir jį informavo, kad automobilis sutvarkytas. Tai jis apie automobilį „BMW“ irgi žinojo situaciją. Šie laiškai ir sąskaitos paneigia S. G. liudijimus, kad jis nei to asmens žinojo, nei kad tie automobiliai yra nurašinėjami.

AB „Swedbank“ banke, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-01 iki 2016-12-30.

- Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Sąskaitos atidarymo data nuo 2015-01-12 iki 2016-11-30,

- Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-14 iki 2016-11-30,

- Nr.(duomenys neskelbtini) (LTL). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-14 iki 2014-12-31,

- Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31,

- (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, PLN, EUR, LTL));

- (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR));

- (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD));

Motyvuojamoji dalis

Tyrimui nepateikti UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos operacijų apskaitos registrai, kasos knygos ir kasos dokumentai, trumpalaikio turto apskaitos registrai ir pirminiai dokumentai bei atskaitingų asmenų apskaitos registrai, bendrovės vardu atidarytų sąskaitų bankuose apskaitos registrai ir pirminiai banko operacijų apskaitos dokumentai. Patikrinimui nepateikti tarpusavio suderinimo aktai, sudaryti su partneriais, kurie patvirtina įsiskolinimo buvimą (apskaitos registrai apie atsiskaitymą).

- Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-14 iki 2016-11-30,

- Nr.(duomenys neskelbtini) (LTL). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-14 iki 2014-12-31,

- Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Sąskaitos atidarymo data nuo 2015-01-01 iki 2016-12-30,

- Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Sąskaitos atidarymo data nuo 2015-01-01 iki 2016-12-30,

- Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31,

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2015-01-01 atlikta pirma banko operacija, 2016-11-17 paskutinė banko operacija. Patikrinus AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią informaciją nustatyta, kad 2015-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-11-17 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), EUR, apskaityta 113 921,95 Eur įplaukų ir 113 921,95 Eur išlaidų. Likutis 2016-11-17 pabaigoje 0,00 Eur.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašą nustatyta, kad iš bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios AB DNB banke, per laikotarpį nuo 2015-01-31 iki 2016-06-27 buvo paimti grynieji pinigai (36 050 Eur), t. y.

- per laikotarpį nuo 2015-06-24 iki 2015-10-30 į E. K. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 120 Eur (nurodant mokėjimo pagrindą avansas).

- per laikotarpį nuo 2015-08-24 iki 2015-10-30 į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 880 Eur (295 Eur nurodant mokėjimo pagrindą – atskaitingam asmeniui; 585 Eur (15+450+120) nurodant mokėjimo pagrindą avansas). Patikrinimui nepateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai ir darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentai ir atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos su juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2016-01-28 atlikta pirma banko operacija, 2016-11-22 paskutinė banko operacija. Patikrinus AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Eur), esančią informaciją nustatyta, kad 2016-01-27 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2016-02-11 iki 2016-11-12 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Eur, apskaityta 40 948,21 Eur įplaukų ir 40 948,21 Eur išlaidų. Likutis 2016-11-17 pabaigoje 0,00 Eur.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašą nustatyta, kad iš bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančios AB DNB banke, per laikotarpį nuo 2016-02-11 iki 2016-11-22 buvo paimti grynieji pinigai (39 405 Eur ), t. y.

Pagal minėtoje banko sąskaitoje įrašą „grynųjų pinigų nurašymas kortele“ (39 405 Eur), nustatyti tikslų ir jų panaudojimo nėra galimybės, nes patikrinimui nepateikti banko sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, kasos dokumentai ir atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos su juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Susipažinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2015-01-12 atlikta pirma banko operacija, 2016-11-30 paskutinė banko operacija. Patikrinus AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią informaciją nustatyta, kad 2015-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2015-01-12 iki 2016-11-30 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), EUR, apskaityta 287 394,21 Eur įplaukų ir 287 466,49 Eur išlaidų. Likutis 2016-11-30 pabaigoje 0,00 Eur.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašą nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos, per laikotarpį nuo 2015-02-26 iki 2015-11-04 E. K., pervesta 1937,80 Eur (590+ 924,40+ 287+ 136,40):

- į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 924,40 Eur (nurodant mokėjimo pagrindą avansas). Patikrinimui nepateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai ir darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentai;

2015-05-26 į UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) E. K., įnešta 24 500 Eur grynųjų pinigų nurodant pagrindą „Akcininkų lėšos“. Pažymėtina, kad atliktas E. K. 24 500 Eur grynųjų pinigų įmokėjimas nurodant pagrindą - akcininkų lėšos, sąskaitos papildymas nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais (akcininkų sprendimais).

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2014-01-14 atlikta pirma banko operacija, 2014-12-30 paskutinė banko operacija. Patikrinus AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), esančią informaciją nustatyta, kad 2014-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 53,85 Lt (15,60 Eur), per laikotarpį nuo 2014-01-14 iki 2014-12-31 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL), apskaityta 68 473,03 Lt (19 831,16 Eur) įplaukų ir 67 809,48 Lt (19 638,98 Eur) išlaidų. Likutis 2014-12-31 pabaigoje 717,40 Lt (207,77 Eur). Sąskaitos atidarymo data nuo 2014-01-14 iki 2014-12-31.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL) išrašą nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos:

- į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią AB „Swedbank“, pervesta 531,72 Eur (1835,92 Lt (455+ 455+ 455+ 455+ 15,92)) nurodant mokėjimo pagrindą „atlyginimas“;

- 2014-06-23 810,94 Eur (2800 Lt) (nurodant pagrindą – sąskaitos papildymas);

- 2014-09-04 868,86 Eur (3000 Lt) (nurodant pagrindą – sąskaitos papildymas). Pažymėtina, kad 2014-06-23 (2800 Lt) ir 2014-09-04 (3000 Lt) sąskaitos papildymas nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais. Nepateikti bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko dokumentai (mokėjimo pavedimai, debeto nurodymai, grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitai, čekiai ir t. t.), kurie leistų identifikuoti ir patikrinti visus pinigų judėjimus, visas finansines operacijas, kurie nurodyti banko sąskaitos išraše. Iš dalies nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaitytos šios piniginės lėšos ir/ar teisėtai buvo naudojamos piniginės lėšos.

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2015-01-01 atlikta pirma banko operacija, 2016-11-30 paskutinė banko operacija. Patikrinus AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), esančią informaciją nustatyta, kad 2015-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 21 220,57 Eur, per laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-11-30 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), apskaityta 1 055 551,84 Eur įplaukų ir 1 076 772,64 Eur išlaidų. Likutis 2016-11-30 pabaigoje – 0,23 Eur.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) išrašą nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos: per laikotarpį nuo 2015-06-17 iki 2015-10-31, pervesta 630 Eur (110+ 50+ 230+ 90+ 150):

- į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) buvo pervesta 160 Eur (nurodant mokėjimo pagrindą avansas ir atskaitingam asmeniui). Patikrinimui nepateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai ir atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos su juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Avanso apyskaitoje yra fiksuojamas visų pinigų, kuriuos turėjo atskaitingi asmenys, judėjimas, taigi ir gautų bei išleistų pinigų faktai, kurie turi būti patvirtinti juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

Per laikotarpį nuo 2015-04-14 iki 2016-06-01 E. K., įnešė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) grynais pinigais 358 795 Eur:

- 2015-04-14 – 11 150 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2015-06-12 – 24 900 Eur (nurodant pagrindą - papildymas);

- 2015-06-30 – 23 000 Eur (nurodant pagrindą - sąskaitos papildymas);

- 2015-08-23 – 14 520 Eur (nurodant pagrindą -Akcininkų paskola);

-2015-09-08 – 30 400 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2016-02-15 – 27 460 Eur (nurodant pagrindą - Akcininko įnašas);

- 2016-02-29 – 139 000 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2016-06-01 – 87 465 Eur (nurodant pagrindą - pagal paskolos sutartį);

- 2016-06-01 900 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.). Atliktas E. K. 47 900 Eur grynųjų pinigų įmokėjimas nurodant pagrindą – sąskaitos papildymas; įmokėjimas grynųjų 181 450 Eur nenurodant pagrindo; 14 520 Eur nurodant pagrindą – akcininko paskola; 27 460 Eur nurodant pagrindą – akcininkų įnašas; 87 465 Eur nurodant pagrindą – pagal paskolos sutartį (minėto pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys neleidžia daryti objektyvios išvados, jog pinigai pervesti vykdant Paskolos sutartį), sąskaitos papildymas nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais.

Per laikotarpį nuo 2016-01-19 iki 2016-01-27 E. K., paėmė 27 888 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) grynais pinigais:

- 2016-01-19 grynųjų pinigų išmokėjimas 8888 Eur E. K.;

- 2016-01-25 grynųjų pinigų išmokėjimas 8800 Eur E. K.;

- 2016-01-26 grynųjų pinigų išmokėjimas 8000 Eur E. K.;

- 2016-01-27 grynųjų pinigų išmokėjimas 2200 Eur E. K. pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini).

Patikrinimui nepateikta informacija dėl Paskolos sutarčių sudarymo (akcininko paskola (14 520 EUR)) ir (87 465 EUR – pagal paskolos sutartį), jų vykdymo aplinkybių, jų sąlygų.

Nepateikti bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko dokumentai (mokėjimo pavedimai, debeto nurodymai, grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitai, čekiai ir t. t.), kurie leistų identifikuoti ir patikrinti visus pinigų judėjimus, visas finansines operacijas, kurie nurodyti banko sąskaitos išraše. Iš dalies nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaitytos šios piniginės lėšos ir/ar teisėtai buvo naudojamos piniginės lėšos.

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2014-04-08 atlikta pirma banko operacija, 2014-12-23 paskutinė banko operacija. Patikrinus AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančią informaciją nustatyta, kad 2014-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 USD, per laikotarpį nuo 2014-04-08 iki 2014-12-23 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), apskaityta 111938,74 USD (300644,58 Lt) įplaukų ir 111867,42 USD (300828,26 Lt) išlaidų. Likutis 2014-12-31 pabaigoje 71,32 USD (202,46 Lt).

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) išrašą nustatyta, kad į nurodytą sąskaitą atliktas, E. K., grynųjų pinigų įnešimas:

- 2014-12-22 – 36 300 USD (101 981,22 Lt) – nurodant paskirtį „Akcininkų įnašai“;

- 2014-12-22 – 100 USD (280,94 Lt) – nurodant paskirtį „Akcininkų įnašai“. Atliktas E. K. 36 400 USD (102 262,16 Lt) grynųjų pinigų įmokėjimas nurodant pagrindą – akcininkų įnašai, nėra pagrįsti jokiais apskaitos dokumentais (akcininkų sprendimais).

Nepateikti bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko dokumentai (mokėjimo pavedimai, tarptautiniai mokėjimo pavedimai, grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitai, čekiai ir t. t.), kurie leistų identifikuoti ir patikrinti visus pinigų judėjimus, visas finansines operacijas, kurie nurodyti banko sąskaitos išraše. Iš dalies nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaitytos šios piniginės lėšos ir/ar teisėtai buvo naudojamos piniginės lėšos.

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2015-01-29 atlikta pirma banko operacija, 2016-11-17 paskutinė banko operacija. Patikrinus AB DNB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), esančią informaciją nustatyta, kad 2015-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 71,32 USD (58,64 EUR), per laikotarpį nuo 2015-01-29 iki 2016-11-17 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD), apskaityta 241 443,17 USD (214 861,92 Eur) įplaukų ir 241 514,49 USD (213 111,06 EUR) išlaidų. Likutis 2016-11-17 pabaigoje 0,00 USD.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) išrašą nustatyta, kad į nurodytą sąskaitą atliktas E. K. grynųjų pinigų įnešimas:

- 2015-04-14 - 9960 USD – (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2015-10-19 - 7700 USD – (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2016-01-04 - 3000 USD – (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2016-02-15 - 3500 USD – nurodant paskirtį „Akcininko įnašas“.

Atliktas E. K. 3500 USD grynųjų pinigų įmokėjimas (nurodant pagrindą – akcininkų įnašai), 20 660 USD grynųjų pinigų įmokėjimas (nenurodant pagrindo) nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais (akcininkų sprendimais). Patikrinimui nepateikti banko išduoti grynųjų pinigų įnešimo (išmokėjimo) kvitai, iš kurių būtų aiškiai matyti įnešamų (išmokamų) lėšų mokėjimo (išmokėjimo) paskirtis. 2015-11-19 4300 USD grynųjų pinigų išmokėjimas A. K. (operacijos detalizacija nenurodyta, nurodyta kam lėšos išmokėtos). Pagal minėtoje banko sąskaitoje įrašą „grynųjų pinigų išmokėjimas“ (4300 USD), nustatyti tikslų ir jų panaudojimo nėra galimybės, nes nepateikti patikrinimui banko sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, kasos dokumentai ir atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos su juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Patikrinimui nepateikti banko išduoti grynųjų pinigų įnešimo (išmokėjimo) kvitai, iš kurių būtų aiškiai matyti įnešamų (išmokamų) lėšų mokėjimo (išmokėjimo) paskirtis.

- (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, PLN, EUR, LTL)) ;

- (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR));

- (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD));

- (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)).

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko UAB „Paysera LT“ pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) istorija, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad banko operacijos sąskaitoje vykdomos vieną dieną 2016-08-30 įplaukos 0,01 Eur sumoje.

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko UAB „Paysera LT“ pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2016-03-21 atlikta pirma banko operacija, 2016-11-08 paskutinė banko operacija. Patikrinus UAB „Paysera LT“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), esančią informaciją nustatyta, kad 2016-03-21 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2016-03-21 iki 2016-11-08 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), apskaityta 5297,17 Eur įplaukų ir 5297,17 Eur išlaidų. Likutis 2016-11-08 pabaigoje 0,00 Eur.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) išrašą nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos:

Iš viso 4575 Eur: mokėjimo kortelės transakcija 3975 Eur, grynųjų pinigų operacija (išgryninimas) 600 Eur.

Pastaba. Transakcija – finansinis veiksmas, kuriuo atliekamas pirkinio ar paslaugos pirkimas naudojant Kortelę E-parduotuvėje. UAB „Paysera LT“ bankas informavo, kad teisę valdyti minėtą sąskaitą turėjo E. K..

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko UAB „Paysera LT“ pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD)) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2016-03-02 atlikta pirma banko operacija, 2016-03-03 paskutinė banko operacija. Patikrinus UAB „Paysera LT“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD)), esančią informaciją nustatyta, kad 2016-03-02 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 USD, per laikotarpį nuo 2016-03-02 iki 2016-03-03 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD)), apskaityta 383,54 USD įplaukų ir 383,54 USD išlaidų. Likutis 2016-03-03 pabaigoje 0,00 USD.

Susipažinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko UAB „Paysera LT“ pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN)) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2015-12-03 atlikta pirma banko operacija, 2016-12-21 paskutinė banko operacija. Patikrinus UAB „Paysera LT“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN)), esančią informaciją nustatyta, kad 2015-12-03 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 PLN, per laikotarpį nuo 2015-12-03 iki 2016-12-21 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (PLN)), apskaityta 13577,61 PLN įplaukų ir 13577,59 PLN išlaidų. Likutis 2016-12-21 pabaigoje 0,02 PLN.

Susipažinus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko UAB „Paysera LT“ pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL)) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2014-08-20 atlikta pirma banko operacija, 2014-12-31 paskutinė banko operacija. Patikrinus UAB „Paysera LT“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL)), esančią informaciją nustatyta, kad 2014-08-20 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 LTL, per laikotarpį nuo 2014-08-20 iki 2014-12-31 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL)), apskaityta 1355,85 LTL įplaukų ir 1355,85 LTL išlaidų. Likutis 2014-12-31 pabaigoje 0,00 LTL.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL)) išrašą nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos:

- elektroninės bankininkystės būdu buvo atlikti mokėjimo pavedimai į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pagrindą darbo užmokestis, avansas – 2014-11-20 (117 Lt); 2014-11-26 (150 Lt); 2014-12-06 (100 Lt); 2014-12-10 (450 Lt); 2014-12-17 (150 Lt); 2014-12-23 (200 Lt). Iš viso 1167 Lt (337,99 Eur).

Susipažinus su UAB “(duomenys neskelbtini)” banko UAB „Paysera LT“ pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) išrašu, įvertinus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos esančių lėšų judėjimą ir panaudojimą, nustatyta, kad 2014-12-31 atlikta pirma banko operacija, 2016-12-31 paskutinė banko operacija. Patikrinus UAB „Paysera LT“ banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), esančią informaciją nustatyta, kad 2014-12-31 pradinis likutis sąskaitoje buvo 0,00 EUR, per laikotarpį nuo 2014-12-31 iki 2016-12-31 sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), apskaityta 10 128,69 Eur įplaukų ir 10 128,69 Eur išlaidų. Likutis 2016-12-31 pabaigoje 0,00 Eur.

Išnagrinėjus UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) išrašą nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos:

- elektroninės bankininkystės būdu buvo atlikti mokėjimo pavedimai į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant mokėjimo paskirties - 2015-11-01 (200 Eur); 2015-11-12 (400 Eur); 2015-11-25 (250 Eur); 2015-12-21 (500 Eur); 2016-01-05(50 Eur); 2016-01-05 (20 Eur). Iš viso 1420 Eur.

Tyrimui nepateikti privalomi apskaitos dokumentai UAB “(duomenys neskelbtini)” bendrovės vardu atidarytų sąskaitų bankuose (AB „Swedbank“ banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); AB DNB banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR, USD); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR); UAB „Paysera LT“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, PLN, EUR, LTL )), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) apskaitos registrai ir pirminiai banko operacijų apskaitos dokumentai apie įvykusias ūkines finansines operacijas. Komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų įvertinimo pagrindas – pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai.

Nesant UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos banko registrų už 2014 metus, 2015 metus, 2016 metų vienuolikos mėnesių, kuriuose būtų apibendrinti 2014 metais, 2015 metais ir 2016 metais vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys (atlikti mokėjimai sąskaitose AB „Swedbank“ banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); AB DNB banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR, USD); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR); UAB „Paysera LT“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, PLN, EUR, LTL )), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), paslaugų ir prekių pirkimai, pirkėjų sumokėtos sumos, darbo užmokesčio mokėjimai, mokesčiai valstybės institucijoms), iš dalies negalima identifikuoti visų judėjimų, kurie matyti banko sąskaitos išraše (suprasti kai kurių dokumentų esmę).

Informacija turi būti registruojama pirkėjų skolų žiniaraštyje, kuriame ji detalizuojama pagal atskirus pirkėjus. Nepateikta informacija apie pirkėjų likutį laikotarpio pradžioje, įvykdytas operacijas per laikotarpį ir likutį laikotarpio pabaigoje. Be pirminių apskaitos dokumentų ir registrų nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai ir kokie sandoriai buvo sudaryti tiriamuoju laikotarpiu, ar sudarant sandorius buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Nėra UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos visumos, kuri gali atspindėti įmonės ūkinės veiklos rezultatus ir pagal ją galima įvertinti turtą ir įsipareigojimų būklę.

Nesant 2014 metų, 2015 metų iki 2016 metų pirminių apskaitos dokumentų, kurie yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas ir kitų dokumentų, tai yra sutarčių, važtaraščių, mokėjimo dokumentų, sąskaitų faktūrų, bei kitų dokumentų, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir kitų juridinių vienetų ar fizinių asmenų, nėra galimybės nustatyti įsiskolinimo įmonės bei įmonei. Nepateikta informacija apie pirkėjų likutį laikotarpio pradžioje, įvykdytas operacijas per laikotarpį ir likutį laikotarpio pabaigoje. Nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai ir kokie sandoriai buvo sudaryti tiriamuoju laikotarpiu, ar sudarant sandorius buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Visos išvadoje nurodytos pasekmės yra susijusios, nes negalint nustatyti vienų bendrovės ūkinės finansinės veikos duomenų, be jų negalima nustatyti ir kitų. Nesant įsiskolinimą ir atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti, kas, kaip ir kada atsiskaitė su tiekėjais ir pirkėjais.

Remiantis, ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje pateiktu UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitinio laikotarpio balansu nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė ilgalaikio turto turi 107 930 Eur.

2015 m. gruodžio 31 d. pinigų suma kasoje bei atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo 71 200 Eur. Per vienerius metus gautinos sumos sudaro pirkėjų įsiskolinimai, atskaitingų asmenų skolos, įvairios mokesčių permokos 1663 Eur. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 286 268 Eur. 2015-12-31 trumpalaikis turtas sudaro 359 131 Eur. Turto iš viso 467 061 Eur (107930+359131). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – mokesčiai, skolos tiekėjams – 9781 EUR.

Patikrinus pelno (nuostolių) ataskaitą nustatyta, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015 ataskaitiniais metais dirbo pelningai. Nepaskirstytasis rezultatas 2015 finansinių metų pelnas – 100 572 Eur. Iš balanse (2015-01-01-2015-12-31) esančių duomenų, apie įmonės finansinę padėtį matyti, kad iš esmės didžiąją dalį “(duomenys neskelbtini)” įmonės turimo iš viso turto (467 061 Eur) vertės sudaro trumpalaikis turtas (359 131 EUR). 2015 m. gruodžio 31 dienai UAB “(duomenys neskelbtini)” ilgalaikis materialus turtas sudarė 107 930 Eur (2 priedas 2 l.)

UAB “(duomenys neskelbtini)” paskutinės finansinės ataskaitos VĮ „Registrų centrui“ pateiktos už 2015 metus, 2016 m. 11 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinys patikrinimui nepateiktas.

Finansinėse ataskaitose nurodytų duomenų tikrumo ir teisingumo patikrinti nėra galimybės, nes nepateikti nurodyto, tiriamojo laikotarpio (2014-01-31-2014-12-31, 2015-01-31-2015-12-31 ir 2016-01-01-2016-10-29) pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Pastaba neatitinka nurodytų 2014 metų ir 2015 metų finansinėse ataskaitose veiklos rūšys: (2014 m.) Veiklos rūšys 4532 - Variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninė prekyba. (2015 m.) Veiklos rūšys 4649 - Kitų namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba. Balansų duomenys patvirtinamos privalomomis inventorizacijomis. (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX -575 16 straipsnio 8 dalis (2015-05-14 įstatymo Nr. XII-1696 redakcija)) „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnis „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 15 dalis. Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.“ Nėra galimybės nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nes nėra jo apskaitytų likučių, bei nėra galimybės sutikrinti su ilgalaikio ir trumpalaikio turto pirminiais dokumentais ir jų apyvartos žiniaraščiais, patikrinimui nepateikta (nebuvo atlikta) inventorizacijų, nesudaryti buhalterinių sąskaitų registrai. UAB “(duomenys neskelbtini)” nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, atskirų sąskaitų registrų, bendrame registre fiksuojamų sąskaitų likučių nei laikotarpio pradžioje, nei pabaigoje, todėl patikrinti balanso duomenų įrašų teisingumo ir nustatyti jų pagrįstumą tyrimo metu nėra galimybės.

Ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įtraukti į apskaitą ir pateikti finansinėse ataskaitose pagal jų turinį ir ekonominę prasmę. Reikia įvertinti įvykusias ūkines operacijas ir įvykius, jų parodymą finansinėse ir kitose ataskaitose, įvertinti sudarytų sutarčių ir priimtų sprendimų, susijusių su lėšų ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais, teisėtumą.

Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014-05-13 iki 2016-11-08 (2014 m., 2015 m. ir 2016 m. 11 mėn. finansiniai metai) UAB “(duomenys neskelbtini)” nepateikė: Didžiosios knygos, kurioje surenkami duomenys iš registrų ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai, visų buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, sutvarkytų pagal reikalavimus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.). Tyrimo metu negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nėra galimybės patikrinti įrašų balanse teisingumo ir pagrįstumo, nes tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai nepateikti.

Tokiu atveju nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ reikalavimų, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Ribotos civilinės atskaitomybės juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą nustato 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX -574 (Žin., 2001,Nr. 99-3515).

Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 4 dalies nustatą „Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti“.

Būtina susisteminti bendrovės pirminius apskaitos dokumentus, užregistruoti ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių duomenis apskaitos registruose, suvesti į Didžiosios knygos sąskaitas ir remiantis sąskaitų likučiais sudaryti bendrovės finansinę atskaitomybę. Iš pateiktų ikiteisminio tyrimo metu finansinių ataskaitų 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir banko išrašų nėra galimybės patikrinti įmonės turto, įsipareigojimų dydžių ir struktūros, kadangi buhalterinės apskaitos registrai nebuvo pateikti, įrašų finansinėse ataskaitose pateisinamieji dokumentai nepateikti. Patikrinimui nepateikti tarpusavio suderinimo aktai sudaryti su partneriais, kurie patvirtina įsiskolinimo buvimą (apskaitos registrai apie atsiskaitymą). Nepateiktos sąskaitos, naudojamos tokiai, informacijai kaupti.

Nesant 2014 metų, 2015 metų iki 2016 metų pirminių apskaitos dokumentų, kurie yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas ir kitų dokumentų, tai yra sutarčių, važtaraščių, mokėjimo dokumentų, sąskaitų faktūrų, bei kitų dokumentų, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir kitų juridinių vienetų ar fizinių asmenų, nėra galimybės nustatyti įsiskolinimo įmonės bei įmonei. Nepateikta informacija apie pirkėjų likutį laikotarpio pradžioje, įvykdytas operacijas per laikotarpį ir likutį laikotarpio pabaigoje. Nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai ir kokie sandoriai buvo sudaryti tiriamuoju laikotarpiu, ar sudarant sandorius buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Tyrimui nepateikti privalomi apskaitos dokumentai UAB “(duomenys neskelbtini)” bendrovės vardu atidarytų sąskaitų bankuose (AB „Swedbank“ banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); AB DNB banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR, USD); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR); UAB „Paysera LT“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, PLN, EUR, LTL )), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) apskaitos registrai ir pirminiai banko operacijų apskaitos dokumentai apie įvykusias ūkines finansines operacijas. Komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų įvertinimo pagrindas – pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai.

Nesant UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos banko registrų už 2014 metus, 2015 metus, 2016 metų vienuolikos mėnesių, kuriuose būtų apibendrinti 2014 metais, 2015 metais ir 2016 metais vykusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys (atlikti mokėjimai sąskaitose AB „Swedbank“ banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); AB DNB banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR, USD); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR); UAB „Paysera LT“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, PLN, EUR, LTL )), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), paslaugų ir prekių pirkimai, pirkėjų sumokėtos sumos, darbo užmokesčio mokėjimai, mokesčiai valstybės institucijoms) iš dalies negalima identifikuoti visų judėjimų, kurie matyti banko sąskaitos išraše (suprasti kai kurių dokumentų esmę).

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, keliamus buhalterinei apskaitai. Buvo pažeisti minėto įstatymo:

- 4 straipsnį: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. Nes bendrovė “(duomenys neskelbtini)” tyrimui nepateikė ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančius apskaitos dokumentus, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis. Kadangi UAB “(duomenys neskelbtini)” tirti nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai, ir suvestiniai apskaitos registrai 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. su buhalterinių sąskaitų likučiais už laikotarpį nuo 2014-05-13 iki 2016-11-08 negalima iš dalies nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

- 12 straipsnio 1 dalies punktą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 4 dalies punktas: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. „Tačiau tyrimo metu nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pagrindžiantys apskaitos dokumentai, apskaitos registrai tyrimui nepateikti, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių fiksavimo patikrinti nėra galimybės. Dėl to, tyrimo metu nebuvo galimybių iš dalies nustatyti bendrovės (tiriamuoju laikotarpiu) 2014-05-13 - 2016-11-08 įsipareigojimų dydžio ir struktūros, turto ir nuosavo kapitalo. Apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis veiklos tęstinumo principu (nuosekli, be jokių praleidimų, negali būti praleista ūkinių operacijų).

Remiantis 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimu „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkinio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą – “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal minėto įstatymo 21 str. 2 dalies nuostatą – „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą ir vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ (Žin., 1996, Nr.18-489) uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: Didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“ ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ (Žin., 2011, Nr.32-1534), kuris numato, kad rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai.

UAB “(duomenys neskelbtini)” neišsaugojo įstatymų nustatytą laiką, tai yra dešimt metų, buhalterinės apskaitos dokumentų bei buhalterinės apskaitos suvestinių registrų, kuriuose būtų užregistruoti duomenys pagal pirminius apskaitos dokumentus:

- patikrinimui nepateikti (neišsaugoti) apskaitos registrai su duomenimis apie tiekėjus, apie iš jų nupirktų prekių ir paslaugų sumas, apie įsiskolinimą tiekėjams už laikotarpį nuo 2014-05-13 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08);

- patikrinimui nepateikti (neišsaugoti) pirminiai apskaitos dokumentai dėl privalomai registruojamo turto, automobilių.

patikrinimui nepateikti (neišsaugoti) apskaitos registrai su duomenimis apie bendrovės “(duomenys neskelbtini)” ilgalaikį turtą už laikotarpį nuo 2014 metų gegužės mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08);

- patikrinimui nepateikti (neišsaugoti) „Atlyginimų priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiai“ už 2014 metų, 2015 metų visus mėnesius ir 2016 metų vienuolikos mėnesių, neišsaugoti apskaitos registrai su duomenimis apie įmonės darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokesčio sumas, nepagrįstos apskaitos dokumentais darbo užmokesčio priskaitymo ūkinės operacijos už 2014 metus iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08).

- patikrinimui nepateikti (neišsaugoti) visų prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentų ir iš kokių tiekėjų ir už kokią sumą prekių bei paslaugų įsigijo bendrovė “(duomenys neskelbtini)” laikotarpiu 2014-05-13 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08) nustatyti nėra galimybės;

- patikrinimui nepateikti duomenys, kokią sumą šiuo laikotarpiu bendrovė “(duomenys neskelbtini)” buvo skolinga tiekėjams ar skolinga nebuvo;

- patikrinimui nepateikti duomenys, kiek pajamų gavo bendrovė “(duomenys neskelbtini)” už parduotus ar perduotus automobilius ir kam panaudotos už automobilius gautos pinigų sumos; ar automobiliai buvo bendrovės “(duomenys neskelbtini)” nuosavybė iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08), ar šie automobiliai buvo parduoti, ir jei taip, tai už kokią sumą ir kam ji panaudota;

- patikrinimui nepateikti duomenys, kokios konkrečios darbo užmokesčio sumos darbuotojams buvo apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 metų gegužės mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08); kiek VSD įmokų apskaičiavo bendrovė “(duomenys neskelbtini)” ir kiek VSD įmokų privalėjo sumokėti už laikotarpį nuo 2014 metų gegužės mėn. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08) ir dėl to iš dalies negalima nustatyti juridinio asmens – UAB “(duomenys neskelbtini)” – veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014–2016 metus iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08).

Nesant įmonės pirminių dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas direktorius, nėra galimybės nustatyti kokie sandoriai buvo sudaryti tiriamuoju laikotarpiu, dėl iš dalies negalima nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-05-13 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (2016-11-08).

Tyrimui UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo pateikti 2016-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo-perdavimo akte išvardinti E. K. perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, apyvartos žiniaraščiai bei failai iš buhalterinės apskaitos programos elektroninėje laikmenoje. Pastaba. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra identiškas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas su data 2016-11-22 (3 priedas). Nėra galimybės nustatyti ar bendrovės “(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, nėra galimybės nustatyti bendrovės ekonominę padėtį tiriamuoju laikotarpiu 2014-05-13 iki 2016-11-08.

Atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11, 14, 21 straipsniai. Asmenys, atsakantys už Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymąsi, nurodyti Kasos darbo organizavimo ir kasos darbo atlikimo taisyklių 30 punkte.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą – “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal minėto įstatymo 21 str. 2 dalies nuostatą – „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Įmonės “(duomenys neskelbtini)” vadovas nuo 2014-04-30 iki 2016-11-14 (Sodros duomenimis), nuo 2014-05-13 iki 2016-11-08 (juridinių asmenų registre – JAR) įregistruotas E. K., nuo 2017 m. sausio 8 d. visas sąskaitas valdo R. J.. (b. l. 91-111, t. 6 ).

Iš 2018-11-19 specialisto išvados Nr. 145 matyti, kad: pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. įstatymo Nr.IX-574 2 straipsnio 2 dalies nuostatas „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.“

Apskaitos dokumentai turi būti įforminti taip, kad pagal juos būtų galima identifikuoti ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį ir jį sutinkamai su norminių aktų reikalavimais užregistruoti atitinkamame registre ir sąskaitose, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis „Buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį. UAB “(duomenys neskelbtini)” pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai apibendrinti apskaitos registruose.

Nepateiktas UAB “(duomenys neskelbtini)” Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 16 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis, apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. UAB “(duomenys neskelbtini)” patikrinimui nepateikė, atskaitingo asmens E. K. 2015-2016 metų skolų detalizacijos (sąskaitos – 2435). Pastaba. Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų planą, atskaitingiems asmenims priskirtas vienas buhalterinės sąskaitos numeris.

Elektroninė laikmena 1 CD diskas, patikrinimui pateikti Didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų suvestiniai žiniaraščiai: 1110 – Įsigijimo savikaina; 1220 Įsigijimo savikaina; 1230 Įsigijimo savikaina; 20110 Įsigijimo savikaina; 20140 Įsigijimo savikaina; 20150 Savikainos paskaičiavimo paklaida; 20160 Prekės kelyje; 2021 Išankstiniai apmokėjimai; 2411 Pirkėjų skolos; 24310 Importo PVM; 24311 Gautinas PVM 21%, 2435 Atskaitingi asmenys 0,00 116522,87 118313,29 – 1790,42; 271 Sąskaitos bankuose; 2711 – DNB bankas (duomenys neskelbtini); 2712 – DNB bankas (duomenys neskelbtini); 2713 – DNB bankas UDS; 2714 – DNB bankas (duomenys neskelbtini), 2715 – „Paysera“, 2716 – (duomenys neskelbtini), 2717 – „Paysera“ (duomenys neskelbtini), 2718- „Paysera“ (duomenys neskelbtini), 272 Kasa 124,75 28104,68 19,36 28210,07; 273 Perkėlimai; 3011 Paprastosios akcijos; 3411 Pripaž. ataskaitinių metų grynasis nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); 391 Pajamų ir sąnaudų suvestinė; 4413 Kitos skolos; 4430 Skolos LR tiekėjams; 4431 Skolos užsienio tiekėjams; 4440 Gauti išankstiniai mokėjimai; 4461 Mokėtinas darbo užmokestis; 4462 Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis; 4463 Mokėtinos socialinio draudimo įmokos; 4464 Mokėtinos garantinio fondo įmokos; 44840 Mokėtinas importo PVM mokestis; 44841 Pardavimo PVM; 4485 Kiti mokėtini mokesčiai biudžetui; 4486 Įvairios mokėtinos sumos; 500 Pardavimai; 5051 Automobilių nuoma; 600 Parduotų prekių savikaina; 6050 Žaliavos; 6118 Įvairios kitos sąnaudos; 630 Palūkanos, komisiniai bei sąnaudos, susiję su palūkanomis.

Patikrinti duomenų UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos registruose, išvardintuose aukščiau, nėra galimybės nes, nepateikti patikrinimui pirminiai apskaitos dokumentai.

UAB “(duomenys neskelbtini)” nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) atskirų straipsnių reikalavimų, būtent įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas“ (Toliau – BAĮ 2 straipsnio 1 dalis), tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų (BAĮ 2 straipsnio 2 dalis) „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“, sutvarkytų pagal reikalavimus BAĮ 16 straipsnio 3 dalį. Patikrinimui pateikti išvardinti aukščiau registrai CD diske, registrai suregistruoti įvykę ūkiniai faktai iš pirminių dokumentų (tokių kaip banko išrašas pagal datas ir kt.), kurių patikrinti nėra galimybės, nes pirminiai banko dokumentai nepateikti patikrinimui. 2014 metų UAB “(duomenys neskelbtini)” bankų išrašų registrai patikrinimui nepateikti. Elektroninėje laikmenoje patikrinimui pateikti buhalterinių sąskaitų registrai nuo 2015-01-01.

Tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikti 2016-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo – perdavimo akte išvardinti E. K. perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai/pardavimai 1 byla 382 lapai; UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos dokumentai, 1 byla, 121 lapas; Atlyginimai 2015/2016, 1 byla, 48 lapai.

Patikrinimui papildomai pateikta dalis pirminių dokumentų pagal dokumentų priėmimo-perdavimo aktą 2016 m. spalio 27 dienos (69 lapai), t. y.: pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (originalai): PVM sąskaita faktūra 2015-11-30 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (3146 Eur) pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)”; PVM sąskaita faktūra 2015-11-30 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (5742,32 Eur) pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)”; PVM sąskaita faktūra 2015-12-04 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (4018,93 Eur) pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)”; PVM sąskaita faktūra 2015-12-31 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (8252,74 Eur) pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)”; PVM sąskaita faktūra 2015-12-31 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (7423,45 Eur) pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)”; PVM sąskaita faktūra 2015-12-31 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (4241,10 Eur) pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Patikrinus pateiktus elektroninėje laikmenoje išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis nuo 2015-01-01 iki 2016-08-31 (paskutinis įrašas 2016-07-19) nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros: 2015-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (3146 Eur), 2015-11-30 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (5742,32 Eur), 2015-12-04 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(4018,93 Eur), 2015-12-31 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(8252,74 Eur), 2015-12-31 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(7423,45 Eur), 2015-12-31 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(4241,10 Eur) pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)” bendra suma 32824,54 eurų (suma be PVM 27127,72 + PVM (21 %) 5696,82) į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys neįtraukti (1 Priedas 3 lapai).

Pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (kopijos): PVM sąskaita faktūra 2016-06-30 Serija ir Nr.(duomenys neskelbtini)(187 Eur) pirkėjas S. G., apmokėjimą patvirtinantis dokumentas Kasos pajamų orderis (toliau KPO) 2016-06-30 Nr.0000111 (187 Eur); PVM sąskaita faktūra 2016-06-30 Serija ir Nr.(duomenys neskelbtini)(170 Eur) pirkėjas S. G., apmokėjimą patvirtinantis dokumentas Kasos pajamų orderis (toliau KPO) 2016-06-30 Nr.0000111 (170 Eur). Pastaba. PVM sąskaitos faktūros tas pats Nr., pirkėjas tas pats, sumos skirtingos. PVM sąskaita faktūra 2016-08-11 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(100 Eur) pirkėjas S. G., apmokėjimą patvirtinantis dokumentas Kasos pajamų orderis (toliau KPO) 2016-06-30 Nr.0000111 (170 Eur); PVM sąskaita faktūra 2016-06-07 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(127,50 Eur) pirkėjas S. G., apmokėjimą patvirtinantis dokumentas Kasos pajamų orderis 2016-06-07 Nr.0000109 (127,50 Eur); 2016-04-18 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(526,45 Eur) (invoice 2016-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini)(526,45 Eur)) pirkėjas MAS S. G.; PVM sąskaita faktūra 2016-05-11 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(100 Eur) pirkėjas S. G., apmokėjimą patvirtinantis dokumentas Kasos pajamų orderis 2016-05-11 Nr.0000107 (100 Eur); PVM sąskaita faktūra 2016-03-16 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(68,80 Eur) pirkėjas V. P., išankstinė sąskaita serija LA Nr. (duomenys neskelbtini); PVM sąskaita faktūra LA Nr.(duomenys neskelbtini) 2016-06-28 (3,48 Eur) pirkėjas R. M..

Patikrinus pateiktus elektroninėje laikmenoje išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys nuo 2015-01-01 iki 2016-08-31 (paskutinis įrašas 2016-07-19) nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros: 2016-06-30 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(187 Eur) pirkėjas S. G.,

2016-08-11 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(100 Eur) pirkėjas S. G.;

2016-06-07 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(127,50 Eur) pirkėjas S. G.;

2016-04-18 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(526,45 Eur) (invoice 2016-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini)(526,45 EUR)) pirkėjas MAS S. G.;

2016-05-11 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(100 Eur) pirkėjas S. G.;

2016-03-16 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(68,80 Eur) pirkėjas V. P.;

2016-06-28 LA Nr.(duomenys neskelbtini)(3,48 Eur) pirkėjas R. M..

Išvada. Pateiktos papildomai ankščiau išvardytos PVM sąskaitos faktūros į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis neįtraukti (2 Priedas 5 lapai).

PVM sąskaita faktūra 2016-06-30 Serija ir Nr.(duomenys neskelbtini)(137,63 Eur) pirkėjas T. J.; PVM sąskaita faktūra 2016-06-30 Serija ir Nr.(duomenys neskelbtini)(103,22 Eur) pirkėjas L. B.; PVM sąskaita faktūra 2016-06-14 Serija ir Nr.(duomenys neskelbtini)(68,80 Eur) pirkėjas V. M.; PVM sąskaita faktūra 2016-06-14 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(187 Eur) pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; PVM sąskaita faktūra 2016-07-14 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(137,63 Eur) pirkėjas E. J.; PVM sąskaita faktūra 2016-07-07 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(68,81 Eur) pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; PVM sąskaita faktūra 2016-07-19 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(172,04 Eur) pirkėjas T. S.; PVM sąskaita faktūra 2016-07-19 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(103,22 Eur) pirkėjas E. B.; PVM sąskaita faktūra 2016-06-01 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (127,05 Eur) pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“; PVM sąskaita faktūra 2016-06-07 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (127,50 Eur) pirkėjas S. G., apmokėjimą patvirtinantis dokumentas Kasos pajamų orderis 2016-06-07 Nr.0000110 (127,50 Eur) pinigų mokėtojas nurodytas D. K.; PVM sąskaita faktūra 2016-04-21 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(262,81 Eur) pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)”; PVM sąskaita faktūra 2016-04-19 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(68,80 Eur) pirkėjas L. G.; PVM sąskaita faktūra 2016-04-18 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(68,80 Eur) pirkėjas V. D.; PVM sąskaita faktūra 2016-05-27 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini) (37,89 Eur) pirkėjas M. K.; PVM sąskaita faktūra 2016-05-27 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(68,80 Eur) pirkėjas R. P.; PVM sąskaita faktūra 2016-05-20 Serija ir Nr. (duomenys neskelbtini)(72,28 Eur) pirkėjas S. R..

Išvada. Pateiktos papildomai ankščiau išvardytos PVM sąskaitos faktūros įtrauktos į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis.

PVM sąskaita faktūra 2016-06-02 Serija (duomenys neskelbtini) (10 Eur) su apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu kasos čekių 10 Eur sumai.

PVM sąskaita faktūra 2016-04-27 Serija (duomenys neskelbtini) (363 Eur) be apmokėjimą patvirtinančio dokumento.

Invoice Nr.16024981 2016-04-14 (910,80 Eur) R. C.; Invoice Nr.16011240 2016-02-15 (6338,03 Eur) R. C..

Patikrinus pateiktus elektroninėje laikmenoje gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys nuo 2015-01-01 iki 2016-08-31 (paskutinis įrašas 2016-07-07) nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros: 2016-06-02 Serija (duomenys neskelbtini) (10 Eur);

2016-04-27 Serija (duomenys neskelbtini) (363 EUR); Invoice Nr.16024981 2016-04-14 (910,80 Eur); Invoice Nr.16011240 2016-02-15 (6338,03 Eur).

Išvada. Išvardytos PVM sąskaitos faktūros į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys neįtraukti (3 Priedas 3 lapai).

Iš pateiktų atskirų pardavimo ir pirkimo operacijas patvirtinančių dokumentų nėra galimybės spręsti (nustatyti) ar visos ūkinės operacijos pagrįstos būtinais finansiniais dokumentais ir ar tinkamai įregistruotos tvarkomojoje UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Patikrinus duomenis žiniaraštyje sąskaitai -2435 Atskaitingi asmenys (buhalterinės sąskaitos „2435 Atskaitingi asmenys“) pateiktus elektroninėje laikmenoje nustatyta, kad likutis atskaitingo asmens periodo pradžioje 2015-01-01 0,00 Eur. Patikrinti duomenų tikrumo, nėra galimybės.

„Grynųjų pinigų nurašymo kortele“ 39 405 Eur sumoje, nustatyti jų panaudojimo nėra galimybės, nes patikrinimui nepateikti kasos dokumentai ir atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos (avanso apyskaitos) su juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Pateiktas patikrinimui banko sąskaitos registras (žiniaraštis sąskaitai 2716) neinformatyvus, nebuvo įtraukti banko sąskaitos išraše užfiksuoti „grynųjų pinigų nurašymai kortele“ 2016-11-22 2350 Eur (4 priedas 3l.).

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712) per laikotarpį nuo 2015-01-01 (pirmoji banko registre įrašyta operacija) iki 2016-06-27 (paskutinė banko registre įrašyta operacija, nors banko sąskaitos išraše paskutinė operacija atlikta 2016-11-30) nustatyta, kad banko sąskaitos žiniaraštyje buhalterinei sąskaitai 2435 „Atskaitingas asmuo“ nurodyta 36 957,58 Eur:

- pateiktame banko sąskaitos išrašo žiniaraštyje (registre) papildomai neregistruoti 2015 metais „grynųjų pinigų nurašymai kortele“ (banko sąskaitos išrašė grynųjų pinigų nurašymas vyko): 2015-04-28 – 100 Eur; 2015-05-05 – 220 Eur; 2015-05-10 – 80 Eur; 2015-05-13 – 80 Eur; 2015-07-23 – 400 Eur; 2015-10-18 – 180 Eur. Iš viso 2015 m. banko sąskaitos registre neregistruota 1060 Eur grynųjų pinigų paėmimo;

- pateiktame banko sąskaitos išrašo žiniaraštyje (registre) papildomai neregistruoti 2016 metais „grynųjų pinigų nurašymai kortele“ 2016-01-20 – 200 Eur; 2016-01-26 – 1000 Eur. Iš viso 2016 m. banko sąskaitos registre neregistruota 1200 Eur grynųjų pinigų paėmimo.

Banko sąskaitos išrašo žiniaraštyje (registre) 2015 m. įregistruota banko operacija “Mokėjimas banko viduje“ buhalterinei sąskaitai 2435 „Atskaitingas asmuo“:

2015-08-05 - 1090 Eur į E. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini);

2015-08-24 - 295 Eur į E. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini);

2015-09-11 - 15 Eur į E. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini);

2015-09-18 - 450 Eur į E. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini);

2015-10-30 - 120 Eur į E. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Iš viso banko sąskaitos registre, kaip atskaitingam asmeniui E. K., registruota 1970 Eur.

Banko sąskaitos išrašo žiniaraštyje (registre) 2015 m. įregistruota banko operacija 2015-12-19 (500 Eur), banko sąskaitos išraše nurodytos operacijos nėra.

Banko sąskaitos išrašo žiniaraštyje (registre) 2016 m. įregistruota banko operacija „Pirkimai, paslaugos“ buhalterinei sąskaitai 2435 „Atskaitingas asmuo“: 2016-06-14 - 87,20 Eur; 2016-06-21 – 82,20 Eur. Iš viso banko sąskaitos registre, kaip atskaitingam asmeniui E. K., registruota 169,40 Eur.

Pagal papildomai pateiktą banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) banko AB DNB pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712) grynųjų įnešimas: - E. K. atskaitingo asmens (koresponduojanti sąskaita 2435) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712) grąžino - 2015-01-17 (600 Eur), 2015-06-10 (150 Eur), 2015-06-18 (600 Eur), 2015-07-23 (550 Eur), 2015-12-17 (8130 Eur įnešimas kortele). Bendra suma 10 030 Eur.

Pastaba. E. K. atskaitingo asmens (koresponduojanti sąskaita 2435) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712) 2015-07-17 grąžinimas (400 Eur), banko sąskaitos išraše nurodytos operacijos nėra.

-E. K. kitos skolos (koresponduojanti sąskaita 4413) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712) 2015-03-02 (3000 Eur), 2015-04-15 (10 700 Eur). Bendra suma 13 700 Eur.

Iš viso pagal banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) banko AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712) grąžinta 24 130 Eur (atskaitingo asmens (koresponduojanti sąskaita 2435) grąžinta 10 030 Eur) + (kitos skolos (koresponduojanti sąskaita 4413 grąžinta 13 700 Eur) + (grąžinimas 400 Eur (banko sąskaitos išrašė nurodytos operacijos nėra).

Išvada. Bendra suma 2015 m. – 2016 m. banko operacijų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712), esančioje AB DNB banke, pagal (registrą) žiniaraštį sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (36 957,58 Eur). Iš viso pagal banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) banko AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712) grąžinta 24 130 Eur.

Specialisto išvadoje 2018-01-19 Nr.138 pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos išrašą buvo nustatyta, kad iš bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712), esančios AB DNB banke, per laikotarpį nuo 2015-01-31 iki 2016-06-27 buvo paimti grynieji pinigai (36 050 Eur ) „Grynųjų pinigų nurašymas kortele“ t. y.:

2015-02-03– 170 Eur; 2015-02-04 – 670 Eur; 2015-03-24 – 50 Eur; 2015-03-30 – 100 Eur; 2015-03-31 – 60 Eur; 2015-03-31 – 80 Eur; 2015-04-26 – 60 Eur; 2015-04-26 – 150 Eur; 2015-04-28 – 100 Eur; 2015-05-05 – 220 Eur; 2015-05-05 – 50 Eur; 2015-05-08 – 120 Eur; 2015-05-10 – 80 Eur; 2015-05-13 – 80 Eur; 2015-05-20 – 200 Eur; 2015-05-24 – 140 Eur; 2015-05-25 – 100 Eur; 2015-05-31 – 100 Eur; 2015-06-21 – 170 Eur; 2015-06-23 – 140 Eur; 2015-06-25 – 100 Eur; 2015-07-01 – 600 Eur; 2015-07-08 – 80 Eur; 2015-07-17 – 500 Eur; 2015-07-23 – 400 Eur; 2015-08-05 – 1000 Eur; 2015-08-05 – 1000 Eur; 2015-08-12 – 130 Eur; 2015-08-14 – 50 Eur; 2015-08-16 – 50 Eur; 2015-08-18 – 50 Eur; 2015-08-23 – 120 Eur; 2015-08-23 – 120 Eur; 2015-08-24 – 120 Eur; 2015-08-26 – 600 Eur; 2015-09-20 – 1000 Eur; 2015-09-20 – 1000 Eur; 2015-10-02 – 250 Eur; 2015-10-02 – 600 Eur; 2015-10-09 – 590 Eur; 2015-10-09 – 200 Eur; 2015-10-15 – 200 Eur; 2015-10-18 – 170 Eur; 2015-10-18 – 180 Eur; 2015-10-18 – 200 Eur; 2015-10-22 – 400 Eur; 2015-10-26 – 1000 Eur; 2015-10-26 – 1000 Eur; 2015-10-29 – 300 Eur; 2015-11-13 – 500 Eur; 2015-11-24 – 600 Eur; 2015-11-26 – 400 Eur; 2015-11-26 – 700 Eur; 2015-11-30 – 200 Eur; 2015-12-02 – 400 Eur; 2015-12-04 – 500 Eur; 2015-12-10 – 400 Eur; 2015-12-10 – 400 Eur; 2015-12-10 – 600 Eur; 2015-12-10 – 600 Eur; 2015-12-11 – 900 Eur; 2015-12-13 – 350 Eur; 2015-12-17 – 1000 Eur; 2015-12-22 – 550 Eur; 2015-12-22 – 500 Eur; 2015-12-29 – 600 Eur; 2015-12-30 – 600 Eur. Iš viso pagal banko sąskaitos išrašą per 2015 metus paimta grynaisiais 24 650 Eur.

2016 metais grynųjų pinigų nurašymas kortele: 2016-01-05 – 500 Eur; 2016-01-05 – 1000 Eur; 2016-01-08 – 500 Eur; 2016-01-10 – 200 Eur; 2016-01-15 – 200 Eur; 2016-01-18 – 200 Eur; 2016-01-18 – 850 Eur; 2016-01-19 – 125 Eur; 2016-01-20 – 200 Eur; 2016-01-22 – 600 Eur; 2016-01-25 – 300 Eur; 2016-01-26 – 1000 Eur; 2016-01-29 – 600 Eur; 2016-01-29 – 600 Eur; 2016-01-29 – 600 Eur; 2016-02-01 – 100 Eur; 2016-02-01 – 100 Eur; 2016-02-03 – 300 Eur; 2016-02-05 – 300 Eur; 2016-02-07 – 300 Eur; 2016-02-09 – 340 Eur; 2016-02-09 – 240 Eur; 2016-02-10 – 290 Eur; 2016-04-20 – 500 Eur; 2016-04-26 – 500 Eur; 2016-05-18 – 110 Eur; 2016-06-06 – 115 Eur; 2016-06-14 – 200 Eur; 2016-06-21 – 130 Eur; 2016-06-27 – 400 Eur. Iš viso per 2016 metus paimta grynaisiais 11 400 Eur.

Bendra suma 2015 m. – 2016 m. „grynųjų pinigų nurašymai kortele“ 36 050 Eur (2015 m. 24 650 +2016 m. 11 400) pagal pateiktus, banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712), esančios AB DNB banke, išrašus.

Patikrinimui nepateikti UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos pirminiai dokumentai, banko dokumentai ir atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos (avanso apyskaitos) su juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, todėl nėra galimybės nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus E. K. išgrynintų pinigų panaudojimo. Nustatyti „grynųjų pinigų nurašymas kortele“ (36050 Eur) tikslų ir jų panaudojimo, nėra galimybės, nes patikrinimui nepateikti banko sąskaitų apyvartos analitiniai žiniaraščiai, kasos dokumentai ir atskaitingo asmens, patirtų išlaidų ataskaitos su juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais.

Dėl išvardytų neatitikimų banko sąskaitos išrašui (ūkinės operacijos neįtrauktos į ūkinių operacijų žurnalą, į ūkinių operacijų žurnalą įtrauktos sumos neatitinka banko išrašą) iškraipytas pinigų likutis atsiskaitomojoje sąskaitoje. Banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2712), esančioje AB DNB banke, atlikta paskutinė banko operacija 2016-11-17, papildomai pateiktame registre (žiniaraštyje sąskaitai – 2712 DNB bankas Nr.(duomenys neskelbtini)) paskutinė operacija apskaityta 2016-06-27. Papildomai pateiktas patikrinimui nurodytas registras (žiniaraštyje sąskaitai – 2712 DNB bankas (duomenys neskelbtini)) neinformatyvus, į registrą nebuvo įtraukta banko sąskaitos išraše užfiksuota dalis finansinių operacijų. Dėl bendrovės apskaitoje neregistruotų ūkinių operacijų bendrovės apskaitoje iškraipyti turto ir įsipareigojimų duomenys.

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2714) per laikotarpį nuo 2015-01-12 (pirmoji banko registre įrašyta operacija) iki 2016-08-23 (paskutinė banko registre įrašyta operacija, nors banko sąskaitos išraše paskutinė operacija atlikta 2016-11-30) nustatyta, kad banko sąskaitos žiniaraštyje buhalterinei sąskaitai 2435 „Atskaitingas asmuo“ E. K. apskaityta 10 660 Eur.

Sutikrinus pateiktą (registrą) banko išrašo žiniaraštį sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2714) su įrašais atskaitingo asmens žiniaraštyje sąskaitai – 2435 „Atskaitingi asmenys“ nustatyta, kad pagal (registrą) banko išrašo žiniaraštį nurodytos sąskaitos 2016-01-26 atskaitingam asmeniui E. K. pervesta 8000 Eur. Patikrinus banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2714) išrašą nustatyta, kad 2016-01-26 banko operacija „pervedimas“ vyko tarp savo sąskaitų (į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2711), o ne pervesta atskaitingam asmeniui.

E. K. grąžino (koresponduojanti sąskaita 4413 – kitos skolos) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-26 (24 500 Eur), 2015-10-14 (46 000 EUR). Bendra suma grąžintų lėšų 70 500 Eur. Pažymėtina, kad pagal banko sąskaitos išrašą 2015-10-14 (46 000 Eur) tai N. G. sąskaitos papildymas, žiniaraštyje sąskaitai (4413 Kitos skolos) nurodytas E. K..

Banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2714), esančioje AB DNB banke, atlikta paskutinė banko operacija 2016-11-30, papildomai pateiktame registre (žiniaraštyje sąskaitai – 2714 DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini)) paskutinė operacija apskaityta 2016-08-23. Pateiktas patikrinimui registras (žiniaraštis sąskaitai – 2714 DNB bankas (duomenys neskelbtini)) neinformatyvus. Be pirminių apskaitos dokumentų patikrinti operacijų (kitos skolos, atskaitingo asmens apskaitos) pagrįstumo, teisėtumo nėra galimybės.

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD-2713) per laikotarpį nuo 2015-01-29 (pirmoji banko registre įrašyta operacija) iki 2016-06-29 (paskutinė banko registre įrašyta operacija, nors banko sąskaitos išraše paskutinė operacija atlikta 2016-11-17). Banko sąskaitos išraše 2015-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 71,32 USD (58,64 EUR), banko sąskaitos žiniaraštyje pateiktame patikrinimui 2015-01-01 likutis periodo pradžiai nurodytas 2285,19 Eur. Banko sąskaitoje vykusios banko operacijos neįtrauktos į pateiktą patikrinimui registrą nuo 2015-04-15 iki 2016-01-04.

Banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (USD-2713), esančioje AB DNB banke, atlikta paskutinė banko operacija 2016-11-17, papildomai pateiktame registre (žiniaraštyje sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (USD – 2713) paskutinė operacija apskaityta 2016-06-29. Papildomai pateiktas registras (žiniaraštis sąskaitai – 2713 DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini)) neinformatyvus. Kiekvienas ūkinis faktas turi poveikį įmonės finansinei būklei.

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD – 2713) išrašą nustatyta, kad į nurodytą sąskaitą atliktas E. K. grynųjų pinigų įnešimas:

- 2015-04-14 – 9960 USD (įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2015-10-19 - 7700 USD (įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2016-01-04 - 3000 USD (įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

- 2016-02-15 - 3500 USD – nurodant paskirtį „Akcininko įnašas“.

Atliktas E. K. 3500 USD grynųjų pinigų įmokėjimas (nurodant pagrindą – akcininkų įnašai), 20 660 USD grynųjų pinigų įmokėjimas (nenurodant pagrindo) nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais (akcininkų sprendimais). Patikrinimui nepateikti banko išduoti grynųjų pinigų įnešimo (išmokėjimo) kvitai, iš kurių būtų aiškiai matyti įnešamų (išmokamų) lėšų mokėjimo (išmokėjimo) paskirtis.

- 2015-11-19 4300 USD grynųjų pinigų išmokėjimas A. K. (operacijos detalizacija nenurodyta, nurodyta kam lėšos išmokėtos). Pažymėtina, kad pagal minėtoje banko sąskaitoje įrašą „grynųjų pinigų išmokėjimas“ (4300 USD), nustatyti tikslų ir jų panaudojimo nėra galimybės, nes nepateikti patikrinimui banko sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, kasos dokumentai ir atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos su juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Patikrinimui nepateikti banko išduoti grynųjų pinigų įnešimo (išmokėjimo) kvitai, iš kurių būtų aiškiai matyti įnešamų (išmokamų) lėšų mokėjimo (išmokėjimo) paskirtis.

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) AB DNB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2711) per laikotarpį nuo 2015-01-01 (pirmoji banko registre įrašyta operacija) iki 2016-06-29 (paskutinė banko registre įrašyta operacija, nors banko sąskaitos išraše paskutinė operacija atlikta 2016-11-30). Banko sąskaitos išraše 2015-01-01 pradinis likutis sąskaitoje buvo 21 220,57 USD, banko sąskaitos žiniaraštyje (registre) 2015-01-01 likutis periodo pradžiai nurodytas 207,95 Eur.

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai (EUR-2711)) nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos :

- į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) buvo pervesta 160 Eur (2015-06-17 - 110 Eur; 2015-09-13 – 50 Eur nurodant mokėjimo pagrindą – avansas ir atskaitingam asmeniui (koresponduojanti sąskaita 2435 Atskaitingi asmenys.);

- į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 470 Eur (2015-10-02 - 230 Eur; 2015-10-30 - 90 Eur; 2015-10-30 - 150 Eur nurodant mokėjimo pagrindą – avansas atskaitingam asmeniui). Iš viso į E. K. sąskaitas kaip atskaitingam asmeniui ir avansas pervesta 630 Eur. Pažymėtina, kad patikrinimui nepateikti papildomi dokumentai, susiję su darbo užmokesčio apskaičiavimu (darbo užmokesčio žiniaraščiai), atskaitingo asmens patirtų išlaidų ataskaitos su juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais,

- per laikotarpį nuo 2016-01-19 iki 2016-01-27 E. K. paėmė 27 888 Eur iš UAB “(duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) grynais pinigais: - 2016-01-19 grynųjų pinigų išmokėjimas 8888 Eur E. K.;

- 2016-01-25 grynųjų pinigų išmokėjimas 8800 Eur E. K.;

- 2016-01-26 grynųjų pinigų išmokėjimas 8000 Eur E. K.. Pastaba. Banko sąskaitos išraše nurodyta operacija (8000 Eur grynųjų išmokėjimas) įvyko, į pateikta patikrinimui žiniaraštį sąskaitai (registrą) nurodyta banko operacija neįtraukta;

- 2016-01-27 grynųjų pinigų išmokėjimas 2200 Eur E. K. pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš viso iš nurodytos sąskaitos išmokėta 28 518 Eur (630 +27 888).

- per laikotarpį nuo 2015-04-14 iki 2016-06-01 E. K., įnešė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) grynais pinigais 35 8795 Eur (koresponduojanti sąskaita 4413 Kitos skolos):

2015-04-14 – 11 150 Eur ( įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

2015-06-12 – 24 900 Eur (nurodant pagrindą – papildymas);

2015-06-30 – 23 000 Eur (nurodant pagrindą – sąskaitos papildymas);

2015-08-23 – 14 520 Eur (nurodant pagrindą – Akcininkų paskola);

2015-09-08 – 30 400 Eur ( įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

2016-02-15 – 27 460 Eur (nurodant pagrindą – Akcininko įnašas)

2016-02-29 – 139 000 Eur (įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.);

2016-06-01 – 87 465 Eur (nurodant pagrindą – pagal paskolos sutartį);

2016-06-01 – 900 Eur ( įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.).

Pažymėtina, kad atliktas E. K. 47 900 Eur grynųjų pinigų įmokėjimas nurodant pagrindą – sąskaitos papildymas; įmokėjimas grynųjų 181 450 Eur nenurodant pagrindo; 14 520 Eur nurodant pagrindą – akcininko paskola; 27 460 Eur nurodant pagrindą – akcininkų įnašas; 87 465 Eur nurodant pagrindą – pagal paskolos sutartį (minėto pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys neleidžia daryti objektyvios išvados, jog pinigai pervesti vykdant Paskolos sutartį), sąskaitos papildymas nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais. Iš viso E. K. įnešė į sąskaitą 35 8795 Eur (koresponduojanti sąskaita 4413 Kitos skolos). Patikrinimui nepateikta informacija dėl Paskolos sutarčių sudarymo (banko išraše nurodyta - akcininko paskola (14 520 Eur)) ir (banko išraše nurodyta - 87465 Eur - pagal paskolos sutartį), jų vykdymo aplinkybių, jų sąlygų.

Nepateikti bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko dokumentai (mokėjimo pavedimai, debeto nurodymai, grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitai, čekiai ir t. t.), kurie leistų identifikuoti ir patikrinti visus pinigų judėjimus, visas finansines operacijas, kurie nurodyti banko sąskaitos išraše.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2718)), esančios UAB „Paysera Lt“ banke, per laikotarpį nuo 2016-04-07 (pirmoji banko registre įrašyta operacija, sąskaitoje atlikta pirma banko operacija 2016-03-21) iki 2016-04-19 (paskutinė registre įrašyta operacija, sąskaitoje atlikta paskutinė banko operacija 2016-11-08). Banko sąskaitos likutis 0,00 Eur.

Pagal banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) nuo 2015-01-01 iki 2016-08-31, nors šis žiniaraštis fiksuoja laikotarpį nuo 2016-04-07 iki 2016-04-19 nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos atlikta operacija (išgryninimas): 2016-04-07 600 Eur, 2016-04-13 600 Eur, 2016-04-14 600 Eur, 2016-04-15 600 Eur, 2016-04-15 500 Eur, 2016-04-17 100 Eur, 2016-04-17-100 Eur, 2016-04-19 400 Eur. Iš viso pagal banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai) išgryninta 3500 Eur (koresponduojanti sąskaita 2435 Atskaitingi asmenys).

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR-2718)) išrašą per laikotarpį nuo 2016-03-22 iki 2016-06-06 išgryninta 4575 Eur: - 2016-03-22 485 Eur; 2016-04-07 600 Eur; 2016-04-13 600 Eur; 2016-04-14 600 Eur; 2016-04-15 600 Eur; 2016-04-17 500 Eur; 2016-04-17 100 Eur; 2016-04-18 100 Eur; 2016-04-20 400 Eur; 2016-05-15 110 Eur; 2016-05-19 430 Eur; 2016-06-06 50 Eur.

Nepateikti bendrovės “(duomenys neskelbtini)” banko dokumentai (mokėjimo pavedimai, debeto nurodymai, grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitai, čekiai ir t. t.), kurie leistų identifikuoti ir patikrinti visus pinigų judėjimus, visas finansines operacijas, kurie nurodyti banko sąskaitos išraše. Papildomai pateiktas (registras) žiniaraštis sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR – 2718) neinformatyvus.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR –2717), esančios UAB „Paysera LT“ banke, išrašą nustatyta, kad iš nurodytos sąskaitos laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2016-02-01:

- atlikti mokėjimo pavedimai į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant mokėjimo paskirties - 2015-11-01 (200 Eur); 2015-11-12 (400 Eur); 2015-11-25 (250 Eur); 2015-12-21 (500 Eur); 2016-01-05(50 Eur); 2016-01-05 (20 Eur). Iš viso 1420 Eur.

- atlikti mokėjimo pavedimai į asmeninę E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant pagrindą darbo užmokestis, avansas, atskaitingas asmuo – 2015-01-22 (100 Eur); 2015-01-29 (100 Eur); 2015-03-03 (20 Eur); 2015-03-10 (50 Eur); 2015-03-17 (30 Eur); 2015-03-23 (20 Eur); 2015-04-10 (5 Eur); 2015-07-15 (102 Eur); 2015-07-29 (162 Eur); 2015-08-04 (40 Eur); 2015-08-27 (100 Eur); 2015-09-07 (65 Eur, atskaitingas asmuo); 2015-09-17 (50 Eur); 2015-10-12 (45,89 Eur); 2015-10-12 (140 Eur); 2015-10-14 (33 Eur); 2015-11-04 (200 Eur); 2015-11-06 (200 Eur); 2015-11-06 (100 Eur); 2015-11-07 (200 Eur); 2015-11-19 (450 Eur); 2015-11-21 (33,89 Eur); 2015-12-03 (980 Eur); 2015-12-03 (840 Eur, atskaitingas asmuo); 2015-12-06 (100 Eur); 2015-12-15 (280 Eur); 2015-12-30 (520 Eur); 2016-02-01 (11 Eur). Iš viso 4977,78 Eur. Nėra galimybės nustatyti ar teisėtai buvo pervestos lėšos 4072,78 Eur darbo užmokesčio apmokėjimui ir 905 EUR kaip atskaitingam asmeniui.

Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai (EUR -2717)) nustatyta, kad iš Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos laikotarpiu nuo 2015-01-22 iki 2016-03-22 atlikti mokėjimai kaip atskaitingam asmeniui E. K. (koresponduojanti sąskaita 2435 –Atskaitingas asmuo) bendrai sumai 6449,89 Eur. Banko sąskaitoje vykusios operacijos neregistruotos banko sąskaitos žiniaraštyje: 2015-08-04 (40 Eur); 2015-10-12 (45,89 Eur); 2015-10-12 (140 Eur); 2015-10-14 (33 Eur); 2015-11-06 (100 Eur); 2016-01-05 (50 Eur); 2016-01-05 (20 Eur); 2016-02-01 (11 Eur) ( 5 Priedas).

Pastaba. Banko išraše nurodyta, kad atskaitingam asmeniui E. K. pervesta – 905 Eur, darbo užmokesčio apmokėjimui – 4072,78 Eur, nenurodant mokėjimo paskirties –1420 Eur.

Nėra galimybės nustatyti pinigų paskirties. Kasos bei banko pirminiai dokumentai ir registrai patikrinimui nepateikti. Kadangi už laikotarpį nuo 2015-01-22 iki 2016-03-22 tirti nepateiktos UAB “(duomenys neskelbtini)” darbo sutartys sudarytos su bendrovės vadovu, vyr. buhaltere ir kitais darbuotojais, bendrovės įsakymai ar potvarkiai apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kiti darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentai nėra galimybės nustatyti ar iš UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos teisėtai buvo pervestos lėšos darbo užmokesčio apmokėjimui.

Papildomai pateiktas registras (žiniaraštį sąskaitai) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR – 2717) neinformatyvus, nes banko išraše pinigų paskirtis (darbo užmokestis, avansas, atskaitingas asmuo) skiriasi nuo registre (žiniaraštyje sąskaitai) registravimo (tik atskaitingam asmeniui), banko sąskaitoje operacijos vyko iki 2016-12-21, (žiniaraštis sąskaitai) registras pateiktas iki 2016-03-22, registre (žiniaraštyje sąskaitai) neatvaizduota dalis vykusių banke operacijų.

Dėl nurodytų neatitikimų (banko išraše ir registre (žiniaraštyje sąskaitai) iš dalies nėra galimybės nustatyti, kaip buvo naudojamos piniginės lėšos. Įrašų į UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų išrašų registrą (žiniaraščių sąskaitai) patikrinti nėra galimybės, nes nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai. Apskaita turi būti tvarkoma vadovaujantis veiklos tęstinumo principu (nuosekli, be jokių iškraipymų tai yra negali būti praleidžiamos ūkinės operacijos).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR –2715), esančios UAB „Paysera LT“ banke išrašą nustatyta, kad 2016-04-04 atlikta pirma banko operacija, 2016-12-21 paskutinė banko operacija. Pradinis likutis 0,00 Eur. Nuo 2016-04-04 iki 2016-12-21 nurodytoje sąskaitoje apskaityta 67582 Eur įplaukų ir 67581,59 Eur išlaidų.

Pagal sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD – 2715) išrašą nustatyta, kad 2016-04-04 atlikta pirma banko operacija, 2016-04-13 paskutinė banko operacija. Pradinis likutis 0,00 USD. Nuo 2016-04-04 iki 2016-04-13 nurodytoje sąskaitoje apskaityta 8526,56 USD įplaukų ir 8526,56 USD išlaidų.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateiktą banko išrašo registrą (žiniaraštį sąskaitai (EUR, USD - 2715)) nustatyta, kad sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-04-04 apskaityta 18070 EUR išlaidų. Banko išrašo registras (žiniaraštį sąskaitai (EUR, USD -2715) neatitinka banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, EUR – 2715) nurodytų duomenų išraše. Papildomai pateiktas registras (žiniaraštis sąskaitai (USD, EUR – 2715) neinformatyvūs.

Tyrimui nepateikti privalomi įmonės apskaitos dokumentai, pirminiai banko operacijų apskaitos dokumentai apie įvykusias ūkines finansines operacijas. Bendrovės “(duomenys neskelbtini)” vardu atidarytų sąskaitų bankuose (AB „Swedbank“ banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); AB DNB banke, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR); UAB „Paysera LT“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (USD, PLN, EUR,)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD)), sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR)) apskaitos registrai (žiniaraščiai sąskaitai), kurie būtų sutvarkyti pagal reikalavimus (BAĮ 16 str.) patikrinimui nepateikti.

Bendrovės papildomai tyrimui pateiktuose UAB “(duomenys neskelbtini)” bankų sąskaitų „Nr. 2711, Nr. 2712, Nr. 2713, Nr. 2714 bankas“ registruose (žiniaraščiuose sąskaitai) likutis periodo pradžioje 2015-01-01 fiksuotas:

- sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) (2711 DNB bankas) 207,95 Eur, pagal banko sąskaitos išrašą 2015-01-01 – 21220,57 Eur.

- sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) (2712 DNB bankas) 158,96 Eur, pagal banko sąskaitos išrašą 2015-01-01 – 0,00 Eur.

- sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (USD) (2713 DNB bankas) 2285,19 Eur, pagal banko sąskaitos išrašą 2015-01-01 – 71,32 USD; 58,64 Eur.

- sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (2714 DNB bankas) 7021,80 Eur, pagal banko sąskaitos išrašą 2015-01-01 – 0,00 EUR. Papildomai pateikti UAB “(duomenys neskelbtini)” bankų sąskaitų išvardintų aukščiau registrai (žiniaraščiai sąskaitai) neinformatyvūs.

Pagal patikrinimui pateiktą dalį pirkimo dokumentų, dalį pardavimo dokumentų (išvardintų aukščiau), banko sąskaitų žiniaraščius, turimų UAB “(duomenys neskelbtini)” bankų ir Didžiosios knygos (žiniaraščius buhalterinių sąskaitų) suvestinę padaryti išvada dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus E. K. grynintų pinigų panaudojimo nėra galimybės, nes nepateikti bendrovės “(duomenys neskelbtini)”:

- banko dokumentai (mokėjimo pavedimai, tarptautiniai mokėjimo pavedimai, debeto nurodymai, grynųjų pinigų įnešimo į banko sąskaitą kvitai, čekiai ir t. t.), kurie leistų identifikuoti ir patikrinti visus pinigų judėjimus, visas finansines operacijas (inicijuotas bankomatuose), kurie nurodyti banko sąskaitos išraše. Banko sąskaitų išrašų registrai neinformatyvūs.

- kasos pirminiai dokumentai (kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai, pinigų priėmimo kvitai ir t .t.), susiję su trumpalaikio turto (pinigai ir pinigų ekvivalentai) apskaita, nėra galimybės patikrinti juridinės galios dokumentų pagal kurios buvo apskaityti grynieji kasoje. UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinė sąskaita (sąskaitos 272 „Kasa“) registras, kasos knyga, pateikta nuo 2015-04-02 iki 2016-08-01. Pastaba. Įrašų žiniaraštyje patikrinti nėra galimybės nes, nepateikti pirminiai dokumentai, sutikrinti ar teisingi duomenys įrašyti į kasos apskaitos suvestinę (272 Kasa“) nesant pirminių dokumentų. Grynųjų pinigų inventorizacija nebuvo atlikta, arba nepateikti patikrinimui dokumentai patvirtinantis inventorizacijos atlikimą. Pateiktame patikrinimui kasos registre (žiniaraštyje sąskaitai 272) užfiksuotas kasos dokumentinis grynųjų pinigų 2016-08-01 likutis (28 210,07 Eur) (6 Priedas). Tik pagal atliktus įrašus kasos knygoje, neįsitikinus kasos pirminių dokumentų teisingumu nėra galimybės nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)” turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2015-01-01-2016-08-31 (kasos knyga pateikta nurodyto laikotarpio).

- avanso apyskaitos su išlaidas pateisinančiais dokumentais. Avanso apyskaitoje yra fiksuojamas visų pinigų, kuriuos turėjo atskaitingi asmenys, judėjimas, taigi ir gautų bei išleistų pinigų faktai, kurie turi būti patvirtinti juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Avanso apyskaitas, susijusias su trumpalaikio turto (pinigai ir pinigų ekvivalentai) apskaita. Nesant pirminių apskaitos dokumentų, kurie yra, įrašų apie ūkinės operacijas į apskaitos registrus, pagrindas ir kitų dokumentų, tai yra sutarčių, važtaraščių, mokėjimo dokumentų, sąskaitų faktūrų bei kitų dokumentų, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų juridinių vienetų ar fizinių asmenų, nėra galimybės nustatyti įsiskolinimo įmonės bei įmonei.

Pastaba. Pagal CD elektroninėje laikmenoje buhalterinės sąskaitos 2435 „Atskaitingi asmenys“ nurodyta bendrai „Atskaitingi asmenys“, be pavardžių – E. K., N. G. (neatskirtos atskaitingų asmenų buhalterinės sąskaitos, nepateikta detalizacija pagal atskaitingus asmenis).

- Didžiąją knygą (su sąskaitų likučiais 2015-2016 m., sutvarkytų pagal reikalavimus BAĮ 16 straipsnis). UAB “(duomenys neskelbtini)” tiriamojo laikotarpio (nuo 2015-01-01 iki 2016-11-08) detalių buhalterinių sąskaitų registrų (apyvartos žiniaraščių), kuriuose atsispindėtų tos buhalterinės sąskaitos kiekviena ūkinė operacija ar įvykis, laikotarpio pradžios ir pabaigos likučiai, bei lėšų judėjimas buhalterinėje sąskaitoje (ilgalaikio turto, trumpalaikio turto, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų), nepateikė.

2. Ar pagal pateiktus papildomai duomenis galima nustatyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jeigu ne, kokie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, kas už tai atsakingas, ar dėl nustatytų pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai patikrinimui pateikta dalis pirkimo, pardavimo dokumentų, pateikta suvestinė Didžiąja knyga, banko sąskaitų registrai (žiniaraščiai sąskaitai). Nepateikta informacija apie Didžiosios knygos buhalterinių sąskaitų likutį laikotarpio pradžioje, įvykdytas operacijas per laikotarpį ir likutį laikotarpio pabaigoje (informacija susijusi su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis).

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pateiktų atskirų pardavimo ir pirkimo operacijas patvirtinančių dokumentų nėra galimybės spręsti (nustatyti) ar visos ūkinės operacijos pagrįstos būtinais finansiniais dokumentais ir ar tinkamai įregistruotos tvarkomojoje UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Elektroninėje laikmenoje pateikti failai iš buhalterinės apskaitos programos turimų UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų registrai (žiniaraščiai sąskaitai Nr. 2711, Nr. 2712, Nr. 2713, Nr. 2714, Nr. 2715, Nr. 2716, Nr. 2717, Nr. 2718). UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų registrų (žiniaraščių sąskaitai) įrašų patikrinti nėra galimybės, nes nepateikti pirminiai apskaitos dokumentai. Papildomai pateikti patikrinimui registrų (žiniaraščiai sąskaitai) neinformatyvūs (neatitikimai aprašyti išvadoje). Pastaba. Pateikti papildomai patikrinimui sąskaitų registrai nepasirašyti sudariusių asmenų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 16 str. 3 dalis, kuria vadovaujantis, <...>. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.

Nepateiktas UAB “(duomenys neskelbtini)” Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas ir pirminiai apskaitos dokumentai nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, nuo 2016-01-01 iki 2016-11-08 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, kuriose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruoti pagal dokumentus chronologine-sistemine tvarka, pagal datas ir buhalterines sąskaitas, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 16 str. 1 dalis, pagal kurią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 3 dalis, kuria vadovaujantis, apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Turėjo būti pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžioji knyga su istorija, su įrašais į Didžiąją knygą didėjančia tvarka, pagal operacijų vykdymo eiliškumą. Kiekvienos balansinės sąskaitos apyvartos bei vykdytų ūkinių operacijų likučių patikrinimui nepateikta. Nesant, įsiskolinimą ir atsiskaitymą, patvirtinančių dokumentų, negalima nustatyti, kas, kaip ir kada atsiskaitė su tiekėjais ir pirkėjais.

Nepateikus patikrinimui E. K. avanso apyskaitų, su pateisinančiais išlaidas dokumentais, turinčiais juridinę galią (BAĮ 13 straipsnis ir 5 straipsnis), už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas vadovas, nėra galimybės nustatyti ar UAB “(duomenys neskelbtini)” turėjo įsiskolinimų kreditoriams, kokioms bendrovėms ar fiziniams asmenims konkrečiai (E. K.), kokio dydžio, per kokį laikotarpį ir dėl ko susidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos iš dalies nustatyti nėra galimybės. Pateiktas patikrinimui atskaitingų asmenų apskaitos registras neinformatyvus, nes UAB “(duomenys neskelbtini)” turimų bankų apskaitos registrai (sąskaitų žiniaraščiai) neatspindi visų pinigų judėjimų (neatitikimai aprašyti tikrinant banko sąskaitų išrašus). Dėl bendrovės “(duomenys neskelbtini)” apskaitoje neregistruotų ūkinių operacijų, bendrovės apskaitoje iškraipyti turto ir įsipareigojimų duomenys.

Pagal pateiktus papildomus duomenys, be pirminių apskaitos dokumentų ir Didžiosios knygos, kurioje surenkami duomenys iš registrų ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai, visų buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, sutvarkytų pagal reikalavimus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 3 dalis) iš dalies nėra galimybės nustatyti direktoriaus E. K. išgrynintų pinigų panaudojimo.

Nesant 2015 metų iki 2016 metų pirminių apskaitos dokumentų, kurie yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas ir kitų dokumentų, tai yra sutarčių, važtaraščių, mokėjimo dokumentų, sąskaitų faktūrų, bei kitų dokumentų, patvirtinančių ūkinius finansinius santykius tarp UAB “(duomenys neskelbtini)” ir kitų juridinių vienetų ar fizinių asmenų, nėra galimybės nustatyti įsiskolinimo įmonės bei įmonei. Nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai ir kokie sandoriai buvo sudaryti tiriamuoju laikotarpiu, ar sudarant sandorius buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Pagal savo teisinę padėtį įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, kadangi įstatymas būtent bendrovės vadovui numato pareigą rūpintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų ir turto išsaugojimu. Atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo: 21 straipsnis „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalis „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“ 2 dalis „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Įmonės “(duomenys neskelbtini)” vadovas nuo 2014-04-30 iki 2016-11-14 (Sodros duomenimis), nuo 2014-05-13 iki 2016-11-08 (juridinių asmenų registre – JAR) įregistruotas E. K., nuo 2017 m. sausio 8 d. visas sąskaitas valdo R. J. (b. l. 132-140, t. 6).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė G. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu byloje teiktas specialisto išvadas ir paaiškino, kad įvertinus asmenų parodymus, kitus papildomus duomenis ar keistųsi išvados – neturi teisės vertinti be pirminių juridinę galią turinčių dokumentų. Jos sritis apima tik ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, patvirtintus pirminiais apskaitos dokumentais. Nematant dokumentų, turinčių juridinę galią su parašais, datomis, numeriais, kaip priklauso pagal visus apskaitos vedimo norminius aktus, negali komentuoti, kadangi jos sritis baigiasi ten, kur baigiasi juridinę galią turintys pirminiai dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo pateikta visa bylos medžiaga ir klausimai buvo dėl piniginių lėšų 2014-2016 metais. Pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga 469 lapai – tai ne tik finansiniai dokumentai. Specialistai turi susipažinti ir turi matyti atsakymus iš „Registrų centro“, VMI, Sodros. Yra susiję tam tikri dokumentai, kuriuos turi tikrinti. Aprašė tuos dokumentus, kuriuos turėjo. Duomenys iš vieno pateikto USB rakto taip pat aprašyti, bet kuris USB raktas, bet kurie atspausdinti registrai, aktai, diskai, nepridėjus prie jų pirminių dokumentų, negali jų vertinti. To daryti nelaidžia taisyklės, įstatymai. Darydama išvadas, vadovavosi trimis išvadoje nurodytais įstatymais. Jai buvo užduoti konkretūs klausimai o dėl bankroto klausimų neturėjo ir negalėjo plėstis savo nuožiūra. Ji išvadoje privalo atsakyti tik į užduotus klausimus, tuo jos kompetencija baigiasi. Automobilis nėra pinigines lėšos, tai yra turtas, kuris gali būti ilgalaikis, gali būti trumpalaikis. Viso įmonės audito ji nedarė, tai jai nebuvo pavesta, o aprašinėti iš banko kiekvieną operaciją, tai niuansų labai daug. Jeigu jai būtų pateiktas klausimas dėl turto, dėl kitų dalykų, būtų tyrusi aplinkybes. Pinigai į įmonės sąskaitas įnešti ir jie išleisti – pinigai įplaukė ir jie išleisti, pretenzijos nebuvo reiškiamos. Banke viskas gerai. Pagal tikimybių teritorijos žinias, tas pats dokumentas, toje pačioje situacijoje arba kita situacija be šio dokumento visai kitaip atrodo.

Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” teisinį statusą „Bankrutuojanti“ įgijo 2016 m. spalio 29 d. (įregistruota 2016 m. lapkričio 8 d.) (t. 1, b. l. 60-62). Iš šio išrašo taip pat matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo S. G., nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. – T. Z., nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. – E. K. (t. 1, b. l. 60). UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkui nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkų sąrašo matyti, kad vėliau bendrovės akcininkais buvo Ukrainos piliečiai O. P., T. K. ir T. Z. (t. 1, b. l. 133).

Iš 2016 m. spalio 27 d. dokumentų priėmimo-perdavimo akto turinio matyti jog N. G. perduoda UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriui E. K. visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus bei failus iš buhalterinės apskaitos programos elektroninėje laikmenoje. Dokumentų sąrašas: 1. UAB “(duomenys neskelbtini)” pirkimai/pardavimai 2015 m./2016 m. (1 byla 382 lapai). 2.UAB “(duomenys neskelbtini)” kasos dokumentai (1 byla 121 lapas). 3. Atlyginimai 2015/2016 m. (1 byla 48 lapai). 4. Elektroninė laikmena su failais (1 vnt.). Aktas pasirašytas E. K., jog dokumentus jis priėmė iš N. G. (t. 4, b. l. 189, 9 t. 1, b. l. 87). Tokio pat turinio dokumentų priėmimo-perdavimo aktas surašytas ir pasirašytas 2022 m. lapkričio 22 d. data (t. 85, 86).

Iš E. K. 2016 m. lapkričio 28 d. informacinio pranešimo, adresuoto BUAB “(duomenys neskelbtini)” matyti, kad E. K. nurodo, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonės apskaitą tvarkiusios įmonės buhalterė perdavė skaitmeninę laikmeną su įmonės dokumentais, tačiau laikmena buvo pamesta. Bankroto administratoriaus prašo nustatyti terminą iki 2017 m. sausio 17 d. bandymui surinkti ir aprašyti archyvą įmonės UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentams iš partnerių ir klientų pagal dokumentinę atmintį (t. 1, b. l. 95).

E. K. 2017 m. sausio 5 d. informaciniu pareiškimu-pranešimu Vilniaus apygardos prokuratūrai be kitų aplinkybių, nurodo, kad bankroto administratorius pasirašytinai su informaciniais pranešimais dėl bankroto procedūrų supažindino tik 2016 m. gruodžio 6 d. ir šiai dienai nėra gavęs jokios informacijos apie savo įgaliojimus, įsipareigojimus ir atsakomybes. Šiai dienai yra BUAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius ir įstatymų nustatyta tvarka gali verstis ūkine-komersine veikla, kuri mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms (Įmonių bankroto įstatymas 10 straipsnis 7 dalis, 10 dalis. ,..> taip pat nurodoma, jog jo įgaliojimai atstovauti įmonę Registrų centre ir bakuose nutrūko tik 2017 m. sausio mėn., kada baidė galioti atstovavimo įgaliojimai. Iki šios dienos nebuvo informuotas apie tai, kad nebegali atstovauti įmonės. Administratoriaus minimos lėšos skirtos ir jo, kaip vadovo, nemokėtam atlyginimui daugiau nei už pusę metų išsimokėti ir siekiant užsakyti produkciją pardavimų skatinimui; <...> taip pat nurodo, jog pagal 2016 m. lapkričio 22 d. pasirašytus 2016 m. lapkričio 22 d. bei 2016 m. spalio 27 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktus, dokumentų negavo ir jų neperėmė, nes nebuvo suruošti (t. 1, b. l. 98 110).

Iš E. K. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 16 d. pateikto USB rakte Kingston 2020-01-29 d. surašyto apžiūros protokolo matyti, kad jame pateikti E. K. susirašinėjimas elektroniniu paštu bei kiti dokumentai, susiję ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 71-74)

Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 8 d. išrašyto advokato orderio, advokato padėjėjas, byloje liudytojas A. K. ikiteisminiame tyrime atstovavo T. Z. (t. 2, b. l. 15). T. Z. apklaustas liudytoju 2017 m. gegužės 8 d. (t. 2, b. l. 19-21).

Iš 2016 m. balandžio 29 d. paprastojo vekselio matyti, kad E. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 70 000 Eur I. F. (t. 2, b. l. 23).

Iš duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius nuo 2005 m. sausio 4 d. buvo S. G.. Juridinio fakto naudotoju – akcininku nuo 2010 m. spalio 20 d. iki 2015 m. vasario 12 d. nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, fizinis asmuo – S. G.. Elektroninio pašto adresas nurodomas (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 13-17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie automobilius nustatyta, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu buvo įregistruotas 2015 m. balandžio 2 d. (t. 5, b. l. 83-90). Prašymą dėl transporto priemonės registracijos pateikė nurodomas asmuo E. K. (t. 5, b. l. 107).

Iš 2015 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)” perka automobilį BMW X5 3.0D už 8000 Eur (t. 5, b. l. 109).

2015 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja E. K. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“, t. y. sudaryti sutartis, registruoti ir išregistruoti automobilius, užsakyti ir gauti informacines pažymas. Įgaliojimą pasirašė direktorius A. H. (t. 5, b. l. 111).

Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2016 m. gegužės 13 d. pardavėjas UAB “(duomenys neskelbtini)” automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė 1800 Eur sąskaitą Ukrainos piliečiui A. R.. Sąskaitą išrašė N. G. (t. 6, b. l. 77).

Iš 2020 m. vasario 26 d. vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. sausio 16 d. įtariamasis K. pateikė USB raktą „Kongston“, kurio aplankale pavadinimu „Įrašai“ yra įrašyti E. K. pokalbiai su S. G. ir N. G. (t. 9, b. l. 71).

Iš kaltinamojo teiktų jo asmeninių banko sąskaitų išrašų (segtuvas – b. l. 68) matyti, kad 2014 m. gruodžio 10 ir 17 dienomis persivedęs iš UAB “(duomenys neskelbtini)” atitinkamai 450 Eur ir 150 Eur sumas, tomis pačiomis dienomis A. E. ir D. M. pervedė atitinkamai 150 Eur ir 90 Eur sumas. Kaltinimas dėl šių sumų panaudojimo E. K. nebuvo reiškiamas. Kaltinimas apibrėžtas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. Iš minėtame segtuve (lapai 7-8) esančio E. K. sąskaitos matyti, kad buvo daromi pervedimai, kaip teigia kaltinamasis, dizaineriui A. E., tačiau, kaip minėta, kaltinimas dėl šių sumų pasisavinimo nėra pareikštas. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybėms nustatyti yra aktualūs.

Duomenys dėl periodiškai pervedamų piniginių sumų A. E. patvirtina periodinį sumų mokėjimą minėtam asmeniui, tačiau jie daryti laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d., dėl kurių kaltinimai nebuvo pareikšti.

Iš minėto segtuve esančio sąskaitos išrašo (lapai 9-10) matyti, kad iš E. K. sąskaitos <...>..1778 buvo daromi periodiniai mokėjimai D. M.. Bylos aplinkybėms aktualūs yra 3 mokėjimai – 2015 m. lapkričio 19 d., gruodžio 15 d. bei 2016 m. sausio 28 d., atitinkamai 20 Eur, 30 Eur ir 60 Eur sumos, kadangi pirmasis lėšų pervedimas iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos UAB „Paysera LT“ į E. K. asmeninę sąskaitą pagal inkriminuojamas aplinkybes nurodoma 2015 m. lapkričio 1 d., todėl iki tol vykę mokėjimai nepatvirtina inkriminuojamų sumų panaudojimo.

2014 m. lapkričio 4 d. kaltinamasis iš E./ (duomenys neskelbtini) el. laišku kreipėsi į N., nurodydamas, kad „S. su jumis bendravo dėl darbo <...> (29 lapas).

2015 m. gruodžio 16 d. kaltinamasis nurodo, jog jam parašęs A. ///////////// rašo, kad „aš tau išsiunčiau sąskaitas el. paštu, ten dėl pinigų, O. turi išspręsti su S.“ (lapai 56-58) ////////////

2016 m. sausio 4 d. E./ (duomenys neskelbtini) pakartotinai siunčia „(duomenys neskelbtini) pildymui“ pajamų-išlaidų-likučio ataskaitą (26 lapas).

2016 m. gegužės 5 d. iš E./ (duomenys neskelbtini) siunčiamas laiškas buhalterei N. G. bei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kad buhalterei siunčiami automobilių dokumentai, sutartys – sąskaitos, raginama pažiūrėti ar viskas tikrai įtraukta (lapai 53-55, 60, 63).

Aplinkybė, jog vyko E. K. bendravimas su S. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2015 m. spalio 16 d. žinutė nuo S. G. , kad „reikia pirmadienį apmokėti I. duos pinigų“. Kaip matyti iš minėto elektroninio laiško, „dėl apmokėjimo savais pinigais“ laišką S. G. parašė asmuo, kurio el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) (segtuvo 11 lapas). Iš pridėtos sąskaitos-faktūros matyti, kad ją išrašė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ –7700,64 USD sumai. 2015 m. spalio 19 d. 7700 USD E. K. įnešė grynaisiais pinigais, 2015 m. spalio 20 d. minėta suma pervesta sąskaitą-faktūrą išrašiusiai įmonei Lenkijoje (lapas 16, 17).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir „(duomenys neskelbtini), UAB vadovu buvo N. K. (18, 19 lapai), UAB (duomenys neskelbtini) vadovais buvo S. G., taip pat N. K. (lapai 20, 21).

Iš 2016 m. lapkričio 10 d. el. laiško, adresuoti L. J. ir N. G., nuo (duomenys neskelbtini) apsauga elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), klausiama „Ką dar pirko/pardavė, kad +VMI (15.557,51).

Iš 2016 m. spalio 19 d. el. laiškas adresuojamas N., L. J., kreipiantis į abi, prašant dokumentų dėl Jaguar pardavimo sąskaitų, apmokėjimo; (duomenys neskelbtini) likučių pardavimo (duomenys neskelbtini). Sąskaitos apmokėjimai ir kiti dokumentai; kitų dokumentų dėl PVM tokio susidarymo, nes ne viską turi ir žino (lapas 23).

Iš 2016 m. gegužės 17 d. E. K. siųsto laiško N. G. ir S. G. matyti, kad kaltinamasis siunčia ataskaitą dėl išlaidų komandiruotei, nurodydamas, kad grįžęs, atveš dokumentus, nurodo ataskaitą „(duomenys neskelbtini)“: iš dnb nuimta: 900, iš paysera nuimta: 110 Eur, N. davė 510, viso:1520. Išlaidos: Draudimas – 100 Eur. auto- 1480, Kuras Vilnius-Rokiškis – 21 Eur, Kuras RU – 25 Eur. Registracija – 11 Eur, viso: 1637 Eur. Trūkumas: Likutis – 117. Pridėta iš savo: 117.“ Tai yra duomenys apie iš dviejų sąskaitų nuimtas pinigines lėšas bei jų panaudojimą (lapas 61).

Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 24 d. el. laiško, kaltinamasis į el. paštą (duomenys neskelbtini) rašo laišką, kad reikalingos lėšos programavimui, dizaineriui vasaros akcijoms, Joninėms. Nurodo, kad vienur per korteles, kitur reikia grynaisiais ir klausia kaip sutvarko šį reikalą? 2016 m. gegužės 25 d. į tą patį el. paštą kaltinamasis rašo, kad „Auto nurašytas: a. vardu. Siunčiu sąskaita. Regitroje užbaigta“. Iš pridėtos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad 2016 m. gegužės 13 d. N. G. išrašė Ukrainos piliečiui R. A. dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 1800 Eur (lapai 62, 63-64).

Dėl el. laiško, kuriame S. G. chronologijos tvarka aiškina, jog, jei jis neįneša jam ukrainiečių perduotų lėšų, gali susidaryti skirtumas ir trūkumas. El. laiške nurodomas aiškinimas dėl mokėjimų, taip pat, kad A. nurodo, kad dėl pinigų derins su S.

E. K. siųstas laiškas e. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tema „Detalės“ , kaltinamasis siunčia nuorodas „(duomenys neskelbtini): d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): m. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)” (t. 12, b. l. 68).

Iš 2015 m. sausio 5 d. kvietimo matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” (E. K.) kviečia I. F., OOO „(duomenys neskelbtini).“ darbuotoj1 atvykti nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Buvimo Lietuvoje dienų skaičius – 90, atvykimo tikslas – verslas (lapas 69). Taip pat nurodoma, jog I. F. bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini)mieste.

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” steigimo akto matyti, kad savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), nurodė S. G. (t. 6, b. l. 16).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos kriminalinių tyrimų valdybos informacijos apie automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog minėtas automobilis 2014-2017 m. laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą 2015 m. balandžio 21 d. 21.42 val. ir 2015 m. birželio 29 d. 01.44 val. Abu kartus automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) respublikos pilietis R. F., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 60).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos informacijos apie automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014-2017 metų laikotarpiu minėtas automobilis buvo kirtęs Lietuvos Respublikos valstybinę sieną 2015 m. rugpjūčio 10 d. – vairuotojas (duomenys neskelbtini) pilietis R. V., 2015 m. rugpjūčio 25 d. automobilis atvyko į Lietuvą, vairuotojas R. V. (t. 11, b. l. 115).

Iš VĮ Registrų centras išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad minėtos bendrovės vadovė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. buvo N. K., nuo 2012 m. balandžio 27 d. vadovu nurodomas A. K., (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 130-132).

Iš 2016 m. gruodžio 13 d. BUAB “(duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriui adresuoto prašymo matyti, kad E. K. prašo patvirtinti bendradarbiavimo grafiką, kuriame nurodė, kad bus ieškoma, atgaunamos ir renkamos finansinių ir apskaitos dokumentų kopijos ar originalai; renkamos sutarčių kopijos iš el. laikmenų archyvų; el. paštuose ir iš tiekėjų, informacija apie bendrovės turtą (t. 1, b. l. 193-194).

Iš 2015 m. balandžio 2 d. prašymo matyti, kad VĮ „Regitra“ jį pateikė E. K., prašydamas įregistruoti automobilį BMW X5 3.0D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo minėtą automobilį už 8000 Eur (t. 5, b. l. 108, 109).

Iš 2016 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį BMW tam pačiam (duomenys neskelbtini) piliečiui A. R. už 1430 Eur, sąskaitą išrašė N. G. (t. t. 9, b. l. 37).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. H. 2015 m. vasario 26 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo E. K. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“ – sudaryti sutartis, registruoti ir išregistruoti automobilius, užsakyti ir gauti informacines pažymas (t. 5, b. l. 111).

Iš 2015 m. birželio 17 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ją apmokėjimui UAB “(duomenys neskelbtini)” už automobilio detales 363 Eur ir 420 Eur sumoms (t. 2, b. l. 99, 100).

Iš į bylą pateikto E. K. susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio24 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. su asmenimis I. F. ir O. (S.) matyti, kad e. k. rašo minėtiems asmenims laišką, kuriame nurodo, kad atsiųs planą grafiką, patvirtindamas, kad mokės nuo 9-to mėnesių – prasidės jo projektai, taigi turės pinigų“. 2016 m. rugsėjo 12 d. laisške nurodo, jog siunčia grafiką dėl pinigų mokėjimo. 2016 m. rugsėjo 14 d. I. F. atrašo dėl susitarimo ir, kad tik turi kuo skubiau išspręsti šį klausimą; E. K. atsako, kad reikės pakentėti – pirmuosius tris mėnesius (kaip grafike) – vėliau spręs dėl kitų variantų, kaip greičiau. 2016 m. spalio 25 d. E. K. rašo, kad įmonei “(duomenys neskelbtini)” pradėta bankroto procedūra, firma iš naujo perrašys visas sutartis kitos firmos vardu, kurioje jis nėra oficialiai įdarbintas ir, kad pirmais mokėjimas šiek tiek perkeliamas, tačiau visas planas sustos ant penkių. 2016 m. gruodžio 6 d. E. K. rašo, kad nuo 1-ojo mėnesio 1-os dienos daugelį sutarčių perrašė kitų firmų vardu. Nuo sausio prasidės gruodžio apmokėjimas ir taip toliau. Ir nuo sausio 25 dienos mokės jau ir jiems. Tikslias sumas nurodys sausį (I., O.) (t. 2, b. l. 32-39).

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015 m. spalio 23 d. rašto dėl komandiruotės matyti, kad E. K. komandiruoja N. F. į Ukrainą į ribotos atsakomybės bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ apmokyti kompanijos personalą dirbti malkų gamybos linijoje, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. sausio 23 d., minėtam asmeniui patikėtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 53).

Iš į bylą pateiktų E. K. darytų garso įrašų su UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi S. G. ir UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalteriją tvarkiusia N. G. (kaltinamasis nurodo, jog kalbasi su šiais asmenimis),

Iš įrašo matyti, kad, kaip teigia E. K., jis kalbasi su buhaltere N. G., aptaria situaciją, kad <...> važiuotų pas jį S. kai atsiras ,...> aš su S. jau kalbėjau, ir kad jis konkrečiai užrašytų ką reikia, nes pasakė jeigu pasakyta neduoti dokumentų tai supranti nekokia, o tas administratorius iš jo paskui, iš jo paskui paklaus. Dėl tų mašinų, sudegė ar ką, tu vis tiek turi kažkokią informaciją pateikti, jeigu yra mašina BMW, jo paklaus, o kokia pas administratorių? <..> tai su S. jisai susitiks kai S. bus, tai aš nežinau, gal rytoj“. E. K. paprašius „man, N., praeitų metų tas papkes duok, kur yra ten „(duomenys neskelbtini)“, N. atsako, kad „nu, tų dokumentų sudėtis nekokia, nes jeigu tu duosi tuos dokumentus“. <...> „jeigu tu jam duosi pažymą, tai „vkonce“ nurodo, kad aš turiu pažymą, dokumentų aš neturiu, viso gero. Jeigu tu jam duodi dokumentų, jis privalo daryti auditą, jis tada ieškos visų dokumentų, nes jam reikia pateikti ataskaitą. E. K. klausia <...> kada S. su juo susitinka?, N. atsako, kad „aš galvoju, kad šiandien, bet skambino, kad jo nebus (duomenys neskelbtini)<...> jie tarpusavyje susiskambino. Jeigu yra mašina, pavyzdžiui parašyta, kad jinai BMW, nu tegu, tas turi turėti nuotrauką tos mašinos arba dokumentą, kad jinai sudegė, tai kas man sakė, kad jinai sudegė“. E. K. paklausus ar buvo kažkokia avarija, atsakė, kad „buvo avarija, jis turi dokumentaliai, nes jo paklaus, o tai kur? E. K. nurodo, kad „supratau, duokit man žinią“.

E. K. kalbasi su N. G. apie tai, kaip S. buvo nuėjęs pas bankroto administratorių, E. K. nurodo, kad reikia dokumentų, kad ruošia prokuratūrai raštą, klausia kada bus dokumentai, apkaltins turto iššvaistymu ir dokumentų slėpimu, kad skambino S..

E. K. siūlo atiduoti dokumentus už 2014-2015 metus, kalbasi dėl automobilių, dėl kurių aiškinasi bankroto administratorius. Vėliau pokalbio metu E. K. siūlo pažiūrėti papkes, klausia ar gerai, kad paims kurie yra, bent jau paprasti penkiolikti, turės, jei ką, neduos <...>.

N. klausia ar jie dar namie pas A.? E. K. atsako, kad tiek to, gal atsiveš kažkada.

Iš 2016 m. lapkričio 22 d. pokalbių įrašų taip pat matyti, kad E. K. kalba apie tai, kad susitiks su S., apie važiavimą pas bankroto administratorių. <..> nurodo, kad <...> man S. sako vieną, bet kai aš gaunu skambučius iš to pačio administratoriaus ir iš jo tų vat advokatų kažkokių kontora kur yra, nori dokumentų, jie visai kitaip šneka nei S.“. Paklaustas kelinta šiandien diena, E. K. atsako, kad „22“.

Kalbama apie tai, kad S. šioje situacijoje praktiškai nenukentėjo, E. K. nurodo, kad mano, jog nukentės, netiki, kad ten viskas susitarta <...> kol kas pagal viską jis blogiausioje situacijoje , nes visi tie va depo pardavimai automobilio grynais paimta, bet jis neįnešė į sąskaitą, pagal dokumentus, kuriuos pasirašinėjo neva susitarę, kad viskas gerai, yra apie 80 000 jam sumokėta grynais“, neaišku dėl pinigų“ kur jie bandė parodyti likutį ir kur S. dvidešimt ar kiek tūkstančių, neatsakė S. kur tie pinigai, nurašė ant jo“ (t. 9, b. l. 72-75).

Iš pagal E. K. pateiktą įrašą padarytos pokalbių tarp E. K. ir jo įvardijamo asmens – S. G. suvestinės, matyti kad jie bendravo 2016 m. lapkričio 23 d. kalbasi apie mašinos pavogimą, asmuo, įvardijamas S. G., klausia „bet tai gerai, o tai iki savaitgalio pratempsi su adminais“. E. K. atsako, kad susitvarkys, buvo parašė, kad išvykęs“, po to rašo, kad „nes čia nesurandu kur galiu tvarkingai, kad paskui nebūtų man ten, ten yra tokie daugiaaukščiai, kur nei kamerų, nei nieko, policininkai irgi paprasti“. S. G. atsako, kad „ten tik faktą užfiksuot ir viskas<...>“. vėliau E. K. klausia „bet ta schema, vat kiek tu bendravai, praslys? Kad nėra, dingo“. S. G. atsako „Ne, tai nėra popierių, tai visiems lengviau, ir prokuroram ir visiems lengviau“. E. K. paklausus“ tai ką, prokuroras pradės į prokuratūrų kvieti, S. G. sako, kad „ne, nu kaip pavyzdį sakė, niekas gal nekvies, nes aš šnekėjausi su bankroto administratoriumi, jeigu nėra popierių, tai ir prokuroram daug lengviau ir visiems“.

Iš vėlesnio E. K. ir S. G. pokalbio matyti, kad E. K. sako, kad „dabar klausimas gaunasi, kad ne tiktai visi turtai dingo, bet ir tie vat kur pirkti-parduoti kur pasirašinėjau dar čia prie N., kur dvidešimt, trisdešimt tūkstančių“ S. G. atsako, kad „nebus tų popierių, nebus niekam“. E. K. jam sako, kad „nu, s., nebus tada, kai susitarta yra, susidėliota gražiai, bet jeigu“. S. G. atsako „kad ir nesusitarta, nu nėr popierių, tai ką tu jai įrodysi. Tau amnezija ir viskas“.

E. K. klausia „o kaip situacija su „Autodalys greitai“ tai „Autodalys“ sumokėjo gi pinigus? Supranti, alia pervedė už „Infinity“, jei pateiks, o kas tada už „Infinity“ pervedinėjo“. S. G. atsako, kad „niekas nepervedė, nieks nebuvo, nieks nepervedė“. E. K. sako „nu kaip, S., taigi darėm pirkimą-pardavimą, kad kabėtų dvidešimt septyni tūkstančiai ar kiek“. S. G. sako, kad „taip, bet pamatė, kad „Infinity“ negali perrašyt, tai BMW persirašė, viskas“.

Kalbėdami apie automobilį, kuris yra Ukrainoje, į E. K. klausimą ar automobilis dabar važinės Ukrainoje, S. G. sako, kad „ne, jeigu viskas tvarkoj, jinai grįš į Lietuvą. Nu dabar jeigu viskas tvarkoj, tau atsiųs pažymą, kad mašina sudegė, atsiųs nuotraukas, atsiųs pažymą iš gaisrinės“. E. K. atsako, kad „mhm, siunčia tada ir registruotu ir elektroniniu (duomenys neskelbtini) tą, gerai?”. S. G. atsako, kad „taip, taip, o po to originalą atsiųs paštu. Paprašysi, kad prašom atsiųsti originalą tokiu tai adresu, pašymą ir tau atsiųs tuo adresu“. E. K. sako, kad „tai akcininkai irgi nežino, ten jeigu nieks jų nečiupins, susitarti tai nereikia, žinok, bet kad paskui akcininkų nepradėtų klausinėti“ į ką S. G. atsako, kad „tegu klausinėja, tai kas ten akcininkai, su vienu tai aš neseniai bendravau, su šituo T.“.

Iš E. K. daryto jo ir S. G. pokalbio (nurodoma, jog PC „Akropolis“) matyti, kad aptaria atsiskaitymus su ukrainiečiais, skaičiuoja kiek buvo pervesta, kiek permoka, kiek jiems skolingas O.. (t. 9, b. l. 89). S. G. sako, kad <...> reikia grąžinti į mūsų sąskaitą. Va tiek reikia grąžinti iš O.“ (t. 9, b. l. 88-100).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino, nurodydamas, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinių dokumentų jis nei sunaikino, nei paslėpė. UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės N. G. paruoštą 2016 m. spalio 27 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą pasirašė, tačiau bendrovės buhalteriniai dokumentai jam nebuvo perduoti, todėl jis jų negalėjo ir paslėpti.

Tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu E. K. nuosekliai teigė, kad 2012 m. rudenį S. G. savo draugų ukrainiečių prašymu įkūrė UAB “(duomenys neskelbtini)” ir kurį laiką buvo šios įmonės direktoriumi. Kas iš pradžių buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai jis nežino. Iš pradžių UAB “(duomenys neskelbtini)” užsiėmė lengvųjų automobilių nuoma ir prekyba, UAB “(duomenys neskelbtini)” ofisas buvo (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės mėn., jam S. G. pasakė, kad langų apsaugų pardavimo veiklą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkelia į UAB “(duomenys neskelbtini)” ir pasakė, kad jis bus UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius. Taip jis pradėjo vadovauti UAB “(duomenys neskelbtini)”. UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai buvo T. Z., O., pavardės nežino ir moteris, kurios vardo ir pavardės nežino. T. Z. jis yra kelis kartus matęs, kitų akcininkų jis nėra matęs, mano, kad jie UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkais buvo tik dokumentuose, apie įmonės veiklą jie nieko nežinojo. T. Z. yra S. G. draugas. Faktiniai UAB “(duomenys neskelbtini)” savininkai buvo Ukrainos piliečiai O. S., du broliai F. ir I. F., tik jie buvo neoficialūs savininkai, o kiti trys akcininkai, kuriuos minėjo ankščiau, buvo jų oficialūs atstovai. Du broliai F., I. F. yra taip pat S. G. draugai, o O. S. yra S. G. pažįstamas. UAB “(duomenys neskelbtini)” tikrasis vadovas buvo S. G., svarbius klausimus spręsdavo buhalterė N. G. su S. G..

Iš VĮ Registrų centro išrašo taip pat matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo S. G., nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. – T. Z., nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. – E. K. (t. 1, b. l. 60). UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkui nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau bendrovės akcininkais buvo Ukrainos piliečiai O. P., T. K. ir T. Z. (t. 1, b. l. 133).

Liudytojas S. G. nurodė, kad aplinkybės dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo/neperdavimo bankroto administratoriui jam nežinomos. Jie su bankroto administratoriumi turėjo bylą kur susitarė taikiai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl automobilio įsigijimo. Tik dėl to bendravo su bankroto administratoriumi. Neprisimena ar yra bendravęs su bankroto administratoriumi dėl to ar UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius perdavė/neperdavė apskaitos dokumentus, bet mano, kad ne. Jie bendravo dėl automobilio, nes ieškojo sprendimo kaip geriau išspręsti. Su E. K. dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinių apskaitos dokumentų mano, nėra kalbėję, nes tai ne jo reikalas. Pagarsinus dalį pokalbio 2016-11-23 išklotinės (t. 9, b. l. 78 – 00:142700), galimai vykusio tarp E. K. ir S. G., liudytojas S. G. parodė, kad jis šio pokalbio neprisimena. Žino, kad E. K. buvo parašęs vekselį tai skolai, gal su tuo kažkas buvo susiję. Apie tai, kad kalbėtų su E. K. apie tai, kad jis ketina imituoti UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų vagystę, nepamena. I. F. pavardė jam girdėta, čia gal bus „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, bet tiksliai nepamena. O. S. – turbūt vienas iš ukrainiečių, jie tarpusavyje bendrauja, jis nelabai žino. Su broliais F. bendrauja. Paskelbus UAB “(duomenys neskelbtini)” bankrotą, ar UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” įvykdė kažkokius sandorius, nežino apie ką eina kalba.

E. K. 2017 m. sausio 5 d. informaciniu pareiškimu-pranešimu Vilniaus apygardos prokuratūrai be kitų aplinkybių, nurodė, kad pagal 2016 m. lapkričio 22 d. pasirašytus 2016 m. lapkričio 22 d. bei 2016 m. spalio 27 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktus, dokumentų negavo ir jų neperėmė (t. 1, b. l. 98 110).

2016-12-08, 14:41 val., įrašė pokalbį N. G. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kur sakė, kad bankroto administratorius pamatė, kad prieš kelis mėnesius pakelti atlyginimai bei reikalauja įmonės “(duomenys neskelbtini)” dokumentų, ruošia raštą prokuratūrai dėl turto pasisavinimo ir dokumentų neišsaugojimo, todėl N. prašė atiduoti UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus. N. atsakė, kad su administratoriumi yra bendraujama, galiausiai su N. eina pas kitą jos darbuotoją, kuri pasakė, kad dokumentai pas A.. Jis įsitikinęs, kad A. yra N. darbuotojas, kuris jai padėdavo teisiniais klausimais. Galimai teigia, kad A. ir A. K., kuris surašė akcininkų vardu pareiškimą prokuratūrai dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” lėšų iššvaistymo, yra vienas ir tas pats asmuo. Šį dokumentą pamatė susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga.

Iš į bylą pateikto E. K. darytų garso įrašų su UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi S. G. ir buhalteriją tvarkiusia N. G.,

E. K. nurodo, kad įraše 2016 m. gruodžio 9 d. nuo įrašo 8 min. prašo N. G. dokumentų, o ji sako, kad A. išvežė. E. K. kalbasi su N. G. apie tai, kaip S. buvo nuėjęs pas bankroto administratorių, E. K. nurodo, kad reikia dokumentų, kad ruošia prokuratūrai raštą, klausia kada bus dokumentai, apkaltins turto iššvaistymu ir dokumentų slėpimu, kad skambino S.. E. K. siūlo atiduoti dokumentus už 2014-2015 metus, kalbasi dėl automobilių, dėl kurių aiškinasi bankroto administratorius. Vėliau pokalbio metu E. K. siūlo pažiūrėti papkes, klausia ar gerai, kad paims kurie yra, bent jau paprasti penkiolikti, turės, jei ką, neduos <...>. N. klausia ar jie dar namie pas A.? E. K. atsako, kad tiek to, gal atsiveš kažkada.

Iš 2016 m. lapkričio 22 d. pokalbių įrašų taip pat matyti, kad E. K. kalba apie tai, kad susitiks su S., apie važiavimą pas bankroto administratorių. <..> nurodo, kad <...> man S. sako vieną, bet kai aš gaunu skambučius iš to pačio administratoriaus ir iš jo tų vat advokatų kažkokių kontora kur yra, nori dokumentų, jie visai kitaip šneka nei S.“. Paklaustas kelinta šiandien diena, E. K. atsako, kad „22“.

Iš pagal E. K. pateiktą įrašą padarytos pokalbių tarp E. K. ir jo įvardijamo asmens – S. G. suvestinės, matyti kad jie bendravo 2016 m. lapkričio 23 d. kalbasi apie mašinos pavogimą, asmuo, įvardijamas S. G., klausia „bet tai gerai, o tai iki savaitgalio pratempsi su adminais“. E. K. atsako, kad susitvarkys, buvo parašė, kad išvykęs“, po to rašo, kad „nes čia nesurandu kur galiu tvarkingai, kad paskui nebūtų man ten, ten yra tokie daugiaaukščiai, kur nei kamerų, nei nieko, policininkai irgi paprasti“. S. G. atsako, kad „ten tik faktą užfiksuot ir viskas<...>“. vėliau E. K. klausia „bet ta schema, vat kiek tu bendravai, praslys? Kad nėra, dingo“. S. G. atsako „Ne, tai nėra popierių, tai visiems lengviau, ir prokuroram ir visiems lengviau“. E. K. paklausus“ tai ką, prokuroras pradės į prokuratūrų kvieti, S. G. sako, kad „ne, nu kaip pavyzdį sakė, niekas gal nekvies, nes aš šnekėjausi su bankroto administratoriumi, jeigu nėra popierių, tai ir prokuroram daug lengviau ir visiems“.

Iš vėlesnio E. K. ir S. G. pokalbio matyti, kad E. K. sako, kad „dabar klausimas gaunasi, kad ne tiktai visi turtai dingo, bet ir tie vat kur pirkti-parduoti kur pasirašinėjau dar čia prie N., kur dvidešimt, trisdešimt tūkstančių“ S. G. atsako, kad „nebus tų popierių, nebus niekam“. E. K. jam sako, kad „nu, s., nebus tada, kai susitarta yra, susidėliota gražiai, bet jeigu“. S. G. atsako „kad ir nesusitarta, nu nėr popierių, tai ką tu jai įrodysi. Tau amnezija ir viskas“.

E. K. klausia „o kaip situacija su „Autodalys greitai“ tai „Autodalys“ sumokėjo gi pinigus? Supranti, alia pervedė už „Infinity“, jei pateiks, o kas tada už „Infinity“ pervedinėjo“. S. G. atsako, kad „niekas nepervedė, nieks nebuvo, nieks nepervedė“. E. K. sako „nu kaip, S., taigi darėm pirkimą-pardavimą, kad kabėtų dvidešimt septyni tūkstančiai ar kiek“. S. G. sako, kad „taip, bet pamatė, kad „Infinity“ negali perrašyt, tai BMW persirašė, viskas“.

Kalbėdami apie automobilį, kuris yra Ukrainoje, į E. K. klausimą ar automobilis dabar važinės Ukrainoje, S. G. sako, kad „ne, jeigu viskas tvarkoj, jinai grįš į Lietuvą. Nu dabar jeigu viskas tvarkoj, tau atsiųs pažymą, kad mašina sudegė, atsiųs nuotraukas, atsiųs pažymą iš gaisrinės“. E. K. atsako, kad „mhm, siunčia tada ir registruotu ir elektroniniu (duomenys neskelbtini) tą, gerai?”. S. G. atsako, kad „taip, taip, o po to originalą atsiųs paštu. Paprašysi, kad prašom atsiųsti originalą tokiu tokiu tai adresu, pašymą ir tau atsiųs tuo adresu“. E. K. sako, kad „tai akcininkai irgi nežino, ten jeigu nieks jų nečiupins, susitarti tai nereikia, žinok, bet kad paskui akcininkų nepradėtų klausinėti“ į ką S. G. atsako, kad „tegu klausinėja, tai kas ten akcininkai, su vienu tai aš neseniai bendravau, su šituo T.“.

Iš E. K. daryto jo ir S. G. pokalbio (nurodoma, jog PC „Akropolis“) matyti, kad aptaria atsiskaitymus su ukrainiečiais, skaičiuoja kiek buvo pervesta, kiek permoka, kiek jiems skolingas O. (t. 9, b. l. 89). S. G. sako, kad <...> reikia grąžinti į mūsų sąskaitą. Va tiek reikia grąžinti iš O.“ (t. 9, b. l. 88-102).

E. K. apie faktines tokio turinio raštų ir paaiškinimų dėl dokumentų nepateikimo bankroto administratoriui teikimą aiškina tuo, jog tiek S. G., tiek N. G., jam žadėjo, jog viskas sutarta, sutvarkyta ir jokių problemų nebus. Dėl to teikė tokius paaiškinimus, žadėdamas pateikti dokumentus, pasitikėdamas S. G. ir N. G., jog su tuo susiję klausimai bus išspręsti, nežinodamas ką daryti, ir dėl to „tempdamas“ laiką. Jokios elektroninės laikmenos nebuvo. Kaip ir girdisi įrašuose su N. G., tie perdavimo aktai, kurie buvo pasirašyti, girdisi, kad tik buvo pasirašyti aktai ir dokumentai nebuvo tą dieną išsivežti, ką teigia N. G.. Į teisėsaugos institucijas dėl to, kad yra kliūtys perimti buhalterinės apskaitos dokumentus, ketinama juos sunaikinti, E. K. nesikreipė, nurodydamas, jog bankroto administratorius sakydavo, kad direktoriai visada taip sako, kad yra kliūtys perimti dokumentus, o vėliau, kai atsirado raštas dėl pasisavinimo, jis kreipėsi ir į prokuratūrą, ir į policiją. Buvo 3 ar 4 mėnesiai streso, kai nesuprato kas vyksta. Vieni sakė, kad viskas sutvarkyta, viskas gerai, nieko nenutiks, o kai nueidavo pas bankroto administratorių, jis grasindavo uždaryti į kalėjimą, kai nueidavo pas N. G., ji sakydavo, kad jie su S. G. pakalbėjo, važiuos susitikti su bankroto administratoriumi, tai tas kreipimasis į policiją nebuvo daromas, gal todėl, kad tikėjo, kad su S. G. ir N. G. tą situaciją kažkaip išsispręs. Bylos 6 tomas, 67 lapas – informacinis pareiškimas-pranešimas 2017 m. vasario 7 d. – kodėl tuo metu neinformavo, kad buvo kliūtis perimti buhalterinės apskaitos dokumentus iš buhalterės, neprisimena, bet yra šios dienos garso įrašas ir tenai viskas girdisi. Kitose apklausose šie faktai yra išdėstyti. Tai atsakymas į bankroto administratoriaus prašymą dėl ikiteisminio pradėjimo, tai tas atsakymas buvo parašytas, nes tikėtasi, kad niekas nenueis iki tiek toli, tiesiog iš nežinojimo ką daryti. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktame tos dienos įraše kaip tie du aktai perduodami ir N. G. žino kaip viskas toliau bus. Po to tik suprato, kai ji pradėjo teigti, kad tuos dokumentus jam perdavė, bet tolimesni kitų dienų įrašai pas N. G. labai puikiai įrodo, kad jis tų dokumentų niekada taip ir negavo, kad galėtų perduoti. Vėliau jis norėjo tuos dokumentus gauti ir perduoti administratoriui, kai pamatė, kad N. G. su S. G. kažką rezga. Neprisimena ką jam pasakė buhalterė, kodėl dokumentų perdavimo aktus reikia pasirašyti, bet yra garso įrašas ir yra kalbama apie tai. Tačiau, kai prasidėjo neaiškumai, vengimai bendrauti, kalbėti, tada jis pradėjo pokalbius įrašinėti ir susitikinėti, kalbėti ir prašyti dokumentų. 2016-11-23 pokalbis – paaiškinimas yra blefas, netiesa. Pats pokalbis yra labai ilgas ir labai daug klausimų. Įrašo esmė yra turėti įrodymą, kad su S. G. kalba apie tai ką jis visada neigia, kad tai buvo. Tas pasiūlymas dėl automobilio pačioje pradžioje buvo jo, kad ir N. G. apie tai minėjo, o čia toks apkalbėjimas buvo tiesiog paminėjimas, blefavimas ir bandymas su juo kalbėti. Tai buvo bandymas išgauti pokalbius, apie tai, kas buvo kalbama, kai neturėjo galimybės pokalbių įrašyti. Įrodymus rinko, nes kaip suprato, kad liks vienas kalčiausias. Kaip matosi iš pokalbio datų tiek su S. G., tiek su N. G., visada pas juos atėjus ir paklausus kaip situacija, kaip čia kas vyksta, kad jam reikia dokumentų ir tada, kai pamatė, kad neduoda visų dokumentų, prašė atiduoti dalį dokumentų. Jis (E. K.) pradėjo „žaisti“, „tempti laiką“ su bankroto administratoriumi, kad galėtų atgauti kažkokius dokumentus arba galėtų išsiaiškinti kas vyksta su N. G. ir S. G.. Čia visi tie pokalbiai, paaiškinimai, kurių jis nevykdė, buvo tik blefas, aiškinimasis, laiko tempimas ir bandymas klausimą išspręsti taip kaip reikia, kaip ir matosi galutiniuose gruodžio mėnesio pokalbiuose, kad duotų jam dokumentus. Šio pokalbio metu bandė išgauti tuos duomenis, apie kuriuos buvo jau ankščiau apkalbėję, kuriuos jis minėjo, prašė dėl dokumentų sunaikinimo. Nebuvo taip, kad laukė, kol jie bus sunaikinti. Tie įrodymų rinkimai ir pokalbių įrašymai, kurie buvo tiesiogiai padaryti, buvo pradėti daryti vėliau, kai pastebėjo ir iki galo dar nebuvo aišku kaip vyksta, nes nutrūko bendravimas su S. G. ir N.. Pokalbiuose gruodžio mėnesį su N. G. girdisi, kad vyksta reikalavimas ir griežtu tonu duoti dokumentus, nes viskas vyksta ne taip kaip jie jam kalba. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kartu su jo padarytų pokalbių garso įrašų turiniu, kuris iš dalies pagrindžia kaltinamojo versiją, jog UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti. Be to, vertinant pokalbių turinį bei paties E. K. pokalbių turinį, būtų neįtikima, jog jis pats pateiktų duomenis apie savo galimai padarytus neteisėtus veiksmus ir nusikalstamas veikas. Vertinant šių pokalbių turinį su kitais bylos duomenimis, teismas laiko įtikinamas kaltinamojo pateiktų įrašų padarymo aplinkybes bei tai, kad darė pokalbių įrašus, ketindamas surinkti įrodymus apie kitų asmenų veiksmus ir dalyvavimą UAB “(duomenys neskelbtini)” veikloje.

Be to, liudytojas R. J., kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad jo nuomone, E. K. veikia su kitais asmenimis, tame tarpe su S. G., kadangi dar neįsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto iškėlimo į jo ofisą iškart atvyko S. G.. Pastarasis domėjosi UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančiu automobiliu „Nissan Infinity FX37“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), S. G. atpažino iš vaizdo įrašų www.youtube.com. S. G. pagal registrų išrašus yra buvęs UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius iki 2012 m. rugsėjo 14 d.. Tuo pačiu laikotarpiu S. G. buvo ir UAB “(duomenys neskelbtini)” valdytojas. Pastarasis įmonę valdė per kitą bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad S. G. yra faktinis UAB “(duomenys neskelbtini)” valdytojas, kadangi prieš bankroto bylos iškėlimą UAB “(duomenys neskelbtini)” turtas, t .y. du automobiliai „BMW X6“ ir „Jaguar“ prieš bankroto bylos iškėlimą buvo parduoti S. G. valdomoms įmonėms. Pastaruosius automobilius pirkėjo vardu užregistravo pats E. K.. Buhalterė jam taip pat elektroniniu paštu atsiuntė nepasirašytus UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentus: atlyginimų žiniaraščius su neišmokėtomis sumomis Excel variantą, debitorių ir kreditorių sąrašą Excel variantą, direktoriaus raštus Word variantą. Jis buhalterinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų neieškojo, nes iš buhalterės N. G. sužinojo, kad jie yra pas E. K., pats E. K. šį faktą iš pradžių neigė, vėliau prisipažino, kad iš buhalterės dokumentus paėmė, pasak jo jis elektroninę laikmeną pametė, o dokumentai taip pat kažkur pradingo (t. 1, b. l. 155). Teisme liudytojas bankroto administratorius R. J. parodė, jog, kadangi buvo įmonė “(duomenys neskelbtini)”, kuriai E. K. buvo pardavęs automobilius, tai manė, kad yra viena ir ta pati grupė asmenų, kurie valdo šį verslą. Tuo labiau, kad tas pats asmuo – S. G. buvo atvykęs į administratoriaus kontorą iš karto po bankroto bylos iškėlimo ir ten užuolankomis bandė kalbėti apie tuos automobilius, apie galimybę pirkti. S. G. buvo pirmas atvykęs gyvai į ofisą. Gavo tik kažkokius dokumentus elektroniniu paštu iš buhalterės ir E. K.. Liudytojas taip pat nurodė, kad jokių dokumentų segtuvų ar aplankalų iš asmens, vardu A. (K.) negavo, toks dokumentų perdavimas per asmenį, nesusijusį su UAB “(duomenys neskelbtini)” su buhaltere nebuvo derinamas. Šie parodymai paneigia N. G. parodymus, jog dalis UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti buhalterinę apskaitą vedančios įmonės kliento darbuotojui, kad jis juos nuvežtų bankroto administratoriui ir yra neįtikinami ir jokia logika nepaaiškinami, kaip matyti iš liudytojo R. j. parodymų, jis nepatvirtino, jog buvo suisitarimas dėl buhalterinių dokumentų pristatymo UAB “(duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriui. Šių aplinkybių nenurodė ir bankroto procedūroje dalyvavę liudytojai R. B. bei A. J..

Liudytojas R. B. parodė, kad E. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise sakė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinius dokumentus jis turi tik elektroninėje laikmenoje, kad jokių popierinių dokumentų jis neturi, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tik elektroniniai, kurių jis neranda, tačiau pasistengs surasti ir atiduos bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė. 2016-12-14 E. K. atsiuntė elektroninį laišką R. J. su prašymu ir jo sudarytu bendradarbiavimo grafiku dėl dokumentų perdavimo, tačiau jo neįvykdė. Liudytojas A. J. parodė, kad 2016 m. gruodžio 8 d. E. K. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kur, jei teisingai atsimena, jo kolega R. B. davė E. K. pasirašyti 2016-11-07 bankroto administratoriaus R. J. jam paštu ir elektroniniu paštu ankščiau siųstą raštą „Dėl bankroto procedūros“. E. K. sakė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinius dokumentus jis turi tik elektroninėje laikmenoje ir ją atiduos BUAB “(duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriui, tačiau jam reikia laiko, jie su R. B. pasakė, kad duoda jam savaitę laiko, tačiau ir po savaitės jis nieko neatnešė. E. K. taip pat jiems sakė, kad jokių popierinių dokumentų jis neturi, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentai yra tik elektroninėj laikmenoje. E. K. būdamas pas juos ofise sakė, kad apie UAB “(duomenys neskelbtini)” turtą nieko nežino.

Išnagrinėjus bylą, teismas sprendžia, jog nei UAB “(duomenys neskelbtini)” dokumentų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dieną – 2016 m. spalio 27 d., nei vėliau, E. K. bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai faktiškai nebuvo perduoti. Viso proceso metu kaltinamasis neigė gavęs bendrovės dokumentus. Jo parodymus patvirtina ir po dokumentų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo daryti, kaip nurodo kaltinamasis, jo ir buhalterės N. G. bei S. G. pokalbių garso įrašai. Nors minėtais garso įrašais remtis kaip neabejotinai aplinkybes patvirtinančiais, nėra pagrindo, tačiau jų turinys, vertinant pokalbiuose dalyvaujančius ir kaltinamojo įvardintus asmenis, kelia abejones E. K. pareikšto kaltinimo fiziškai paslėpus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, pagrįstumu.

Nors kai kuriais atvejais garso įrašų turinys negali būti patikrintas kitais duomenimis, nei juos dariusio kaltinamojo parodymais, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, tokiais atvejais, kai asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kitų asmenų pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, gali būti pripažinti įrodymais. Be to, nesant galimybės tokius įrašus patikrinti kitais duomenimis, tai nereiškia, kad negalime jų pripažinti įrodymais. Tokiu atveju jie vertinami ne atskirai, o kitų įrodymų kontekste.

Kaltinamasis E. K., kaip savo veiksmų pateisinimą nurodė pernelyg didelį pasitikėjimą S. G. ir tikėjimą pažadais, kad pastarasis „sutvarkys reikalus“ su paskirtu UAB “(duomenys neskelbtini)” bankroto administratoriumi. Pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą jokie dokumentai jam nebuvo perduoti. Buhalteriniais dokumentais disponavo N. G..

Kaltinamojo parodymai nėra vieninteliai, kuriais teismas remiasi darydamas išvadą ir vertindamas kaltinamojo veiksmus, taip pat jo nurodomus S. G. bei N. G. vaidmenis UAB “(duomenys neskelbtini)” veikloje.

E. K. nurodo, jog, kalbėdamas su, kaip jis nurodo, pokalbyje dalyvaujančius asmenis – S. G. ir N. G. apie dokumentų bei transporto priemonių paslėpimą ar sunaikinimą, blefavo, norėdamas surinkti įrodymus apie tai, jog jam nėra perduoti dokumentai ir yra kalbama apie UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinių dokumentų paslėpimą ar sunaikinimą.

Vertinant šių pokalbių turinį negalima jų nevertinti E. K. nurodomų įvykių ir aplinkybių kontekste. Šių pokalbių turinį susiejus su kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais duomenimis, darytina išvada, išvada, jog įmonės veikloje dalyvavo ir priiminėjo atitinkamus sprendimus, susijusius su UAB “(duomenys neskelbtini)” veikla ir kiti asmenys.

Šių pokalbių turinys kelia abejones ir teismo vertinimu, paneigia UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkiusios N. G. parodymus, jog E. K. buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti pagal 2016 m. spalio 27 d. dokumentų perdavimo-priėmimo aktą.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pagal minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, pagal 21 straipsnio 2 dalį, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimą ir vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščiu; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus – saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis – 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: Didžiąsias knygas, žurnalus – orderius, analitines apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas“ ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“, kuris numato, kad rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai. Pagal rodyklės 10 punkto Finansinio ir kito turto valdymo dokumentai: 10.5 papunktį metinės finansinės ataskaitos ir biudžeto vykdymo ataskaitos (ataskaitų rinkiniai ir kita) saugomos 10 metų; 10.15 papunktį ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi 10 metų; 10.19 papunktį apskaitos registrai saugomi 10 metų; 10.20 papunktį darbo užmokesčio apskaitos dokumentai: asmens sąskaitų kortelės saugomos 50 metų, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiai saugomi 10 metų (jei nėra asmens sąskaitų kortelių - 50 metų), kiti darbo užmokesčio apskaitos dokumentai saugomi 10 metų; 10.21 papunktį darbo laiko apskaitos žiniaraščiai saugomi 10 metų, 10.22 papunktį darbo (pamainų) grafikai saugomi 3 metus, 10.24 papunktį inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kita) saugomi 10 metų, 10.25 papunktį turto valdymo dokumentai (priėmimo, išdavimo, nurašymo, perdavimo, sunaikinimo aktai, apžiūros pažymos ir kita) saugomi 10 metų, 10.27 papunktį čekių šaknelės saugomos 10 metų. UAB “(duomenys neskelbtini)” neišsaugojo įstatymų nustatytą laiką, tai yra dešimt metų, buhalterinės apskaitos dokumentų bei buhalterinės apskaitos suvestinių registrų (t. 6, b. l. 91-111).

BK 222 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o E. K. tyčia neįrodyta. Neįrodyta ir objektyvioji nusikaltimo pusė, kad jis atliko kokius nors paslėpimo veiksmus, kurie negalimi objektyviai nevaldant paties daikto. Kaltinime nurodyta niekuo nepagrįsta aplinkybė – „slėpimas“ – negali būti pagrindas nuteisti asmenį už tokio veiksmo padarymą. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. K. objektyviai šių dokumentų neturėjo.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Sisteminis, gramatinis, loginis Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio (Apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio (Aplaidus apskaitos tvarkymas) nuostatų (nusikaltimų sudėčių požymių) aiškinimas suponuoja išvadą, kad BK 222 straipsnyje numatyti nusikaltimai padaromi tik tyčia, tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnyje numatyti nusikaltimai gali būti padaromi ir tyčia, ir neatsargiai. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, tačiau kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

Kaltinamasis E. K. nurodo, jog pagal jo išsilavinimą ir darbo patirtį nebuvo žinomi buhalterinės apskaitos pagrindai. Pažymėtina, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir kaltinamasis savo veiksmų negali pateisinti tuo, jog neturėjo finansinio išsilavinimo. Tapdamas juridinio asmens vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jį valdyti, atstovauti, jo vardu priimti sprendimus, gauti naudą, tačiau ir prisiima su juridinio asmens valdymu susijusias pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o taip pat ir kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme. jis buvo atsakingas už tinkamą apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą bei įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, byloje nėra jokių objektyvių, patikimų, neginčytinų duomenų, kad būtent kaltinamasis E. K. UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus fiziškai paslėpė. Tokia išvada padaryta vadovaujantis vien tik prielaidomis ir spėjimais, kad kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos dokumentai nepateikti, tačiau jokių faktinių paslėpimo aplinkybių kaltinime nenurodyta – paslėpimo laiko, vietos, būdo, konkrečių paslėpimą apibūdinančių kaltinamojo veiksmų. Visgi, iš paties kaltinamojo E. K. parodymų, pateiktų jo pokalbių, aukščiau aptartų, kaip nurodoma su S. G. ir N. G. garso įrašų, nėra paneigtos kaltinamojo nurodomos aplinkybės ir versija, jog buhalterinės apskaitos dokumentai jam faktiškai nebuvo perduoti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog E. K., elgdamasis nerūpestingai ir aplaidžiai, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. viena iš alternatyvių neteisėtų veikų, dėl kurios kyla BK 223 straipsnyje numatyti padariniai, yra įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalteriniai apskaitos dokumentai.

Kriminalizuodamas šią veiką, įstatymų leidėjas siekė ūkinę-finansinę veiklą ne tik dokumentuoti, bet ir saugoti šios veiklos įrodymus, kaip turinčius tiesioginę reikšmę ekonominei veiklai vertinti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas baudžiamosiose byloje pagrįstai kriminalizuotas kaip aplaidus apskaitos tvarkymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-628/2019).

Minėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, nėra pagrindo abejoti, kad pareigą išsaugoti įmonės dokumentus turėjo būtent bendrovės direktorius E. K..

Šių dokumentų neišsaugojimas iš esmės padarė neįmanomą bendrovės finansinės apskaitos vertinimą, t. y. nustatymą, ar registruose fiksuota informacija bei iš kitų šaltinių (bankų, įmonių ir pan.) gauta informacija yra pagrįsta pirminiais apskaitos dokumentais. Taigi, nurodytų dokumentų neišsaugojimas yra priežastis, dėl ko už tiriamąjį laikotarpį nėra galimybės nustatyti bendrovės finansinių rodiklių ir šiuo atveju tai sukėlė BK 223 straipsnyje numatytas pasekmes.

E. K. tyčia neišsaugoti ar paslėpti UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus, nenustatyta, tačiau, aplaidumas neišsaugant buhalterinių apskaitos dokumentų atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, todėl veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina į BK 223 straipsnio 1 dalį, kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje

Teismui šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad E. K. yra asmuo, atitinkantis BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjekto požymius.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nekilo jokių ginčų, kad E. K., kaip įmonės vadovas – direktorius, siekdamas jos įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimo, turėjo teisę disponuoti įmonės turtu, t. y., tiek piniginėmis lėšomis, tiek kitu turtu.

Kaip matyti iš bylos duomenų, S. G. ir N. G. atžvilgiu šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kaltinamojo parodymų ir iškeltų versijų patikrinimas ir jų vertinimas neatsiejamas nuo kaltinamojo nurodomų S. G., N. G. bei kitų asmenų veiksmų, kuriais kaltinamasis neigia jam pareikštų kaltinimų aspektus ir apimtį.

Nors E. K. nurodo, jog per kaltinime nurodomą laikotarpį S. G. yra perdavęs apie 12 000 Eur pastarojo reikmėms, tačiau byloje daugiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra surinkta – S. G. neigia gavęs iš E. K. minėtą sumą, taip pat neigia duodavęs E. K. nurodymus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.

Iš specialistės išvados Nr. 145 matyti, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 27 d. E. K. paėmė 27 888 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) grynais pinigais – 2016 m. sausio 19 d. grynųjų pinigų išmokėjimas 8888 Eur E. K.; 2016 m. sausio 25 d. grynųjų pinigų išmokėjimas 8800 Eur E. K.; 2016 m. sausio 26 d. grynųjų pinigų išmokėjimas 8000 Eur E. K.; 2016 m. sausio 27 d. grynųjų pinigų išmokėjimas 2200 Eur E. K. pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso iš nurodytos sąskaitos išmokėta 28 518 Eur (630 +27 888). (t. 6, b. l. 132-140). Kaltinamasis neneigia, kad iš minėtos sąskaitos paėmė kaltinime nurodytą pinigų sumą – 27 888 Eur, tačiau teigia, jog jų nepasisavino.

Dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą pervestų piniginių lėšų ir kaltinimo dalies jų – 27 888 Eur pasisavinimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, atvežus PVM sąskaitas faktūras, N. G. jam davė pasirašyti atspausdintus aktus, kuriuose, jei neklysta, buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė metalą (strypus) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pagal PVM sąskaitas faktūras – 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-30 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-04 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-12-31 serija ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašęs pateiktus skirtingų datų aktus, juos atidavė N. G., kuri jam pasakė, kad į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą, esančią AB DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) pagal paminėtas sąskaitas faktūras dalimis bus pervesta apie 30 000 Eur suma, kurią jis turės išgryninti ir pinigus jai atiduoti N. G.. Jam pasidomėjus, ar pardavimai UAB “(duomenys neskelbtini)” suderinti su S. G., N. G. pasakė, kad su S. G. viskas suderinta. Kiek atsimena, jis S. G. klausė, ar pastarasis žino apie UAB “(duomenys neskelbtini)” atliekamus pinigų pervedimus bendrovei “(duomenys neskelbtini)” ir pinigų nuėmimą. S. G. atsakė, kad viską žino, suderinta. Po savaitės ar trijų savaičių N. G. susitikusi ar paskambinusi jam telefonu pasakė, kad yra tas, kas buvo suderinta jau pervesta iš UAB “(duomenys neskelbtini)” ir kad pinigus reikia nuimti. Tai sužinojęs, jis iš DNB banko bankomato per kelis kartus, kelių savaičių laikotarpyje, išgrynino UAB “(duomenys neskelbtini)” pervestus pinigus. Atsimena, kad paskutines kelias sumas išgrynino naudodamas čekių knygelę. DNB banko skyriuje, esančiame PC „Akropolis“.

Kai turėdavo grynuosius pinigus, skambindavo N. G. ir tardavosi susitikti. Pinigus N. perduodavo įvairiose Vilniaus miesto vietose, o kelis kartus susitiko ir perdavė grynuosius pinigus prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini). S. G. iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pervestų pinigų nėra perdavęs. Tuo metu, kai grynino pinigus ir juos perdavė N. G., nemanė, kad daro ką nors blogo, bet šiandien jis suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė jokių paslaugų, nepardavė jokių prekių, tai yra metalo (strypus), bendrovei “(duomenys neskelbtini)”, o aukščiau išvardintos PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios.

Iš į bylą pateiktų, kaip nurodoma, kaltinamojo E. K. ir N. G. matyti, kad sutampa piniginių lėšų viso 27 888 Eur nuėmimo – 2016 m. sausio 19 d. – 8800 Eur, 2016 m. sausio 26 d. – 8000 Eur, 2016 m. sausio 27 d. pagal čekį išmokėtų 2200 Eur datos ir telefoninių skambučių tarp E. K. ir N./ G. datos, taip pat susitarimai dėl susitikimų, kuomet, kaip teigia kaltinamasis, minėtas sumas jis perdavo N. G., yra tos pačios arba kitos dienos data, taigi atitinka “(duomenys neskelbtini)” lėšų, pervestų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuėmimą. Kaip ir pokalbiuose, yra minimos susitikimo vietos – „Akropolis“, Operos ir baleto teatras, kaltinamojo yra klausiama „ar tu jau nuėmei, ar tu jau turi“. Kaltinamasis teigia, jog šiuos pinigus perdavė N. G..

Iš E. K. parodymų matyti, kad nuo 2016 m. sausio 19 d. prasideda lėšų nuėmimas 8000, nuėmė DNB banke „Akropolyje“. Tada skambino N. ir N. jo klausia kur jis randasi, jis atsako, kad „Akropolyje“. Tie pinigai nuimti tą pačią dieną, skambučiai iš karto po nuėmimo. Skambutis N. G. yra prieš nuėmimą arba iškart po nuėmimo. Jis šių lėšų nepasisavino, jos buvo pervestos, išimtos ir perduotos N. G..

Kaltinamasis nurodo, kad 32 824 Eur pervestų ,, (duomenys neskelbtini)“, kurie nurodyti Vilniaus apygardos teismo sprendime, kurį šiandien pateikė, visa suma, kuri yra nurodyta, yra tokia pati pagal tos sąskaitas, kurios yra ikiteisminiame tyrime, yra keturios sąskaitos, kur suma yra lygiai tokia pati, kokia nurodyta ieškinyje. UAB “(duomenys neskelbtini)” pervesta suma – su nuimta suma nesutampa, nes banko mokesčiai nuskaičiuoti, likutis tikėtina liko S. G., tai dar rado iš tos bylos duomenis, reikia tik sumas sudėti – 4018.93 ,+ 5742,32 + 3146 + 4241,1 + 7423,45 , tai yra sąskaitos faktūros, perdavimo- priėmimo aktai, tai gaunasi ta pati suma, kuri yra nurodyta pagal sąskaitas faktūras ir faktus, kurie yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Visa suma ir buvo pervesta, po visų tų pavedimų ir buvo nuimtos visos tos sumos. Kodėl 27 888 Eur pagal kaltinamąjį aktą nurodyti, kad tiek išgrynino, nežino ką atsakyti, bet bendra suma gaunasi 32 824 Eur. Kaip ir teigė, yra netiksliai nuimta, pervesta pagal suvestinę, kuri yra nurodyta kaip įrodymas, kai perveda UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis skambina ir susitinka su N. G., perduoda jai pinigus, viso yra išmokėta 31 880 Eur, visa kita – arba banko mokestis, arba kažkoks sutartas likutis, nežino kaip jį kitaip įvardinti, nes lieka apie 120 Eur.

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytos 118 642,76 Eur piniginės lėšos buvo E. K. žinioje, tačiau, kaip minėta anksčiau, UAB “(duomenys neskelbtini)” pervestos lėšos, kaip tvirtina vėliau sužinojęs kaltinamasis, buvo pervestos pagal netikras sąskaitas faktūras. Nors šis faktas teisiškai nėra patvirtintas, kaltinamojo nurodomas aplinkybes šiame kontekste patvirtina ir minėtas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimas civilinėje byloje, kuriame keliamas klausimas dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” lėšų pasisavinimo, naudojant UAB “(duomenys neskelbtini)”. Taigi, kaltinamajam nurodant, jog lėšos buvo pervestos pagal suklastotas sąskaitas faktūras, kurių jis nepasirašinėjo, tačiau vėliau didžiąją dalį šių lėšų nuėmė ir perdavė N. G., teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, jog 27 888 Eur kaltinamojo išgryninta pinigų suma buvo jam patikėtas UAB “(duomenys neskelbtini)” turtas. Pagal kaltinamojo nurodomas faktines šių piniginių lėšų pervedimo, išgryninimo bei perdavimo kitam asmeniui aplinkybes, galima įžvelgti kitų nusikalstamų veikų požymius, tačiau dėl to kaltinimai šioje byloje nepareikšti, ir, nagrinėjamu atveju, jo keitimas procesiniame įstatyme nustatyta tvarka nėra galimas.

Kaip matyti tiek iš kaltinamojo E. K. parodymų, banko sąskaitų išrašų bei tyrimą atlikusios specialistės išvados, per jo vadovavimo UAB “(duomenys neskelbtini)” laikotarpį į bendrovės sąskaitas grynaisiais pinigais buvo įnešamos didelės pinigų sumos, kurias atveždavo akcininkai ukrainiečiai – pvz. – per laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 14 iki 2016 m. birželio 1 d. E. K., įnešė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) grynais pinigais 358 795 Eur: 2015 m. balandžio 14 d. – 11 150 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.); 2015 m. birželio 12 d. – 24 900 Eur (nurodant pagrindą – papildymas); 2015 m. birželio 30 d. – 23 000 Eur (nurodant pagrindą – sąskaitos papildymas); 2015 m. rugpjūčio 23 d. – 14 520 Eur (nurodant pagrindą – akcininkų paskola); 2015 m. rugsėjo 8 d. – 30 400 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.); 2016 m. vasario 15 d. – 27 460 Eur (nurodant pagrindą – akcininko įnašas); 2016 m. vasario 29 d. – 139 000 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.); 2016 m. birželio 1 d. – 87 465 Eur (nurodant pagrindą – pagal paskolos sutartį); 2016 m. birželio 1 d. 900 Eur (tik įvardintas lėšas įnešantis/pervedantis asmuo – E. K.). Atliktas E. K. 47 900 Eur grynųjų pinigų įmokėjimas nurodant pagrindą – sąskaitos papildymas; įmokėjimas grynųjų 181 450 Eur nenurodant pagrindo; 14 520 Eur nurodant pagrindą – akcininko paskola; 27 460 Eur nurodant pagrindą – akcininkų įnašas; 87 465 Eur nurodant pagrindą – pagal paskolos sutartį (minėto pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys neleidžia daryti objektyvios išvados, jog pinigai pervesti vykdant Paskolos sutartį), sąskaitos papildymas nėra pagrįstas jokiais apskaitos dokumentais. Kaltinamasis teigia, jog akcininkų įneštos piniginės lėšos buvo naudojamos restoranų įrangos pirkimui ir ji būdavo išgabenama į Ukrainą.

Kaltinamasis nurodė, jog apžiūrint jo įrašytus dokumentus pavadinimais „I. F.“, „O. S.“, katalogą „Vizos“ yra Ukrainos piliečių pasų fotokopijos, kurias gaudavo tam, kad paruoštų kvietimus jiems atvykti į Lietuvą. Šias Ukrainos piliečių pasų kopijas pateikia norėdamas įrodyti, kad su jais vyko pastovus bendravimas, jų prašymų vykdymas ir paneigia I. F. žodžius, kad su juo yra tik vieną kartą bendravęs. Jis žino, kad broliai F. dažnai Lietuvoje būdavo, atostogaudavo pas S. G.. Mano, kad broliai F. buvo vieni iš UAB “(duomenys neskelbtini)” savininkų. Kataloge „Papildomi dokumentai S. G.“ yra 18 dokumentų. Dokumente pavadinimu „!_учет (duomenys neskelbtini)2014“ yra lentelė su duomenimis apie Ukrainoje S. G. parduotas langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“, kurią sudarė S. G. ir jam atsiuntė žiniai, kad galėtu vesti langų apsaugų „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ langų suvestinėje jis nurodydavo kiek UAB “(duomenys neskelbtini)” gauna pagamintų „(duomenys neskelbtini)“ apsaugų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to suvestinėje pažymėdavo, kiek apsaugų parduoda Lietuvoje, o kiek Ukrainoje arba Rusijoje. Tokią suvestinę kiekvieną mėnesį siusdavo buhalterei N. G., todėl mano, kad langų apsaugų „(duomenys neskelbtini)“ kiekis bendrovėje buvo žinomas. Didžiausią kiekį langų ir durų apsaugų „(duomenys neskelbtini)“ į Ukrainą ir Rusiją parduoti veždavo S. G.. Ten pardavęs langų ir durų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ jis pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįnešdavo. S. G. pinigus išleisdavo savo reikmėms: pirkdavo daiktus, telefonus, atostogaudavo. Jis primindavo S. G., kad apsaugas išveža, o pinigų bendrovė “(duomenys neskelbtini)” negauna, tačiau S. G. į tai rimtai nežiūrėjo, šie pinigai bendrovėje apskaityti nebuvo. Pateikia ir dokumentą pavadinimu „Akcininko pažymėjimas D.“, šiame dokumente pažymėta, kad 2016-02-10 UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkas yra D. K., įgijęs 100 procentų bendrovės “(duomenys neskelbtini)” akcijų, šis dokumentas nepasirašytas. Pateikdamas paminėtą akcininko pažymėjimą nori pasakyti, kad asmuo D. K. niekada nebuvo UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininku. Toliau pateikia skenuotą automobilio „BMWx5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Tai automobilio registracijos liudijimas, kurio pasisavinimu įtariamas. Šį automobilį UAB “(duomenys neskelbtini)” įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau pardavė Ukrainos piliečiui A. R.. Jis nežino, ar A. R. atsiskaitė su UAB “(duomenys neskelbtini)”. Dokumente pavadinimu „C“ yra lentelės su duomenis apie S. G. ir jo draugams perduotas langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“, kurios po to buvo parduotos Ukrainoje, apie S. G. gautus pinigus už parduotas apsaugas Ukrainoje. Lenteles 2016 metų kovo mėnesį sukūrė jis. Kaip jau aukščiau minėjo, S. G. veždavo į Ukrainą ir Rusiją langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ ir ten parduodavo grynaisiais pinigais. Pinigų už parduotas langų apsaugas „(duomenys neskelbtini)“ Ukrainoje ar Rusijoje į bendrovę “(duomenys neskelbtini)” S. G. neįnešdavo. Dokumentuose „factura 01“ ir „factura 2 01“ yra skenuotos dvi sąskaitos faktūros, išrašytos Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ už prekes, dalis, kokiai įmonei sąskaitos faktūros išrašytos, nenurodyta, bet mano, kad ir šias sąskaitas siuntė N. F. bendrovei “(duomenys neskelbtini)” apmokėti. Šias sąskaitų dalis siuntė norėdamas įrodyti, kad N. F. susijęs su UAB “(duomenys neskelbtini)”.

Į bylą kaltinamasis pateikė 2014 m. balandžio 14 d. įgaliojimą kuriuo jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, įgalioja pil. V. H. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“, o 2016 m. balandžio 16 d. įgaliojimą Nr. 11, kuriuo įgaliojo V. H. naudotis automobiliu „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis teigia, jog abiejų įgaliojimų jis nepasirašė, įgaliojimus teikia norėdamas parodyti, kad iki pradedant dirbti UAB “(duomenys neskelbtini)”, jis jau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buvo susiję su S. G.. Kaltinamasis taip pat pateikė dokumentą, kuriame „KAC ataskaita“ yra UAB “(duomenys neskelbtini)” klientų aptarnavimo centro ataskaitos forma paruošta pildymui už 2015 metus, ataskaitą pateikė patvirtinti savo parodymus apie tai, kad buvo atsakingas už UAB “(duomenys neskelbtini)” klientų aptarnavimo veiklą, klientų aptarnavimą tuo metu, kai dirbo ir UAB “(duomenys neskelbtini)”. Prie dokumentų pridėtas UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015 m. vasario 12 d. prašymas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kurį, kaip nurodo, ruošė E. K.. Kaltinamasis taip pat pateikė, kaip jis nurodo, 2014 m. gruodžio 29 d. S. G. sprendimo skenuotą raštą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 19 d. akcininkų susirinkimo skenuotą protokolo Nr. 10 kopiją. Iš 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašto matyti, kad jis ruoštas

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir automobilio „Toyota“ 3 vnt. fotonuotraukos, kurias, kaip nurodo kaltinamasis, jam atsiuntė S. G. tam, kad įdėtų į skelbimus apie automobilio pardavimą rodo, jog kaltinamasis dirbo, kaip jis nurodo ir kitose, S. G. priklausančiose įmonėse. Kataloge „Turto dokumentai“ yra 4 posisteminiai katalogai, kuriuose yra skenuota 2015 metų rugpjūčio mėnesio sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio „Audi A4“, valst. numeriai nenurodyti kuri neva pasirašyta kaltinamojo, kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo. 2015-05-13 skenuota automobilio nuomos sutartis Nr. 3 sudaryta UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl a/m. „BMW X5“ 3.0D, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei automobilio perdavimo aktas. Paminėta sutartį ir perdavimo aktą pasirašė jis. 2016-05-13 PVM sąskaita faktūra Nr. EL-16-01, kuria „BMW“ parduota A. R.. PVM sąskaita faktūra Nr. El 16-01 dėl „BMW (duomenys neskelbtini)“ pardavimo pateikia tyrimui, nes ši sąskaita faktūra ir elektroninis laiškas, kuriuo ji buvo atsiųsta, parodo, jog tarp A. R. ir S. G. yra tiesioginis ryšys. 2016 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitos faktūros jis nepasirašė, ar už automobilį atsiskaityta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015 m. spalio 23 d. rašte (komandiruotė) nurodyta, kad N. F. leista naudotis „BMW X5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Komandiruotė surašyta jo vardu, tačiau nepasirašyta, kas rodo, kad rodo, kad jis nevaldė UAB “(duomenys neskelbtini)” turto. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos įmonės yra S. G. ir tie automobiliai, kurie yra paminėti bei pats automobilis, kurį vairavo N. F.. Tai kitas brolis R. F., kuris turėjo ir valdė „BMW“, kuris jam inkriminuojamas.

Iš kaltinamojo teiktų jo asmeninių banko sąskaitų išrašų (segtuvas – b. l. 68) matyti, kad 2014 m. gruodžio 10 ir 17 dienomis persivedęs iš UAB “(duomenys neskelbtini)” atitinkamai 450 Eur ir 150 Eur sumas, tomis pačiomis dienomis A. E. ir D. M. pervedė atitinkamai 150 Eur ir 90 Eur sumas. Kaltinimas dėl šių sumų panaudojimo E. K. nebuvo reiškiamas. Kaltinimas apibrėžtas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. Iš minėtame segtuve (lapai 7-8) esančio E. K. sąskaitos matyti, kad buvo daromi pervedimai, kaip teigia kaltinamasis, dizaineriui A. E., tačiau, kaip minėta, kaltinimas dėl šių sumų pasisavinimo nėra pareikštas. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybėms nustatyti yra aktualūs.

Duomenys dėl periodiškai pervedamų piniginių sumų A. E. patvirtina periodinį sumų mokėjimą minėtam asmeniui, tačiau jie daryti laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gruodžio 10 d., dėl kurių kaltinimai nebuvo pareikšti.

Iš minėto segtuve esančio sąskaitos išrašo (lapai 9-10) matyti, kad iš E. K. sąskaitos <...>..1778 matyti, kad iš minėtos sąskaitos buvo daromi periodiniai mokėjimai D. M.. Bylos aplinkybėms aktualūs yra 3 mokėjimai – 2015 m. lapkričio 19 d., gruodžio 15 d. bei 2016 m. sausio 28 d., atitinkamai 20 Eur, 30 Eur ir 60 Eur sumos, kadangi pirmasis lėšų pervedimas iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos UAB „Paysera LT“ į E. K. asmeninę sąskaitą pagal inkriminuojamas aplinkybes nurodoma 2015 m. lapkričio 1 d., todėl iki tol vykę mokėjimai nepatvirtina inkriminuojamų sumų panaudojimo.

2014 m. lapkričio 4 d. kaltinamasis iš E./ (duomenys neskelbtini)el. laišku kreipėsi į N., nurodydamas, kad „S. su jumis bendravo dėl darbo <...> (29 lapas). 2015 m. gruodžio 16 d. kaltinamasis nurodo, jog jam parašęs A. rašo, kad „aš tau išsiunčiau sąskaitas el. paštu, ten dėl pinigų, O. turi išspręsti su S.“ (lapai 56-58). 2016 m. sausio 4 d. E./ (duomenys neskelbtini) pakartotinai siunčia „(duomenys neskelbtini) pildymui“ pajamų-išlaidų-likučio ataskaitą (26 lapas). 2016 m. gegužės 5 d. iš E./ (duomenys neskelbtini)siunčiamas laiškas buhalterei N. G. bei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), kad buhalterei siunčiami automobilių dokumentai, sutartys – sąskaitos, raginama pažiūrėti ar viskas tikrai įtraukta (lapai 53-55, 60, 63).

Aplinkybė, jog vyko E. K. bendravimas su S. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2015 m. spalio 16 d. žinutė nuo S. G. , kad „reikia pirmadienį apmokėti Ina duos pinigų“. Kaip matyti iš minėto elektroninio laiško, „dėl apmokėjimo savais pinigais“ laišką S. G. parašė asmuo, kurio el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini) (segtuvo 11 lapas). Iš pridėtos sąskaitos-faktūros matyti, kad ją išrašė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ –7700,64 USD sumai. 2015 m. spalio 19 d. 7700 USD E. K. įnešė grynaisiais pinigais, 2015 m. spalio 20 d. minėta suma pervesta sąskaitą-faktūrą išrašiusiai įmonei Lenkijoje (lapas 16, 17).

2015 m. birželio 3 d. kaltinamasis rašo į „Buhalterė N.“ – turėkite. Apmokėta.“ Ir prideda elektroninę PVM sąskaitą-faktūrą dėl 12.60 Eur apmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (lapai 28, 29)

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB ir „(duomenys neskelbtini), UAB vadovu buvo N. K. (18, 19 lapai), UAB (duomenys neskelbtini) vadovais buvo S. G., taip pat N. K. (lapai 20, 21). Iš 2016 m. lapkričio 10 d. el. laiško, adresuoti L. J. ir N. G., nuo (duomenys neskelbtini) apsauga elektroniniu adresu (duomenys neskelbtini), klausiama „Ką dar pirko/pardavė, kad +VMI (15.557,51). Iš 2016 m. spalio 19 d. el. laiškas adresuojamas N., L. J., kreipiantis į abi, prašant dokumentų dėl „Jaguar“ pardavimo sąskaitų, apmokėjimo; (duomenys neskelbtini)likučių pardavimo (duomenys neskelbtini). Sąskaitos apmokėjimai ir kiti dokumentai; kitų dokumentų dėl PVM tokio susidarymo, nes ne viską turi ir žino (lapas 23).

Iš 2016 m. gegužės 17 d. E. K. siųsto laiško N. G. ir S. G. matyti, kad kaltinamasis siunčia ataskaitą dėl išlaidų komandiruotei, nurodydamas, kad grįžęs, atveš dokumentus, nurodo ataskaitą “(duomenys neskelbtini)”: iš dnb nuimta: 900, iš paysera nuimta: 110 Eur, N. davė 510, viso:1520. Išlaidos: Draudimas – 100 Eur. auto- 1480, Kuras Vilnius-Rokiškis – 21 Eur, Kuras RU – 25 Eur. Registracija – 11 Eur, viso: 1637 Eur. Trūkumas: Likutis – 117. Pridėta iš savo: 117.“ Tai yra duomenys apie iš dviejų sąskaitų nuimtas pinigines lėšas bei jų panaudojimą.

Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 24 d. el. laiško, kaltinamasis į el. paštą (duomenys neskelbtini) rašo laišką, kad reikalingos lėšos programavimui, dizaineriui vasaros akcijoms, Joninėms. Nurodo, kad vienur per korteles, kitur reikia grynaisiais ir klausia kaip sutvarko šį reikalą? 2016 m. gegužės 25 d. į tą patį el. paštą kaltinamasis rašo, kad „Auto nurašytas: ar. vardu. Siunčiu sąskaita. Regitroje užbaigta“. Iš pridėtos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad 2016 m. gegužės 13 d. N. G. išrašė Ukrainos piliečiui R. A. dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 1800 Eur.

Kaltinamasis nurodė, jog dėl el. laiško, kuriame S. G. chronologijos tvarka aiškina, jog, jei jis neįneša jam ukrainiečių perduotų lėšų, gali susidaryti skirtumas ir trūkumas. El. laiške nurodomas aiškinimas dėl mokėjimų, taip pat, kad A. nurodo, kad dėl pinigų derins su S.. E. K. siųstas laiškas e. pašto adresu (duomenys neskelbtini), tema „Detalės“, kaltinamasis siunčia nuorodas „(duomenys neskelbtini): d. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): m. – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)” (lapas 68).

Minėti duomenys patvirtina, kad S. G. ir N. G. buvo informuojami apie UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklą, tvirtindavo sumas, likučius, administravo lėšas, likučius ir mokėjimus.

Iš 2015 m. sausio 5 d. kvietimo matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” (E. K.) kviečia I. F., OOO „(duomenys neskelbtini).“ darbuotoj1 atvykti nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Buvimo Lietuvoje dienų skaičius – 90, atvykimo tikslas – verslas (lapas 69). Taip pat nurodoma, jog I. F. bus apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” steigimo akto matyti, kad savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), nurodė S. G. (t. 6, b. l. 16).

Iš į bylą pateikto E. K. susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio24 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d. su asmenimis I. F. ir O. (S.) matyti, kad E. K. rašo minėtiems asmenims laišką, kuriame nurodo, kad atsiųs planą grafiką, patvirtindamas, kad mokės nuo 9-to mėnesių – prasidės jo projektai, taigi turės pinigų“. 2016 m. rugsėjo 12 d. laiške nurodo, jog siunčia grafiką dėl pinigų mokėjimo. 2016 m. rugsėjo 14 d. I. F. atrašo dėl susitarimo ir, kad tik turi kuo skubiau išspręsti šį klausimą; E. K. atsako, kad reikės pakentėti – pirmuosius tris mėnesius (kaip grafike) – vėliau spręs dėl kitų variantų, kaip greičiau. 2016 m. spalio 25 d. E. K. rašo, kad įmonei “(duomenys neskelbtini)” pradėta bankroto procedūra, firma iš naujo perrašys visas sutartis kitos firmos vardu, kurioje jis nėra oficialiai įdarbintas ir, kad pirmais mokėjimas šiek tiek perkeliamas, tačiau visas planas sustos ant penkių. 2016 m. gruodžio 6 d. E. K. rašo, kad nuo 1-ojo mėnesio 1-os dienos daugelį sutarčių perrašė kitų firmų vardu. Nuo sausio prasidės gruodžio apmokėjimas ir taip toliau. Ir nuo sausio 25 dienos mokės jau ir jiems. Tikslias sumas nurodys sausį (I., O.) (t. 2, b. l. 32-39).

Dėl šio išrašyto vekselio kaltinamasis E. K. paaiškino, kad vekselis galėjo būti išrašytas 2016 m., tai yra kuomet I. F. atvežė grynuosius pinigus ir juos reikėjo įnešti į banką. Kaip minėjo, be dokumentų pinigų įnešti negalėdavo, todėl būdavo surašomos paskolos sutartys, vekseliai, kuriuos jis pasirašydavo kaip skolininkas, kitaip bankas nepriimdavo pinigų. Tokių paskolos sutarčių, vekselių buvo pasirašyta ne vienas. Bankas visada, pradžioje to nebuvo, bet vėliau prašydavo dokumento patvirtinančio lėšų kilmę. Kadangi ukrainiečiai važiuodavo per Ukrainą, veždavo lėšas nelegaliai, jas įrodyti, kad jie gavo kažkur Lietuvoje negalėjo, nes neturėjo pažįstamų skolinti, tai dažniausiai paskola buvo, kad jis (E. K.) skolinasi iš tam tikro asmens, t. y. O., F., Z. ir kitų. Tokių raštų turėtų būti labai daug ir suma tikrai nemaža. Jie visada buvo teikiami bankui. Tik keista, kodėl pateiktas vienas, o ne visi vekseliai, sutartys ir paskolos. Negali išskirti šio vekselio pasirašymo aplinkybių. I. F. dažniausiai veždavo lėšas į Lietuvą iš Ukrainos, kiti žmonės buvo broliai F. ir dar pats. Dėl 2-me tome bylos lapai 36-38 esančių jo laiškų I. F. – yra keli aspektai. To vekselio prie šių laiškų nereikėtų susieti. Esmė tokia, kaip ir N. liudijime minėjo, kad 2016 metų vasarą ir rudenį kodėl ji įdarbino savo vyrą, motiną ir t. t. Planavo „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai nepamena, kaip vadinasi, teikti projektus ir UAB “(duomenys neskelbtini)” vykdyti papildomas veiklas. Laisvų lėšų niekada neturėjo ir O. domėjosi kaip galima papildomai uždirbti, ką daryti ir t. t. Esminis dalykas, kad visada „gumos tempimas“ su tam tikrais paskaičiavimais ir skaičių patikslinimais ar grąžinimais O. ar jo tai ukrainietiškai firmai PVM už paraduotas prekes, įrangas, automobilius visada vėluodavo, nes S. G. nelabai norėdavo tas lėšas prarasti. Jo pateiktuose garso įrašuose girdisi, kai „Akropolyje“ kalbama apie O. lėšas, likučius, kiek jie jiems skolingi, kiek “(duomenys neskelbtini)” skolinga. Tas derinimas ir vieno laiško ištraukimas iš konteksto, neparodo tikrųjų buvusių įvykių. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad piniginės lėšos, kurios įvardintos kaltinime, kurias įnešdavo ukrainiečiai pinigus UAB “(duomenys neskelbtini)” – tiesiog vykdavo procesas, t. y. ukrainiečiai įnešdavo lėšas, prancūzai, italai atsiųsdavo sąskaitas virtuvės įrangai ar kažkokiems tokiems dalykams, jas apmokėdavo iš esamų pinigų ir ta įranga buvo siunčiama tiesiai per Lenkiją į Ukrainą, ji į Lietuvą neatvykdavo. Apmokėdavo jis arba N. G., bet ta veikla yra kaip tarpininkavimas, tai nebuvo įmonės pagrindinė veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta tam, kad palengvinti ukrainiečių sąskaitų apmokėjimą, nes tais metais jie buvo kaip trečioji šalis ir jiems buvo sudėtingiau pirkti ar parduoti, atvežti į Ukrainą. Dabar tai vadina fiktyviomis įmonėmis, bet tuo metu tą ji darė, be tai nebuvo jos veikla dėl ko ji buvo įkurta. Veikla atsirado po to. Kai jis atėjo dirbti direktoriumi, pirmi kartai buvo tik automobilių registracija. Iš apmokėjimų už restoranų įrangą, UAB “(duomenys neskelbtini)”, atrodo, jokios naudos negaudavo, bet iš ukrainiečių perkamų automobilių, iš tarpininkavimo, tai S. G. pasakydavo, kad kainuoja 15 000 Eur, o jį realiai nupirkdavo už 10 000 Eur, tai jos sumos ir likdavo. Įrodymuose yra pateikęs Excel skaičiuokles, kur yra nurodyta kiek kas parduoda. Tos sumos kaip ir yra UAB “(duomenys neskelbtini)” nauda, bet ją pasiimdavo S. G.. Tai nebuvo didelės ir reikšmingos sumos Tai S. G. paimtas procentas už pagalbą registruojant automobilį ES. Dėl išimtų grynųjų pinigų panaudojimo toje dalyje, kur nurodė, kad buvo panaudoti UAB “(duomenys neskelbtini)” veiklai, t. y. pardavimai, gamyba, logistika, reklama, išvežimas, kuras, tai konkrečiai sferai, už kurią buvo atsakingas, t. y. langų apsauga, gamyba. Kiek konkrečiai išleido šiai veiklai, šiuo metu tiksliai paskaičiuoti negali, bet būdavo nemažos sumos, važinėdavo po Lietuvą, reklamuodavo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintas apsaugas imdavo ne visą kiekį, jie turėjo pasigaminę gal apie 30 000-40 000 vienetų ir per mėnesį pasiimdavome po kelis tūkstančius vienetų, mokėdami po kelis tūkstančius eurų. Gamindavo (duomenys neskelbtini), tai važiuodavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) veždavo į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini), jeigu vykdavo derybos ir paskutiniais metais kai buvo kivirčai, važiuodavo per savaitę kelis kartus, kartais ir kiekvieną dieną. Pamena, kad per puse metų buvo nuvažiuota apie 40 000-50 000 km ir sumos už benziną buvo didelės. Už kurą mokėjo ir grynais, ir kortele. Mokėjo ir savo kortele, ir UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu. Nežino kodėl reikėjo grynais mokėti. Suintensyvėdavo grynųjų nuėmimas kai S. G. grįždavo iš Ukrainos arba Maskvos ir žinojo, kad grynųjų kažkiek jam reikės duoti jam išvykstant arba jeigu žinodavo, kad atvažiuos ukrainiečiai ir važiuos į Marijampolę pirkti automobilio. Tuo metu jam neatrodė problema, nes atlikus kažkokius veiksmus su grynaisiais, dažniausiai arba gyvai perduodavo dokumentus, arba skenuotus elektroniniu paštu. Neprisimena kokios per mėnesį buvo išlaidos įmonės veiklai. Kaip ir nurodė ankščiau, jo atlyginimas būdavo ir 2000-3000 Eur, pridėjus kelionės pirkimus, jeigu pvz. tą mėnesį pirkdavo iš UAB“ (duomenys neskelbtini)“ du kartus po 6000, tai galėjo apie 20 000 išsileisti. O kitą mėnesį gali tik 1000 Eur, jeigu atlyginimo neišsimokėdavo konkrečiai tą mėnesį. Labai įvairiai buvo, vieną mėnesį mažiau, kitą daugiau. Preliminariai jeigu skaičiuoti 12 mėnesių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirktus 5 000 ar 8 000 vienetų, jau gaunasi 48 000, bet dalis būdavo apmokėta ne grynais. Jeigu pusė sumos paėmus, t. y. atlyginimas, kuras, S. G. duota, tai sumos labai laviruoja ir 20 000, ir 15 000, ir 10 000, ir 30 000. Čia kalba apie grynus pinigus, kuriuos išleisdavo pardavimams, gamybai, logistikai, reklamai, išvežimams. Įvardijo sumas bendrai – ir su tomis sumomis, kurias duodavo S. G., ir sumokėtas už automobilius, draudimais, automobilių tvarkymą ir t.t. Konkrečiai UAB “(duomenys neskelbtini)” sunku išskirti, nes buvo daug painiavos. Jo atlyginimo dydis būdavo skirtingas. Jeigu pardavimai nevykdavo, būdavo ir 1000 litų, būdavo nuo 400 Eur, 1000 Eur ir net 3000 Eur. Tos didžiausios atlyginimų sumos būdavo išsimokėtos tada kai būdavo sezoniniai pardavimai ir parduotas pakankamai didelis kiekis apsaugų arba kai minėjo jau į pabaigą artėjant bankrotui, tai premijos ir priedai prisidėdavo. Jis tuo metu dirbo ne tik UAB “(duomenys neskelbtini)”, bet ir UAB “(duomenys neskelbtini)” ir kitose įmonėse. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pinigais gaudavo atlyginimą už darbą visose S. G. įmonėse, tai nebuvo tik už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus darbą. Ir ikiteisminio tyrimo metu visada minėjo, kad nereikėtų gilintis į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiesiog yra S. G. ir visi dirba jo įmonėms, nesvarbu kas kur yra įdarbintas. Jei laiko turėdavo ir pavykdavo kažkokią reklaminę kompaniją sugalvoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pardavimai padidėdavo, ir visada L. J., kuri tvarkydavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, pridėdavo priedą, kurį galėdavo išsimokėti. Tai nėra atlyginimas vien tik už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbus, ta pati UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atskirti tų sumų negali ir gauto atlyginimo vidurkio negali pasakyti. 70-80 proc. tų sumų bus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklai. Atlyginimas buvo nuo 1000 litais, bet tai buvo pakankamai trumpai, nes 2015 m. buvo įvestas euras, tai jau tada atlyginimas buvo nuo 1000 iki 4000-5000 Eur kiekvieną mėnesį. Sudėtinga paskaičiuoti, nes kiekvieną mėnesį buvo skirtingai, jei vieną mėnesį neišsimokėdavo atlyginimo, tuomet po to išsimokėdavo atlyginimą už du mėnesius, tai gali būti ir 7000 Eur, atlyginimai buvo nemaži. Koks būdavo vidurkis, negali atsakyti. Vasarą buvo daugiau pardavimų, rudenį – mažiau, o Kalėdų laikotarpiu ne tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ daug užsakymų turėdavo, bet ir ,,(duomenys neskelbtini)“. S. G. akcijas perleisdavo, tai atlyginimas didėjo automatiškai. Išskirti vien tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakankamai sunku. Faktiškai iš pačios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negaudavo premijų, bet jeigu pakankamai daug tą mėnesį jai dirbdavo, tai buhalterė pasakydavo, koks S. G. priedas už tai yra patvirtintas kiekvieno mėnesio pradžioje, bet tą sumą jis išsimokėdavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigų, ne iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kai pirmuosius mėnesius dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jam mokėjo ši įmonė, ten išdirbo gal tik pusę metų, vėliau perėjo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jokio skirstymo buhalterijoje nebuvo, kiek ir iš kokios įmonės išsimokėti. Kaip matosi iš išrašų, už automobilių nuomą mokėdavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nors realiai nebuvo tikras sandoris, paskui tie patys pinigai iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pervesti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pervesti S. G., t. y. ta įmonių grupė, kuri tarpusavyje tuos veiksmus ir darydavo. 2016 m. gegužės 7 d. el. laišką dėl lėšų panaudojimo prisimena. S. G. tuo metu gyveno ir važinėjo į Rusiją ir jis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu (tai kita jo įmonė), pirkosi automobilį ir jis varė jį iš Vilniaus į Maskvą. Jam, atrodo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pritrūko pinigų, S. G. pasakė, kad N. G. duos trūkstamą sumą, tada jis pats iš savų pinigų prisidėjo, kuras buvo pirktas, likutį automobilio savininkui turėjo sumokėti, nes S. G. ne viską perdavė. Vyko automobiliu į Maskvą, grįžo lėktuvu. Buvo išrašų ne vienas ir ne du, tiek elektroniniais laiškais, failais, kuriuos siųsdavo ir N. G., ir S. G.. Šie pinigai tiesiogiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ negrįžo, tai buvo išlaidos. Nupirko ir nuvarė automobilį į Maskvą, nes S. G. bandė pirkti netoli Maskvos priemiesčio kažkokią gamyklą ir jam reikėjo kažkokio paprasto automobilio, važinėti.

Dėl į bylą pateikto vekselio kaltinamasis nurodė, jog jam jokie reikalavimai ar ieškiniai reikalavimai nepareikšti. Po vekselio išrašymo, praėjus mėnesiui, į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą buvo įnešta apie 80 000 Eur. Tuomet, po vekselio galiojimo termino, iki kada neva turėtų jį apmokėti, pirko automobilį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu, valdė sąskaitas, vekselio galiojimo laikas yra pasibaigęs jam dar dirbant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovu. Nei akcininkas, nei kas kitas neapribojo jo veiksmų, nei reiškė jam kokius nors reikalavimus nei bankroto metu, nei po bankroto. Jis buvo nebegaliojantis jau 2016 m. vasarą.

Dėl atlyginimo direktoriui kaltinamasis nurodė, jog buvo ir nustatytas atlyginimas, o kita dalis, buvo mokama kaip priedas arba premija, arba kiti mokėjimai, tai buvo tada, kai suderindavo mėnesio pajamas, išlaidas, biudžetą, pateikdavo buhalterei, pateikdavo tam asmeniui, kurį jis laikė kaip atsakingą savininkui, ir pasakydavo koks yra skirtas priedas. Kokį atlyginimą išsimokėti, priklausydavo nuo apyvartos, kurios duomenys būdavo pateikiami N. G. mėnesio pabaigoje, būdavo derinama su L. J. bei S. G., jis spręsdavo ir dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. S. G. patvirtindavo paskaičiavimus, atsiųsdavo jam, kur būdavo nurodyta kiek jis gali sau išsimokėti. Tai nebuvo „juodas“ atlyginimas, buvo sutariama premija ir priedas, o kaip tai sutvarkyti formaliai, kad tai yra teisėtai išmokėta, visa tai tvarkydavo buhalterė N. G.. Buvo sutarta, kad praeina mėnuo, biudžetinis Excel yra užpildomas ir S. G. patvirtindavo mėnesio pabaigoje, kiek premijos jam priklauso išsimokėti. Jis pildydavo įmonės biudžeto formulę, ten kiekvieno mėnesio pajamos, išlaidos, pirkimai, pardavimai matėsi. Tai mėnesinis įmonės biudžetas, pagal kurį matydavosi įmonės artėjančios ir buvusios išlaidos. Pagal tas biudžeto eilutes ir būdavo parašyta, kiek išleista, komentare buvo nurodomas dokumento, sąskaitos numeris. Tas failas ne vieno mėnesio buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 8 d. apklaustas liudytojas T. Z. parodė, kad 2016 metų balandžio jie kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai E. K. priekaištų neturėjo, o 2016 metų balandžio mėn. paaiškėjo, kad E. K. vagia iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, esančios DNB banke pinigines lėšas. Tai paaiškėjo, nes su UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkais susisiekė tiekėjai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” neatsiskaitė su jais ir iš akcininkų pradėjo reikalauti atsiskaityti už UAB “(duomenys neskelbtini)” nupirktą įrangą. Tada jie – trys UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkai davė įgaliojimą Ukrainos piliečiui I. F. atvažiuoti į Lietuvą ir su UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi E. K. ir buhaltere išsiaiškinti, kodėl neatsiskaityta su tiekėjais. I. F. atvažiavo į Lietuvą ir nuvyko į įmonę, kuri tvarkė UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą, kur buhalterė jam davė UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų išrašus ir kasos dokumentus. Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų išrašus ir kasos dokumentus paaiškėjo, kad E. K. nuėmė apie 70 000 Eur nuo UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos, esančios DNB banke ir neįnešė jų į kasą, bei nepateikė šių pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų. Sužinojęs, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” kasoje yra apie 70 000 Eur trūkumas, I. F. paskambino jiems – UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkams ir apie tai juos informavo. Jie I. F. pasakė, kad tegu E. K. padengia trūkumą arba išrašo tai sumai vekselį. Tada I. F. susisiekė su E. K., kuris pripažino, kad 70 000 Eur trūkumas UAB “(duomenys neskelbtini)” kasoje yra dėl jo kaltės, pasakė, kad jis juos pasisavino. Kai I. F. pareikalavo šiuos pinigus grąžinti UAB “(duomenys neskelbtini)”, E. K. jam – I. F. 2016-04-29 išrašė paprastąjį vekselį 70 000 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad E. K. įsipareigoja iki 2016-08-01 sumokėti I. F. 70 000 Eur.

Aplinkybę, jog į UAB „(duomenys neskelbtini) sąskaitą akcininkai įnešdavo įvairias pakankamai dideles pinigų sumas, patvirtino ir liudytojas I. F., nurodydamas, kad akcininkai restoranų įrangos pirkimui laikotarpiu nuo 2014 m. pradžios iki 2016 m. birželio 1 d. nuolatos – maždaug kartą į mėnesį įnešdavo į bendrovės sąskaitą sumomis po 30 000-50 000 Eur. Pagal savo paskaičiavimus, buhalterė sudarė lentelę, kurią patvirtino antspaudu, savo parašu, bei atidavė I. F.. Pagal šią lentelę paaiškėjo, kad E. K. pasisavino iš UAB “(duomenys neskelbtini)” ne 70 000 Eur, o 100 376,40 Eur, bet I. F. pasakė, kad E. K. pripažįsta tik 70 000 Eur pasisavinimo faktą. I. F. pasakė, kad E. K. negalėjo paaiškinti, kur padėjo grynuosius pinigus nuimtus nuo UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų, pažadėjo grąžinti 70 000 Eur, tačiau iki šiol E. K. nėra grąžinęs UAB “(duomenys neskelbtini)” nei vieno euro ir nėra pateikęs nei vieno dokumento patvirtinančio 100 376,40 Eur panaudojimą. E. K. padarė UAB “(duomenys neskelbtini)” 100 376,40 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 19-21). Kaltinamasis E. K. teigia, jog akcininkai į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą įnešdavo grynus pinigus restoranų įrangos pirkimui Europos sąjungos šalyse ir veždavo ją į Ukrainą. UAB “(duomenys neskelbtini)” restoranų įranga neprekiavo, tolia veikla neužsiėmė. Taip pat kaltinamasis nurodė, jog įnešant į bendrovės sąskaitą akcininkų iš Ukrainos atvežtus pinigus, būdavo surašomos netikros paskolos sutartys, vekseliai tam, kad galima būtų tokius pinigus įnešti į UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitas. Iš į bylą pateikto 2016 m. balandžio 29 d. paprastojo vekselio matyti, kad E. K. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 70 000 Eur I. F. (t. 2, b. l. 23), t. y . kaltinamasis įsipareigojo sumokėti I. F. minėtą sumą, kaip fiziniam asmeniui. E. K. aiškina, jog paskolos, vekseliai, paskolų sutartys, raštai buvo reikalingi įnešant į banką lėšas. Pvz. atvažiuoja ukrainietis direktorius ir buvo įnešama 40 000 Eur. Bankas visada, pradžioje to nebuvo, bet vėliau prašydavo dokumento patvirtinančio lėšų kilmę. Kadangi ukrainiečiai važiuodavo per Ukrainą, veždavo lėšas nelegaliai, jas įrodyti, kad jie gavo kažkur Lietuvoje negalėjo, nes neturėjo pažįstamų skolinti, tai dažniausiai paskola buvo, kad jis (E. K.) skolinasi iš tam tikro asmens, t. y. O., F., Z. ir kitų. Tokių raštų turėtų būti labai daug ir suma tikrai nemaža. Jie visada buvo teikiami bankui. Tik keista, kodėl pateiktas vienas, o ne visi vekseliai, sutartys ir paskolos. Tokių raštų, vekselių yra labai daug. Nežino kodėl būtent šios datos, ką jis reiškia ir pagal I. F. nurodymus ir parodymus labai daug neatitikimų. Negali išskirti šio vekselio pasirašymo aplinkybių. Jis vekselius pasirašinėdavo tada, kai įnešdavo lėšas į banką, arba kai jie atvažiuodavo savaitgaliais ar kitomis dienomis. Pasirašydavo vekselius, paskolos sutartis ir kopiją arba originalą, nešant lėšas, bankui. Bankui tikdavo dokumentai, kurie įrodydavo iš kur jis tas lėšas turi.

Liudytojas R. B. parodė, kad Jis buvo įdarbintas UAB “(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini). Vienoje patalpoje buvo kelios įmonės, kurios buvo kartu susijusios, todėl galima sakyti, kad jis buvo kolega. Neprisimena, kokios buvo E. K. pareigos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ir tikriausiai dabar yra interneto, televizijos paslaugų tiekėja. Su E. K. teko dirbti ne vienoje įmonėje. Mėnesį ar du jam teko dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Ten taip pat vadybininko pareigas atliko – užsakymų išsiuntimas ir naujų klientų paieška. Ar E. K. dirbo toje įmonėje, nežino, bet daugelis veiklų buvo susijusios. Jo darbo vieta buvo pirmame aukšte, jis – viršuje, o patalpos buvo bendros. UAB “(duomenys neskelbtini)” ir „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo bendros veiklos, bet vadovai (ar savininkai) buvo tie patys. Pradžioje dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)”. Į darbo pokalbį jį pasikvietė S. G.. Kadangi jis turėjo ir kitų verslų, eigoje jis iš „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į kitas pareigybes, nesusijusias su internetu ir televizija, o susijusias su langų apsaugų užsakymais. Pereiti į kitą įmonę jam pasiūlė S. G.. Dar dirbo konsultacijoje dėl ukrainiečių įdarbinimo. Ten teko dirbti su darbo skelbimais, dokumentacijos, susijusios su darbuotojų paieška, pildymais. Kas vadovavo įmonei, neatsimena, bet kiek pamena iš kriminalistų, ką jie buvo pateikę, tai vienu metu buvo ir vadovas, nors jo pareigos buvo klientų paieška, tarpininkavimas, kaip pagalba įmonei, kuri turi darbuotojus ir dokumentacijos tvarkymas dėl legalaus ukrainiečių įdarbinimo. Minėtos sritys yra tos, kurias labiausiai atsimena, kur teko dirbti su E. K.. Nurodymus gaudavo tiek iš S. G., tiek iš E. K., priklausomai nuo srities. Atsimena, kad kiekvieną pirmadienį vykdavo visų darbuotojų susirinkimai UAB “(duomenys neskelbtini)” patalpose. Dažniausiai S. G. prižiūrėjo visus darbuotojus, skirstė jiems darbus. Darbus skirstė S. G., bet, priešingai nei teigia kaltinamasis, atsižvelgiant į tai, kokioje įmonėje buvo dirbama, todėl negali teigti, kad visada viską skirstė būtent S. G.. Pirmadieniais susirinkimai būdavo bendrovėje “(duomenys neskelbtini)” (t. 10, b. l. 45-48). Liudytojas D. P. parodė, kad 2015-2016 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko pas juos detales „Jaguar“ automobiliui. 2015-2016 pirmas užsakymas buvo ne UAB “(duomenys neskelbtini)” ir, atrodo, užsakymą jis gavo elektroniniu paštu. Elektroninio adreso pabaigoje buvo (duomenys neskelbtini). Pas juos buvo klientas įmonė “(duomenys neskelbtini)”, tai su jais niekada nebuvo problemų. Jie apmokėdavo sąskaitas laiku. Po to, kai paprašė išrašyti sąskaitą UAB “(duomenys neskelbtini)” įmonei, nieko neįtarė. Buvo adresas elektroninio pašto E. K.. Užsakymas buvo pakabos dalys. Suma apie 300-400 Eur ir antras tiek užsakymas panašiai. Detales išsiuntė paštu ir išrašė sąskaitas-faktūras. Apmokėta nebuvo. Direktorius S. buvo “(duomenys neskelbtini)” direktorius. Jis pas jį anksčiau užsakinėjo kitam „Jaguar“ detales, tai su šia įmone nebuvo problemų. S. po to užsakinėjo detales ir jis paklausė ar susijusi ši įmonė ar ne, bet jis irgi nieko neatsakė. Iki šiol jiems nėra apmokėta. (t. 10, b. l. 81-85).

Turto pasisavinimas BK 183 straipsnio prasme – tai tyčinis neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą. Esminis turto pasisavinimo ir iššvaistymo požymis, skiriantis šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo ar iššvaistyto turto atžvilgiu. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu arba perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo neteisėtai disponuoti savo nuožiūra taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” ,SIA „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų ieškovų atsakovams N. B. (buvusi UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterė) ir kt., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, UAB “(duomenys neskelbtini)” kartu su kitais ieškovais kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia pastatų, kurių sutvarkymui (remontui) buvo naudojamos ieškovų, tame tarpe ir UAB “(duomenys neskelbtini)” piniginės lėšos, bei ir iš atsakovės N. B. neteisėtų veiksmų, kuomet ji, veikdama su savo giminaičiais, pažįstamais ir jų įmonėmis, imituojant finansines operacijas, klastojant buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo pasisavintos didelės sumos pinginių lėšų – per UAB “(duomenys neskelbtini)” – 32 824,54 Eur suma (t. 12, b. l. 44-53). Sprendimas įsiteisėjęs.

Nors iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus informacijos apie atliekamą ikiteisminį tyrimą nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu pranešimai apie įtarimą dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų galimo pasisavinimo per UAB “(duomenys neskelbtini)” jokiems asmenims, tame tarpe N. B., nei N. G. (buvusi A./L.), nebuvo įteikti (t. 12, b. l. 86), visgi, iš aukščiau nurodytų duomenų nėra pagrindo šioje byloje E. K. pripažinti kaltu pasisavinus iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pervestas lėšas – 27 888 Eur, neteisėtai užvaldyta. BK 183 straipsnio 2 dalyje nurodytai veikai būtinas žalos padarymas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo padaryta žala.

Praktika, kai įmonės buhalteriniai dokumentai nėra tinkamai saugomi ar tvarkomi, yra netinkama, tačiau vien tik dėl šių pažeidimų, iš esmės nesiimant jokių veiksmų ir visiškai netiriant ir šioje dalyje neatsižvelgiant į kaltinamo asmens nurodytas aplinkybes, negalima daryti išvadų, kad nesant buhalterinių dokumentų, įmonės vadovo žinioje buvusios piniginės lėšos buvo pasisavintos.

Kaltinamasis tvirtino, jog jo išgrynintų UAB “(duomenys neskelbtini)” piniginių lėšų panaudojimo dokumentai taip pat paaiškinimai apie panaudotas pinigines lėšas, jei tokių dokumentų nebūdavo, buvo teikiami įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei N. G..

Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininkų teiginiai, esą bendrovių lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis ir duomenimis, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka, o ne abstrakčiais teiginiais. Vienok, nagrinėjamu atveju, vertinant, jog ne kaltinamasis paslėpė ar sunaikino UAB “(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentus, kiti duomenys pagal E. K. nurodomas faktines bylos aplinkybes ir keliamas gynybos versijas nebuvo renkami.

Nagrinėjamoje byloje yra surinkta skirtingų rūšių įrodymų ir juos patvirtinančių duomenų, kurie neleidžia kategoriškai atmesti gynybos pozicijos, kad dalis kaltinime nurodomų UAB ”(duomenys neskelbtini)” priklausiusių piniginių lėšų buvo panaudotos tiesioginėje įmonės veikloje, dalis lėšų UAB “(duomenys neskelbtini)” nepriklausė. Kaip nagrinėjamu atveju matyti, UAB „Buhalterinės apskaitos dokumentų nėra, objektyviai jų patikrinti nėra galimybių. Pats kaltinamasis dėl egzistavusios praktikos atsiskaitymo grynaisiais pinigais, tokių mokėjimų gausos ir praėjusio laiko nuo nagrinėjamų įvykių, neprisimena ir negali detaliai paaiškinti apie kiekvienos išgrynintos pinigų sumos panaudojimą. Tačiau, kaip jau minėta, iš elektroninio susirašinėjimo su bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusia buhaltere N. G., jog jai buvo siunčiamos ataskaitos apie piniginių lėšų panaudojimą bei teikiami kai kurie dokumentais, teismo vertinimu, nagrinėjamų įvykių laikotarpiu įmonėje egzistavusi praktika, kai apmokama grynaisiais pinigais ir be tai patvirtinančių dokumentų, yra ydinga, tačiau, vien šių duomenų nepakanka išvadoms, jog iš bendrovės sąskaitų išgrynintos piniginės lėšos buvo pasisavintos.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų.

Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl, inkriminuojant šią nusikalstamą veiką, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Baudžiamajame procese asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltinamojo parodymus, jo prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis bei byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Kaltinamasis taip pat neginčija, jog iš UAB (duomenys neskelbtini)“ lėšų buvo apmokami viešbučiai, remontuojamas UAB “(duomenys neskelbtini)” S. G. automobilis ir kitas aplinkybes dėl lėšų panaudojimo, priešingai, nurodo aplinkybes dėl bendrų su S. G. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų panaudojime. Atsižvelgiant į tai, jog S. G. ir N. G. nėra kaltinami, teismas dėl jų veiksmų plačiau nepasisako.

Galimą dalies piniginių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms patvirtina E. K. parodymai bei pateikti aukščiau aptarti elektroniniai susirašinėjimas su buhaltere N. G.. Nuimtus pinigus jis naudojo UAB “(duomenys neskelbtini)” reikmėms – atlyginimui – sau, mokėjo už langų apsaugų sudėtines detales, už reklamą, už lankstinukus, už lankstinukų išnešiojimą, komandiruotėms, kurui. Apie šių pinigų panaudojimą yra pateisinantys buhalteriniai dokumentai, kuriuos jis pateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterei N. G.. Langų apsaugų sudėtines detales jis kartais pirkdavo už grynuosius pinigus. Kadangi byloje nėra paneigta aplinkybė, jog kaltinamasis tokias funkcijas atliko. Kaip matyti iš kaltinamojo E. K. parodymų, jis rūpinosi tik UAB “(duomenys neskelbtini)” turima langų apsaugos „(duomenys neskelbtini)“ gamyba, pardavimu ir su tuo buvo susijusi įmonės veikla. Jis rūpinosi pardavimais, gamyba, logistika, reklama, išvežimais ir t. t., o visus kitus reikalus, kurie buvo susiję su ukrainiečiais S. G. draugais, vykdydavo tik tada kai S. G. kažko paprašydavo ar pasakydavo. Yra ir jis S. G. davęs pinigus keletą dienų prieš, kad turėtų, o po to jie atsiskaitydavo tarpusavyje. Jie darydavo tarp savo ukrainiečių arba lenkų įmonių pavedimus tai paskolai grąžinti, tačiau S. G. buvo reikalai kaip jie atsiskaito. Jeigu būtų bandyta sekti tuose banko išrašuose ir automobilių pirkimus arba S. G. įmonių pirkimus, labai aiškiai matosi, kad jeigu nuimta keli tūkstančiai eurų, kelios dienos ir registruojamas naujas automobilis UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu arba dideli serverių pirkimai. Bendravimas su jais baigėsi, kai jis pradėjo klausti kas vyksta, nes N. G. ir L. J. rašė laiškus kodėl jau tais mėnesiais kai UAB “(duomenys neskelbtini)” nebevykdė aktyvios veiklos didelėmis sumomis, tik pardavinėjo apsaugas, VMI PVM buvo registruota 30 000 ar 40 000 Eur. Tikrieji UAB “(duomenys neskelbtini)” savininkai yra Ukrainos piliečiai O. S., du broliai F. ir I. F., nes jie dažnai atvažiuodavo į Lietuvos Respubliką, domėjosi įmonės veikla, atveždavo grynuosius pinigus, kuriuos jis (E. K.) jų prašymu, įnešdavo į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitas bankuose. Už ukrainiečių įneštus pinigus UAB “(duomenys neskelbtini)” Vakarų Europos šalyse pirkdavo virtuvės įrangą restoranams, kuri nukeliaudavo į Lenkiją, o vėliau į Ukrainą. Kaip jis vėliau suprato, UAB “(duomenys neskelbtini)” ir buvo įkurta šiuo tikslu, ukrainiečiai tą įrangą montuodavo Ukrainos restoranuose. Sumos, kurios už UAB “(duomenys neskelbtini)” ar UAB “(duomenys neskelbtini)” nebuvo išskiriamos. Yra užsakymas, jie padaro darbus. Jie tuo pačiu metu darydavo ir UAB “(duomenys neskelbtini)” maketus, ir langų apsaugų maketus ir visus kitus darbus. Kaip ir minėjo visų parodymų metu, niekuomet nebuvo skirstoma, kad užsako UAB “(duomenys neskelbtini)”, užsako UAB “(duomenys neskelbtini)” ar užsako kita S. G. įmonė. Niekada neskirstydavo įmonėmis. Įmonėmis kartais darydavo tik tada, kai artėdavo mėnesio pabaiga arba metų pabaiga, kai reikėdavo ruoštis pelno ataskaitoms, skaičiuoti pelną, išlaidas.

Liudytojos N. G. parodymų matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriui E. K. pagal bendrovės akcininkų sprendimą buvo nustatytas atlyginimas – pusė minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Ji paskaičiuodavo atlyginimą ir žiniaraščius nusiųsdavo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriui E. K., kuris atlyginimą iš UAB “(duomenys neskelbtini)” pagrindinės sąskaitos, esančios DnB banke persivesdavo į savo asmeninę sąskaitą pats. Ji nekontroliavo, kada ir kokiomis sumomis E. K. pervedė sau atlyginimą. Avansas, premijos ar priedai E. K. nebuvo mokami. Ji nežino, ar buvo neoficialūs susitarimai tarp E. K. ir UAB “(duomenys neskelbtini)” akcininkų, kurie leistų E. K. išsimokėti didesnį atlyginimą. 2014 metų lapkričio mėnesio minimalus darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1035 Litai, todėl E. K. buvo apskaičiuotas ir mokamas 517,50 Litų atlyginimas. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. minimalus darbo užmokestis buvo 300 Eurų, todėl E. K. buvo apskaičiuotas ir mokamas 150 Eurų atlyginimas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis buvo 325 Eurai, todėl E. K. buvo apskaičiuotas ir mokamas 162,50 Eurų atlyginimas. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. minimalus darbo užmokestis buvo 350 Eurų, tai E. K. buvo apskaičiuotas ir mokamas 175 Eurų atlyginimas. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 metų rudens, kol buvo pradėta bankroto byla bendrovei “(duomenys neskelbtini)”, minimalus darbo užmokestis buvo 380 Eurų, todėl E. K. buvo apskaičiuotas ir mokamas 190 Eurų atlyginimas. Atlyginimą E. K. ji paskaičiuodavo iki kiekvieno mėnesio 15 dienos ir išsiųsdavo elektroniniu paštu atlyginimų žiniaraščius. UAB “(duomenys neskelbtini)” visada buvo lėšų atlyginimams išsimokėti (t. 7, b. l.72-73).

E. K.nurodo, kad išlaidos iš sąskaitų atlyginimui, priedams ir premijoms per mėnesį siekdavo nuo 400 iki 3000 Eur, kurio vidurkis būtų 1700 Eur. Tikėtina, jog kaltinamajam tokios sumos galėjo būti mokamos, kadangi, kaip matyti iš paties kaltinamojo, liudytojos N. G., rašytinių duomenų, kaltinamajam buvo nustatytas pusės minimalaus atlyginimo dydžio darbo užmokestis, nors prieš tai, dirbdamas vadybininku, gaudavo gerokai didesnį darbo užmokestį, kas pagrįstai kelia abejones, jog kaltinamasi būtų sutikęs eiti direktoriau pareigas, t. y. pereiti į aukštesnę karjeros poziciją, dirbant už ženkliai mažesnį atlygį, nei jis dirbo prieš tai, jeigu nebūtų susitarimo dėl papildomų išmokų mokėjimo. Objektyviai šios aplinkybės nėra nustatytos, tačiau ir netikėti kaltinamojo parodymais apie gaunamus priedus ir premijas, teismas neturi jokio pagrindo. Tai reiškia, kad per nagrinėjamą laikotarpį (nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d.) galėjo būti išleista apie 50 000 Eur. Todėl tikėtina, kad nors oficialus E. K. atlyginimas tuo metu buvo puse minimalaus mėnesinio atlyginimo, jam buvo mokama dalis atlyginimo ar priedai, kurių nėra galimybių tiksliai nustatyti jų dydžių. Aptarti įrodymai kelia abejonių, jog pasisavino visą kaltinime nurodytą sumą. Bet kokios abejonės, kaip minėta, vertinamos kaltinamojo naudai. Tačiau tuo pačiu, tas faktas, jog kaltinamajam galimai buvo mokami oficialiai neįformintas atlyginimas, priedai ar premijos, neįrodo, jog kaltinamasis pasisavino kaltinime nurodomą 115 372,76 Eur sumą.

E. K. taip pat buvo kaltinamas ir kito įmonės turto pasisavinimu, t. y., kad jis negrąžino pas jį buvusio bendrovės turto – automobilių Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2015 m. liepos 8 d. sutartį 400 Eur vertės bei „BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 8000 Eur vertės. Išnagrinėjus bylą teisme, ši kaltinimo dalis, teismo vertinimu, taip pat nepasitvirtino.

Dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu registruotų automobilių pasisavinimo kaltinamasis kaltu neprisipažino ir tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežino, kur šiuo metu yra automobiliai „Audi A4“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir „BMW X5“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir kas jais naudojasi, bet mano, kad jie yra Ukrainoje. Bendrovės “(duomenys neskelbtini)” veikloje aukščiau paminėti automobiliai nebuvo naudojami. „Audi A4“ buvo registruotas dar iki jo tapimo direktoriumi. Jei neklysta, tą automobilį naudoti įgaliojimą turėjo F.. Dėl „BMW (duomenys neskelbtini)“ parodymų metu nedaug ką žinojo, bet išsiaiškino, kad šio automobilio jis niekada nenaudojo, nematė. Tie dokumentai, kurie yra jo perduoti kaip elektroniniai laiškai, kur S. G. informuoja, kad automobilio dokumentacija Vilniuje yra sutvarkyta ir jis gali sutvarkyti (duomenys neskelbtini), tie dokumentai yra pridėti kur išrašyta sąskaita, kad yra parduota A. R.. „BMW (duomenys neskelbtini)“ tapus UAB “(duomenys neskelbtini)” nuosavybe, jis buvo formaliai perrašytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buhalterė buvo N. G., o akcininkai ukrainiečiai, direktorė ta pati, kuri S. G. kitose įmonėse buvo direktorė. Kaip suprato, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ per bendrovę “(duomenys neskelbtini)” pirkdavo automobilius. Vienas iš tokių automobilių buvo „BMW“, (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), parduotas A. R. už 1800 Eur sumą. Kiek pamena, bendrovė “(duomenys neskelbtini)” pinigų už „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jokia forma negavo. 2016-05-13 sąskaitos faktūros serija Nr. EL-16-01 jis neišrašė, pati sąskaitos forma neatitinka tų sąskaitų faktūrų formų, kurias išrašydavo bendrovė “(duomenys neskelbtini)”.

Kaltinamasis teigia, kad automobilius pirkdavo S. G. draugai iš Vokietijos ar iš kažkur kitur, tai dažniausiai būdavo dalis automobilio, už kurią jie perka kaip pvz. už 1 eurą, o parduoda S. G. už 1,50 Eur. Užsidėdavo tam tikrą sumą sau ir dar dažnu atveju, ilgam laikui likdavo grąžintas vokiečių PVM. Būdavo kryžminis PVM grąžinimas, kai nusiperka automobilį iš ES, įregistruoja Lietuvoje ir ES šalys PVM sumą grąžina jiems, kaip mokėtojui, nes pirkdami automobilį, sumoka visą sumą su PVM. Tai čia yra pažymėti automobiliai, kuriuos S. G. pirko, kaip yra duomenys ikiteisminio tyrimo medžiagoje, „(duomenys neskelbtini)“. Sąskaitos suma – tai suma sąskaitos, kurią išrašydavo „(duomenys neskelbtini)“ – jie UAB “(duomenys neskelbtini)” perveda 27 000, tuomet UAB “(duomenys neskelbtini)” nuperka jau išsirinktą automobilį, jiems (“(duomenys neskelbtini)”) lieka 500. Tas pats vyksta su priekaba. Jie (“(duomenys neskelbtini)”) išrašo 11 600, jiems perveda daugiau, 1000 lieka bendrovei. „(duomenys neskelbtini)“ už tą pačią sumą. Kai pirkdavo S. G. savo vaikų krikštatėviui, dažniausiai nebūdavo užsidėjęs jokio antkainio, o visiems kitiems būdavo su antkainiu. 58 puslapyje matyti kaip jau yra paskirstyta su pavadinimais kam buvo pervestos tos lėšos, tai pagal tai galima identifikuoti koks būtent automobilis, pvz. „35459 BMW“ buvo apmokėta vokiečiams, tai šie dokumentai, kiek pamena, yra ikiteisminio tyrimo byloje. Už tokią veiklą perkant automobilius, buvo uždirbta beveik 17 000. Kaltinime nurodytų automobilių šiame sąraše nėra. Ar buvo apmokėta už automobilius, kurie yra kaltinime, ar buvo sumokėta, nežino. Jis nesirūpino „Audi“ ir „BMW“ pirkimu. Kaip automobiliai atsirasdavo UAB “(duomenys neskelbtini)” – atvažiuodavo ukrainiečiai, turguje išsirinkdavo automobilį, išrašydavo sąskaitą UAB “(duomenys neskelbtini)”, sumokėdavo grynaisiais, vėliau jie “(duomenys neskelbtini)” įregistruodavo, sutvarkydavo dokumentus ir ukrainiečiai išvažiuodavo į Ukrainą. Jie apmoka UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą. UAB “(duomenys neskelbtini)” jų sau niekada nepirkdavo. Tuos, kuriuos įvardino kaip S. G., tai jie ten tarpusavyje derindavo, bet tie automobiliai, kur minimi – „BMW“, „Audi“, iš to sąrašo gal 10 ar 15, kaip ir minėjo, pirmą kartą, matė T. Z. Jis atvažiavo, išsirinko, užregistravo UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu, tam asmeniui iš kurio pirko, sumokėjo grynaisiais, pas juos įregistravo „Regitroje“, sutvarkė dokumentus ir jie išvažiavo. Kiti automobiliai sąraše yra taip išvardinti, kad yra pirkti kaip tarpininkas. Atrodo, į S. G. kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“ ir, atrodo, A. R. yra direktorius. Jie išsirinko automobilį, tą automobilį atsiuntė jiems (“(duomenys neskelbtini)”), jie nusiunčia rekvizitus. Automobilį, kurį išsirinkdavo įmonė arba žmogus, kuris parduoda, išrašo sąskaitą jiems, jie išrašo sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“. Jiems išrašo sąskaitą, jie perveda vieną sumą, jie išrašė sąskaitą – didesnę sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ ir nupirko automobilį. Nupirkę automobilį, užsiregistruodavo po kažkokio laiko savo vardu arba važinėdavo UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu. Jie tiesiog buvo tarpininkai. Visi automobiliai, neišskiriant kažkurio vieno, jie tiesiog buvo įforminti sutartimis, kad “(duomenys neskelbtini)”, UAB “(duomenys neskelbtini)”, tas pats su „(duomenys neskelbtini)“, galėtų UAB “(duomenys neskelbtini)” mokėti pinigus kabutėse už nuomą, kad vėliau tuos pinigus jis galėtų nuimti arba mokėti S. reikmėms Šios sutartys realiai niekinės, jos nerodo tikro fakto, kad tie automobiliai realiai išnuomoti. Nėra tokių faktų, nes ta data, kada ta sutartis nurodyta, automobilio net nebuvo Lietuvoje. UAB “(duomenys neskelbtini)” neužsiėmė automobilių nuoma. „Jaguar“ automobiliu važinėjo pats S. G., „Infiniti“, kuris dingo, važinėjo S. G. žmona, „BMW“, kiek pamena, važinėjo F., „(duomenys neskelbtini)“ važinėjo T. Z.. Nuomos paslaugos, kad ateitų žmonės iš gatvės ir išsinuomotų, to nebuvo. Visi automobiliai, kurie buvo, jie buvo S. G.. Tokie apsimestiniai sandoriai buvo sudaromi, nes kaip dabar supranta, tai buvo galbūt finansinis planavimas, pelno mažinimas, mokesčių mažinimas ir t. t. Tiesiog, parduodi iš savo įmonės kitai įmonei, didini PVM, padarai didesnes išlaidas, mažiau PVM reikia sumokėti. Kaip supranta, tai standartiškos procedūros pagal dabar Lietuvoje esančią situaciją. Yra fiktyvūs sandoriai, kai perki iš savęs, parduodi sau ir t. t. To metu kai dirbo, jam tai neatrodė nusikaltimas, nes UAB “(duomenys neskelbtini)” visada sumokėdavo mokesčius, jeigu būdavo permoka PVM, tai būdavo realiai rodoma kodėl taip yra. O kai klausdavo N., ji visada atsakydavo, kad viskas sutvarkyta gerai. Jis niekuomet nėra tikrinęs po N. pasakymo, kad ji pridavė VMI ataskaitas, tiesiog pasitikėjo. Dėl „Audi A4“ automobilio neatsakys, nes iš viso nėra matęs šio automobilio.Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis iš viso nėra bendravęs, nes viską tvarkė N. G.. Dėl automobilio perdavimo nuomai – bylos tomas 8, bylos lapai 103-104 – nuomos sutartis ir perdavimo aktas – 2015 m. gegužės 6 d. – akte parašas ginčytinas, nes nėra antspaudo, negali teigti, kad jo parašas. Dėl grąžinimo – perdavimo antspaudas yra kažkur šone, bet ar jo parašas, irgi negali pasakyti. Pati dokumentų forma nėra jo ruošta arba UAB “(duomenys neskelbtini)”. Nuomos sutarties forma irgi ne UAB “(duomenys neskelbtini)”, antspaudo nėra, parašas pilnas su vardu, pavarde – tai ne jo parašas. Jo parašas prasideda raide R ir K. UAB “(duomenys neskelbtini)” antspaudai buvo du. Jie tai išsiaiškino gal 2015 metų pabaigoje, kai kilo klausimai dėl Lenkijos. Kai N. atsiųsdavo pasienio išklotinę (nežino kaip vaidinasi oficialiai dokumentas), būdavo jo parašas ir UAB “(duomenys neskelbtini)” antspaudas, nors jis (E. K.) dirbdavo Vilniuje. 8-me tome, 102 lapas – nuomos sutartis dėl „Audi A4“ automobilio. Ši nuomos sutartis, žiūrint pagal padarytas klaidas ir turinį, bus surašyta, tikėtina, L. J. arba I. G.. Kaip matyti, visos tos sutartys yra vieno šablono ir datos identiškos, vien parašymas „rugpyčio“ – jis nepraleistų tokios sutarties. Ant sutarties parašas yra ne jo. Antspaudas yra, bet parašas tikrai ne jo. Gal L. J. ar I. G. turėjo dokumentus, kuriuose buvo pridėta antspaudų, ir taip darydavo. L. J. jis pasitikėjo. Dėl asmenų, kurie naudojosi automobiliu „Audi A4“, kaip matyti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktų duomenų, nurodyti asmenys ir paskutinis išvažiavęs yra atvykęs į Lietuvą su automobiliu R. V.. Kaip ir tas BMW automobilis, kur gautas sąrašas, paskutinis išvažiavęs buvo R. F., kuris yra S. G. vaikų krikštatėvis ir jie toliau bendrauja, R. V. irgi buvo ukrainietis, dirbo S. G. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Su apklaustu liudytoju vardu R., pavardės neatsimena, jie kartu dirbo, o vėliau, kiek pamena R. V. tapo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis pakeitė S. G. motiną direktoriaus pareigose. Kur tas automobilis, reikėtų tikslinti pas R. V.. Visi automobiliai buvo įsigyti iki jo atėjimo. „Audi A4“ įsigytas 2015 m. liepos mėn. – partikslinti nematydamas dokumentų negali, bet ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ukrainiečiai atvažiuodavo, nusipirkdavo automobilį, sumokėdavo arba sumokėdavo jie (“(duomenys neskelbtini)”), jeigu jie nemokėdavo, užregistruodavo ir jie išvažiuodavo su tais automobiliais. Visi tie automobiliai išvažiavusių-įvažiavusių asmenų sąrašuose yra tie patys ir nesikartojantys. Visuose tuose procesuose, pirkimuose, derinimuose dalyvavo S. G., tą nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bet šios aplinkybės nebuvo tiriamos. Kai registravo automobilį įmonės vardu, neperdavė niekam, nes jo išvis nematė, automobilis įmonės vardu buvo užregistruotas tik dokumentuose. Automobilį nupirko “(duomenys neskelbtini)” arba nusipirko ukrainiečiai patys tiesiogiai, S. G. išsiaiškino kam kas turi mokėti ir tas automobilis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, bet jis yra ukrainiečių. Automobilį Audi A4 ukrainiečiai patys nusipirko, niekas neperdavė. Automobilis yra faktiškai jų, tik įmonės vardu registruotas. Neprisimena kas už jį mokėjo, bet jei nėra kažkokio dokumento arba pavedimo įmonės banko sąskaitoje, tai tikėtina, kad jie patys nusipirko, tik registruota įmonės vardu. UAB “(duomenys neskelbtini)” automobiliai, kurie buvo jo atsakomybėje, tai „Infinity“ ir, galbūt, „Jagur“, kurį S. G. pirko pats sau.

Liudytoja N. G. parodė, kad pateiktos UAB “(duomenys neskelbtini)” išrašytos 2016-05-13 PVM sąskaitos faktūros serija Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „BMW“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nežino. Ji neatsimena, kad būtų mačiusi šią PVM sąskaitą faktūrą ir tikrai 2016-06-13 PVM sąskaitos faktūros EL Nr. 16-01 nepasirašė. Kas galėjo parodytoje PVM sąskaitoje faktūroje suklastoti jos parašą, nežino. Ji neprisimena, kad būtų šią PVM sąskaitą faktūrą išrašiusi kieno nors prašymu. Asmuo vardu ir pavarde R. A. jai nepažįstamas. Jei ši PVM sąskaita faktūra būtų jai pateikta be jos parašo, ji ją gal ir būtų įtraukusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tačiau jei būtų pastebėjusi, kad pateikiama PVM sąskaita faktūra su suklastotu jos parašu, ji nebūtų įtraukusi šios PVM sąskaitos faktūros į apskaitą, nes jai sukeltų abejonių šios ūkinės operacijos turinys. Iki kada buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė neprisimena. Gali būti, kad 2016 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neprisimena, negali prisiminti kiekvienos ūkinės operacijos, įmonė turi apie 20 klientų.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie automobilius nustatyta, kad automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu buvo įregistruotas 2015 m. balandžio 2 d. (t. 5, b. l. 83-90). Prašymą dėl transporto priemonės registracijos pateikė nurodomas asmuo E. K. (t. 5, b. l. 107). 2015 m. vasario 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojime nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja E. K. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“, t. y. sudaryti sutartis, registruoti ir išregistruoti automobilius, užsakyti ir gauti informacines pažymas. Įgaliojimą pasirašė direktorius A. H. (t. 5, b. l. 111). Iš 2015 m. kovo 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o pirkėjas UAB “(duomenys neskelbtini)” perka automobilį BMW X5 3.0D už 8000 Eur (t. 5, b. l. 109). Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 2016 m. gegužės 13 d. pardavėjas UAB “(duomenys neskelbtini)” automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašė 1800 Eur sąskaitą Ukrainos piliečiui A. R.. Sąskaitą išrašė N. G. (t. 6, b. l. 77). Iš 2016 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė automobilį BMW tam pačiam Ukrainos piliečiui A. R. už 1430 Eur, sąskaitą išrašė N. G. (t. t. 9, b. l. 37). Kaip matyti iš kaltinamojo E. K. pateikto S. G. Facebook platformos viešai prieinamo profilio, jo ryšiuose/drauguose yra asmuo A. R., kuris savo profilio pranešimuose dalijasi „(duomenys neskelbtini)“ pranešimais ( t. 12, b. l. 54-61). Teismui nekyla abejonių, jog A. R. „(duomenys neskelbtini)“ vardu atsiųsdavo ir galėjo siųsti sąskaitas faktūras apmokėjimui, derino sąlygas dėl automobilių pirkimų. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam inkriminuojamas automobilis pagal dokumentus buvo parduotas A. R., tačiau kaltinamasis teigia, jog automobilis buvo perrašytas S. G. draugui, už jį UAB “(duomenys neskelbtini)” sumokėta nebuvo.

Iš valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos kriminalinių tyrimų valdybos informacijos apie automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog minėtas automobilis 2014-2017 m. laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą 2015 m. balandžio 21 d. 21.42 val. ir 2015 m. birželio 29 d. 01.44 val. Abu kartus automobilį vairavo Ukrainos Respublikos pilietis R. F., gim. (duomenys neskelbtini). (t. 11, b. l. 60). Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos informacijos apie automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2014-2017 metų laikotarpiu minėtas automobilis buvo kirtęs Lietuvos Respublikos valstybinę sieną 2015 m. rugpjūčio 10 d. – vairuotojas Ukrainos pilietis R. V., 2015 m. rugpjūčio 25 d. automobilis atvyko į Lietuvą, vairuotojas R. V. (t. 11, b. l. 115).

Iš VĮ Registrų centras išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad minėtos bendrovės vadovė laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. balandžio 27 d. buvo N. K., nuo 2012 m. balandžio 27 d. vadovu nurodomas A. K., Ukraina (t. 11, b. l. 130-132). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. H. 2015 m. vasario 26 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo E. K. atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Regitra“ – sudaryti sutartis, registruoti ir išregistruoti automobilius, užsakyti ir gauti informacines pažymas (t. 5, b. l. 111). Iš 2015 m. balandžio 2 d. prašymo matyti, kad VĮ „Regitra“ jį pateikė E. K., prašydamas įregistruoti automobilį BMW X5 3.0D, (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o UAB “(duomenys neskelbtini)” įsigijo minėtą automobilį už 8000 Eur (t. 5, b. l. 108, 109). Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” 2015 m. spalio 23 d. rašto dėl komandiruotės matyti, kad E. K. komandiruoja N. F. į Ukrainą į ribotos atsakomybės bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ apmokyti kompanijos personalą dirbti malkų gamybos linijoje, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2016 m. sausio 23 d., minėtam asmeniui patikėtas automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 53).

Iš E. K. pateikto jo 2016 m. gegužės 25 d. jo rašyto laiško S. G. matyti, kad jis informavo S. G., kad Vilniuje „Regitroje“ sutvarkė – automobilis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo UAB “(duomenys neskelbtini)” ir persiunčia S. G. tą pačią sąskaitą A. R. vardu.

Kaltinamasis nurodo, jog už automobilį nebuvo atsiskaityta, buvo tik pagal dokumentus perrašyta. „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo jokių pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijęs automobilį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra susijusi su S. (G.). Paties automobilio jis niekada nėra matęs. Įsidarbinant jo niekas neturėjo. Dėl šio automobilio ar buvo pasirašyta nuomos sutartis, neprisimena. Laiške, kurį pateikė, kad „Regitroje“ viskas tinkamai sutvarkyta, t. y. „BMW (duomenys neskelbtini)“, dėl kurio yra kaltinamas, įrodo, kad S. G. žinojo apie automobilį. Pagal datas pasižiūrėjus kada tas laiškas siųstas ir kada jis išvažiavo iš Lietuvos, bus matyti, kad neturėjo galimybių jo pasisavinti. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB “(duomenys neskelbtini)” parašyta ir sutvarkytas automobilis reiškia, tai kad pasirašoma tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartis, tada jis su šia sutartimi važiuoja į „Regitrą“, nurodo, kad automobilio savininkas yra pasikeitęs. „Regitroje“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis perrašomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie šį faktą buvo informuotas S. G.. Nusiuntė kartu ir A. R. sąskaitą, tačiau ta suma, kuri nurodyta sąskaitose yra N. laiške siunčiama, tai tie duomenys ikiteisminio tyrimo byloje. Kodėl suma 8000, nežino, gal po to persigalvojo ir nurodė mažiau, kad PVM mažesnis būtų. Šios sąskaitos faktūros forma teisinga, turinys nėra teisingas, nes faktiško automobilio UAB “(duomenys neskelbtini)” pardavimo. A. R. nebuvo, tiesiog automobilis perrašytas to žmogaus vardu, kuris yra S. G. draugas. Kaip ir minėjo laiške, S. G. turėjo sutvarkyti, nes automobilis buvo parduotas pagal sąskaitą A. R., bet tai yra tiesiog formalus dalykas. A. R. galbūt jau tuo automobiliu važinėjo tas pats N. F.. Tai tiesiog formaliai sutvarkyta, nurašyta nuo UAB “(duomenys neskelbtini)”, užrašyta UAB “(duomenys neskelbtini)”. Galbūt S. G. ir atiteko iš A. R., nežino.

Apibendrinant, teismo vertinimu, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad E. K., jam inkriminuojamus kaip pasisavintus automobilius perdavė sąžiningai manydamas, kad minėti automobiliai nėra UAB “(duomenys neskelbtini)” nuosavybė, įmonė už juos pinigų nemokėjo, jie tik buvo įregistruoti įmonės vardu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. K. veiksmuose nėra automobilių pasisavinimo ar jų iššvaistymo požymių.

Byloje taip pat, kaip minėta, nesurinkta abejonių nekeliančių įrodymų, nei jų visumos, kad E. K. kaltinime nurodyta grynųjų pinigų suma – 115 372,76 Eur tapo E. K. nuosavybe, t. y. juos pasisavino, nėra kitų patikimų įrodymų, kad jis šį turtą būtų pats asmeniškai užvaldęs ir minėtos piniginės lėšos buvo UAB “(duomenys neskelbtini)” turtas.

Teismo vertinimu, kaltinimo dalis dėl UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančių piniginių lėšų – 3270 Eur pasisavinimo yra įrodyta.

Kaltinamasis tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog po to, kai UAB “(duomenys neskelbtini)” buvo pradėta bankroto procedūra, jis nuėmė nuo UAB “(duomenys neskelbtini)” banko sąskaitų ar sąskaitos, tiksliai nepamena, AB DNB banke, apie 3000 Eur, kaip atlyginimą sau ir sumokėti už langų detales, kad pabaigti pradėtus darbus (t. 7, b. l. b. 172-174). Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas R. J.. Nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)” nekilnojamam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui taikytas areštas, galiojantis iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nutartį šioje dalyje vykdyti skubiai (t. 1, b. l. 57-58).

VĮ Registrų centras duomenys patvirtina, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” teisinį statusą „Bankrutuojanti“ įgijo 2016 m. spalio 29 d. (įregistruota 2016 m. lapkričio 8 d.) (t. 1, b. l. 60-62).

E. K. teigia, kad bankroto administratorius pasirašytinai su informaciniais pranešimais dėl bankroto procedūrų supažindino tik 2016 m. gruodžio 8 d. Nurodo, kad po bankroto bylos iškėlimo dar būdamas direktoriumi, įstatymų nustatyta tvarka gali verstis ūkine-komercine veikla, kuri mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Bankroto administratorius pasirašytinai su informaciniais pranešimais dėl bankroto procedūrų supažindino tik 2016 m. gruodžio 8 d. Nurodo, kad po bankroto bylos iškėlimo dar būdamas direktoriumi, įstatymų nustatyta tvarka gali verstis ūkine-komercine veikla, kuri mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė grynaisiais, nebuvo išrašyti jokie apskaitos dokumentai, nes buvo pigiau pirkti be PVM, sunkūs laikai buvo, neturėjo pinigų. Buvo toks darbuotojas, kuris pakankamai buvo sukalbamas ir tiesiog jie norėjo sau turėti grynųjų, bet tai nebuvo dažni atvejai. Byloje yra pateiktas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų priėmimo kvitas vadinasi KPO čekis. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra nurodęs, kad buvo atsiskaitoma ir grynaisiais. Po bankroto bylos iškėlimo, nebuvo išrašyti dokumentai.

Byloje nėra duomenų, jog paimtą pinigų sumą – 3270 Eur kaltinamasis būtų panaudojęs UAB “(duomenys neskelbtini)” reikmėms. Kaltinamojo parodymai, jog buvo atsiskaitoma su kreditoriais grynais pinigais, be tai patvirtinančių dokumentų, vertinamo kaip niekuo nepagrįsta gynybinė versija. Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta konkrečių ir patikimų duomenų dėl 3270 Eur panaudojimą įmonės veikloje ir jos reikmėms ir spręstina, jog tokie argumentai yra tik niekuo nepatvirtinama deklaratyvi versija.

Sutiktina su kaltinamuoju, kad jis, kaip bendrovės direktorius, turėjo teisę valdyti naudotis ir disponuoti minėtų bendrovių turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis šių bendrovių banko sąskaitose. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi teisę sudaryti sandorius, valdyti naudotis ir disponuoti bendrovių turtu bei piniginėmis lėšomis, inter alia atlikti ir bankinius pavedimus, tačiau tai neeliminuoja jo pareigos ir atsakomybės finansines ūkines operacijas atlikti išimtinai įmonės reikmėms. Tai išplaukia iš civilinio teisinio akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimo, o būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos pareigos sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu <...>, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai.

Iš bankroto administratoriaus R. J. susirašinėjimo su E. K. matyti, jog Vilniaus apygardos nutartį, kuria UAB “(duomenys neskelbtini)” iškelta bankroto byla, bankroto administratorius siuntė 2016 m. lapkričio 8 d., laiškas pavadintas tema „dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties“. Į minėtą laišką E. K. atsakė dėl susitikimo planavimo. Laiške jis nenurodė, kad nutarties negavo, toliau vyko susirašinėjimas dėl įmonės dokumentų (t. 1, b. l. 88). Taigi teigti, jog kaltinamasis, pats kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nežinojo apie byloje Vilniaus apygardos teismo priimtus sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo ar išvaistymo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-271-719/2019).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes buvo nemoki, kadangi negalėjo greitai ir laiku padengti savo trumpalaikių įsipareigojimų, nes trūko apyvartinių lėšų ir neturėjo greitai realizuojamo trumpalaikio turto.

Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. K., žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir jai iškelta bankroto byla, kad įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, žinodamas, kad iš antstolio kontoros pervesto pinginės lėšos gali būti panaudotos bendrovės reikmėms bei kreditorinių reikalavimų įvykdymui, tyčia veikdamas priešingai šios bendrovės ir kreditorių interesams, to nedarė, šias lėšas pasisavindamas.

Teismo vertinimu, E. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išsigrynindamas pinigines lėšas, jas pervesdamas į kitą sąskaitą bei dalį lėšų paimdamas banke pagal čekė grynaisiais pinigais 3270 Eur, turėjo tyčią ne tik neatsiskaityti su kreditoriais, bet ir šiuos pinigus pasisavinti.

Kaip nustatyta byloje, kuomet jau pats kaltinamasis buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo priimta nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą, atliko penkias operacijas, susijusias su pinigų išgryninimu iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos Laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. – pastarąją dieną pinigus išgrynino per keturis kartus. Nors kaltinamasis teigė, kad šiuos pinigus išgrynino tikslu toliau vykdyti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, taip pat sau susimokėti atlyginimą, tačiau to nepagrindė objektyviais duomenimis.

Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios turto panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, jog kaltinamasis pasisavino ne 118 642,76 Eur, o 3270 Eur, todėl jo veika atitinka ne BK 183 straipsnio 2 dalies, o BK 183 straipsnio 1 dalies sudėtį ir šie kaltinamojo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 183 straipsnio 2 dalies į BK 183 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 2 dalis), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Tai rodo, kad asmenybės pavojingumas nėra didelis. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, jog bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tai nereiškia reikalavimo, skirti artimesnę taikomo BK straipsnio sankcijoje numatytos tam tikros bausmės rūšies vidurkis, bausmę, taip pat, kad tokia įstatymo traktuotė nėra tiksli, nes perkelia akcentą nuo bausmės dydžio apskaičiavimo metodo į patį bausmės dydį. Įstatymo tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokios bausmės, kuri yra artimesnė sankcijoje numatytam jos vidurkiui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bei 183 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės – baudos, jų dydžius nustatant mažesnius, nei vidurkiai veikų padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 2 dalyje nustatytus baudų dydžius už nesunkių nusikalstamų veikų padarymą. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiama iki 500 MGL bauda. Pagal BK 47 straipsnio 2 dalį, minimali bauda yra 1 MGL, o jos dydis – 37,66 Eur.

Nuosprendį priėmęs teismas gali nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį, bendras įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą, todėl nustatytinas ilgesnis – 24 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis pasisavino UAB “(duomenys neskelbtini)” priklausančius 3270 Eur. Jas teismas pripažino turtine nauda, kurią E. K. gavo neteisėtai iš nusikalstamos veikos, kuri pripažintina konfiskuotinu turtu, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302-308 straipsniais, teismas

nusprendė:

- pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies – 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą;

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 183 straipsnio 2 dalies – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš E. K. 3270 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Nustatyti E. K. paskirtos bausmės – 200 MGL (7532 Eur) baudos savanoriško sumokėjimo terminą – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmokos kodas 6801) į vieną iš šių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų:

LT74 4010 0510 0132 4763, gavėjo bankas – Luminor Bank AB, banko kodas – 40100;

LT 05 7044 0600 0788 7175, gavėjo bankas – AB SEB bankas, banko kodas – 70440;

LT12 2140 0300 0268 0220, gavėjo bankas – Luminor Bank, banko kodas – 21400;

LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo bankas – „Swedbank“, AB, banko kodas – 73000;

LT42 7230 0000 0012 0025, gavėjo bankas – UAB „Medicinos bankas“, banko kodas – 72300;

(duomenys neskelbtini), gavėjo bankas – AB „Šiaulių bankas“, banko kodas – 71800.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.