- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 1A-156-487/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19268-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Albinas Bielskis, Justas Namavičius
- Nuteistasis
- M. O.
- Advokatai
- Arvydas Gudas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Justo Namavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį ir nubaustas 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.
Į paskirtą bausmę įskaitytas M. O. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. gegužės 11 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatliktoji bausmės dalis yra 196 MGL (9 800 Eur) dydžio bauda.
Iš M. O. konfiskuota krovininio automobilio ,,Fiat Ducato” vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 12 720 eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. O. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, nuostatas, 3.2 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka, nuostatas, 3.4 punktą, kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL sumą – Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintus 170488 pakelius cigarečių ,,NZ Gold”, 2499 pakelius cigarečių „Winston Classic“, ir 1000 pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurių bendra vertė yra 567 722,59 eurų, bei kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka (toliau – Prekės), šiomis aplinkybėmis: 2019 m. gegužės 9 d. apie 20.50 val. krovininiu automobiliu „Fiat Ducato“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su uždėtais kitos transporto priemonės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), iš nenustatytos vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje keliu Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo bei šio kaimo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo, o taip pat, nusukęs nuo šio kelio link (duomenys neskelbtini) kaimo, iki toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios sodybos Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pravažiavęs 2019 m. gegužės 9 d. apie 20.50 val. buvo sulaikytas Marijampolės AVPK pareigūnų, gabeno Prekes, neturėdamas cigarečių gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo M. O. apeliaciniame skunde prašoma Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 199² straipsnio 2 dalį išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.
3. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, priimtas, pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies reikalavimus bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, byloje surinkti įrodymai įvertinti neteisingai, šališkai, neobjektyviai ir selektyviai, neįvertinti nuteistąjį teisinantys įrodymai. Be to, nuteistasis teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK ir teismų praktikos suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi prielaidomis ir spėjimais, padarė klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių buvimo, todėl jis buvo neteisingai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, kurios nepadarė.
4. Apeliaciniame skunde aptardamas įrodymų sąvoką, nuteistasis teigia, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis žinojo ir suprato darąs nusikaltimą (neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą), taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis norėjo taip veikti. Pasak apelianto, jis pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, t. y. nenustačius ir neįrodžius subjektyviojo požymio – kaltės ir neatskleidus jos turinio.
4.1. Pasak apelianto, atskleidžiant kaltės turinį pirmiausia turėjo būti nagrinėjami nuteistojo parodymai, kartu atliekant objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių vertinimą. Nuteistasis kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nes šio nusikaltimo nepadarė. Viso bylos proceso metu jis nuosekliai tvirtino, kad buvo pasamdytas tik pervaryti automobilį iš Lietuvos į Lenkiją, nežinojo ir nematė, jog automobilyje yra kokių nors prekių (cigarečių), dėl jų gabenimo su niekuo nebuvo susitaręs, o apie automobilyje buvusias cigaretes sužinojo tik po sulaikymo. Nuteistasis pripažįsta tik tai, kad pagal susitarimą su kitu asmeniu turėjo nuvairuoti automobilį iš Lietuvos į Lenkiją jam parodytu keliu (maršrutu), kuriuo ir atvyko iš Punsko į Lietuvą bei vykdė minėtą susitarimą. Apelianto nuomone, toks jo veikimas nėra nusikaltimas, nes vairuodamas automobilį jis nepadarė jokio nusikaltimo. Byloje nėra jokių šiuos jo paaiškinimus paneigiančių įrodymų.
4.2. Nuteistasis teigia, jog apygardos teismas subjektyviųjų požymių – tyčios padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvimo ar nebuvimo jo veiksmuose nenustatinėjo, apie tai nuosprendyje nepasisakė ir jokių išvadų dėl to nepadarė, nuosprendyje tik nurodydamas, kad nors M. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę, tačiau šie parodymai yra paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nesutikdamas su šia teismo išvada, apeliantas teigia, kad ji neatitinka tikrovės, kadangi byloje privalomos įrodyti aplinkybės nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, o teismo išvados padarytos prielaidų bei spėjimų pagrindu. Pasak nuteistojo, byloje nesurinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, kurie teismui būtų leidę padaryti vienareikšmišką išvadą, kad jo parodymai yra paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, priešingai – M. O. kaltė byloje nėra įrodyta.
4.3. Grįsdamas šį savo teiginį, nuteistasis teigia, jog kaltė negali būti preziumuojama vien nuosprendyje nurodytais faktais ir dokumentais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti protokolai ir kiti byloje esantys procesiniai dokumentai patys savaime niekaip neįrodo kaltės. Šie duomenys patvirtina tik tą aplinkybę, kad nuteistasis vairavo automobilį ir kad jame buvo rastos akcizais apmokestinamos prekės (cigaretės), tačiau niekaip neįrodo apelianto tiesioginės tyčios padaryti nusikaltimą.
4.4. Nuteistasis mano, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigūnų K. M. M., T. R. bei D. M. parodymais, kadangi jų parodymai taip pat patvirtina tik patį vairuoto automobilio ir M. O., šio automobilio vairuotojo, sulaikymo ir akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) suradimo automobilyje faktus. Tačiau šie įrodymai ir šios faktinės aplinkybės nei atskirai paimti, nei kaip visuma kartu su kitais byloje surinktais įrodymais nepatvirtina, kad nuteistasis žinojo ir suprato, jog automobilyje yra cigaretės, kad tai žinodamas jas gabeno ir norėjo taip veikti. Nė vienas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisme nepatvirtino, jokiais bylos duomenimis nebuvo nustatyta, jog nuteistasis žinojo ir suprato, kad gabena automobilyje rastas cigaretes, kad dėl to buvo su kuo nors susitaręs ar bendrai veikęs.
4.5. Nuteistasis teigia, jog byloje nesurinkta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jo parodymai yra neteisingi. Be to, kad apeliantas davė teisingus parodymus ir paaiškino aplinkybes, jo parodymų teisingumą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, jog ant automobilyje rastų cigarečių ir jų įpakavimų, ant radijo stotelių, automobilių valstybinių numerių, automobilio salone rasto paketo, apvynioto juoda nepersišviečiama celofanine plėvele, ant galinių automobilio durų ir automobilio krovininiame skyriuje nebuvo rasta jokių jo pirštų atspaudų, DNR pavyzdžių ir pan., kurių pagrindu būtų galima spręsti apie prisidėjimą prie nusikaltimo padarymo.
4.6. Nuteistasis taip pat teigia, jog apygardos teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinamąjį aktą atitinkančios įrodymų dalies aprašymu, vertindamas juos tik tiek, kiek jie atitinka kaltinimo prasmę, nevertinęs apeliantą teisinančių įrodymų, nenurodęs ir reikiamai neargumentavęs, kodėl jais nesivadovauja.
4.7. Teisme liudytojais apklausti minėti policijos pareigūnai patvirtino, kad visais analogiškais atvejais atliekant ikiteisminį tyrimą specialistai ieško pirštų atspaudų, DNR pavyzdžių – asmens kaltės įrodymų, kurie leistų nustatyti ir identifikuoti juos lietusius asmenis bei duodančius pagrindą spręsti apie asmens prisidėjimą prie nusikalstamos veikos padarymo. Liudytojai parodė, kad taip pat buvo ir nagrinėjamu atveju. Tokius jų parodymus patvirtina byloje esantys dokumentai: iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jį surašė į įvykio vietą specialiai dėl to iškviestas specialus pareigūnas – vyresnysis specialistas V. J., perdavęs visus daiktinius įrodymus tolimesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 16-34), o iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad visus daiktus apžiūrėjo dar keturi kiti policijos pareigūnai – vyr. tyrėjai E. G., J. P., Ž. B. ir A. R. (t. 1, b. l. 52-57). Tačiau šiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie atliktą pirštų atspaudų, DNR pavyzdžių paiešką ir jos rezultatus.
4.8. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant bet kuriuos procesinius veiksmus, jų atlikimas įforminamas atitinkamais procesiniais dokumentais, todėl, pasak apelianto, jo pirštų atspaudų, DNR pavyzdžių ant cigarečių, įpakavimų ir kt. paieška taip pat turėjo būti reikiamai įforminta, surašant ir pateikiant į bylą atitinkamus procesinius dokumentus, tačiau tokių procesinių dokumentų byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, apeliantas daro išvadą, kad jį teisinantys įrodymai, kuriais šiuo atveju būtų tokių procesinių veiksmų atlikimo protokolai, byloje nepateikti, siekiant šiuos teisinančius duomenis nuslėpti. Bylą nagrinėjant teisme nuteistojo gynėjas prašė šių aplinkybių nustatymui apklausti kaip liudytojus minėtus policijos pareigūnus, vykdžiusius daiktinių įrodymų apžiūrą byloje, tačiau šis prašymas atmestas. Pasak nuteistojo, tokiu būdu buvo iš esmės pažeista jo teisė į gynybą, nes buvo atimta objektyvi galimybė šiais įrodymais remtis įrodinėjant savo nekaltumą. Be to, apeliantas teigia, jog, atmetus šį prašymą ir nenagrinėjus jį teisinančių įrodymų, nenurodžius ir reikiamai neargumentavus, kodėl jais nesivadovauja, buvo pažeisti objektyvumo bei nešališkumo principai.
4.9. Apeliantas taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojų K. M. M. ir D. M. parodymais, jog M. O. vairuojamas automobilis galimai buvo lydimas kitame automobilyje važiavusių asmenų, nes tai yra niekuo nepatvirtinta prielaida. Liudytojai parodė, kad jie tik įtarė (t. y. galvojo, spėliojo), kad nuteistojo vairuojamas automobilis galėjo būti lydimas, kadangi panašiu laiku matė tuo keliu pravažiavusį automobilį su antena, kurio nei markės, nei valstybinių numerių jie nepamatė ir nenurodė (t. 1, b. l. 101-102, 108-109), o iš liudytojo T. R. parodymų matyti, kad jis nežino, ar tuo automobiliu važiavę asmenys galėjo duoti per radijo stotelę nurodymus sulaikytam vairuotojui (t. 1, b. l. 111-112). Be to, nuteistasis nurodo, kad, nors pasaloje budėję ir būdami reikiamai pasiruošę policininkai teigė manę, jog automobiliu galėjo važiuoti stebintys galimas policijos pasalas nusikaltimo bendrininkai, pareigūnai nesiėmė jokių priemonių juos sulaikyti, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. Esant tokioms aplinkybėms apeliantas daro išvadą, kad tokie nuosprendyje nurodyti liudytojų parodymai tėra bandymas prielaidomis ir spėjimais pastiprinti kaltinimą ir pabandyti įteigti, kad jis yra kaltas dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo.
4.10. Nuteistasis taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai padarė prielaidą, kad jis galėjo veikti su kitais bendrininkais, kadangi jokie kiti asmenys, jokie tariami bendrininkai byloje nėra nustatyti ir nėra patraukti atsakomybėn, o jis nėra kaltinamas padaręs nusikaltimą bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Be to, apelianto kaltė nepagrįstai grindžiama ir ta aplinkybe, jog M. O. asmens kratos metu buvo rastos darbinės pirštinės (1 t., b. l. 119-121, 123-126). Nurodęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas niekaip šio teiginio neargumentavo ir nenurodė, kaip ir dėl ko šią aplinkybę laiko jo kaltės įrodymu. Todėl galima tik spėlioti, jog gal būt teismas tuo norėjo pasakyti, kad nuteistojo pirštų atspaudai ir DNR nebuvo rasti dėl to, kad jis galimai mūvėjo pirštines kraudamas cigaretes ar pan. Tokiu atveju pirštinės turėjo būti daiktinis įrodymas ir turėjo būti saugomos byloje kaip kaltės įrodymas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirštinės įrodymu nebuvo laikomos, jos apeliantui buvo grąžintos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 122) kaip ir kiti asmens kratos metu rasti ir paimti įvairūs jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturintys daiktai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis šias pirštines mūvėjo ar jomis naudojosi liesdamas automobilyje buvusius daiktus (cigaretes, įpakavimus ir kt.), o apeliantas kategoriškai neigė, kad krovė cigaretes ar bent žinojo apie jų buvimą automobilyje. Specialiai tų pirštinių jis su savimi nepasiėmė, jos paprasčiausiai buvo likusios pas jį po darbo įmonėje, kurioje dirba darbininku. Todėl nuteistasis mano, jog pirštinių turėjimas pagal teismo padarytą prielaidą nepagrįstai buvo pripažintas nuteistojo kaltę patvirtinančiu įrodymu.
4.11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog minėtų liudytojų parodymais, nuteistojo paaiškinimais, taip pat prie įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 16-34) pridėtoje foto lentelėje esančiomis automobilio fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 19-20, 26) nustatyta, kad automobilio kabina nuo krovininio skyriaus yra atskirta nepermatoma pertvara. Pasak nuteistojo, šie duomenys patvirtina, kad jis iš automobilio kabinos niekaip negalėjo matyti, kad jo vairuojamame automobilyje (krovininiame skyriuje) yra cigaretės. Tai patvirtina M. O. parodymus, kad jis nežinojo apie automobilyje buvusias cigaretes, kad jų nematė ir negalėjo matyti. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis tokį automobilį vairavo pirmą kartą gyvenime ir todėl iš jo svorio ar kt. nesuprato ir negalėjo suprasti bei negalėjo žinoti apie jame esančias cigaretes (kurios, beje, yra lengvos ir didelio svorio nesudaro). Tačiau ir į šias nuteistąjį teisinančias aplinkybes teismas neatkreipė dėmesio ir šių įrodymų nuosprendyje neaptarė ir neanalizavo.
4.12. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio salone, keleivio pusėje ant grindų, buvo rastas juodos spalvos polietileninis maišas su cigaretėmis „Winston Blue”, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 16-18, 26). Pasak nuteistojo, jis nematė ir negalėjo matyti šio paketo turinio ir nežinojo, kad jame yra cigaretės, jis to paketo nebuvo atidaręs, prie jo net nebuvo prisilietęs (tai patvirtina minėta aplinkybė, kad ant paketo bei ant jame rastų cigarečių nebuvo rasti jo pirštų atspaudai ar DNR pavyzdžiai). Tai nuteistasis aiškino tiek ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 136-137), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai: iš prie įvykio vietos apžiūros pridėtos fotonuotraukos Nr. 14 (t. 1, b. l. 26) gerai matyti, kad polietileninis maišas (paketas) guli ant automobilio grindų prie keleivio sėdynės, taip pat gerai matyti, kad pakuotė nėra kaip nors pažeista ir kad per juodą polietileną nėra matomas paketo turinys. Jo turinys paaiškėjo tik tada, kai po minėtos nuotraukos padarymo policijos pareigūnai apžiūros metu atidarė paketą Nr. 18 (t. 1, b. l. 28). Todėl nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad nors kaltinamasis teigė, jog nežinojo ir nematė kas yra pakete, tačiau liudytojas K. M. M. teisme patvirtino, kad iš vienos pusės pro polietileną matėsi, jog viduje yra cigaretės. Šie liudytojo parodymai yra paneigti aukščiau paminėtais įrodymais ir akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Be to, anot nuteistojo, teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad liudytojas K. M. M. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymuose tokios aplinkybės nenurodė (t. 1, b. l. 108-109), o tokius parodymus davė tik teisme, praėjus labai daug laiko po įvykio, galimai jau gerai nebeprisimindamas tikslių aplinkybių.
4.13. Nuteistasis taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad asmens kratos metu pas jį buvo rastas vienas pakelis cigarečių „NZ Gold” pažymėtas Baltarusijos Respublikos banderole, t. y. tokios pačios rūšies, kaip ir buvo gabenamos automobilio krovinių skyriuje. Jis teismui paaiškino, kad yra rūkantis ir kad pas jį rastą cigarečių pakelį jis nusipirko Lenkijoje turguje, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio, kaip kad neatkreipė dėmesio į šiuos jo parodymus patvirtinančius kitus įrodymus. Objektyviais bylos duomenimis (daiktų apžiūros protokolu ir priede prie jo esančiomis fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 123-126)) nustatyta, kad asmens kratos metu rasto cigarečių pakelio tiek banderolės numeris (duomenys neskelbtini), tiek ant šio pakelio dugno įspaustas numeris (duomenys neskelbtini), nesutampa su ant automobilyje rastų cigarečių pakelių atitinkamais numeriais, kad jie yra visiškai skirtingi (t. 1, b. l. 52-55).
4.14. Be to, apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kad automobilio ,,Fiat Ducato” vairuotojas, važiavęs keliu maždaug 50 km/h greičiu, stabtelėjo ir staiga metėsi į kairės pusės keliuką ir juo link pareigūnų, esančių pasaloje, važiavo jau gana greitai. Teismas šio teiginio aiškiau neišplėtojo ir nuosprendyje nenurodė, kodėl tokius liudytojų parodymus laikė įrodančiais nuteistojo kaltę. Apeliantas spėja, kad nurodydamas šias aplinkybes teismas darė prielaidą, jog įsukimas į kitą kelią galimai buvo sąlygotas to, kad M. O. pamatė ar sužinojo apie policijos pasalą, kuri, pasak nuteistojo, yra jokiais įrodymais nepatvirtinta prielaida. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje be prieštaringai vertintinų liudytojų (policijos pareigūnų), kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi kaip tiesioginiu savo tarnybinių pareigų vykdymo rezultatu, parodymų, jokių kitų įrodymų, kurie neginčijamai ir patikimai patvirtintų, kad nuteistasis galimai bandė išvengti policijos pasalos, nėra. Be to, teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad nors duodami parodymus teisme minėti liudytojai parodė, kad M. O. vairuojamas automobilis „staiga metėsi į kairės pusės keliuką ir juo link pareigūnų, esančių pasaloje, važiavo jau gana greitai”, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai parodė, jog informaciją apie tai, kad nuteistojo vairuojamas automobilis „Fiat Ducato” įsuko į kitą kelią, jie gavo iš kitų pareigūnų (liudytojo D. M. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 101-102), liudytojo K. M. M. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 108-109), liudytojo T. R. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 111-112)). Akivaizdu, jog iš šių parodymų aišku, kad, priešingai nei nurodė teismas, liudytojai minėtų aplinkybių patys nematė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis prieštaringais ir akivaizdžiai neteisingais liudytojų parodymais.
4.15. Be to, apeliantas nurodo, jog jis viso bylos proceso metu nuosekliai aiškino, kad šiuo keliu jis važiavo pirmą kartą, kad jis niekur „nesimėtė”, automobiliu važiavo pagal susitarimą su jį pasamdžiusiu asmeniu, jo parodytu keliu (maršrutu), kuriuo ir atvyko iš Punsko į Lietuvą; kadangi šiuo keliu važiavo pirmą kartą, važiavo tikrai nedideliu, saugiu greičiu (apie 50 km/h); būtent todėl, kad važiavo lėtai ir saugiai, jis laiku pamatė ant kelio padėtą „ežį” ir sustabdė automobilį; apie policijos pasalą nežinojo, nuo nieko nebėgo ir nesiruošė bėgti. Apelianto nuomone, nuosprendyje nepagrįstai ir neteisingai nurodyta, kad jis važiavo „gana greitai”, kadangi važiavimas tokiu nedideliu greičiu keliu, kuriuo pagal kelių eismo taisykles leidžiama važiuoti iki 70 km/h greičiu, visiškai atitiko transporto priemonės būklę, kelio, oro ir kt., sąlygas.
4.16. Nuteistasis mano, jog nuosprendyje taip pat nepagrįstai kaip jo kaltės įrodymas nurodyta ir ta aplinkybė, jog automobilio salone buvo rastos įmontuotos dvi radijo ryšio stotelės (t. 1, b. l. 16-33). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis jam nepriklausė, jo komplektacijos jis nežinojo. Apeliantas tuo automobiliu važiavo pirmą kartą ir nežinojo, kokie prietaisai jame yra, nežinojo ir nesuprato, kad tai yra radijo stotelės, apie tai sužinojo tik vėliau iš policijos pareigūnų. Nuteistasis taip pat tvirtina, jog tokiais prietaisais jis niekada nesinaudojo ir nežino jų veikimo principų, jam vairuojant automobilį jomis nebuvo duodami kokie nors nurodymai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. R. parodė, kad nežino, ar tuo automobiliu važiavę asmenys galėjo duoti per radijo stotelę nurodymus sulaikytam vairuotojui (t. 1, b.l. 111-112). Aplinkybę, kad nuteistasis vairuodamas automobilį, nesinaudojo jokiais prietaisais, patvirtina ir tas faktas, kad ant jų nebuvo rasti jo pirštų atspaudai ar DNR.
4.17. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai kaip jo kaltės įrodymu rėmėsi liudytojo T. R. parodymais, kad po M. O. sulaikymo iš vienos radijo stotelės jis neva girdėjo lenkiškai kalbant: ,,sustok, išsuk iš kelio, nes policija”, kad šiuos žodžius suprato, nes moka lenkų kalbą. Nuteistojo nuomone, šių liudytojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nė vienas nuteistojo sulaikymo metu buvęs policijos pareigūnas savo parodymais šio liudytojo parodymų nepatvirtino, priešingai, jie parodė, jog negirdėjo, kad kas nors buvo kalbama radijo stotelėmis. Apeliantas taip pat buvo šalia automobilio (per 1-2 metrus) ir negirdėjo, kad per radijo stotelę kas nors buvo sakoma. Be to, byloje nėra duomenų, kad minėtas liudytojas moka lenkų kalbą. Pasak nuteistojo, jeigu liudytojas būtų mokėjęs šią kalbą, sulaikymo metu su nuteistuoju būtų kalbėjęs lenkiškai, tačiau jis, kaip ir visi kiti policininkai, visą laiką kažką kalbėjo lietuvių kalba, kurios M. O. nesupranta. Taigi apeliantas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis liudytojo T. R. parodymais, kurių jokie duomenys nepatvirtina.
4.18. Be to, apeliantas teigia, jog nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y.: automobilio krovinių skyriuje rastos cigaretės; automobilio vairuotojo kabinoje rastos Lenkijos Respublikos valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini) lentelės; automobilio prietaisų skyde esančioje lentynoje rastas užklijuotas lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)”; tarp vairuotojo ir keleivio sostų esančioje dėtuvėje rastos dvi Lenkijos Respublikos valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini)” lentelės; vairuotojo pusėje, skydelio nuo saulės vidinėje pusėje, rasti automobilio „Fiat Ducato”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinės atsakomybės draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstęs šiuos duomenis, apygardos teismas motyvų, kokiu būdu visi šie nuteistajam nepriklausantys daiktai įrodo jo kaltę ir kaip jie susiję su pareikštu kaltinimu, nenurodė. Nuteistasis teismui paaiškino, kad visi automobilyje rasti daiktai jam nepriklauso, kad jų į automobilį jis nedėjo ir jų net nematė, todėl apie juos paaiškinti nieko negali. Apelianto tvirtinimu, šie daiktai su juo nėra niekaip susiję ir niekaip neįrodo jo kaltės, o jų pagrindu padaryta priešinga teismo išvada yra pagrįsta prielaidomis.
5. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėms, nuteistasis M. O. daro išvadą, kad iš byloje surinktų duomenų negalima daryti abejonių nekeliančias, tvirtas ir kategoriškas išvadas, kurios buvo būtinos pirmosios instancijos teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį, be to, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių ir įrodymų neatitinkančias, prielaidomis grįstas išvadas.
6. Galiausiai apeliaciniame skunde teigiama, kad M. O. pripažinus kaltu dėl aptariamos veikos padarymo buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, numatyta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pažymima, jog, jeigu nesurenkama neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaip kad ir yra nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu ir kaltinamasis turi būti išteisintas.
7. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo M. O. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. O. gynėjo advokato Arvydo Gudo apeliacinis skundas atmetamas.
8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.
9. Nuteistasis M. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis buvo nepagrįstai nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, teismui priėjus prie išvados dėl jo tiesiogine tyčia padarytos nusikalstamos veikos, t. y. kad jis (M. O.) žinojo apie neteisėtai gabenamą cigarečių krovinį. Apeliaciniame skunde ginčydamas atskirų nustatytų bylos faktinių aplinkybių vertinimą, apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliaciniame skunde, savaip interpretuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. O. prašo jį išteisinti.
10. Teisėjų kolegija su tokia nuteistojo M. O. pozicija nesutinka ir apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo byloje esančių ir išnagrinėtų įrodymų vertinimo atmeta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas byloje ištirtus įrodymus išsamiai išdėstė, gretino tarpusavyje ir išanalizavo tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, juos lygindamas tarpusavyje ir nei vienam iš įrodymų šaltinių nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, išdėstė šių įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, nurodydamas, kokie duomenys pagrindžia M. O. kaltę, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikras aplinkybes. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms tiek dėl nuteistojo veiksmų, tiek dėl jo tyčios turinio. Teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes bei priėjo bylos duomenimis pagrįstos išvados dėl M. O. padarytų veiksmų, jų apimties ir šių jo veiksmų teisinio vertinimo. Nustatytas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumas abejonių nekelia. Aplinkybės, turinčios reikšmės, pirmosios instancijos teismo buvo ištirtos bei atitinkamai įvertintos, atsižvelgus į jų tarpusavio santykį. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji inkriminuotos neteisėtos veikos požymiai nuteistajam nustatyti tinkamai. Objektyvaus pagrindo daryti priešingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių M. O. kaltę, įrodytumo nėra. Esminės aplinkybės, sprendžiant nuteistojo atsakomybės klausimą, nustatytos, nepažeidžiant įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti įrodinėjama tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, visi šie įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
11. Byloje nustatyta, kad M. O. 2019 m. gegužės 9 d. apie 20.50 val. buvo sulaikytas Marijampolės AVPK pareigūnų, kai krovininiu automobiliu „Fiat Ducato“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), su uždėtais kitos transporto priemonės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo iš nenustatytos vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje keliu Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo bei šio kaimo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo, o taip pat, nusukęs nuo šio kelio link (duomenys neskelbtini) kaimo, iki toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios sodybos Nr. (duomenys neskelbtini); sulaikymo metu buvo nustatyta, kad jo vairuojamame krovininiame automobilyje buvo Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės – 170488 pakeliai cigarečių ,,NZ Gold", 2499 pakeliai cigarečių „Winston Classic“ ir 1000 pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurių bendra vertė yra 567722,59 eurų. Šios aplinkybės apeliantas neginčija, tačiau tvirtina, nežinojęs kas yra vežama jo vairuota transporto priemone, nematė kas yra sudėta vairuotojo kabinoje, radijo ryšio stotelėmis nesinaudojo nei jis, nei kiti asmenys, jo užduotis buvo tik už piniginį atlygį nuvairuoti mikroautobusą iš Lietuvos Respublikos į Punską, žodinį susitarimą sudarė su visiškai jam nepažįstamu žmogumi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje M. O. kaltės nepripažino ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilių remonto įmonėje, kurioje ieškojo raktų ratams, sutiko kažkokį asmenį, kuris pasiūlė jam užsidirbti, t. y. pervežti autobusiuką iš Lietuvos į Lenkiją. Tuo momentu jis kaip tik neturėjo darbo, todėl nieko daugiau neklausęs sutiko. Nebuvo kalbų apie jokias cigaretes, jis galvojo, kad automobilis bus tuščias. Po to su tuo asmeniu susitiko Punske, pastarasis jį paėmė ir atvežė į Lietuvą, paliko kažkur miško aikštelėje. Ten jis laukė, kol atvarys autobusiuką. Autobusiuką atvežė po kelių valandų, jam buvo liepta juo važiuoti į Lenkiją, į Punską. Jis autobusiuku važiavo tuo keliu, kuris, kaip manė, vedė į Lenkiją. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1993 m. Matė, kad kabinos viduje buvo didelis pakas, jo neapžiūrinėjo. Nematė, kad kabinoje yra padėti dar kiti numeriai. Radijo stotelės viduje buvo, bet kam jos buvo skirtos, nežino. Iš jų nesigirdėjo jokie balsai. Už autobusiuko pervežimą jam turėjo sumokėti 2000 Lenkijos zlotų, kai pristatys autobusiuką. Nesijautė, kad automobilis būtų pakrautas, kadangi pirmą kartą važiavo tokiu automobiliu. Jis galvojo, kad autobusas tuščias, krovinių skyriaus neatidarinėjo, jo kabina buvo atskirta pertvara nuo krovinių skyriaus. Po pusvalandžio nuo važiavimo pradžios jį sulaikė policijos pareigūnai. Važiavo tais keliais, kuriuos jam nurodė tas asmuo, kuris jį paėmė iš Punsko. Tas asmuo jo nelydėjo. Kai važiavo iš Lenkijos per Lietuvos Respublikos teritoriją, jam atrodė, kad būtent tuo keliu važiavo. Jo nelydėjo joks automobilis, jis važiavo vienas. Jis autobusiuku važiavo lėtai, privažiavo kalniuką ir pamatė ištiestą takelį su spygliais, tada sustojo. Tuo momentu atsidarė jo kabinos durys, jį pradėjo lauk traukti žmogus be uniformos. Jis nežinojo, kad tai policija. Galvojo jog tai užpuolimas. Tik paskui, kai gulėjo ant žolės, pasirodė vyras su uniforma, privažiavo automobilis su skiriamaisiais ženklais.
13. Nuteistojo M. O., vairuojančio krovininį automobilį „Fiat Ducato“, sustabdymo aplinkybes nurodė liudytojais apklausti Marijampolės apskr. VPK kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo skyriaus pareigūnai:
13.1. K. M. M. parodė, kad skyriuje buvo gauta informacija, jog galimai 2019 m. gegužės 9 d. antroje dienos pusėje bus gabenamas didelis kiekis akcizinių prekių – cigarečių pro (duomenys neskelbtini) kaimą, per (duomenys neskelbtini), todėl buvo surengta pasala. Buvo informacija, kad cigaretės bus gabenamos baltos spalvos automobiliu „Fiant Ducato“. Pareigūnams surengus pasalą galimose trijose važiavimo krypčių vietose, maždaug apie 21 val. jis pastebėjo minėtą automobilį, važiuojantį per (duomenys neskelbtini) kaimą link Lenkijos Respublikos. ,,Fiat Ducato“ automobilį lydėjo lengvasis automobilis, kurio vairuotojas galimai pranešė apie pasalą ,,Fiat Ducato“ vairuotojui, kadangi pastarasis staiga pakeitė judėjimo kryptį ir nusuko į šalutinį keliuką, kuriuo galima nuvažiuoti į kažkokį kaimą, tas keliukas neveda į Lenkiją. Tuo keliuku važinėja žemės ūkio technika. ,,Fiat Ducato“ keliu važiavo maždaug 50 km/h greičiu, po to pristabdė ir staiga metėsi į kairėje pusėje esantį keliuką. D. M. blokavo kelią, buvo atsistojęs netoli Lenkijos - Lietuvos sienos, matė automobilį, kuris galimai lydėjo ,,Fiat Ducato“, lydintis automobilis buvo užsidėjęs anteną. Pirmą kartą lydintį automobilį jis pats matė apie 19 val. važiuojantį nuo Lenkijos pusės, po to apie 21 val. tas automobilis pirmas pravažiavo link Lenkijos pusės, bet jau buvo užsidėjęs radijo ryšio stotelės anteną. Būtent D. M. pastebėjo tas lengvasis lydintis automobilis. ,,Fiat Ducato“ važiuojant šalutiniu keliuku, pareigūnai minėtą automobilį sustabdė. Jis pats buvo kitoje vietoje, todėl sustabdymo nematė. Jis buvo priėjęs jau prie sulaikyto automobilio, matė automobilyje kontrabandines cigaretes, sudėtas į krovinių skyrių. Automobilio priekyje buvo padėtos dvi radijo stotelės, polietilenu dengtas paketas, iš kitos pusės pro polietileną kažkiek matėsi cigaretės. Vairuotoją sulaikė T. R., kuris supranta lenkų kalbą. Nuo valstybės sienos iki pasalos buvo maždaug 2 km atstumas, gal dar mažiau. ,,Fiat Ducato“ buvo sulaikytas maždaug 1 km atstumu iki valstybės sienos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
13.2. T. R. nurodė, kad 2019 m. gegužės mėn. gavus informaciją apie kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją, buvo parengta pasala trijuose taškuose, užkertant galimo vežėjo pasitraukimą. Jis buvo viename iš ne pagrindinių kelių; laukė apie porą valandų, kol per radijo ryšį iš kito posto pranešė, kad mikroautobusas pravažiavo, staiga sustojo ir pasuko į jų kelią, kuris buvo nepagrindinis, o visiškai šalutinis, apžėlęs žole. Siekiant sustabdyti vairuotoją, per kelią buvo ištiestas „ežys“. ,,Fiat Ducato“ privažiavo ir, pamatęs „ežį“, sustojo. Mikroautobusą vairavęs asmuo buvo sulaikytas. Automobilyje buvusiu radijo ryšiu buvo girdima kalbant lenkiškai, kaip girdėjo, lenkiškai nuolat buvo sakoma: „sustok, išsuk iš kelio, nes policija“. Jis tai suprato, nes gyvena šalia sienos, tenka dažnai bendrauti su kolegomis lenkų kalba. Vairuotojas nieko nekalbėjo ir nieko nesakė. Mikroautobuso viduje buvo dėžė su cigaretėmis ir krepšys, kaip vėliau paaiškėjo, ant jo buvo uždėti kiti lietuviški automobilio numeriai, o tikrieji buvo mikroautobuse. Keliukas, kuriame buvo sulaikytas ,,Fiat Ducato“, veda į kelias sodybas, toliau yra laukai, miškas. Mano, kad šiuo keliuku į Lenkiją nuvažiuoti negalima. Jo manymu mikroautobuso vairuotojas akivaizdžiai pamatė juos, nes jie dėvėjo liemenes, matė „ežį“, todėl staiga sustojo. Kiek jam žinoma, kiti pareigūnai matė ir kažkokį lydintį automobilį su antena, lyg pilkos spalvos, kuris pralėkė dideliu greičiu. Jis mano, kad būtent tas automobilis pranešė ,,Fiat Ducato“ apie pasalą, todėl pastarasis ir nusuko į keliuką. ,,Fiat Ducato“ salone jis matė dėžę, kuri buvo supakuota į juodą maišą, vėliau apžiūrėjus, ten rado cigaretes. Nuo jo laukimo vietos iki pagrindinio kelio buvo apie 300 metrų. Tuo keliuku sunku greitai važiuoti, tačiau ,,Fiat Ducato“ vizualiai atvažinėjo labai greitai.
13.3. D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad, gavus informaciją apie galimą kontrabandinių cigarečių gabenimą iš Lietuvos į Lenkijos Respublikos teritoriją baltos spalvos "Fiat Ducato" markės automobiliu, buvo surengta pareigūnų pasala pagal žinomą tikslų vykimo kelią bei apytikslį vykimo laiką. Jis pasirinko kelio atkarpą nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki (duomenys neskelbtini) kaimo. Šioje atkarpoje beveik nėra kitų kelių, kur būtu galima nusukti ir išvažiuoti į kitą kelią su gera danga bei susisiekimu su kitomis teritorijomis, siekiant bandyti pabėgti. Čia yra tik vienas šalutinis keliukas vedantis pro sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Šioje teritorijoje įvairiuose vietose buvo išdėstytos pareigūnų pajėgos, kurios bet kuriuo momentu galėtų užtverti kelią įtartinam automobiliui. Jis tarnybiniu automobiliu atsistojo vietovėje šalia (duomenys neskelbtini) kaimo, tai yra pravažiavimo maršruto pabaigoje. Kitas ekipažas, kuriame dirbo vyresnysis tyrėjas K. M. M., atsistojo pravažiavimo maršruto pradžioje, tai yra (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, o dar vienas ekipažas, kuriame dirbo skyriaus viršininkas T. R., atsistojo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje už sodybos Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra ant keliuko, kur dar būtu galima pasišalinti iš pagrindinės kelio atkarpos. Veiksmų koordinavimui naudojo mobiliojo ryšio telefonus. Maždaug apie 20.45 val. K. M. M. pranešė, kad pro jo postą pravažiavo įtartinas krovininis automobilis baltos spalvos "Fiat Ducato", kurio priekyje pravažiavo pilkos spalvos nežinomos markės lengvasis automobilis, kaip įtariama, lydintis vežamą nelegalių cigarečių krovinį bei stebintis kelio aplinką. Ruošiantis kelių blokavimui, važiavo į pagrindinį kelią, vedantį nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, kai šiuo keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo dideliu greičiu link Lenkijos Respublikos pasienio pralėkė pilkos spalvos lengvasis automobilis su radijo bangų antena ant stogo. Automobilio markės ir valstybinių numerių negali nurodyti, nes jis pravažiavo dideliu greičiu, sukeldamas kelio dulkes. Kai jis tarnybiniu automobiliu ,,Mitsubishi Pajero" išvažiavo ir užblokavo pagrindinį kelią, kiti pareigūnai pranešė, kad krovininis automobilis ,,Fiat Ducato" iš pagrindinio kelio išsuko į šalutinį kelią link sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kur laukė kiti pareigūnai, tame tarpe ir T. R.. Tada jis irgi nuvažiavo link minėtos sodybos. Jam atvykus, pamatė, kad automobilis „Fiat Ducato“ stovi, o vairavęs asmuo sulaikytas. Kaip sužinojo, automobilyje buvo tik vairuotojas – Lenkijos Respublikos pilietis M. O.. Apžiūros metu automobilio krovininėje dalyje buvo rastas labai didelis kiekis cigarečių (,,NZ Gold", ,,Winston Classic" ir ,,Winston Blue") su baltarusiškomis banderolėmis. Krovininė dalis šiomis cigaretėmis buvo pilnai užpildyta. Viena cigarečių ,,Winston Blue" dėžė (500 pakelių su analogiškomis banderolėmis) juodos spalvos polietileniniame maiše buvo ir automobilio salone. Salone taip pat buvo dvi radijo stotelės, du komplektai lenkiškų valstybinių numerių. Viena iš radijo stotelių buvo veikianti. Ant paties automobilio buvo uždėti lietuviški valstybinių numerių ženklai, kurie, kaip paaiškėjo, buvo nuo kitos transporto priemonės, o pats sulaikytas krovininis automobilis yra registruotas Lenkijoje, jo valstybiniai numeriai buvo rasti kabinoje. Šį krovininį automobilį vairavęs lenkas kalbėjo tik lenkų kalba. Ką šis kalbėjo, nežino (t. 1, b. l. 101-103).
14. Minėtų liudytojų parodymais nustatytos nuteistojo M. O. vairuoto mikroautobuso važiavimo ir sulaikymo aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus toje dalyje, kad jis paprašytas nepažįstamo pirmą kartą matyto asmens, norėdamas užsidirbti pervarant mikroautobusą iš Lietuvos į Lenkiją, nuvežtas jam nepažįstamomis vietovėmis, kurių net negali įvardinti, nes nesiorientuoja, paliktas laukti miško aikštelėje, kurioje vėliau jam buvo perduotas mikroautobusas, juo važiavo tuo pačiu keliu atgal į Lenkiją. Liudytojų parodymais nustatyta, kad nuteistojo vairuotas mikroautobusas važiavo pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, po to staigiai įvažiavo į kairėje kelio pusėje buvusį šalutinį kelią, kuris apaugęs žolėmis ir veda į laukus bei į mišką. Kaip nurodė pareigūnai, jie tokį nuteistojo elgesį susiejo su tuo, kad prieš tai pravažiavęs automobilis su radijo antena ant stogo pastebėjo pasaloje buvusį policijos pareigūną ir galimai radijo ryšiu apie tai pranešė nuteistajam; kaip nurodė liudytojas T. R., sulaikymo metu jis girdėjo mikroautobuse buvusia veikiančia radijo stotele lenkų kalba sakomus įspėjimo apie policiją ir liepimo sukti žodžius. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, jog galėjo būti įspėtas jį lydėjusio automobilio, nes jam nebuvo reiškiamas kaltinimas dėl bendrininkavimo, vykdant nusikalstamą veiką, šis faktas nepaneigia liudytojų nurodytos aplinkybės apie, būnant pasaloje, matytą dideliu greičiu pravažiavusį automobilį, kuris pastebėjo pasalą, ir po to sekusius nuteistojo veiksmus, keičiant važiavimo kryptį. Nors šį automobilį betarpiškai matė tik vienas pareigūnas K. M. M., o kiti pareigūnai, atsižvelgiant į jų išsidėstymą skirtingose vietose, šią informaciją žino iš jo žodžių, jie iš savo stebėjimo vietų matė atitinkamus nuteistojo veiksmus, todėl pagrindo išvadai apie liudytojų parodymų neteisingumą nėra. Aplinkybė, kad šis automobilis nebuvo nustatytas, vertintina, atsižvelgiant į tai, jog pagal turimą informaciją pasaloje buvusių pareigūnų tikslas buvo sulaikyti baltos spalvos mikroautobusą „Fiat Ducato“ su kontrabandinėmis cigaretėmis, o jį sulaikius, galimybės sulaikyti kitą automobilį nebebuvo.
15. Apeliantas nesutinka ir su liudytojo T. R. nurodyta aplinkybe apie girdėtus iš radijo stotelės perspėjimo žodžius lenkų kalba, argumentuodamas tuo, kad T. R. su juo lenkų kalba, nors tvirtino ją mokąs, nekalbėjo. Šis apelianto argumentas atmestinas, kaip paneigtas bylos duomenimis. Aplinkybę, kad nuteistojo vairuoto mikroautobuso salone buvo radijo stotelės, nurodė liudytojai K. M. M., T. R., D. M., pastarasis taip pat nurodė, kad viena radijo stotelė buvo veikianti, o liudytojas T. R. be kita ko nurodė, kad girdėjo, kaip ja lenkų kalba buvo sakomi perspėjimo apie policiją žodžiai. T. R. taip pat paaiškino, kad gyvendamas pasienyje lenkų kalbą supranta, gali lenkiškai susišnekėti, su sulaikytu nuteistuoju lenkiškai nekalbėjo, nes šis iš viso nekalbėjo. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė duomenų abejoti liudytojais apklaustų nuteistąjį sulaikiusių policijos pareigūnų parodymais, jie išsamūs ir detalūs, papildantys vieni kitus dėl atskirų aplinkybių priklausomai nuo jų išsidėstymo vietos.
16. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje ant lauko keliuko stovi baltos spalvos krovininis mikroautobusas „Fiat Ducato“, ant kurio pritvirtinti valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio kėbulo identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio gale krovinių skyriaus durys pradarytos, o vidus pilnai užkrautas cigaretėmis „NZ Gold“, „Winston Classic“ ir „Winston Blue“, kurios pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Automobilio vairuotojo prietaisų skyde ir vairuotojo sosto dešinėje yra įmontuotos dvi radijo ryšio stotelės. Ant keleivio sosto rastos dvi Lenkijos Respublikos valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini)“ lentelės. Automobilio prietaisų skyde esančioje lentynoje rastas nuklijuotas lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Keleivio pusėje ant grindų yra juodos spalvos polietileninis maišas su cigaretėmis „Winston Blue“, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Tarp vairuotojo ir keleivio sostų esančioje dėtuvėje rastos dvi Lenkijos Respublikos valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini)“ lentelės. Vairuotojo pusėje skydelio nuo saulės vidinėje pusėje rasti automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinės atsakomybės draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-33). Sulaikytame nuteistojo vairuotame mikroautobuse rastuose draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės techniniame pase nurodyta, kad automobilis „Fiat Ducato“ yra krovininis automobilis, jo identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini), pagamintas 2016 metais, Lenkijos Respublikos valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), savininkas R. T. J.(t. 1, b. l. 45-50).
17. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ant nuteistojo M. O. vairuoto mikroautobuso „Fiat Ducato“ pritvirtinti valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) pagal kelių transporto priemonės registracijos žurnalą priklausė pilkos spalvos automobiliui „Skoda Octavia“, kurio savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-11-28 automobilis išregistruotas (t. 1, b. l. 74). Liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. P. parodymais nustatyta, kad įmonė turėjo daug transporto priemonių, kurios važinėjo Ukrainoje, tačiau buvo registruotos Lietuvoje dėl palankesnių muito mokesčių; kai 2018 m. Ukrainoje muito įstatymas pasikeitė, didžiąją dalį automobilių išregistravo; 2018 m. rugpjūčio 21 d. jis gavo raštą iš Lenkijos, kad automobilis ,,Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Lenkijoje. Kaip minėto automobilio valstybinio numerio ženklai atsirado ant mikroautobuso „Fiat Ducato“, negali paaiškinti.
18. Baudžiamosios bylos duomenimis, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje iš Interpolo Lenkijos nacionalinio biuro gautas 2020 m. sausio 16 d. atsakymas, kuriame nurodoma, kad automobilis ,,Fiat Ducato“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. T. J. vardu. Šio automobilio bendraturtis/ bendravaldytojas yra H. K.. Šis automobilis ir valstybiniai numeriai nėra paskelbti kaip pavogti. Automobilis ,,Fiat Ducato“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas įmonės „(duomenys neskelbtini)“, adresas: (duomenys neskelbtini), vardu. Bendraturtė/ bendravaldytoja yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, adresas: (duomenys neskelbtini) automobilis ir valstybiniai numeriai nėra paskelbti kaip pavogti (t. 2, b. l. 24). Liudytoju apklausto R. T. J. parodymais nustatyta, kad „Fiat Ducato“ markės automobilis su registracijos numeriu (duomenys neskelbtini) nupirktas naujas 2016 m. automobilių salone ir buvo naudojamas vykdant veiklą – automobilių nuomą; 2019 m. vasario 5 d. šį automobilį pardavė T. S., asmens (duomenys neskelbtini), gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), pridėta PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) kopija, patvirtinanti pardavimo sandorį (t. 1, 181-184). Liudytoju apklausto L. Z. parodymais nustatyta, kad valstybinio numerio lentelė (duomenys neskelbtini) priklauso komercinei transporto priemonei ,,Fiat Ducato“, baltos spalvos, 2017 m. gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės savininkas yra lizingo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Varšuvos skyrius, o jis nuo 2017 m. yra lizingo gavėjas, transporto priemonė yra naudojama kaip nuomojamas automobilis. 2019 metų kovo mėnesį ,,Fiat Ducato“ markės transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota jo franšizės gavėjui bendrovei „(duomenys neskelbtini)" (liet. (duomenys neskelbtini) viešoji bendrovė), (duomenys neskelbtini), pašto kodas (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojo kodas: (duomenys neskelbtini), transporto priemonę nuo 2019 m. kovo mėnesio iki šio momento naudoja bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat teikia nuomos paslaugas. Kokiomis aplinkybėmis valstybinio numerio lentelė (duomenys neskelbtini) nuo 2019 metų gegužės 9 dienos atsidūrė mikroautobuse, kuris buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje, pasakyti negali, iš šios transporto priemonės GPS sistemos matyti, kad ši transporto priemonė buvo pastatyta stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) ir tą dieną nevažiavo. Jis nepažįsta asmens vardu M. O.. Priede prideda faktūras, patvirtinančias nuomą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir atliktus 2019 metų gegužės ir birželio mėnesio apmokėjimus už pirmiau minėtą automobilį, išrašą iš GPS, trasų aprašymą bei žemėlapį iš GPS (t. 2, 5-7).
19. Aukščiau išdėstytais įrodymais nustatyta, kad sulaikytas nuteistojo vairuotas mikroautobusas „Fiat Ducato“, VIN (duomenys neskelbtini) buvo su valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kitai transporto priemonei – automobiliui ,,Skoda Octavia“, taip pat jo salone ant keleivio sėdynės rasta valstybinio numerio lentelė (duomenys neskelbtini), priklausanti komercinei transporto priemonei ,,Fiat Ducato“, baltos spalvos, 2017 m. gamybos, VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo vairuoto mikroautobuso ,,Fiat Ducato“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tikrasis valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ rastas nuklijuotas automobilio prietaisų skyde esančioje lentynoje; tarp vairuotojo ir keleivio sostų esančioje dėtuvėje rastos dvi Lenkijos Respublikos valstybinių numerių „(duomenys neskelbtini)“ lentelės. Vairuotojo pusėje skydelio nuo saulės vidinėje pusėje rasti automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinės atsakomybės draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad sulaikyto krovininio automobilio „Fiat Ducato“ salone, keleivio pusėje ant grindų rastas juodos spalvos polietileninis maišas su cigaretėmis „Winston Blue“, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis (500 pakelių cigarečių „Winston Blue“). M. O. asmens kratos metu be kitų daiktų rasta – darbinės pirštinės, vienas pakelis cigarečių „NZ Gold“, kuris, kaip matyti iš daiktų apžiūros protokolo, yra su baltarusių kalba parašyta banderole; ant pakelio dugno įspausti skaičiai 26121812 (pirmieji šeši skaičiai nurodo pagaminimo datą); pakelis nepradarytas (t. 1, b. l. 123-126).
21. Iš krovininio mikroautobuso „Fiat Ducato“ su Lietuvos Respublikos transporto priemonės valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad krovinių skyrius pilnai užkrautas cigaretėmis, kurios apvyniotos permatoma lipnia juosta; pakeliai yra su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; suskaičiavus, krovinių skyriuje rasti 170488 vienetai pakelių cigarečių „NZ Gold“, ant kurių dugnų įspausti 8 skaičiai. Pirmi šeši skaičiai yra vienodi, tai 250319 (galimai pagaminimo data), o kiti du skiriasi. 2499 vienetai pakelių cigarečių „Winston Classic“ su dugne įspaustais užrašais SDH19D17 ir 1000 vienetų pakelių cigarečių „Winston Blue“. Apžiūrint automobilio saloną, keleivio vietoje ant grindų rastas juodas plastikinis maišas su 500 vienetų pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurie taip pat su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 52-57 ).
22. Apeliantas skunde ginčija teismo nuosprendyje nurodytų kiekvieno iš šių įrodymų įrodomąją reikšmę, teigdamas, jog nei vienas iš jų nepatvirtina jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – subjektyvinės pusės, t. y. kad jis žinojo apie mikroautobuso krovinį. Su šiuo skundo argumentu galima sutikti tik ta apimtimi, kad betarpiškai kiekvienas atskiras įrodymas nuteistojo tiesioginės tyčios daryti nusikalstamą veiką nepatvirtina. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis M. O. apeliaciniame skunde pateikia selektyvų byloje surinktų įrodymų vertinimą, didesnę įrodomąją reikšmę suteikiant jo paties parodymams, išskiriant juos iš kitų įrodymų, be jokio objektyvaus pagrindo akcentuojant jų patikimumą ir teisingumą bei tuo pačiu sumenkinant kitų bylos duomenų įrodomąją reikšmę. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis, sutikęs už 2000 zlotų pervaryti mikroautobusą iš Lietuvos Respublikos į Lenkiją, tuo tikslu kitu automobiliu atvežtas į jam nežinomą Lietuvos vietovę, paliktas laukti miško aikštelėje, į ją pristačius mikroautobusą vykimo į Lenkiją tikslu, nesidomėjo, ar jame yra krovinys, važiavo tuo keliu, kurį prisiminė, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, yra nelogiškos ir rodo, kad nuteistasis neatskleidžia tikrųjų įvykio aplinkybių. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Nuteistojo veiksmai, kai jis vairavo mikroautobusą, kuriame buvo maždaug pusės milijono eurų vertės cigarečių krovinys ir kuris jam buvo perduotas nepažįstamo asmens jam nežinomoje kitos šalies teritorijos vietovėje, nesinaudojo jokia navigacine įranga, mikroautobuso salone matomoje vietoje buvo padėtos valstybinių numerių ženklų lentelės, užrašas su tikraisiais vairuoto mikroautobuso valstybiniais numeriais, pastarųjų lentelės taip pat padėtos salone, be to, salone buvo padėti mikroautobuso dokumentai, kuriuose nurodytas tikrieji mikroautobuso valstybiniai numeriai, salone buvo ir keleivio pusėje ant grindų padėtas juodas plastikinis maišas su 500 vienetų pakelių cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, patvirtina nuteistojo tiesioginę tyčią daryti nusikalstamą veiką. Akivaizdu, kad nuteistasis, kaip pats tvirtina, turėdamas mikroautobusą pervaryti iš Lietuvos į Lenkiją, neabejotinai suprato, jog pinigų suma, viršijanti jo dabartinio darbo užmokesčio už vieną mėnesį dydį, bus sumokėta už mikroautobuso su kroviniu pergabenimą, matė mikroautobuso dokumentus, kurie gali būti tikrinami kelionės iš vienos šalies į kitą metu, suprato, kad dokumentuose nurodytų mikroautobuso Lenkijos Respublikos valstybinių numerių lentelės padėtos mikroautobuso salone, o Lietuvos Respublikoje važiuojančiam mikroautobusui uždėti Lietuvos Respublikos transporto priemonės valstybiniai numeriai, radijo stočių pagalba orientavosi vietovėje bei galimai įspėtas apie policijos pareigūnų pasalą, ėmėsi veiksmų, siekdamas išvengti sulaikymo – pakeitė važiavimo kryptį, pasukdamas į šalutinį kelią, kuris ėjo į laukus ir į mišką bei akivaizdžiai ne į Lenkijos Respubliką.
23. Nuteistasis apeliaciniame skunde nuosprendyje išdėstytų įrodymų turinį, kaip nepakankamą jo kaltei pagrįsti, vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išvada, jog faktinės bylos aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, o įrodymai įvertinti, pažeidžiant BPK reikalavimus, negalima. Priešingai nuteistojo M. O. argumentams, pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų pagrindu padaryta pagrįsta išvada, jog M. O. veikoje yra ne tik BK 199² str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymiai, t. y. aktyvūs veiksmai, bet ir subjektyviosios pusės požymiai, tarp jų ir – kaltė, nes nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 2 dalį.
24. Kitokių išvadų neleidžia daryti ir nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl neieškotų įvykio vietoje pirštų atspaudų, neatliktų DNR, asmens kratos metu pas jį rastų darbinių pirštinių (kaip likusių po darbo) turėjimo aplinkybių, automobilio, policijos pareigūnų teigimu, galėjusio jį įspėti apie policijos pasalą, nesulaikymo, liudytojo T. R. parodymų dėl lenkų kalba girdėtų įspėjimo žodžių iš mikroautobuse buvusios radijo stotelės melagingumo. Nuteistojo daromos prielaidos skundžiamame nuosprendyje konstatuotų aplinkybių nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminį tyrimą koordinuojanti institucija, įvertinusi turimus duomenis, parenka vykdomo ikiteisminio tyrimo taktiką, eigą ir kryptis, taip pat tyrimui reikšmingus veiksmus, kurie turi būti atlikti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad veiksmai, siekiant išsiaiškinti šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir gauti tyrimui reikšmingų duomenų, byloje buvo atliekami. Tačiau įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis vyksta tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet teisinių išvadų, daromų įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstumas. Pažymėtina ir tai, kad pagrindo vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės in dubio pro reo (kai visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.
25. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi, proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas bylą nagrinėjant teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-85-976/2018).
26. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. O. bausmės paskirta baudžiamojo įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistajam paskirta bausmė bauda nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nėra pagrindo, be to, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.
27. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo M. O. apeliacinį skundą atmesti.