- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-304-124/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Lietrusa“
- Kategorijos
- 129.20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Lietrusa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Lietrusa“ skundu kreipėsi į antstolį T. U., prašydamas panaikinti 2013-11-21 patvarkymą dėl turto saugojimo Nr. 0136/13/01988-S027227, kaip priimtą be pagrindo ir vadovaujantis tikrovės neatitinkančiais motyvais (2–4 b. l.)
Antstolis T. U. Patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo pareiškėjos skundą atmetė, skundą su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (36 – 37 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi (42–44 b. l.) skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėja tinkamą automobilių saugojimą įrodinėja panaudos sutarčių pagrindu, kuriose nurodoma, jog UAB „Lietrusa“ turimi automobiliai yra perduoti naudoti įmonės darbuotojams ne tik tarnybinių pareigų atlikimui, tačiau ir asmeninėms reikmėms po darbo valandų ir švenčių dienomis. Nurodo, kad po darbo valandų ir švenčių dienomis šie automobiliai gali būti laikomi ir saugomi panaudos sutartyje nurodytų darbuotojų gyvenamojoje vietoje, tiek ir kitur, jais gali naudotis ir tretieji asmenys. Teismas nurodė, jog skolininkė UAB „Lietrusa“, kuriai paliktas valdyti ir saugoti antstolio areštuotas turtas, laikotarpiu po darbo valandų ir švenčių dienomis nedisponuoja areštuotu turtu ir negali objektyviai užtikrinti, jog areštuotas turtas bus nepertraukiamai visą laiką skolininkės tinkamai saugomas ir bet kuriuo metu antstoliui paskelbus varžytynes ir šį turtą pardavus, nebus dėl skolininkės darbuotojų ar trečiųjų asmenų veiksmų sumažinta šio turto vertė. Teismas padarė išvadą, jog esamoje situacijoje antstolio 2013-11-21 patvarkymo dėl turto saugojimo motyvai yra pagrįsti, kadangi nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tinkamu areštuoto turto saugojimu pas skolininką. Varžytynių procese itin svarbu užtikrinti išvaržomo turto vertės stabilumą ir galimybę visiems pageidaujantiems asmenims apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu (49–52 b. l.) pareiškėjas UAB „Lietrusa“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Prieš priimant tokius radikalius sprendimus, dėmesingas ir atsakingas antstolis privalo įsitikinti išieškotojo informacijos teisingumu, tuo labiau, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, kuriam šis turtas priklauso. Kai antstolis turi neginčijamų įrodymų, kad šis turtas nėra saugomas ar jis saugomas netinkamai, turtas perduodamas saugoti kitam asmeniui.Pirmosios instancijos teismas 2013-12-23 nutartį priėmė neinformavęs apelianto apie antstolio T. U. atsisakymo tenkinti skundą priežastis. UAB „Lietrusa“ negavo visų privalomų procesinių dokumentų, nors proceso normos numato, kad prieš priimant bet kokį sprendimą visi procesiniai sprendimai turi būti įteikti šalims. Tokiu būdu buvo pažeistas ne tik teisingumo, bet ir šalių lygiateisiškumo principas.Panaudos sutarčių 2 ir 5 punktuose aiškiai nurodoma, kad visa automobilių sugadinimo ar kitokia rizika bei atsakomybė visą laiką (parą) tenka asmeniškai panaudos gavėjams, kurie privalo rūpintis ir saugoti patikėtą turtą ir už tai atsako asmeniškai. UAB „Lietrusa“ vieninteliu akcininku yra V. Š., kuris yra suinteresuotas savo turto saugojimu.Jokių antstolio pagrįstų motyvų dėl netinkamo turto saugojimo byloje išvis nėra. Faktiškai egzistuoja priešingos aplinkybės – apeliantas tinkamai saugo patikėtą turtą ir net menkiausių įrodymų dėl saugojimo netinkamumo nei antstolis, nei teismas nenurodė.Tiek teismo nutartyje, tiek antstolio patvarkyme dėl skundo netenkinimo, nurodomi argumentai neparemti nei ekspertizės aktais, nei kokiais kitais įrodymais apie automobilių rinkos vertės pakitimus saugojimo laikotarpiu, be to, akivaizdžiai prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijai.Ginčo automobilius pirmoji areštavo antstolė V. Š., todėl organizuoti automobilių pardavimą gali tik antstolė V. Š.. Be to, antstolis T. U., vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijos 9 dalimi, galėjo tik areštuoti automobilius, bet ne keisti jų saugojimo tvarką, reguliuoti areštuotų automobilių disponavimo teises. Tiek 2013-11-21 Patvarkyme dėl turto saugojimo, tiek pirmosios instancijos teismo 2013-12-23 nutartyje nurodomos aplinkybės, kad antstolis ruošiasi automobilius parduoti varžytynėse, yra niekinės ir visiškai nepagrįstos, nes tokių teisių šis antstolis iš esmės neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (67–68 b. l.) antstolis T. U. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų automobilių panaudos sutarčių matyti, kad pareiškėjas UAB „Lietrusa“ negali užtikrinti transporto priemonių nepertraukiamo saugojimo ir jų nuvertėjimo, nes automobiliais gali naudotis ne tik įmonės darbuotojai, bet ir tretieji asmenys. Varžytynių procese svarbu užtikrinti išvaržomo turto vertės stabilumą ir galimybę visiems pageidaujantiems apžiūrėti parduodamą turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolio patvarkymas dėl turto saugojimo yra priimtas pagrįstai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Esminis atskirojo skundo argumentas yra tai, kad antstolis neteisėtai turto saugotoju paskyrė išieškotoją UAB „Sodbeta“.
Byloje nustatyta, jog 2013-08-09 išieškotojas UAB „Sodbeta“ kreipėsi į antstolio T. U. kontorą su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4399-841/2013, 2013-08-06 išduotą Šiaulių apylinkės teismo dėl 65 355,11 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Lietrusa“ išieškotojo UAB „Sodbeta“ naudai, visos priteistos skolos mokėjimą išdėstant 12 mėnesių laikotarpiui (vykd. b. l. 1–2). Antstolis T. U. 2013-08-10 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2013 m. spalio 10 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo UAB „Lietrusa“ priklausantį kilnojamąjį turtą, t. y. kompiuterinę techniką, biuro baldus, ir transporto priemones: VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2007 m.) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2003 m.) (vykd. b. l. 40–43); turto arešto akte turto saugotojas nėra nurodytas. 2013-11-21 antstolis priėmė patvarkymą „Dėl turto saugojimo“, kuriuo įpareigojo UAB „Lietrusa“ nedelsiant perduoti išieškotojui UAB „Sodbeta“ areštuotus automobilius su automobilių registracijos dokumentais ir rakteliais (vykd. b. l. 51).
LR CPK 683 str. 1 d. numato, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Taigi, antstoliui yra suteikta teisė parinkti, o esant reikalui ir pakeisti turto saugotoją.
Pagrindinis argumentas, nulėmęs antstolio apsisprendimą areštuoto ginčo turto saugotoju paskirti ne skolininką, o išieškotoją UAB „Sodbeta“, yra ta aplinkybė, jog skolininkas areštuoto turto nesaugo ir neprižiūri, automobiliai stovi nesaugomame namo kieme, juos naudoja įmonės vadovai ir kiti darbuotojai asmeninėm reikmėm. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkas areštuoto turtą saugo netinkamai, t. y. tinkamai jo neprižiūri ir nesaugo, tuo tarpu skolininko automobilius ruošiamasi parduoti iš varžytynių. Apeliantas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes (CPK 178 str.). Apeliantas pateikė 2012-10-02 Panaudos sutartis, iš kurių matyti, kad areštuotais automobiliais naudojasi bendrovės direktorius V. Š. ir direktorius komercijai G. D. (12–13 b. l.). Panaudos sutartyse nurodyta, kad šiais automobiliais naudojamasi ne tik atliekant tarnybines pareigas, bet ir jos gali būti naudojamos asmeninėms reikmėms, po darbo valandų bei šventinėmis dienomis, automobiliai gali būti laikomi tiek G. D. bei V. Š. gyvenamojoje vietoje, tiek ir kitur. Automobiliais gali naudotis ir tretieji asmenys (sutarties 2 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad automobiliai yra netinkamai saugomi, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeitus turto saugotoją vykdymo procese, buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, t. y. kad antstolis paskyrė išieškotoją turto saugotoju, siekdamas apsaugoti jo interesus, kadangi skolininkas ne tik kad pats naudojasi automobiliais ne darbo metu asmeninėm reikmėm, bet jais leidžia naudotis ir tretiesiems asmenims, visiškai netausodami areštuoto turto ir neprisiimdami jokios atsakomybės už jų stovį. Pažymėtina ir tai, kad antstolis, užtikrindamas išieškotojo interesus, turi nepažeisti skolininko interesų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkas teismui nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis, teismas galėtų spręsti, kad jo interesai UAB „Sodbeta“ skiriant turto saugotoju, būtų pažeisti. Visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tiek antstolis, priėmęs patvarkymą pakeisti turto saugotoją, tiek ir pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmetęs skolininko skundą dėl minėto patvarkymo panaikinimo, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir pritaikė procesines teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog automobilius pirmoji areštavo antstolė V. Š., todėl organizuoti automobilių pardavimą gali tik antstolė V. Š..
Į bylą pateiktas antstolės V. Š. raštas rodo, kad antstolė V. Š. nepardavinės areštuoto skolininko UAB „Lietrusa“ turto, nurodydama, kad jos vykdomojoje byloje 2014-01-17 skolos likutis sudaro 1461 Lt. Antstolė V. Š. taip pat nurodė, kad leidžia antstolio T. U. kontorai pardavinėti iš varžytynių skolininko UAB „Lietrusa“ transporto priemones (69 b. l.). Patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolė V. Š. prisijungė prie antstolio T. U. vykdomo išieškojimo iš UAB „Lietrusa“ turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą (70 b. l.).
Antstolis A. B. Patvarkyme dėl teisės realizuoti turtą perleidimo nurodė, kad perleidžia areštuoto skolininko turto realizavimo teisę, numatytą LR Antstolių įstatymo 14 punkte, antstoliui T. U. (71 b. l.). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis T. U. turi teisę organizuoti ir skelbti transporto priemonių varžytynes ir jas pardavinėti.
Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad skolininkui nebuvo išsiųsti procesiniai dokumentai. Iš antstolio T. U. 2013-12-04 Patvarkymo dėl skundo išnagrinėjimo matyti, kad šį patvarkymą antstolis T. U. siuntė tiek UAB „Sodbeta“, tiek ir UAB „Lietrusa“ (36–37 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje nutarta nutarties patvirtintas kopijas ir teismo pranešimus išsiųsti pareiškėjui (UAB „Lietrusa“) ir suinteresuotiems asmenims, specialiame interneto tinklalapyje paskelbti pranešimą apie bylos nagrinėjimą (39–40 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad procesiniai dokumentai UAB „Lietrusa“ buvo įteikti.
Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.