- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- I1-4286-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00851-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
2020 m. liepos 9 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 9 000 Eur neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2018-10-25 iki 2019-02-21 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas teigia, jog Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai) Kybartų pataisos namuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 5, 6, 10. Tvirtina, kad buvo grubiai pažeidžiamos pareiškėjo teisės kalinimo sąlygų apsunkinimu dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Argumentuoja, jog dirbtinė apšvieta yra paprastomis kaitrinėmis lemputėmis, nuo kurių greičiau pavargsta ir skauda akys, ir yra senai pripažinta, jog tokių lempučių šviesa yra žalinga akims. Mano, kad atsakovės atstovas nesistengė veikti taip, kaip privalėjo pagal HN134:2015 14 punkto reikalavimus, kadangi dirbtinė apšvieta nebūdavo didesnė kaip 50 lx. Paaiškina, jog blogas apšvietimas neigiamai veikia visą žmogaus organizmą, nes sutrinka visas bioritmas, emocinė būsena pastoviai darosi niūri, darėsi dirglus, susierzinęs, prislėgtas, negalėjo skaityti, rašyti ar užsiimti kita turininga veikla. Atkreipia dėmesį į administracines bylas Nr. I-2589-168/2013 ir A520-2207/2013, kuriose buvo svarstomi analogiški dirbtinio apšvietimo pažeidimai.
Teigia, kad ginčo laikotarpiu, kalint kamerose Nr. 5, 6, 10, buvo ir kitų higienos normų pažeidimų, kurių niekas nesistengė šalinti: langų rėmai sulaužyti arba visi jų nėra; nėra ventiliacijos nei tualete, nei kameroje; sienos nutrupėjusios, dažai nusilupę, daug kur matosi skylės sienose; ant medinių grindų išlindusios vinys; kamerose šalta ir drėgna. Daro išvadą, kad kalinimo sąlygos nurodytose kamerose ginčo laikotarpį buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnį, minimalų gyvenamąjį plotą ir higienos normas HN134:2015. Tvirtina, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, visaverčio gyvenimo sutrikimą, socialinių įgūdžių, pasitikėjimo savimi praradimą, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.
Pareiškėjas vaizdo konferencijos būdu teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog šiuo metu galiojanti Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo. Tvirtina, kad dirbtinis apšvietimas visose kamerose yra ne mažesnis, nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) specialistai ne kartą tikrino Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpas ir pažeidimų, susijusių su netinkamu dirbtiniu apšvietimu, nenustatydavo. Daro išvadą, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo patalpų apšvietimo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai neatitinkantys tikrovės.
Tvirtina, jog Kybartų sektoriuje esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo”, ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Dėl nurodytos priežasties konstatuoja, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai.
Nurodo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą ir pažymi, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tvirtina, kad kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kamerų tipo patalpose nėra jokios ventiliacijos yra visiškai nepagrįsti.
Pažymi, jog sienų vaizdas yra trumpalaikis ir nereikšmingas poveikis, kadangi gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat; remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Nurodo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktą ir teigia, kad Kybartų sektorius užtikrina šį reikalavimą, kadangi pataisos namų teritorijoje yra nuolat veikianti katilinė ir reikiamą temperatūrą palaiko gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai. Teigia, jog įstaigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą ir tai yra daroma.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį, jog buvo kreiptasi į dabartinę pareiškėjo kalinimo įstaigą, t.y. Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją su prašymu pateikti informaciją ar pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl skunde išdėstytų aplinkybių. Nurodo, kad iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buvo gautas atsakymas, jog pareiškėjo asmens byloje nebuvo rasta skundų ar prašymų susijusių su šio skundo dalyku.
Nurodo, kad nuo 2018-10-25 iki 2018-10-26 pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, o nuo 2019-02-19 iki 2019-02-21 pareiškėjas bausmę atliko besargybinių gyvenamajame kambaryje. Tvirtina, kad pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose laikotarpyje nuo 2018-10-26 iki 2019-02-19 vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 3,55 iki 14,28 kv. m., o kitais laikotarpiais pareiškėjui atliekant bausmę buvo užtikrinamas tinkamas patalpų plotas. Tvirtina, kad nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas kamerų tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 str. prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Atkreipia dėmesį, kad minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto norma buvo pažeista nežymiai bei neilgą laiko tarpą. t.y. 25 dienas.
Daro išvadą, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 str. prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. prasme. Argumentuoja, jog skunde pareiškėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam buvo padaryta. Pareiškėjas visiškai nepagrindę ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio. Daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, būdą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Marijampolės pataisos namuose (minėta, toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos namai).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).
Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Dėl minimalaus kamerų ploto
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sąlygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją ir kt.).
EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimą Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi būtina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.
Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje M. byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sąlygų kumuliatyvus poveikis gali tokią prezumpciją paneigti. Tuomet įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kuris gali paneigti šią prezumpciją, pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotą asmeninės erdvės skyrimą. Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai: a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi; b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; c) pareiškėjas yra kalinamas bendrąja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų šio asmens kalinimą sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis, susijusiomis su galimybe mankštintis lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais. Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiškėjo kalinimo sąlygų adekvatumą Konvencijos 3 straipsnio prasme išlieka aktualūs kiti kalinimo sąlygų aspektai.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Kadangi atsakovės atstovas teikia duomenis apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu buvusį nuteistųjų skaičių, o pareiškėjas minėtų duomenų iš esmės neginčija, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš kameroje buvusių nuteistųjų skaičiaus.
Vertinant atsakovės atstovo atsiliepime ir Pataisos namų 2020-05-08 pažymoje (b. l. 22) pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-10-25 iki 2018-10-26 bausmę atliko bendrabučio tipo patalpoje Nr. 406, kurios plotas – 36 kv. m., joje bausmę atliko 6 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 6 kv. m. (36/6) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-10-26-2018-10-28 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 117, kurios plotas – 15,55 kv. m., joje bausmę atliko 1 asmuo. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-10-28 iki 2018-11-22 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurios plotas – 16,84 kv. m., joje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,21 kv. m. (16,84/4) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-22 iki 2018-11-27 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 5,61 kv. m. (16,84/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-27 iki 2018-11-29 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,21 kv. m. (16,84/4) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-11-29 iki 2018-12-02 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 5,61 kv. m. (16,84/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-02 iki 2018-12-06 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 8,42 kv. m. (16,84/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurios plotas – 10,66 kv. m., joje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,55 kv. m. (10,66/3) patalpos ploto (t. y. Taisyklių 11¹.2. punktas pažeistas). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-18 iki 2018-12-22 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 5,33 kv. m. (10,66/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-22 iki 2018-12-24 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 1asmuo, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 10,66 kv. m. patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-12-24 iki 2019-01-02 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurios plotas – 14,28 kv. m., joje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-02 iki 2019-01-03 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-03 iki 2019-01-07 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 1 asmuo, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 14,28 kv. m. patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2019-01-08 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-08 iki 2019-01-09 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 1 asmuo, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 14,28 kv. m. patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-09 iki 2019-01-14 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-14 iki 2019-01-17 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-17 iki 2019-01-18 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 2 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 7,14 kv. m. (14,28/2) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2019-01-24 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,57 kv. m. (14,28/4) patalpos ploto (t. y. Taisyklių 11¹.2. punktas pažeistas). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-01-31 iki 2019-02-05 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 3,57 kv. m. (14,28/4) patalpos ploto (t. y. Taisyklių 11¹.2. punktas pažeistas). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-02-17 iki 2019-02-19 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 5, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 3 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,76 kv. m. (14,28/3) patalpos ploto. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-02-19 iki 2019-02-21 bausmę atliko besargybinių gyvenamajame kambaryje Nr. 1, kurioje bausmę nurodytu laikotarpiu atliko 4 asmenys, todėl atlikus aritmetinius paskaičiavimus pareiškėjui teko 4,37 kv. m. (17,46/4) patalpos ploto.
Taip pat pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018, 2017-06-12 nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/201; 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010-07-01 sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009-04-09 sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004-04-06 sprendimą byloje A. Ö. ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).
Iš atsakovės atstovo pateiktų įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18 (iš viso 6 paros) teko 3,55 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31 (iš viso 7 paros) teko 3,57 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, laikotarpiu nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 (iš viso 12 parų) teko 3,57 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, t. y. iš viso 25 paras buvo pažeistas Taisyklių 11¹.2. punktas, numatantis kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Kitu laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą pažeista nebuvo. Sprendžiama, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, kad jis laikotarpiais nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18, nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31, nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas konstatuoja, kad nurodytais laikotarpiais pripažintini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su kameros ploto pažeidimu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018).
Dėl higienos normų pažeidimo
Pareiškėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu, kalint kamerose Nr. 5, 6, 10 buvo netinkama dirbtinė apšvieta, langų rėmai sulaužyti arba visi jų nėra; nėra ventiliacijos nei tualete, nei kameroje; sienos nutrupėjusios, dažai nusilupę, daug kur matosi skylės sienose; ant medinių grindų išlindusios vinys; kamerose šalta ir drėgna.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Aptariamų Higienos normų 14 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų būklės ir neatitikimo higienos normoms nepagrindė įrodymais. Iš esmė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl drėgmės, šalčio ir apšvietos paneigia atsakovės atstovo pateikti tyrimo protokolai ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Be kita ko, LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui. Dėl praėjusio laiko tarpo ir dėl to, kad Visuomenės sveikatos centras patikrinimus atlieka periodiškai, nėra galimybės nustatyti, kokios sąlygos kamerose buvo visais pareiškėjo buvimo kamerose laikotarpiais. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie netinkamą gyvenamųjų patalpų būklę, t. y. pareiškėjas, nenurodė kada konkrečiai buvo pažeidimai, šių aplinkybių bei galimai pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovės atstovą dėl netinkamos kamerų būklės, o tik rėmėsi patikrinimo aktais, kurie buvo atlikti dėl kitų nuteistųjų skundų. Nesant pareiškėjo nurodytų aplinkybių patvirtinančių duomenų, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl higienos normų pažeidimo nepagrindė įrodymais. Šiuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamąsias sąlygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl higienos normų pažeidimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).
Dėl patirtos žalos dydžio
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) išgyvenimais – patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, visaverčio gyvenimo sutrikimą, socialinių įgūdžių, pasitikėjimo savimi praradimą, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai.
Apibendrinus anksčiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui laikotarpiais nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18, nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31, nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 (iš viso 25 paros) teko 3,55 – 3,57 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, todėl jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį.
Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą duomenų apie pareiškėjo kokiu nors būdu sutrikdytą sveikatą dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Įvertinęs byloje nustatytą tekusio gyvenamojo ploto skirtumą (0,05 kv. m. ir 0,03 kv. m.), konstatuotų pažeidimų pobūdį (nustatyti ploto pažeidimai), jų trukmę (25 paros), nustatęs, kad nėra duomenų, kad nustatytas pažeidimas kokiu nors būdu pablogino pareiškėjo sveikatą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta 9 000 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms laikotarpiais nuo 2018-12-12 iki 2018-12-18, nuo 2019-01-24 iki 2019-01-31, nuo 2019-02-05 iki 2019-02-17 adekvati suma yra 130,00 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.