Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-14 · Administracinė byla Nr. I-2589-168/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
I-2589-168/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjui O. B., atsakovės atstovei Donatai Kračkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. B. 2013-02-27 kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 30 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2009-12-16 iki dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN antisanitarinėmis, ne tik žmogaus garbę ir orumą žeminančiomis, bet ir jo sveikatą neigiamai veikiančiomis, sąlygomis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Centras), atlikęs operatyviąją sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad kameroje Nr. 8, kurioje jis tuo metu gyveno, vietoje nustatyto ne mažesnio dieninio apšvietimo 200 lx buvo tik 83 lx, tai pakenkė jo regėjimui. Buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 66 punktas, nes pagalvės užvalkalas buvo sudūlėjęs ir jam suplyšus, iškrisdavo užpilas. Pareiškėjui pagalvė buvo pakeista 2011-09-26 po papildomo skundo Vilniaus PN direktoriui. Buvo pažeistas ir HN 76:2010 39.1 punktas, nes drausmės grupėje įrengtoje dušo patalpoje lubos pajuodę, nuo sienų ir lubų byra tinkas (smėlis). Dėl šių problemų nuteistasis V. G. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) su skundu, tačiau pažeidimai nepašalinti. Centro darbuotojai 2011-12-14 atliko pakartotinį patikrinimą Vilniaus PN, tačiau pareiškėjui pažeidimų, ypač kirpykloje, parodyti nebuvo leista. Drausmės grupės kameroje Nr. 7 apšvietimas buvo ne daugiau kaip 60 lx, naktinės šviesos nebuvo, tualete buvo sulaužytas unitazas, drabužiams nebuvo pakabų, dėl to pareiškėjas 2012-01-03 kreipėsi su skundu, kad minėti pažeidimai būtų pašalinti. Po pareiškėjo skundo buvo skirtos pakabos drabužiams, laikinai suremontuotas unitazas, sutvarkytas apšvietimas ir skirtas naktinis šviestuvas. Pareiškėjo nuomone, pagal šviestuvų skaičių ir jų galią apšvieta minėtoje kameroje buvo 112 lx.

Pareiškėjo vertinimu, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Bausmių vykdymo kodeksas) 103 straipsnis bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymo Nr. V-82 19 punktas, reikalaujantys, kad pasivaikščiojimų kiemeliai nebūtų uždengti stogu, būtų atviri. Vilniaus PN uždengė stogus, paliekant neuždengtą tik iki 0,5 m tarpą nuo gyvenamojo korpuso. Pareiškėjas dėl šių pažeidimų 2011-11-08 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, tačiau nesutiko su atsakyme į jo skundą pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad kiemeliai buvo uždengti, siekiant nuteistuosius pasivaikščiojimų metu apsaugoti nuo šiukšlių apmėtymo ir apspjaudymo. Vilniaus PN pareiškėjui darė psichologinį spaudimą ir 2011-12-14 iš 12 kameros perkėlė į 5 kamerą, kurioje dėl sugadintos orlaidės jis peršalo ir 2011-12-15 kreipėsi į gydytojus. Be to, šioje kameroje apšvietimas buvo blogas, rozetės neveikė, nebuvo drabužių pakabų.

Centro 2011-12-30 rašte buvo nurodyta, kad trūko naktinio apšvietimo šviestuvų bei nebuvo veidrodžių, tuo pažeistas HN 76:2010 21 punktas. Vilniaus PN nepašalino pirminio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų. Kamerose Nr. 12 ir 18 dirbtinė dieninė apšvieta neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų, dušo patalpa liko nesuremontuota. Kirpyklos patalpa 2,5 m x 2,5 neatitiko minimalaus ploto, nustatyto HN 76:2010 37 punkte. Be to, švaros palaikymui Vilniaus PN neskyrė jokių priemonių ir tik po pareiškėjo skundų 2011-11-17 jam buvo išduoti prašomi reikmenys.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, tokios kalinimo sąlygos jam žalojo sveikatą, pakenkė akims ir turėjo įtakos kvėpavimo takų ligoms (atsirado dusulys). Be to, Vilniaus PN dėl pareiškėjo kreipimųsi jam darė psichologinį spaudimą, tokiais veiksmais jam sukėlė emocinę depresiją, sukrėtimą, pažeidė žmogus teises. Buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 21 straipsnio 2 dalis ir Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnis.

Atsiliepimas

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsiliepime atsakovė neteisingai nurodė kameras, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjas skundo papildyme nurodė, kad jam dėl plaučių ir kvėpavimo takų ligų buvo reikalingas 1 valandos pasivaikščiojimas lauke gryname ore. Paaiškino, kad skundas buvo ruoštas prieš metus, todėl jame ir nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka Vilniaus PN.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 43–46).

Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012-09-07 Vilniaus PN bausmės neatlieka. Centro patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-l3.16-414 buvo konstatuota, kad tikrintoje drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8 dirbtinė apšvieta neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų. Vilniaus PN buvo renovuoti ir perduoti eksploatuoti 2006 m., pastatų įrengimas ir elektros instaliacija atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Naujai įsigaliojusios HN 76:2010 reikalavimams įgyvendinti nėra lėšų. Prieš įrengiant papildomus šviestuvus, reikia atlikti elektros instaliacijos kapitalinį remontą. Pagal galimybes buvo pakeistos elektros lemputės bei šviestuvai nuteistųjų gyvenamosiose patalpose: bendrabučiuose, daugumoje patalpų reikalaujamas 200 lx dirbtinis apšvietimas jau yra užtikrintas. Nurodė, kad atsakovė siekia spręsti apšvietimo problemas ir baudos izoliatoriaus, kamerų tipo bei drausmės grupės patalpose, tačiau tai apsunkina ir pačių nuteistųjų elgesys, nes elektros instaliaciją jie bando panaudoti ne pagal paskirtį. Pareiškėjas jo buvimo laikotarpiu kamerose Nr. 8 ir 12 į administraciją su skundais dėl prasto kamerų apšvietimo nesikreipė.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodo datas dėl galimų pažeidimų pataisos namuose. Pareiškėjas į drausmės grupės kamerą Nr. 5 buvo perkeltas 2011-12-18, 2011-12-19 pateikė prašymą dėl sąlygų pagerinimo joje, o į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau – Tarnyba) darbuotojus kreipėsi 2011-12-15. Tai rodo, kad peršalęs jis buvo jau anksčiau, bausmę atlikdamas drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 12D.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kamerų Nr. 8 ir 12 apšvietimas itin neigiamai paveikė jo sveikatos būklę. Jis nusiskundimų dėl suprastėjusios regos bausmės atlikimo metu Vilniaus PN nepateikė, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje Nr. 219 tokių įrašų irgi nėra, todėl skundo argumentai, jog dėl prasto kamerų Nr. 8 ir 12 apšvietimo jam pablogėjo regėjimas laikytini nepagrįstais.

Paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, netaikant jokių išimčių. Atkreipė dėmesį į tai, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovės nuomone, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas EŽTK 3 straipsnis ar Konstitucijos 21 straipsnis Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės atliko baudos izoliatoriuose ar kamerų tipo patalpose. Patekimas į šias patalpas priklauso tik nuo nuteistojo valios, t. y. padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas O. B. Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2012-09-07 buvo laikomas šiose gyvenamosiose patalpose: nuo 2009-12-23 iki 2009-12-24 gyvenamojoje patalpoje Nr. 12; nuo 2009-12-24 iki 2010-01-07 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 3; nuo 2010-01-08 iki 2010-01-22 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18; nuo 2010-01-22 iki 2010-01-26 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 3; nuo 2010-01-27 iki 2010-05-18 drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8D1; nuo 2010-05-18 iki 2010-07-21 drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr.l2D-02; nuo 2010-07-21 iki 2010-07-27 drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 6; nuo 2010-07-27 iki 2010-08-11 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18; nuo 2010-08-12 iki 2010-08-17 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 11; nuo 2011-08-18 iki 2011-08-23 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18; nuo 2011-08-24 iki 2011-08-30 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 18; nuo 2011-08-31 iki 2011-09-14 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 8D; nuo 2011-09-15 iki 2011-09-25 baudos izoliatoriaus patalpoje Nr. 12D; nuo 2011-09-26 iki 2011-12-18 drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr.12D; nuo 2011-12-18 iki 2011-12-26 drausmės grupėje kamerų tipo patalpoje Nr. 5; nuo 2011-12-26 iki 2012-03-14 drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr.7D-02; nuo 2012-03-15 iki 2012-03-16 kamerų tipo patalpoje Nr. 1DK; nuo 2012-03-16 iki 2012-09-07 gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 (b. l. 43–44). Registravimo kortelėje nurodyta pareiškėjo bausmės pradžia 2009-12-08, o bausmės pabaiga – 2012-09-08 (b. l. 47–49)

Nors pareiškėjas skunde teigia, kad jis nuo 2009-12-16 iki dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, šie jo teiginiai neatitinka anksčiau nustatytų faktinių aplinkybių.

Pareiškėjas iš esmės skundą grindžia HN 76:2010 nuostatų pažeidimais dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų.

HN 76:2010 66 punkte nustatyta, kad „Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.“ Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas HN 76:2010 66 punktas, nes buvo sudūlėjęs pagalvės užvalkalas, dėl to iškrisdavo jos užpilas. Centro 2011-09-15 patikrinimo aktas patvirtina šiuos pareiškėjo teiginius, kuriame Vilniaus PN nurodoma pakeisti susidėvėjusią pagalvę drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 8 (b. l. 54–56). Centro 2011-12-28 patikrinimo aktas patvirtina, kad HN 76:2010 66 punkto pažeidimas buvo pašalintas (b. l. 58–59). Be to, pats pareiškėjas pripažino, kad jo pagalvė buvo pakeista. Taigi, pareiškėjo nurodytas pažeidimas buvo pašalintas.

HN 76:2010 39.1 punkte nustatyti reikalavimai prausimosi patalpoms, t. y. „dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms“.

Pareiškėjas teigia, kad drausmės grupėje įrengtoje dušo patalpoje ne tik pajuodę lubos, bet ir byra tinkas (smėlis). Šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas yra užfiksuotas 2011-09-15 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)13.16-1031 (b. l. 54–56), kuriame buvo vertinta drausmės izoliatoriaus kamerų Nr. 1, 8, 12, 18 atitiktis HN 76:2010 reikalavimams. Centro 2011-12-28 patikrinimo akte (b. l. 58 – 59) nurodoma drausmės izoliatoriaus dušo patalpoje atlikti remonto darbus iki 2012-01-30. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba) 2012-02-29 rašte Nr. S-441 nurodoma, kad 2012-01-30 Centrui atlikus grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę buvo nustatyta, jog drausmės izoliatoriaus dušo patalpoje buvo atliktas remontas (b. l. 21–22). Taigi, pareiškėjo nurodytas pažeidimas buvo pašalintas.

HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad „Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.“

Centras 2011-09-13 dirbtinės apšvietos matavimo protokole Nr. F-A-159, išmatavęs dirbtinę apšvietą Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, nustatė, kad dirbtinė apšvieta šioje patalpoje yra 83 lx (b. l. 53). Be to, šie duomenys užfiksuoti ir Centro 2011-09-15 patikrinimo akte (b. l. 54–56), kuriame, be kita ko, duotas nurodymas Vilniaus PN užtikrinti drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 8 dirbtinę apšvietą, atitinkančią HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Centro 2011-12-19 dirbtinės apšvietos matavimo protokole Nr. F-A-213 nustatyta, kad 2011-12-14 atlikus matavimus, drausmės grupės 1 kameroje dirbtinė apšvieta 63 lx, 12 kameroje – 60 lx, 18 kameroje – 16 lx, 8 kameroje – 112 lx (b. l. 57, 58–59). Taigi, nurodytose kamerose buvo nustatytas HN 76:2010 22 punkto pažeidimas. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, kai 2011-12-14 buvo matuota dirbtinė apšvieta, pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 12D (b. l. 43). Patikrinimas buvo atliktas drausmės grupės 12 kameroje (atsakovės pateiktais duomenimis 12D), kurioje, kaip atsakovė pripažino, pareiškėjas 2011-12-14 buvo laikomas. Taigi, buvo nustatytas HN 76:2010 22 punkto pažeidimas, tačiau vertintinos aplinkybės, sąlygojusios šį pažeidimą, t. y. per mažą dirbtinės apšvietos lygį.

Atsakovė nurodė, kad Vilniaus PN pastatai buvo renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų įrengimas, taip pat ir elektros instaliacija atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Pagal tuo metu galiojusią higienos normą HN 76:1999 kamerų tipo patalpos, baudos izoliatoriaus kameros, drausmės izoliatoriaus kameros kaitrinės apšvietos norma buvo 50 lx. 2010-03-30 buvo patvirtinta HN 76:2010, kurioje buvo nustatyta, kad visose nuteistųjų gyvenamosiose patalpose turi būti užtikrinta 200 lx dirbtinė apšvieta. Vilniaus PN nurodė, kad negali papildomai įrengti šviestuvų arba keisti visose patalpose esamas lempas į didesnio galingumo negali, nes prieš tai reikia atlikti elektros instaliacijos kapitalinį remontą.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba 2012-02-29 rašte Nr. S-441, vertindama dirbtinės apšvietos problemą, nurodė, kad „Vilniaus PN negali būti papildomai įrengti šviestuvai arba esamos lempos pakeistos galingesnėmis, nes tai neužtikrins saugaus elektros įrenginių eksploatavimo: dėl per didelės apkrovos gali atsijungti saugikliai, užsidegti elektros instaliacija. Siekiant išspręsti dirbtinio apšvietimo pagerinimo klausimą Vilniaus PN patalpose, būtina atlikti naujos elektros instaliacijos projektavimo ir montavimo darbus“ (b. l. 21–22). Pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją nesikreipė su skundu dėl kamerose Nr. 8 ir Nr. 12 prastos dirbtinės apšvietos, tačiau kreipėsi į Centrą. Pareiškėjas dėl nepakankamo apšvietimo turėjo teisę kreiptis į administraciją, kuri būtų turėjusi galimybę iš karto atitinkamai spręsti jo prašymą. Tai, kad į pareiškėjo prašymas Vilniaus PN administracija reaguoja operatyviai, patvirtina pateikti jo prašymai ir atsakymai į juos: O. B. 2011-11-10 prašymo kopija (b. l. 60) ir ūkinių priemonių O. B. išdavimo akto kopija (b. l. 61), 2011-12-19 O. B. prašymo Nr. 1-57 kopija (b. l. 63) ir Vilniaus PN 2011-12-29 rašto Nr. 42-1-623 kopija (b. l. 62). Iš pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus PN pagal turimus finansinius išteklius remontuoja ir tvarko kameras bei nuteistuosius aprūpina reikalingomis priemonėmis. Tai patvirtina: Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2011-08-05 protokolas „Dėl BĮ kamerų Nr. 1, 2, 3, 4, 5 remonto darbų“, kuriame nurodyta, kad šiose kamerose „buvo pakeisti langai ir sutvarkyta elektros instaliacija, pakeisti kištukiniai lizdai, jungikliai bei sumontuoti šviestuvai“ (b. l. 65) ir Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2011-12-06 protokolas „Dėl BĮ, KTP kamerų inventoriaus“, kuriame nurodyta, kad „buvo pakeista: kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 16, 18 veidrodžiai ir tualeto šepečiai bei kamerose Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 10, 11, 13, 14, 15, 18 pakabos“ (b. l. 64). Visos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors kamerose Nr. 8 ir 12 (atsakovo duomenimis 12D), kuriose buvo laikomas pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-08-31 iki 2011-09-14 ir nuo 2011-09-26 iki 2011-12-18, t. y. 97 (83+14) dienas ir buvo nustatyti patalpų apšvietimo pažeidimai, tačiau jie buvo sąlygoti objektyvių aplinkybių, apie kurias pareiškėjas buvo informuotas. Ligos istorijoje esantys įrašai nepatvirtina, kad dėl per mažo apšvietimo kamerose pareiškėjui būtų pablogėjęs regėjimas ar jam būtų pasireiškusi depresija, nes tokių duomenų ligos istorijoje nėra, o ir pats pareiškėjas tokių duomenų nepateikė (b. l. 66–94).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jis 2011-12-14 buvo perkeltas iš 12 kameros į 5 kamerą, kurioje dėl kiauros orlaidės peršalo ir 2011-12-15 turėjo kreiptis į gydytojus. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, pareiškėjas į drausmės grupės kamerą Nr. 5 buvo perkeltas 2011-12-18 (b. l. 43) ir 2011-12-19 pateikė prašymą Vilniaus PN direktoriui dėl jo laikymo kameroje Nr. 5, prašydamas iškviesti elektriką, kadangi reikia sutaisyti dieninio apšvietimo lempą. Prašė iškviesti ir stalių, nes lango orlaidė yra kiaura, per ją pučia vėjas ir dėl to jis peršalo. Taip pat nurodė, kad kameroje nėra nei vienos pakabos. Nurodytas prierašas „Dieninio apšvietimo lempa veikia“ b. l. 63). Vilniaus PN 2012-12-29 rašte informavo pareiškėją, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. B kameroje Nr. 5 buvo pakeisti langai ir sutvarkyta elektros instaliacija. 2011 m. gruodžio mėn. pakeistos pakabos (2 vnt.) ir sutaisyta orlaidė (b. l. 13). Atsakovė atsakė į pareiškėjo skundą, kad 2011 m. buvo remontuota minėta kamera, tačiau nėra duomenų, kad dėl pareiškėjo laikymo jo nurodytu laikotarpiu šioje kameroje, Centras būtų nustatęs HN 76:2010 pažeidimus. Iš ligos istorijos matyti, kad pareiškėjas 2011-12-15 kreipėsi dėl peršalimo į Tarnybos darbuotojus. Ligos išraše nurodyta, kad jis „kosa, sausas kosulys skauda gerklę, serga dvi dienas“ (b. l. 92). Iš to matyti, kad pareiškėjas susirgo 2011-12-13, todėl sutiktina su atsakove, kad jis galimai peršalo anksčiau, kai atliko bausmę drausmės grupės kamerų tipo patalpoje Nr. 12D. Pareiškėjas dėl šioje kameroje netinkamų jo laikymo sąlygų minėtu laikotarpiu į administraciją nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė, kad peršalo dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 5.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2003-07-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 194) 222 punkte nustatyta, kad „Nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien turi būti suteikiama ne mažiau kaip viena valanda pasivaikščioti.“

Pareiškėjas teigia, kad jo teisė pasivaikščioti gryname ore yra pažeista. Pasivaikščiojimų kiemelių stogai turi būti atviri, o Vilniaus PN, uždengusi stogus, palikdama 0,5 m. tarpą nuo gyvenamojo korpuso, pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktą. Šių taisyklių 18 punkte nustatyta, “kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti”, 19 punkte nustatyta, kad “Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių”. Iš minėtų normų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai turi būti su atviru stogu, išskyrus 1,2 m pločio stogelius, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Taigi, pasivaikščiojimo kiemelių uždengimas neatitinka jų įrengimui nustatytų reikalavimų. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogai turi būti atviri. Vertintinos aplinkybės, sąlygojusios kiemelių stogų uždengimą. Kalėjimų departamentas 2012-12-05 rašte Nr. 2S-4445 pareiškėjui nurodė, kad „Vilniaus PN iš šalia pasivaikščiojimų kiemelių, esančių baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų pastato, į nuteistuosius pasivaikščiojimo metu buvo spjaudoma ir mėtomos šiukšlės, todėl ir buvo įengtas papildomas stogas iš skaidrios polikarbonato plokštės“ (b. l. 17). Taigi, pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kodėl buvo uždengtas pasivaikščiojimo kiemelių stogas, t. y. dėl pačių nuteistųjų saugumo. Nuteistųjų saugumą turi užtikrinti Vilniaus PN (Bausmių vykdymo kodekso 114 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai stogais visiškai uždengti nebuvo, t. y. buvo paliktas 0,5 m tarpas, per kurį cirkuliavo grynas oras. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad per neuždengtą tarpą į kiemelius nepatekdavo pakankamos oro kiekis ir tuo būtų pažeista pareiškėjo teisė 1 valandą būti gryname ore.

Pareiškėjas teismui pateikė 2013-04-23 Tarnybos išrašą iš medicininės kortelės iš kurio matyti, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2012-02-03 buvo nustatytos tokios diagnozės: bronchitas, lėtinis bronchitas, obstrukcinis bronchitas. Iš Ligos istorijos matyti, kad pareiškėjui dėl jo susirgimo bronchitu skirtas gydymas (b. l. 74–94), tačiau nėra nustatyta, kad jo sveikata būtų pablogėjusi, ar kaip nors įtakojama dėl iš dalies uždengtų pasivaikščiojimo kiemelių stogų.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl kirpyklos nevertintini, nes pareiškėjas, nurodydamas šiuos pažeidimus, nesusiejo jų su konkrečiais jo teisių pažeidimais. Pareiškėjas skundo papildyme teigė, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, tačiau nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo aplinkybių, kada su kokiais rūkančiais asmenimis ir kokios kamerose jis buvo laikomas, todėl šie jo argumentai nevertintini.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad atliekant bausmę Vilniaus PN, jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, dėl ko buvo žalojama jo sveikata, pakenkta regėjimui, jis negalėjo nei skaityti, nei rašyti, buvo pažeista jo teisė jaustis oriu piliečiu, jis patyrė emocinę depresiją.

Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjo teiginiai dėl HN 76:2010 22 punkto ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkto pažeidimų yra pagrįsti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, (pvz., 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009-01-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Zuyev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įskaitant ir prastas higienos bei sanitarines sąlygas, buvo nustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Žalos faktą ir konkrečius neteisėtų veiksmų padarinius (CK 6.250 str.) turi įrodyti pareiškėjas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jo susirgimų (bronchitu) ir bausmės atlikimo sąlygų Vilniaus PN yra priežastinis ryšys. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ir dėl to neužtikrino jo teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog pareiškėjui būtų pablogintas jo buvimas Vilniaus PN ar jam būtų daromas psichologinis spaudimas. Priešingai, pareiškėjas savo teises įgyvendino, kreipdamasis tiek į Centrą, tiek ir į Vilniaus PN administraciją. Centro nustatyti pažeidimai dėl pagalvės pakeitimo, dušo patalpų remonto buvo pašalinti. Be to, kiti pareiškėjo prašymai irgi buvo tenkinti. Pasivaikščiojimo kiemelių dalinis uždengimas neatitiko jų įrengimui nustatytų reikalavimų, tačiau nebuvo nustatyta, kad pasivaikščiojimas tokiuose kiemeliuose būtų neigiamai paveikęs pareiškėjo sveikatos būklę ar padaręs jam kokį nors kitokį jo orumą ar garbę žeminantį poveikį.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė nepašalino pažeidimų dėl per mažos dirbtinės apšvietos. Nors tai buvo sąlygota objektyvių aplinkybių, tačiau neatitiko nustatytų HN 76:2010 reikalavimų. Pareiškėjas įrodė, kad jis 97 dienas, t. y. daugiau nei tris mėnesius buvo laikomas drausmės grupės kamerose Nr. 8 ir Nr. 12, kuriose apšvietimas neatitiko HN 76:2010 22 punkto reikalavimų. Teismo vertinimu, nors nėra įrodyta, kad dėl nustatytų aptartų HN 76:2010 pažeidimų Vilniaus PN būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, tačiau neturtinė žala gali pasireikšti ir dėl žeminančių žmogaus orumą kalinimo sąlygų. Neatitinkantis higienos normų kamerų apšvietimas ne tik apriboja teisę būti kalinamam tokiomis sąlygomis, kurios yra būtinos ir svarbios sveikatos išsaugojimo požiūriu, bet ir žemina, nes nesudaromos sąlygos būti normalioje, ne slogiai emocinę būseną veikiančioje aplinkoje, negalint tinkamai pasinaudoti skaitymo, rašymo galimybėmis, pareiškėjui sudarant papildomus nepatogumus ir sukeliant neigiamus išgyvenimus, todėl konstatuotina, jog tuo pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Tarp atsakovės sudarytų kalinimo sąlygų ir atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, t. y. 97 dienas, pažeidžiant HN 76:2010 22 punktą, atsižvelgęs į aplinkybes sąlygojusias jų nepašalinimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 300 Lt. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-503-13).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

O. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 300,00 (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Sušinskienė