Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai taip pat nėra suprantama, kodėl ji nebuvo pakviesta apklausai ir jei atsakovui kilo abejonių, kodėl jis jų nepašalino apklausos metu. Pareiškėja teigia, kad buvo atvykusi pas atsakovą, tačiau inspektorius, kuris nagrinėja pareiškėjos bylą, atsisakė su ja bendrauti, konstatavo, kad pareiškėjai neturi jokių klausimų ir nėra poreikio pateikti papildomų dokumentų.

Skunde pareiškėja pažymi, kad įmonė UAB „Rizvis“ atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. turi nuosavą kapitalą, 3 darbuotojus ir vykdo veiklą 6 mėn., todėl Migracijos departamentas be jokio teisinio pagrindo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja, pasisakydama dėl vykdomos veiklos, papildomai pažymi, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog buvo bandyta išsiaiškinti dėl bendrovės veiklos vykdymo, susisiekiant su bendrove telefonu arba elektroniniu paštu ir paaiškina, kad nebuvo nei vieno skambučio iš atsakovo pusės, atsakovo siųsti elektroniniai laiškai nepasiekė adresato inforizvis@gmail.com, o bendrovės patalpos šiuo metu yra remontuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pareiškėja prašo Migracijos departamento sprendimą panaikinti ir skundą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas atsiliepime teigia, kad bendrovė UAB „Rizvis“ turi tik vieną klientą su kuriuo derybas veda nuo 2016 m. gegužės mėn. ir negali pateikti duomenų, susijusių su bendrovės gaunamomis pajamomis ir pelnu 2016 metais.

Migracijos departamentas atsiliepime teigia, kad pareiškėja įmonės UAB „Rizvis“, vykdomai veiklai pagrįsti, pateikė 7 kasos pajamų orderius, kuriuos pasirašė su ta pačia įmone, o kasos pajamų orderius pasirašė įmonės direktorius, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, kitų duomenų, pagrindžiančių įmonės veiklą, pareiškėja nepateikė.

Atsakovas taip pat paaiškina, kad pareiškėja yra pateikusi tik kelis paslaugų priėmimo-perdavimo aktus, tačiau nėra pateikusi duomenų, kurie patvirtintų sudarytų sutarčių vykdymą, todėl atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjos įmonė tik imituoja steigimo dokumentuose nurodytą veiklą, todėl Migracijos departamentui kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų patikimumo ir paaiškinimų apie bendrovės veiklą atitikimo tikrovei.

Migracijos departamentas taip pat teigia, kad siekiant patikrinti, ar UAB „Rizvis“ užsiima deklaruota veikla, buvo nuvykta paraiškoje nurodytu bendrovės adresu, tačiau nerasta jokių bendrovės vykdomos veiklos požymių, t. y. nebuvo bendrovės iškabos ar kitos informacijos apie vykdomą bendrovės veiklą. Atsakovo atstovai bandė susisiekti su bendrove kontaktiniu telefonu ir elektroniniu paštu, tačiau telefonas buvo išjungtas, o atsakymo į elektroninį laišką atsakovas negavo.

Migracijos departamentas 2017 m. spalio 24 d. taip pat pateikė papildomus dokumentus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir SODRA) duomenis apie bendrovėje dirbančius darbuotojus, bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui ir vykdytos apklausos, su vienu iš bendrovės akcininkų B. H. Z. A., protokolą.

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjos pateiktų dokumentų visumą, mano, kad skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjos pateikti duomenys dėl ketinimų vykdyti veiklą UAB „Rizvis“ neatitinka tikrovės, todėl remiantis atsiliepime išdėstytų aplinkybių visuma, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-499(00243), kuriuo buvo atsisakyta išduoti Irano Islamo Respublikos pilietei E. D. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pateikė 2016 m. lapkričio

29 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašyme nurodė, kad leidimo išdavimo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja, teikdama prašymą taip pat pridėjo: Irano Respublikos paso kopiją, 2016 m. lapkričio 5 d. pažymą apie asmens teistumą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2016 m. lapkričio 28 d. išplėstinį sąrašą, UAB „Rizvis“ įstatus, 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. akcijų

pirkimo – pardavimo sutartis, darbo sutartis, bendrovės 2016 m. lapkričio 25 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2016 m. lapkričio 27 d. metinę pelno mokesčių deklaraciją laikotarpiui nuo

2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir dokumentus, įrodančius įmonės veiklą, tokius kaip: 2016 m. lapkričio 28 d. veiklos aprašymą, panaudotų sąskaitų faktūrų registracijų žurnalą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gegužės 2 d., 2016 m. birželio 1 d.,

2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 8 d., 2016 m. rugsėjo 5 d., 2016 m. spalio 3 d. ir

2016 m. lapkričio 7 d. kasos pajamų orderius ir konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp

UAB „Rizvis“ ir OU „Energo group“.

Bylos medžiagoje yra pateikta 2016 m. lapkričio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos darbuotojų padaryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad UAB „Rizvis“ nuomojamos patalpos yra parduodamos.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjai leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Kriterijai, kurių pagrindu galima įvertinti įmonės fiktyvumą yra nustatyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 100 punkte. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti rimtas pagrindas manyti, kad įmonė įsteigta Lietuvos Respublikoje laikytina fiktyvia, yra: pateikti įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad ši įmonė realiai vykdo veiklą (pavyzdžiui, įmonė už suteiktas paslaugas negauna pajamų, nevykdo jokių finansinių operacijų) (100.4 papunktis), įmonė įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos užsieniečių įsteigtos ar įsigytos įmonės, o dokumentas, kuriame nurodytas kitas įmonės adresas, kuriuo vykdoma pateiktuose dokumentuose nurodyta įmonės veikla Lietuvos Respublikoje, nepateiktas (pavyzdžiui, patalpų nuomos sutartis) (100.5 papunktis), įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose, steigimo dokumentuose, nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 papunktis), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia Mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma) (100.9 papunktis), užsienietis, kuris yra įmonės dalyvis ar vadovas, negali nurodyti lėšų (investicijų), iš kurių vykdoma įmonės steigimo dokumentuose nurodyta veikla Lietuvos Respublikoje, šaltinio (100.7 papunktis), yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (100.12 papunktis).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus dokumentus, matyti, kad nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų bendrovės realiai vykdomą veiklą. Pareiškėja yra pateikusi konsultavimo paslaugų sutartį, sudarytą tarp UAB „Rizvis“ ir OU „Energo group“ ir kasos pajamų orderius, kuriuos sudarė taip pat su OU „Energo group“, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn., tačiau nepateikė jokių duomenų, kad sudaryta sutartis yra vykdoma, taip pat nepateikė dokumentų, pagrindžiančių toliau gaunamas nuolatines įmonės pajamas iš vykdomos veiklos po prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, kurie pagrįstų bendrovės veiklos tęstinumą. Bendrovė taip pat nėra sudariusi sutarčių su jokiais kitais klientais tik su OU „Energo group“. Šiuo atveju taip pat yra aktualus atsakovo pateiktas apklausos protokolas, vykdytos apklausos dalyvis buvo H. Z. A. (UAB „Rizvis“ direktorius). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „Rizvis“ direktoriui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4021-815/2017 šį sprendimą paliko galioti.

Iš vykdytos apklausos matyti, kad bendrovės direktorius negalėjo paaiškinti iš kur atsiranda kas mėnesį mokami grynieji pinigai ir kaip šie pinigai pasiekia bendrovę, nes įmonė OU „Energo group“ yra įsikūrusi Estijoje, o banko sąskaitos bendrovė neturi. Bendrovės direktorius taip pat pasakė, kad pagrindinė bendrovės veikla yra konsultacijų teikimas, tačiau paaiškino, kad vykdant sudarytą kontraktą su OU „Energo group“ dar nėra atlikta jokių realių veiksmų, t. y. nėra jokio atgalinio ryšio ir bendrovė tik tyrinėja rinką. Bendrovės direktorius, taip pat buvo paklaustas apie bendrovės patalpas, tačiau negalėjo pasakyti tikslaus jų adreso. 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos darbuotojai buvo nuvykę apžiūrėti UAB „Rizvis“ patalpų, tačiau nerado jokių bendrovę žyminčių skiriamųjų ženklų, taip pat buvo padaryta fotonuotrauka, kurioje matyti, kad UAB „Rizvis“ nuomojamos patalpos yra parduodamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovėje dirbantys darbuotojai neturi tinkamų patalpų ir įrengtų darbo vietų, taip pat bendrovės darbuotojai nėra atsiliepę bendrovės telefonu ar atsakę į siųstus atsakovo laiškus. Remiantis minėtu, darytina išvada, kad bendrovė atitinka Tvarkos aprašo 100 punkte išdėstytus kriterijus, pagrindžiančius įmonės fiktyvumą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atmestini pareiškėjos teiginiai dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto nebuvimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka ĮUTP nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Pareiškėja skunde teigia, kad prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateikusi nagrinėti skubos tvarka, tačiau atsakovas be jokios priežasties prašymą nagrinėjo bendrąja tvarka. Šiuo atveju Teismas pažymi, kad atsakovas neprivalo pateiktą prašymą nagrinėti skubos tvarka, o Tvarkos aprašo 63 punktas nustato pagrindus, kada prašymą atsisakoma nagrinėti skubos tvarka ir jis nagrinėjamas bendrąja tvarka, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini.

Pareiškėja teigia, kad atsakovas atsisakė su ja bendrauti ir vykdyti pareiškėjos apklausą, kurios metu būtų pašalintos visos abejonės dėl bendrovės veiklos, tačiau su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiktina. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra Įstatymo įpareigota pateikti tikrovę atitinkančius dokumentus ir teikdama parašką dėl leidimo laikinai gyventi, turi pateikti tokius dokumentus, kurie nekeltų abejonių ir pagrįstų prašyme išdėstytas aplinkybes.

Teismas, atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas ir byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad pareiškėja nėra pateikusi objektyvių duomenų, patvirtinančių UAB „Rizvis“ veiklą ir jos nepertraukiamą tęstinumą, kurios metu yra gaunamos pastovios pajamos, nėra duomenų, kurie paaiškintų, kaip gaunami grynieji pinigai, taip pat nuo bendrovės įkūrimo nėra jokių realių bendrovės veiklos rezultatų. Pažymėtina, kad bendrovė turi ne tik formaliai atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus, tačiau turi realiai ir nepertraukiamai vykdyti veiklą ir iš jos gauti nuolatines pajamas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos pateikti duomenys dėl bendrovės vykdomos veiklos neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi. Atsižvelgus į tai, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių realią bendrovės veiklą, darytina išvada, kad atsakovas ginčijamame sprendime, remdamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas skundžiamas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmestinas, pagrindo tenkinti minėtą prašymą, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,

nusprendė:

Pareiškėjos E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.