Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ ieškinį atsakovei E. J. D. dėl buto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ ieškinį atsakovei E. J. D. dėl buto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir iškeldinimo. Teisme gautas ieškovės prašymas, kuriuo atsisakoma nuo pareikšto reikalavimo, prašoma bylą nutraukti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).

8. Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Civilinio proceso kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).

9. Ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 5 dalis). Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos.

10. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).

11. Aptartas teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija suponuoja, kad teismas, kuriam pareiškiamas suinteresuoto asmens ieškinio atsisakymas, nepriklausomai nuo to, ar tai vyksta nagrinėjant civilinę ar baudžiamąją bylą, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

12. Nagrinėjamoje byloje ieškinio atsisakymą pateikė ieškovės UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ vadovė E. J. D., kuri taip pat šioje nagrinėjamoje byloje yra atsakovė. Nustatyta, jog atsakovė būdama ieškovės vadovė, 2015 m. gruodžio 15 d. ieškovės vardu su savimi sudarė panaudos sutartį. 2018 m. kovo mėnesį pasikeitus bendrovės vadovui teismui buvo pateiktas ieškinys dėl buto išreikalavimo iš svetimo valdymo ir iškeldinimo. Pateiktas ieškinys susijęs su bendrovės turtiniais interesais. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams (Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 6 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas tai, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bendrovės ir jos vadovės sudarytos panaudos sutarties galiojimo ir vykdymo, sprendžia, jog atsakovė apie teismui teikiamą ieškinio atsisakymą ieškovės vardu Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 6 dalies pagrindu taip pat privalėjo informuoti bendrovės valdymo organus. Ieškinio atsisakymas kartu yra ir pažeistos teisės gynybos atsisakymas, toks atsisakymas bendrovės vadovės asmeniniai interesais negali prieštarauti bendrovės interesams, todėl esant situacijai, kai atsakove nagrinėjamoje byloje yra bendrovės vadovė, kuriai bendrovė pareiškė ieškinį dėl bendrovės turto grąžinimo ir iškeldinimo, apie teisės tokį ieškinį pareikšti atsisakymą turėjo būti informuoti bendrovės valdymo organai.

14. Be to, ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą, kartu pateikė įrodymą, kuriuo siekia įrodyti, kad atsisakymo nuo ieškinio procesinio veiksmo atlikimo metu atsakovė nebuvo ieškovės vadovė ir neturėjo teisės veikti ieškovės vardu. Toks įrodymas yra reikšmingas, teismui sprendžiant dėl procesinės bylos baigties, kadangi 2019m. gegužės 6d. ieškovės akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad atsakovė nuo 2019m. gegužės 8d. nebuvo ieškovės vadovė ir neturėjo teisės veikti ieškovės vardu. Ta aplinkybė, kad akcininkų sprendimas nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre neturi reikšmės įmonės akcininkų ir vadovo santykiams, o gali turėti įtakos tik įmonės ir trečiųjų asmenų, nesančių šio juridinio asmens dalyviais ar valdymo organais, santykiams.

15. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškinio atsisakymą nesiaiškino ar bendrovės valdymo organai buvo informuoti apie teismui teikiamą ieškinio atsisakymą, ar bendrovės valdymo organai tokiam procesiniam veiksmui pritarė, taip pat vadovavosi atsakovės pateikta informacija apie jos teisę veikti ieškovės vardu, nors ieškovės pateiktas įrodymas patvirtina, kad atsakovė tokios teisės atsisakymo nuo ieškinio pateikimo teismui metu neturėjo.

16. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį.