Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui M. Š., specialistui V. P., nukentėjusiajai L. Š., jos atstovui advokatui D. K., kaltinamajam G. Š., jo gynėjai advokato padėjėjai D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (trys veikos), 167 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), abejomis rankomis laikydamas metalinę keptuvę, ja sudavė savo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir dešinės rankos alkūnę, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, pereinančią į dešinį antakį bei dešinės akies vokus, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, 2015 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., namuose esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos plaštaka sudavė savo sutuoktinei L. Š. į kairįjį skruostą, kairės kojos keliu spyrė į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą;

be to, 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sutuoktinei L. Š. dešinės rankos delnu trenkė į kairę veido pusę, vieną kartą koja įspyrė į kairės pusės šlaunį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą;

be to, neteisėtai rinko informaciją apie L. Š. privatų asmens gyvenimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pritvirtino prie L. Š. priklausančio automobilio Peugeot 307, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sekimo įrenginį „GPS Tracker“, iš kurio laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės 14 dienos iki 2016 metų rugpjūčio 1 dienos gaudavo informaciją apie L. Š. buvimo vietą jai vairuojant automobilį Peugeot 307, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir apie jam žinomas jos buvimo vietas pranešdavo jai telefonu.

Kaltinamasis G. Š. teisme dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 metų spalio mėnesio įvykio nėra buvę. 2015 m. gruodžio 13 d. grįžo nukentėjusioji apie 15 val. Sėdo pakalbėti, kavos atsigerti. Atsisėdo, šnekėjo, apsižodžiavo. Ji priekaištavo, kodėl nevažiavo į jubiliejų. Papriekaištavo, kad bedarbis, invalidas, išlaikomas. Žmona ant galvos išpylė kavą. Jis atsistojo, ji irgi pašoko ir išbėgo. Fiziškai negalėjo jai suduoti, ji išbėgo. Po įvykio ji susikrovė daiktus ir išvažiavo. Rugpjūčio mėnesio 27 dieną jam bebūnant terasoje, begeriant alkoholį, išgirdo šūkavimus. Pamatė Š. L.. Ji gatvėje šūkaliojo. Ji buvo atsisukusi į namą. Atsistojo ir nuėjo į antrą aukštą. Pabuvo antram aukšte. Galvojo kaip elgtis. Pasvarstęs galvojo, kad reikia rengtis, taksi iškviesti ir išvykti iš namų. Neišėjo išvažiuoti, nes atvažiavo policija. Sakė rengtis ir važiuoti į nuovadą. Jie sakė, kad jis smurtauja namuose. Civilinis ieškinys yra nesąmonė, nepripažįsta jo. Žmogus pasiūlė registratorių, įrengė jį. Kad žinotų, kada ji atvažiuoja, kad nevyktų konflikto. Jam įtaisas atsiųsdavo žinutę, kada ji atvažiuoja. Pritvirtino sekimo prietaisą gegužės pabaigoje prie jos mašinos. Nepripažįsta, kad mėnesio viduryje pridėjo aparatą. Padarė tai mėnesio pabaigoje. Kai žmona buvo namie, jis išėjo į gatvę, pasilenkė ir keleivio pusėje po sėdyne su magnetu pritvirtino. Kai ji priartėja prie namų, jis išvažiuoja iš namų, ne kartą tai panaudojo.

Nukentėjusioji L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 metų rugsėjo mėnesį, savaitę prieš įvykį, jis pastoviai išgerdavo. Pirmame aukšte buvo dviejų aukštų baras. Priėjo jis su keptuve už nugaros. Sakė, kad galvą perskels. Jis jau buvo iškėlęs ją, kai ji atsisuko. Atsisukus ji griebė už keptuvės, kad jai neduotų. Bandė atimti, bet jis vis tiek pataikė virš antakio dešinėje pusėje. Keptuvę ji atėmė. Iškilo guzas. Pasiėmė telefoną ir išbėgo per duris. Paskambino A. P.. Ji sakė kviesti policiją, tai ją ir iškvietė. Gruodžio 13 dieną buvo pas V. gimtadienyje. Grįžo apie 15 val. Nuėjo kavos pasidaryti į pirmą aukštą. Jis atsisėdo ant sofos. Jam kavos nedarė. Kai ji kilo iš fotelio paimti puodelio kavos ir jis trenkė su delnu į dešinį skruostą. Kava iškrito iš rankų, jis jai nei žodžio nesakė. Ji puolė prie telefono. Jis ją puolė. Ji pagavo jo rankas, klausė,ką jis čia daro. Jis tada jai su keliu į koją spyrė. Pataikė į blauzdą. Šitie smūgiai sukėlė skausmą. Ji per duris pabėgo, jis vijosi. Ji išbėgo su šliurėmis ir treningais. Kai pasakė, kad kviečia policiją, jis sustojo, apsisuko ir nuėjo link namų, o ji nubėgo už vartų į gatvelę. Paskambino S., A. Š.. Sūnus sakė kviesti policiją. Tada nubėgo pas V. Ū.. Klausė gal gali duoti apsirengti. Apsirengė striukę ir išėjo į gatvę. Vasarą sugalvojo į kapines nuvažiuoti. Užvažiavo į namus savo daiktų pasiimti. Matė, kad jis gulėjo terasoje. Pradėjo šaukti, kad atidarytų vartus. Jis numojo ranka. Ji perlipo per kaimynų tvorą ir įėjo. Ji prie baro stovėjo. Jis jai trenkė pirmą kartą, kai buvo prie baro. Pataikė į dešinį skruostą. Ji ėjo link išėjimo. Jis pastojo kelią. Sako: „Tu žiurke, tu gyvenai, bet daugiau negyvensi. Vienas dūris ir tavęs nebeliks“. Ji tada išsigando. Paėmė telefoną ir pradėjo skambinti policijai. Dar viduje spyris buvo, prieš smūgį į veidą. Pasekmės: stresas, išsigando, smūgiai skausmą sukėlė, koja mėlyna buvo ir veidas, fizinį ir moralinį skausmą sukėlė. Prašo 3000 eurų už moralinę žalą. Negali savo namuose gyventi, pas vaikus turi gyventi, bijo į mašiną lipti, miega su vaistais. Gegužės 14 dieną nuvyko pas draugę. Paskambino G. Š. ir pradėjo plūsti visokiais žodžiais. Sakė žino, kad ji ne pas vaikus. Galvojo iš kur jis žino. Birželio pradžioje V. dukra susirgo, vežė vaistažolių, paliko automobilį ir su jos mašina važiavo pas jos vaiką. K. (Š. dukra) skambino, sakė, kad prie jos automobilio stovi, (duomenys neskelbtini)gatvėje. Sakė, kad palauks kol grįš. Birželio pradžioje, 15 dieną, išvažiavo mėnesiui į Norvegiją dirbti. Automobilį paliko pas V., leido juo naudotis. V. jai skambino ir pasakė, kad ji atvažiavo į Akropolį ir pamatė G. Š.. Rugpjūčio 1 d. ji ir V. T. atvyko į (duomenys neskelbtini) rūbų pasiimti. Prie vairo pusės, automobilio dugno, pamatė kažkokį celofaną, atsitūpė ir nukabino. Turėjo dėl to išgyvenimų, dairosi visą laiką, jis neprognozuojamas.

Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 gruodį, apie 17 val., L. paskambino į mobilų ir sako, kad atvažiuotų, nes jie su G. konfliktavo. Atvyko į (duomenys neskelbtini)g. Atėjo prie gatvės ir iš kaimynės atėjo L.. Ji buvo su tapkėmis ir striuke. Vilkėjo sportinį treningą. Laikė akmenį prie žando prisidėjusi. Vakaras buvo. Parodė kas buvo, raudona. Sakė, kad G. sudavė.

Liudytoja E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gavo pranešimą. Atvyko į vietą, laukė moteris gatvėje, ji buvo apsiverkusi. Buvo veidas paraudęs. Visi trys nuėjo į vidų. Ji paaiškino aplinkybes, kad jos vyras naudoja fizinį smurtą prieš ją. Moteris teigė, kad jai trenkė į veidą ir sugriebė už dešinės rankos žasto.

Liudytoja V. Ū. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 metais gruodžio 12 ar 13 dieną, buvo pavakarys. Atėjo L. Š.. Su kambariniais rūbais atbėgo, su sportine apranga. Buvo susijaudinusi. Ji laikė ant dešinio skruosto kažką pridėjusi. Ji sakė, kad G. Š. jai trenkė. Sakė, kad trenkė iš rankos į veidą ir ji pabėgo. Davė striukę. Ji dar pabuvo, apsiramino ir išėjo.

Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 m. spalio 5 d. paskambino mama į mobilų telefoną ir pasakė, kad G. ją užpuolė. Užsirakino namus, policija ten įeiti negali. Prašė atvažiuoti ir atrakinti. Atvyko į (duomenys neskelbtini), pasitiko mama ir du policijos pareigūnai. Atrakino duris. Ant mamos dešinėje pusėje buvo patinimas, guzas. 2015 metų gruodžio 13 dieną skambino mama. Pranešė, kad ją G. Š. vėl užpuolė, ji laukia lauke, ji negali patekti į namus, nes jis užsibarikadavo namuose. Nuvyko į vietą. Mama viena lauke buvo. Ji buvo su šlepetėmis ir striuke. Matėsi veide, dešinėje pusėje, guzas. 2016 metų rugpjūčio mėnesį grįžo draugė su mama. Ji sakė, kad bandė ją užpulti, bandė nužudyti. Puolė su peiliu. Ji buvo šoko būsenoje. Minėjo, kad turėjo rankoje peilį ir ją puolė. Mama kvietėsi pagalbą, pasakojo, kad jį policija išsivedė.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014 metų rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje, sekmadienį, L. Š. paskambino ir sakė, kad vyras jai trenkė su keptuve. Trenkė jai per galvą. Dešinėje pusėje, kaktoj, guzas buvo. Atvyko iš karto pas ją. Ji buvo apsiverkusi, su guzu kaktoje, šaldė sudaužimą.

Liudytoja V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad L. Š. 2016 metų birželio mėnesį ruošėsi išvykti į Norvegiją. Ji nežinojo kur palikti mašiną, tai leido ja naudotis. Prieš išvykstant į Norvegiją ji parodė, kad buvo praleistų skambučių, kad G. skambina, necenzūriniais žodžiais išvadino, kad ji ne pas sūnų. Toks nustebimas buvo iš kur jis tai žino. Ji vežė su L. dukrai vaistų. Vyko į Raudondvarį. Tuo metu G. Š. dukra paskambino, sakė, kad stovi prie jos durų, prie L. Š. automobilio. L. nesakė, kad ten paliko automobilį. Nustebo iš kur ji žino. Grįžo atgal, rado ją prie automobilio.

Liudytoja V. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį su L. vyko į (duomenys neskelbtini). Abi nuėjo į namą. Už vartų, gatvelėje paliko automobilį. Grįžtant L. pastebėjo, kad prie vairuotojo durelių kabo maišelis. L. jį pasilenkusi nukabino, nuėmė. Ištraukė supakuotą į polietileninį, permatomą maišelį, lipnia juosta apvyniotą GPS. Buvo kampas jau nudriskęs.

Liudytojas T. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 rugpjūčio mėnesį atvyko (duomenys neskelbtini). Dirba nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Rado ponią verkiančią kieme. Pasakė, kad ji atvyko į namus ir ją užsipuolė vyras. Atsimena, kad ant kelio trinkelių buvo virtuvinis peiliukas, gal 15 cm ilgio geležtė, medinė rankena.

Specialistas V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tas įrenginys turi unikalų IMEI numerį. Įdėjus įrenginį į automobilį, galima matyti kur jis juda. Paskambinus gauni žinutę, koordinates su „Google.maps“ nuoroda. Paspaudus atsiverčia vieta, kur stovi tas automobilis. Reikalinga SIM kortelė.

Specialisto išvada (1 tomas, 11 b. l.) L. Š. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, pereinant į dešinį antakį bei dešinės akies vokus, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytoms traumos aplinkybėm ir nurodytam traumos laikui, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykis galėjo įvykti 2014 m. spalio 5 d., apie 11.00 val.

Įvykio vietos protokolu (1 tomas, 37 -42 b. l.) apžiūrėta įvykių vieta (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu (1 tomas, 87 – 89 b. l.) nustatyta, kad L. Š. pranešė apie 2016 m. rugpjūčio 27 d. nusikalstamą veiką, apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis, kuris apžiūrėtas (Apžiūros protokolas, 1 tomas, 97 b. l.) bei perduotas saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato daiktų saugyklai (1 tomas, 98, 99 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro (CD, 1 tomas, 94, 95, 96) pateiktu pranešimo įrašu nustatyta, kad L. Š., 2016 m. rugpjūčio 27 d., 16 val. 31 min., kviečiasi pagalbos.

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu (1 tomas, 188 b. l.) nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d., 17.00,20 val. G. Š. nustatytas 3,00 ‰ promilių girtumas.

L. Š. savanoriškai pateikė sekimo įrangą GPS Tracker (Savanoriško daiktų pateikimo protokolas, 3 tomas, 13 b. l), kuri apžiūrėta (3 tomas, 14 – 18 b. l.) bei perduota saugoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato daiktų saugyklai (3 tomas, 19, 20, 21 b. l.). Nukentėjusiosios L. Š. pateiktame sekimo įrenginyje GPS Tracker buvo įdėta SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

G. Š. 2016 m. balandžio 22 d. su uždarąja akcine bendrove „Teledema“ sudarė abonentinę viešųjų judriojo telefono paslaugų tiekimo sutartį (3 tomas, 24 – 27 b. l.), pagal kurią gavo SIM kortelę, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini).

G. Š. naudojosi (3 tomas, 37 b. l.) mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini).

Iš SIM kortelės abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (kuri buvo sekimo įrenginyje GPS Tracker) išklotinės (CD, 3 tomas, 43 – 64 b. l.) laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 1 d., 00:00:01 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 23:59:59 val., ir mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini) (G. Š.) išklotinės laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 1 d., 00:00:01 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 23:59:59 val., nustatyta, kad tarp sekimo įrenginyje buvusios SIM kortelės abonento numeris (duomenys neskelbtini)ir mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Š., laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 26 d., 07:16:54 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 23:59:59 val., vyko telekomunikaciniai įvykiai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

G. Š. kaltinamas tuo, kad 2014 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), abiem rankomis laikydamas metalinę keptuvę, ja sudavė savo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir dešinės rankos alkūnę, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, pereinančią į dešinį antakį bei dešinės akies vokus, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. Š. nurodė, kad 2014 m. spalio 5 d. įvykio nebuvo.

Jo paaiškinimas vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės.

Tai, kad G. Š. 2014 m. spalio 5 d. namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), kas įrodoma Įvykio vietos protokolu (1 tomas, 37 -42 b. l.), vartojo smurtą L. Š. atžvilgiu patvirtinama nukentėjusiosios L. Š. paaiškinimu, kad G. Š. priėjo su keptuve už nugaros. Sakė, kad jis galvą perskels. Kai ji atsisuko, G. Š. jau buvo iškėlęs keptuvę. Atsisukus ji griebė už keptuvės, kad jai nesuduotų. Bandė atimti, bet jis vis tiek pataikė virš antakio dešinėje pusėje. Paskambino A. P.. Liudytoja A. P. patvirtino, kad L. Š. paskambino ir sakė, kad vyras jai trenkė su keptuve. Ji atvyko pas nukentėjusiąją. Ji buvo apsiverkusi, su guzu kaktoje, šaldė sudaužimą. Tai patvirtina ir Specialisto išvada (1 tomas, 11 b. l.), kuria L. Š. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, pereinant į dešinį antakį bei dešinės akies vokus, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykis galėjo įvykti 2014 m. spalio 5 d., apie 11.00 val. Tai patvirtino ir liudytojas A. Š., kuris po įvykio buvo nuvykęs į įvykio vietą ir ant L. Š. veido dešinės pusės matė patinimą, guzą.

Netikėti nukentėjusios L. Š., liudytojų A. P., A. Š. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, papildantys vieni kitus. Be to, A. P. artimais giminystės ryšiais visiškai nesusijusi su Š..

Tai, kad po įvykio nebuvo iš įvykio vietos paimta keptuvė, t. y. galimas nusikaltimo įrankis, nusikaltimo esmės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytas nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl fizinio smurto naudojimo šeimos nario atžvilgiu, kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiosios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad G. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad G. Š. 2014 m. spalio 5 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), abiem rankomis laikydamas metalinę keptuvę, ja sudavė savo sutuoktinei L. Š. į galvos sritį ir dešinės rankos alkūnę, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kaktoje, pereinančią į dešinį antakį bei dešinės akies vokus, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. Š. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., namuose esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos plaštaka sudavė savo sutuoktinei L. Š. į kairįjį skruostą, kairės kojos keliu spyrė į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. Š. nurodė, kad nukentėjusioji grįžo iš vakaronės. Sėdo pakalbėti, kavos atsigerti. Atsisėdo, šnekėjo, apsižodžiavo. Žmona jam ant galvos išpylė kavą. Jis atsistojo, ji irgi pašoko ir išbėgo. Fiziškai negalėjo jai suduoti, nes ji išbėgo.

Jo paaiškinimas vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės.

Tai, kad G. Š. 2015 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), kas įrodoma Įvykio vietos protokolu (1 tomas, 37 -42 b. l.), vartojo smurtą L. Š. atžvilgiu patvirtinama nukentėjusiosios L. Š. paaiškinimu, kad, kai ji kilo iš fotelio paimti puodelio kavos, G. Š. trenkė su delnu į dešinį skruostą. Kava iškrito iš rankų. Ji puolė prie telefono. Jis ją puolė. Ji pagavo jo rankas, klausė, ką jis čia daro. Jis tada jai su keliu į koją spyrė. Pataikė į blauzdą. Šitie smūgiai sukėlė skausmą. Ji išbėgo su šliurėmis ir treningais. Paskambino S., A. Š.. Tada nubėgo pas V. Ū.. Liudytoja V. Ū. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad ji buvo pas ją atbėgusi su kambariniais rūbais, buvo susijaudinusi, laikė ant dešinio skruosto kažką pridėjusi. Ji sakė, kad G. Š. jai trenkė. Liudytoja J. S. nurodė, kad L. paskambino į mobilų ir prašė atvažiuoti. Atvyko į (duomenys neskelbtini)gatvę. Nukentėjusi atėjo iš kaimynės. Ji buvo su šlepetėmis ir striuke. Laikė akmenį prie žando prisidėjusi. Matė raudoną žandą. Tai patvirtino ir liudytojas A. Š., kuris po įvykio buvo nuvykęs į įvykio vietą ir ant L. Š. veido dešinės pusės matė veide, dešinėje pusėje, guzą.

Netikėti nukentėjusios L. Š., liudytojų V. Ū., J. S., A. Š. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, papildantys vieni kitus. Be to, V. Ū. yra kaimynė, artimais giminystės ryšiais visiškai nesusijusi su Š..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl fizinio smurto naudojimo šeimos nario atžvilgiu, kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiosios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad G. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.

Teismas pripažįsta, kad G. Š. 2015 m. gruodžio 13 d., apie 15.00 val., namuose esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankos plaštaka sudavė savo sutuoktinei L. Š. į kairįjį skruostą, kairės kojos keliu spyrė į dešinės kojos blauzdą, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą.

G. Š. kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sutuoktinei L. Š. dešinės rankos delnu trenkė į kairę veido pusę, vieną kartą koja įspyrė į kairės pusės šlaunį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. Š. nurodė, kad rugpjūčio mėnesio 27 dieną, jam bebūnant terasoje, begeriant alkoholį, išgirdo šūkavimus. Pamatė L. Š.. Ji gatvėje šūkaliojo. Ji buvo atsisukusi į namą. Jis atsistojo ir nuėjo į antrą aukštą. Pabuvo antram aukšte. Galvojo kaip elgtis. Pasvarstęs galvojo, kad reikia rengtis, taksi iškviesti ir išvykti iš namų. Neišėjo išvažiuoti, nes atvažiavo policija.

Jo paaiškinimas vertintinas kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės.

Tai, kad G. Š. 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.30 val., namuose, esančiuose, adresu (duomenys neskelbtini), kas įrodoma Įvykio vietos protokolu (1 tomas, 37 -42 b. l.), vartojo smurtą L. Š. atžvilgiu patvirtinama nukentėjusiosios L. Š. paaiškinimu, kad ji stovėjo prie baro. Jis jai trenkė pirmą kartą, kai buvo prie baro. Pataikė į dešinį skruostą. Prieš smūgį į veidą buvo spyris. Ji ėjo link išėjimo. Jis pastojo kelią. Jis sako: „Tu žiurke, tu gyvenai, bet daugiau negyvensi. Vienas dūris ir tavęs nebeliks“. Paėmė telefoną ir pradėjo skambinti policijai. Liudytojas T. Z. paaiškino, kad rado L. Š. verkiančią kieme. Pasakė, kad ji atvyko į namus ir ją užsipuolė vyras. Atsimena, kad ant kelio trinkelių buvo virtuvinis peiliukas. Tai patvirtinama ir tuo, kad įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis. Be to, Bendrojo pagalbos centro (CD, 1 tomas, 94, 95, 96) pateiktu pranešimo įrašu nustatyta, kad L. Š., 2016 m. rugpjūčio 27 d., 16 val. 31 min., kviečiasi pagalbos. Kad G. Š. buvo neblaivus patvirtinama Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu (1 tomas, 188 b. l.), kuriame nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 27 d., 17.00,20 val. G. Š. nustatytas 3,00 ‰ promilių girtumas.

Netikėti nukentėjusios L. Š., liudytojo T. Z. paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, papildantys vieni kitus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytas fizinio skausmo sukėlimas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl fizinio smurto naudojimo šeimos nario atžvilgiu, kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiosios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad G. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.

Teismas pripažįsta, kad G. Š. 2016 m. rugpjūčio 27 d., apie 16.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sutuoktinei L. Š. dešinės rankos delnu trenkė į kairę veido pusę, vieną kartą koja įspyrė į kairės pusės šlaunį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai L. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d. tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą; įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra įtvirtinta ir tarptautinės teisės aktuose: Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsnyje skelbiama: „Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Kiekvienas žmogus turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų“; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje nustatyta: „1. Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. 2. Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Konstitucinis Teismas dėl privatumo (privataus gyvenimo), kaip vertybės, į kurią žmogus turi Konstitucijoje įtvirtintą teisę, sampratos ne viename nutarime yra pasisakęs, kad privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; kad asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad privataus gyvenimo teisinė samprata siejama ir su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pasisakęs dėl privataus gyvenimo sąvokos aiškinimo, dėl to, kokia informacija ir kokiais būdais renkama, net ir viešame kontekste, gali patekti į asmens privataus gyvenimo sferą. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. gruodžio 16 d. sprendime, priimtame byloje N. prieš Vokietiją (N.v. Germany, no. 13710/88, judgment of 16 December 1992), nurodė, kad nėra nei galimybės, nei būtinybės pateikti išsamią (baigtinę) „privataus gyvenimo“ sąvokos apibrėžtį; kad būtų per daug siaura šią sąvoką apriboti „artimiausia asmens aplinka“, kurioje asmuo gali savo nuožiūra gyventi savo asmeninį gyvenimą, visiškai pašalinant iš šios sąvokos išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima. Šis teismas 2004 m. birželio 24 d. sprendime, priimtame byloje V. H. prieš Vokietiją (V. H. v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), dar kartą pabrėžęs esminę privataus gyvenimo apsaugos svarbą kiekvieno žmogaus asmenybės raidos požiūriu, pažymėjo, kad ši apsauga apima ne tik privačią šeimos, bet ir socialinę erdvę, kad kiekvienas asmuo (net jei jis ir yra žinomas plačiajai visuomenei) turi turėti galimybę naudotis teise į teisėtą lūkestį dėl savo privataus gyvenimo apsaugos ir gerbimo. Dėl asmens stebėjimo per Visuotinę padėties nustatymo sistemą (toliau – GPS) Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendime, priimtame byloje U. prieš Vokietiją (U. v. Germany, no. 35623/05, judgment of 2 September 2010). Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad asmens stebėjimas panaudojant GPS priemones dėl savo pobūdžio turi būti skiriamas nuo kitų vaizdo ir garso stebėjimo metodų, kurie paprastai gali labiau apriboti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nes atskleidžia daugiau informacijos apie jo elgesį, pažiūras ar jausmus, tačiau, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, nurodė, kad, nepaisant to, jog GPS stebėjimas taikytas pareiškėjo automobiliui, juo aiškiai siekta gauti informacijos ir apie pareiškėjo judėjimą, bei nusprendė, kad dėl šio stebėjimo ir jį taikant gautų duomenų tvarkymo bei panaudojimo pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą buvo apribota.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198/2013, pasisakydama dėl BK 167 straipsnio taikymo pažymėjo, kad iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu; kad laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos; kad, kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifiką ir jos nulemtus skirtingus lūkesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės. Vienas tokių atvejų – privačių asmenų – teismo proceso dalyvių teisės pateikti įrodymus įgyvendinimas (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-269/2012, 3K-3-412/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2011). Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad asmens privataus gyvenimo apsaugos nuo kito privataus asmens kišimosi į jo privatų gyvenimą apimtis priklauso, be kita ko, nuo šių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio, kuris lemia privatumo ribas vienas kito atžvilgiu; kad sistemingas informacijos apie asmenį rinkimas, naudojant GPS įrangą, gali apriboti asmens teisę į privatumą, juolab kai tokia informacija panaudojama darant asmeniui tam tikrą poveikį.

Byloje nustatyta, kad G. Š. laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės 14 dienos iki 2016 metų rugpjūčio 1 dienos prie L. Š. priklausančio automobilio Peugeot 307, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo pritvirtinęs sekimo įrenginį „GPS Tracker“, leidžiantį nustatyti automobilio buvimo vietą, ir taip, pasinaudodamas minėta įranga, neteisėtai rinko informaciją apie privatų L. Š. gyvenimą – jos automobilio judėjimą ir jos buvimo vietą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad, nepaisant to, jog stebėjimo priemonės taikytos automobiliui, jomis buvo siekiama gauti informacijos apie nukentėjusiosios judėjimą, jos buvimo vietą. Pats G. Š. paaiškino, kad sekimo įrenginį jis pritvirtino prie L. Š. automobilio siekdamas sužinoti, kada ji grįžta namo, kad galėtų išvykti iš namų. Pagal nukentėjusios L. Š., liudytojos V. V. parodymus, asmuo (G. Š. dukra), kuri negalėjo žinoti, kur yra L. Š., rado ją (jos automobilį), V. V. (kuri kurį laiką naudojosi L. Š. automobiliu) buvo pastebėjusi G. Š. vietoje, kur buvo nuvykusi L. Š. automobiliu. Tai rodo, kad, remdamasis informacija apie nukentėjusios buvimo vietą, G. Š. galėjo ją lengvai rasti, sužinoti jos dienotvarkę, kur ji lankosi, kiek laiko užtrunka tam tikrose vietose (darbe, sporto klube ir pan.), netgi tai, su kuo susitinka, ir panašiai. Ir nors G. Š. nurodo, kad įrangą jis įrengė tik 2016 metų gegužės pabaigoje, pagal SIM kortelės abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) (kuri buvo sekimo įrenginyje GPS Tracker) išklotinę (CD, 3 tomas, 43 – 64 b. l.), laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 1 d., 00:00:01 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 23:59:59 val., ir mobiliojo ryšio telefono abonento (duomenys neskelbtini) (G. Š.) išklotinę laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 1 d., 00:00:01 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 23:59:59 val., nustatyta, kad tarp sekimo įrenginyje buvusios SIM kortelės abonento numerio (duomenys neskelbtini)ir mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Š., laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 26 d., 07:16:54 val., iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., 23:59:59 val., vyko telekomunikaciniai įvykiai, t. y. neprieštaraujant G. Š. teiginiui, patvirtinama, kad L. Š. buvo sekama laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės 14 dienos iki 2016 metų rugpjūčio 1 dienos.

Iš visų byloje ištirtų duomenų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusi L. Š. buvo sekama ir stebima siekiant surinkti, turėti informaciją apie jos privataus gyvenimo detales, t. y. buvo renkama informacija, patenkanti į jos privataus gyvenimo sferą. Nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, kad informacija apie L. Š. privatų gyvenimą buvo renkama apie tris mėnesius ir tai daroma ne vienkartiniu veiksmu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d. numatyta veika gali būti padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suprato, jog dėl jo veiksmų kils neigiamos pasekmės. Remiantis išanalizuotais liudytojų parodymais, nukentėjusiosios parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad G. Š. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d., jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, įrodyta.

Teismas pripažįsta, kad G. Š. neteisėtai rinko informaciją apie L. Š. privatų asmens gyvenimą, tai yra, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pritvirtino prie L. Š. priklausančio automobilio Peugeot 307, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) sekimo įrenginį „GPS Tracker“, iš kurio laikotarpiu nuo 2016 metų gegužės 14 dienos iki 2016 metų rugpjūčio 1 dienos gaudavo informaciją apie L. Š. buvimo vietą jai vairuojant automobilį Peugeot 307, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir apie jam žinomas jos buvimo vietas pranešdavo jai telefonu.

Skiriant bausmę G. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine ir netiesiogine tyčia padarė keturis nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti G. Š. skiriant laisvės apribojimo bausmę. Skyrus bausmę, G. Š., skirtini ir įpareigojimai. Atmestinas prokuroro prašymas skirti įpareigojimą G. Š. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, nes bylos duomenimis (4 tomas, 7 b. l.) G. Š. iš dalies darbingas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio „Laisvės apribojimas“ septintoji dalis numato, kad teismas vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas mano, kad įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusios L. Š. arčiau nei 100 metrų atstumu būtų tinkama priemonė, darysianti teigiamą įtaką G. Š. elgesiui.

L. Š. prašė priteisti (2 tomas, 88, 89 b. l.) iš G. Š. 3000 eurų neturtinės žalos bei patirtas 1700 eurų bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, 90 b. l., 4 tomas, 6, 29 b. l.).

L. Š. nurodė, kad buvo pasekmės: stresas, išgąstis, smūgiai sukėlė skausmą, koja mėlyna buvo ir veidas, sukėlė fizinį ir moralinį skausmą. Prašo 3000 eurų už moralinę žalą. Negali savo namuose gyventi, pas vaikus turi gyventi, bijo į mašiną lipti, miega su vaistais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir panašiai. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai mažintinas iki 1000 eurų.

Bylinėjimosi išlaidos (2 tomas, 90 b. l., 4 tomas, 6, 29 b. l.) priteistinos pilnai.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (2 tomas, 8, 9 b. l.) nustatyta, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. Š. ir L. Š..

G. Š. skirtos kardomosios priemonės, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 tomas, 192, 193 b. l., 2 tomas, 25 b. l., 3 tomas, 126, 127 b. l.). Teismas mano, kad G. Š. skirtos kardomosios priemonės nėra teisingos, nes šiuo metu nukentėjęs asmuo, L. Š., priversta gyventi ne jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose, o kitur, kai turėtų būti priešingai: smurtautojas turėtų rūpintis savo laikinąją gyvenamąją vietą o ne nukentėjusi, todėl, pagrįstai manant, kad G. Š. kartu su juo gyvenančiai L. Š. darys naujas nusikalstamas veikas, teismas pakeičia kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti (1 tomas, 192, 193 b. l., 2 tomas, 25 b. l., 3 tomas, 126, 127 b. l.) į įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsnis), nurodant, kad G. Š. įpareigojamas gyventi skyrium nuo L. Š. ir nesiartinti prie L. Š. arčiau nei 100 m atstumu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsnis numato, kad būste, kuriame nuolat gyveno kaltinamasis G. Š. ir nukentėjusioji L. Š., gyventi lieka nukentėjusioji L. Š.. Ši sprendimo dalis, analogiškai kardomajai priemonei, suėmimui, privalo būti vykdoma skubiai, iš karto po nuosprendžio paskelbimo. G. Š. įspėtinas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.

G. Š. buvo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 27 d., 16.45 val. (1 tomas, 187 b. l.), paleistas 2016 m. rugpjūčio 29 d., 16.24 val. (1 tomas, 190 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Byloje esantys CD su įrašais (1 tomas, 94 b. l., 3 tomas, 43 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Peilis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje (1 tomas, 98, 99 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip mažareikšmis, sunaikintinas.

Sekimo įranga GPS Tracker, saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje (3 tomas, 19, 20, 21 b. l.), konfiskuotina, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2014 m. spalio 5 d. veika) ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. gruodžio 13 d. veika) ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugpjūčio 27 d. veika) ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigoti bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 metrų atstumu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, iš viso 2 dienas, ir G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką 4 (keturiomis) dienomis.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1000,00 (tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1700,00 (tūkstantį septynis šimtus) eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Likusioje dalyje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pakeisti į įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132¹ straipsnis), nurodant, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojamas gyventi skyrium nuo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nesiartinti prie L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 m atstumu. Būste, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat gyveno G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi lieka L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Sprendimo dalis dėl įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusios vykdoma skubiai, iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Įspėti G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad už šio įpareigojimo nesilaikymą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.

CD su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip mažareikšmį, sunaikinti.

Sekimo įrangą GPS Tracker konfiskuoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.