Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

trečiajam asmeniui S. T. (kuris yra ir trečiojo asmens UAB „Sigito baldai“ atstovas (direktorius)),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Sigito baldai“, S. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1063,03 Eur turtinės žalos atlyginimą, 111,98 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2014-03-11 transporto priemonė „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuodama nuo Šilutės pl. Jūrininkų pr., Klaipėdoje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje antroje eismo juostoje esantį atidarytą šulinį, kuris nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės galinis kairės pusės ratas. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės technines apžiūros metu buvo nustatyta, kad per eismo įvykį sugadinta (reikalinga keisti): garinį kairės pusės ratlankį, garinę kairės pusės padangą, galinį kairės pusės amortizatorių, galinę kairės pusės lingę; bei sugadinta (reikalinga remontuoti): galinę kairės pusės rato arką. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškove vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė sudarė žalos sąmatą, kurioje apskaičiavo transporto priemonės remonto kainą 1019,58 Eur (3520,42 Lt) (ši suma gauta išskaičius keistinų detalių nusidėvėjimą). Ieškovei pateikta PVM sąskaita-faktūra REN Nr. 2357, patvirtina transporto priemones pervežimo išlaidas. Ieškovė išmokėjo 3670,42 Lt arba 1063,03 Eur draudimo išmoką (3520,42+150,00). Ieškovė pretenzija ragino atsakovę sumokėti žalą. Atsakovė atsisako atlyginti ieškovės reikalaujamą sumą.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė kad, šioje situacijoje, ieškovas remiasi faktu, kad transporto priemonė „Renault Master“ buvo apgadinta dėl to, kad transporto priemonė „Renault Master“ įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje antroje eismo juostoje esantį atidarytą šulinį, kuris nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar atitvarais, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014-04-06 rašte Nr. 30R-10093397-14 (toliau - raštas) pateikta informacija nesutampa su Klaipėdos AVPK 2014-04-01 nutarime nutraukti ikiteisminį (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 30NT-9831968-14 (toliau-nutarimas) nustatytomis aplinkybėmis. Rašte nurodoma, kad automobilis RENAULT, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į atidarytą šulinį, o nutarime nustatyta, kad S. T. vairuodamas automobilį Jūrininkų pr. nuo Šilutės pl. link Taikos pr. ties 29 namu galiniu kairės pusės ratu įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį, kurio dangtis pakilo pravažiavus automobiliui kairės pusės priekiniu ratu, ko pasėkoje apgadino kairės pusės galinę dalį. Kyla klausimas ar automobilio valdytojas laikėsi kelių eismo taisyklių ir neviršijo leistino greičio, ko pasėkoje nesugebėjo išvengti kliūties kelio dalyje (jeigu kanalizacijos šulinys buvo atviras) arba greitis buvo toks didelis, kad užvažiavus ant kanalizacijos šulinio galėjo pakilti šulinio dangtis. Atkreipia dėmesį, jog transporto priemonė „Renault Master“ tai krovininis automobilis ir nei ieškinyje, nei kelių policijos 2014-04-01 nutarime nenurodyta, ar transporto priemonė važiavo nepakrauta ar pakrauta, kokia krovinio masė arba kokio tipo krovinys, techninė būklė. Tai svarbi aplinkybė, nes dėl transporto priemonė „Renault Master“ viršyto leidžiamo svorio ar netvarkingos techninės būklės šulinio konstrukcija ir galėjo būti pažeista. Be to teigia, jog eismo įvykis įvyko 2014-03-11 17.00 val. nurodytą dieną saulė leidosi 19:12 val., tai reiškia, kad eismo įvykio metu buvo dar pakankamai šviesu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar vairuotojas buvo pakankamai atidus. Dėl šių priežasčių būtina išsiaiškinti, kokie buvo vairuotojo veiksmai ir elgesys prieš pat eismo įvykį, ar vairuotojo veiksmai atitiko Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 133, 134 punktų reikalavimus.

Tretysis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad išanalizavusi ieškovo byloje pateiktą informaciją ir nuotraukas bei patikrinus informaciją AB „Klaipėdos vanduo“ grafinėje informacijos sistemoje, darytina išvada, kad šulinys, dėl kurio galimai kilo eismo įvykis, yra lietaus kanalizacijos šulinys. Kaip mini ieškovas, 2003-12-29 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos bei AB „Klaipėdos vanduo“ buvo sudaryta Lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartis Nr. 16-1122. Pagal minėtos sutarties nuostatas vykdytojas (AB „Klaipėdos vanduo“) užtikrina nuolatinį vandens nuleidimo sistemų ir įrenginių darbą, atlieka jų priežiūrą 5.1., 5.2. ir 5.3. nustatyta tvarka, t.y. atlieka kas ketvirtį išorinę tinklų apžiūrą, nustato žymėjimo ženklus, tikrina ar neperpildytas latakas ir t.t. ir sutarties 5.4. punkte nustatyta tvarka pateikia užsakovui (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ) defektinius aktus bei pasiūlymus dėl rastų trūkumų šalinimo, lietaus nuotekų tinklų remonto bei rekonstravimo, kuriuos atlieka kitas juridinis asmuo. Iki 2014-03-11 AB „Klaipėdos vanduo“ dispečerinėje nebuvo užfiksuota jokių pranešimų apie netvarkingus, bildančius ar judančiais dangčiais šulinius Jūrininkų prospekto atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra lietaus nuotekų tinklų valdytoja, kuriai taikytina statinio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atlyginti žalą, padarytą dėl atitinkamų lietaus nuotekų tinklų trūkumų. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymi, kad AB„ Klaipėdos vanduo“ nekyla civilinė atsakomybė atlyginti žalą dėl eismo įvykio ir ji negali būti atsakove šioje byloje.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2014-03-11 transporto priemonė „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Sigito baldai“, kurią vairavo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. T., važiuodamas nuo Šilutės pl. Jūrininkų pr., Klaipėdoje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje antroje eismo juostoje esantį atidarytą šulinį, kuris nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. 2014-04-01 Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai nutarimu Nr. 30NT-9831968-14 administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinta transporto priemonės galinis kairės pusės ratas, galinis bamperis. Nuo 2013-11-21 iki 2014-11-20 transporto priemonė „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) savanorišku draudimu. Ieškovė apskaičiavo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sigito baldai“ padarytą 3520,42 Lt dydžio žalą dėl transoprto priemonės sugadinimo ir 1063,03 Eur (3670,42 Lt (3520,42 Lt plius 150,00 Lt už automobilio nuvežimą)) pinigų sumą sumokėjo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sigito baldai“. Ieškovė 2014-04-09 kreipėsi į atsakovę prašydama atsakovės atlyginti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Sigito baldai“ sumokėtą 1063,03 Eur draudimo išmoką, tačiau atsakovė nesutiko su šiuo reikalavimu ir žalos neatlygino. 2003-12-29 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos vanduo“ buvo sudaryta lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartis Nr. 16-1122.

Dėl ieškovės akcinės bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimo priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės turtinės žalos atlyginimą

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės pareigos atlyginti ieškovei turtinę žalą, atsiradusią trečiajam asmeniui S. T. užvažiavus ant važiuojamoje kelio dalyje esančio nuotekų šulinio ir apgadinus trečiajam asmeniui UAB „Sigito baldai“ priklausantį automobilį Renault Master, v/n (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo S. T. patikslino, kad 2014-03-11 išsukus iš Vingio gatvės važiavo Jūrininkų prospektu antroje juostoje, transporto eismas nebuvo didelis, važiavo leistinu greičiu, automobilis nebuvo pakrautas. Paaiškino, kad kanalizacijos dangtis buvo vietoje, su priekiniu ratu jį pravažiavo, o užpakaliniu mašinos ratu kanalizacijos dangtį pakėlė (išmušo), mašina sudrebėjo, apsisuko į priešingą juostą. Tretysis asmuo nurodė, kad jo nuomone, su priekiniu mašinos ratu jis dangtį išjudino, o su galiniu ratu išmušo. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo S. T. patvirtino, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės pateiktą į bylą schemą tai buvo lietaus nuotekų šulinys schemoje pažymėtas Nr. 102. Tretysis asmuo pažymėjo, kad šulinio dangtis buvo padėtas atgal į vietą, eismas vyko toliau, nežino ar policijos pareigūnai pranešė atsakovei apie netvarkingą šulinį. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, eismo įvykio schema patvirtina S. T. nurodytas aplinkybes, kad jis užvažiavo ant lietaus nuotekų šulinio Nr. 102. Teismo posėdžio metu tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovės pritarė S. T. nurodomai aplinkybei, kad jis įvažiavo į lietaus nuotekų šulinį Nr. 102 (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė paaiškino, kad S. T. už važiavo ir pakėlė lietaus nuotekų groteles.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos nepašalina galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (žr. pirmiau nurodytas nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-7-365/2007; 3K-3-62/2009).

Žalos atsiradimo metu galiojusio Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (2014 m. rugpjūęio 2 d. įstatymo redakcija) buvo numatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Nuotekų šulinys yra kelio sudedamoji dalis (elementas). Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad kelias, esantis Jūrininkų prospekte ir jame esantys lietaus nuotekų šuliniai, kuriuo važiavo trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų S. T., priklauso atsakovei, ji yra jų teisėta valdytoja. Nagrinėjamoje byloje atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė teigia nesanti atsakomybės už netvarkingą lietaus kanalizacijos šulinio dangčio būklę ir dėl to apgadinus transporto priemonę padarytos žalos atlyginimo subjektas, nes su trečiuoju asmeniu AB „Klaipėdos vanduo“ 2003-12-29 sudarė lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį Nr. 16-1122, pagal kurią savivaldybės administracija pavedė atlikti AB „Klaipėdos vanduo“ sutartyje nurodytus lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo darbus.

Statinio rūšies – kelio – priežiūra yra nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Gatvių, nesančių valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės (Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6, 8.3 punktai). Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas pagal žalos atsiradimo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 21 punktą yra priskirtoji (ribotai savarankiška) savivaldybės funkcija. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nurodytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcija pagal veiklos pobūdį yra viešųjų paslaugų teikimas. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 16 punkte nurodyta, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai). Taigi nepaisant to, kas yra kelio savininkas, juose esančius įrenginius ir inžinerinius tinklus, Kelių įstatyme ir įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nepriskirtus kelio sudedamosioms dalims, prižiūri jų savininkai (valdytojai), todėl jie atsako už savo žinioje esančių įrenginių ir inžinerinių tinkle padarytą žalą kitiems asmenims, taip pat ir eismo dalyviams, kai tie įrenginiai, inžineriniai tinklai patenka į eismui naudojamo kelio ruožą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog nustačius šulinio, dėl kurio atsirado žalos, savininką, jei jis nurodytų, kad pagal sutartį atsakomybė tenka kitam asmeniui, tai teismai turėtų tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes, ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė, ar šis asmuo pagal sutartį tapo atsakingas už kelio važiuojamojoje dalyje esantį šulinį, dėl kurio trūkumų buvo apgadinta transporto priemonė ir atsirado žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015). Lietaus nuotekų eksploatavimo sutartimi šalys susitarė, kad vykdytojas (AB „Klaipėdos vanduo“) užtikrina nuolatinį vandens nuleidimo sistemų ir įrenginių darbą, atlieka jų priežiūrą 5.1., 5.2. ir 5.3. punktuose nustatyta tvarka, t.y. atlieka kas ketvirtį išorinę tinklų apžiūrą, nustato žymėjimo ženklus, tikrina ar neperpildytas latakas ir t.t. ir sutarties 5.4. punkte nustatyta tvarka pateikia užsakovui (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai) defektinius aktus bei pasiūlymus dėl rastų trūkumų šalinimo, lietaus nuotekų tinklų remonto bei rekonstravimo, kuriuos atlieka kitas juridinis asmuo. Nors sutarties 11 punkte ir yra įtvirtinta, jog sutartis galioja nuo 2004-01-01 iki 2005-01-01, tačiau teismo posėdžio metu tiek trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė, tiek atsakovė pripažino, kad konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties pagrindu šalių sutartiniai santykiai tęsiasi ir toliau. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė nurodė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai lietaus nuotekų tinklų techninę priežiūrą, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra lietaus nuotekų tinklų valdytoja, kuriai, trečiojo asmens nuomone, taikytina statinio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atlyginti žalą, padarytą dėl atitinkamų lietaus nuotekų tinklų trūkumų. AB „Klaipėdos vanduo“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės nebuvo informuoti apie lietaus nuotekų grotelių Nr. 102, esančių Jūrininkų prospekte trūkumus bei 2014-03-11 įvykusį eismo įvykį. Tarp šalių sudarytos sutarties 6.2 punkte buvo numatyta užsakovo (atsakovės) pareiga kontroliuoti kaip vykdytojas (AB „Klaipėdos vanduo“) vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau ar ir kaip buvo vykdoma sutarties kontrolė atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodyti negalėjo. Sutarties V dalyje numatyta šalių atsakomybė. Sutarties V dalies 7 punkte yra numatyta, kad užsakovas (atsakovė) atsako už lietaus nuotekų tinklų remontą ir rekonstravimą, o 8 punkte yra įtvirtinta, jog vykdytojas (AB „Klaipėdos vanduo“) atsako už lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir numatytų sutartyje darbų atlikimą.

Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyrus tarp šalių sudarytą lietaus nuotekų tinklų eksploatavimo sutartį kartu su kitais bylos įrodymais, konstatuota, kad savivaldybė pavedė AB „Klaipėdos vanduo“ atlikti paslaugų teikimo sutartyje nurodytus konkrečius lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo darbus (techninę priežiūrą), tačiau šis faktas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog AB „Klaipėdos vanduo“ perleista ir daikto (lietaus nuotekų tinklų) valdymo teisė ir kad AB „Klaipėdos vanduo“ tapo lietaus nuotekų tinklų priede išvardintų lietaus nuotekų tinklų valdytoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Klaipėdos mieste, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas, t.y. ji yra atsakinga už tinkamą kelio būklę ir jame esančių lietaus nuotekų tinklus (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkto ir 12.1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 248 straipsniuose reglamentuojamos civilinės atsakomybės bendrosios nuostatos, sąlygos jai atsirasti, pateikta neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų, samprata. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnį civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 ir 6.266 straipsniai yra deliktinę atsakomybę reglamentuojantys straipsniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Kadangi ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, šiuo atveju taikytina deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybės ar kiti juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys – kelių savininkai ar valdytojai, atlikdami priskirtąsias funkcijas, užtikrina vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse saugias eismo sąlygas, įgyvendindami juose eismo saugumo priemones. Pagal šio straipsnio 7 dalies 5 punktą kelio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Šios įstatymo nuostatos papildo CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas dėl savininkų ir valdytojų atsakomybės sąlygų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Atsakovė taip pat atsikirto į ieškovės reikalavimus, grįsdama prielaidomis, t.y. teigia abejojanti ar automobilio valdytojas laikėsi kelių eismo taisyklių ir neviršijo leistino greičio, ko pasėkoje nesugebėjo išvengti kliūties kelio dalyje (jeigu kanalizacijos šulinys buvo atviras) arba greitis buvo toks didelis, kad užvažiavus ant kanalizacijos šulinio galėjo pakilti šulinio dangtis. Atkreipia dėmesį, jog transporto priemonė „Renault Master“ tai krovininis automobilis ir nei ieškinyje, nei kelių policijos 2014-04-01 nutarime nenurodyta, ar transporto priemonė važiavo nepakrauta ar pakrauta, kokia krovinio masė arba kokio tipo krovinys, techninė būklė. Tai svarbi aplinkybė, nes dėl transporto priemonė „Renault Master“ viršyto leidžiamo svorio ar netvarkingos techninės būklės šulinio konstrukcija ir galėjo būti pažeista. Be to teigia, jog eismo įvykis įvyko 2014-03-11 17.00 val. nurodytą dieną saulė leidosi 19:12 val., tai reiškia, kad eismo įvykio metu buvo dar pakankamai šviesu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar vairuotojas buvo pakankamai atidus.

Nesutiktina su atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai, t. y. kad transporto priemonės vairuotojas, atsakovės teigimu, galimai buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, dėl ko jis turi prisiimti dalį atsakomybės už kilusią žalą. Tretysis asmuo S. T. paaiškino, jog automobilis pakrautas nebuvo, įvykio dieną jis laikėsi saugaus eismo taisyklių reikalavimų, važiavo leistinu greičiu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo S. T. būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. 2014-04-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nurodyta, jog vairuotojo S. T. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta ir nutarta administracinės teisenos nepradėti, kadangi S. T. vairuojant automobilį negalėjo numatyti, kad pravažiuojant kanalizacijos dangtį priekiniu ratu jis pakils ir atsidarys. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.

Remiantis minėta teisės norma, byloje pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniai pranešimas, nutarimas, eismo įvykio vietos schema, ir kiti dokumentai turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad „Renault Master“ automobilio vairuotojas S. T. neturėjo galimybės iš anksto numatyti, kad vizualiai tvarkingai atrodantis lietaus nuotekų dangtis (grotelės) gali atsidaryti ir apgadinti į jį įvažiavusį automobilį, tuo labiau, kad ir kelio ruožas jokiais kelio įspėjamaisiais ženklais nebuvo paženklintas. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog eismo įvykio metu lietaus nuotekų dangtis (grotelės) , kuris dėl kontakto su automobiliu atsidaro, buvo paženklintas ar aptvertas, ar apie tai buvo įspėta kelio ženklais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsakovė nevykdė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintos Kelių priežiūros tvarkos 6, 12 ir 42 punktų reikalavimų tinkamai prižiūrėti jos valdomą kelią ir juose esančius lietaus nuotekų tinklus.

Priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos patvirtina policijos pareigūnų surinkta eismo įvykio tyrimo medžiaga: 2014-03-31 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialisto M. B. tarnybinis pranešimas apie eismo įvykį, 2014-04-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, 2011-03-28 eismo įvykio schema, fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti važiuojamojoje kelio dalyje buvę dangčiai, tarp jų ir nuotekų dangtis (grotelės) Nr. 102, dėl kurio nesandarumo buvo padaryta žala, automobilio vairuotojo (trečiojo asmens) S. T. paaiškinimai. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad lietaus nuotekų dangtis (grotelės), už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė, buvo nesandarus ir transporto priemonė buvo apgadinta įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėto nesandaraus dangčio važiuojamojoje kelio dalyje. Ištyrus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (netinkamos kelio ir juose esančių lietaus nuotekų tinklų priežiūros) ir žalos atsiradimo.

Konstatuotina ir tai, kad atsakovė iš esmės neginčijo žalos dydžio. Atsakovei neginčijus žalos dydžio, bei įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus (transporto priemonės techninės apžiūros aktą, žalos sąmatą, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2357 dėl automobilio pervežimo Klaipėdos mieste, 2014-04-08 ieškovės pavedimą trečiajam asmeniui UAB „Sigito baldai“ 1063,03 Eur (3670,42 Lt) sumoje), teismas konstatuoja, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo žalos dydį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio l dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1063,03 Eur žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 180, 270 straipsniai).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą (Civilinio kodekso 6.261 straipsnis).

Ieškovės reikalavimas priteisti 111,98 Eur palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintinas, nes atsakovė iš esmės neginčijo palūkanų dydžio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.37, 6.261, 6.53, 6.210 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai kad ieškinys yra tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 26,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 127,73 Eur kelionės išlaidų, viso 223,81 Eur (Civilinio proceso kodekso 80, 88, 93 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti visiškai ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Sigito baldai“, S. T. dėl žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 1063,03 Eur žalos atlyginimą, 111,98 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą 1175,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 223,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.