Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-443-495/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-14
Bylos Nr.: 1A-443-495/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-10-1-00131-2014-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
Nuteistasis: S. T.
Advokatai: Igoris Smirnovas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-443-495/2018Teisminio proceso Nr.1-10-1-00131-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.6.2.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 1.1.9.8.; 2.4.6.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės,teisėjų Albino Bielskio, Lino Žukausko,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajam S. T.,gynėjui advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 24 889,94 Eur vertės turto konfiskavimas;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir S. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams su turto už 24 889,94 Eur konfiskavimu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), S. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, žinios. S. T. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 24 889,94 Eur vertės turto konfiskavimą, nuspręsta vykdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. M., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą A. M. atsakomybei, ir jam baudžiamoji byla nutraukta, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. T. nuteistas už tai, kad jis ir T. M.-02-20 - 2012-04-16 laikotarpiu suklastojo žinomai netikrus dokumentus:

S. T., būdamas UAB ,,A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir T. M., būdamas UAB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktoriumi, iš anksto žinodami, kad UAB „B“ faktiškai neatliks jokių darbų UAB ,,A“ naudai, tyčia pasirašė 2012-02-20 konsultavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo - UAB ,,A“, ir konsultanto - UAB ,,B“, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB ,,B“ neva atliks 2-jų investicinių projektų - galimybių studijos parengimą ir susijusių finansinių ir teisinių konsultacijų teikimą finansavimui gauti iš galimų privačių investuotojų ir/ar investicinių fondų, taip jie suklastojo žinomai netikrą dokumentą;

T. M., būdamas UAB „B“ direktoriumi, žinodamas, kad su UAB ,,C“ atsakingais asmenimis dėl darbų atlikimo nesitarė, pasirašė S. T. pateiktus 2012-02-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo - UAB ,,B“ ir rangovo - UAB ,,C“ dėl investicijos projektų parengimo darbų ir 2012-02-21 priedą Nr. 1 Sąmata prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam žinant apie jų netikrumą, taip T. M., padedant S. T., suklastojo žinomai netikrą dokumentą;

T. M., žinodamas, kad UAB „C“ realiai pagal 2012-02-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo – UAB ,,B“ ir rangovo - UAB ,,C“ dėl investicijos projektų parengimo darbų neatliko jokių darbų, pasirašė S. T., žinančio apie šių dokumentų netikrumą, jam pateiktus dalinius atliktų darbų aktus, t. y. 2012-03-05 dalinį atliktų darbų aktą Nr. 1, 2012-03-27 dalinį atliktų darbų aktą Nr. 2, 2012-04-10 dalinį atliktų darbų aktą Nr. 3, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tariamai atliktus investicijos projektų parengimo darbus dėl 150000 Lt (43443 Eur) ir 900 000 Lt (260658,02 Eur) investicijų, tai yra maksimalus procentas už investiciją, investuotojo kapitalo saugumo užtikrinimas, konkurentų rinkos analizė, rizikų ir sėkmės rodikliai, apyvartinių poreikių dvylikai mėnesių skaičiavimas, taip T. M., padedant S. T., suklastojo žinomai netikrus dokumentus;

S. T. ir T. M., tęsdami sumanytą nusikalstamą veiką, žinodami, kad UAB „B“ ir UAB „C“ realiai neatliko jokių darbų pagal 2012-02-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo - UAB ,,B“ ir rangovo - UAB ,,C“ dėl investicijos projektų parengimo darbų, tyčia abu pasirašė: 2012-03-08 tarpinį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 tarp užsakovo - UAB ,,A“ ir konsultanto - UAB ,,B“, 2012-03-29 tarpinį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 tarp užsakovo - UAB ,,A“ ir konsultanto - UAB ,,B“, 2012-04-12 galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3 tarp užsakovo - UAB ,,A“ ir konsultanto - UAB ,,B“, kuriuose buvo įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad UAB ,,B“ neva atliko, o UAB ,,A“ neva priėmė atliktus darbus, susijusius su galimų investicijos rizikų įvertinimu ir prognoze, darbuotojų poreikio prognoze, galimos 800000 Lt (231696,01 Eur) investicijos rizikų analize, galimos 800000 Lt (231696,01 Eur) investicijos sėkmės faktorių analize, taip pasirašydami šiuos žinomai netikrus dokumentus juos suklastojo;

S. T. ir T. M., žinodami, kad UAB „B“ faktiškai neatliko jokių darbų pagal 2012-02-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo - UAB ,,A“ ir konsultanto - UAB ,,B“, taip pat žinodami, kad UAB „A“ faktiškai kasos orderiuose nurodytų grynųjų pinigų neperduos UAB ,,B“, o ši jų nepriims, tyčia pasirašė netikrus dokumentus, t. y. 2012-02-22 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 177, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“ iš UAB ,,A“ neva priėmė 20000 Lt (5 792,40 Eur) už atliktus darbus, 2012-03-08 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 179, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“ iš UAB ,,A“ neva priėmė 25000 Lt (7240,50 Eur) už atliktus darbus, 2012-03-29 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 180, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“ iš UAB ,,A“ neva priėmė 25000 Lt (7240,50 Eur) už atliktus darbus, 2012-04-12 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 181, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“ iš UAB ,,A“ priėmė 15940 Lt (4 616,54 Eur) už atliktus darbus, 2012-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190, kurioje buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,A“ UAB ,,B“ neva sumokėjo 89540 Lt (25932,58 Eur) už atliktus darbus , taip pasirašydami suklastojo žinomai netikrus dokumentus, tuo patvirtindami, kad neva piniginės lėšas buvo perduotos;

T. M., žinodamas, kad UAB „B“ faktiškai neatliko jokių darbų ir realiai negavo pinigų iš UAB ,,A“, taip pat žinodamas, kad pagal netikrą 2012-02-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo - UAB ,,B“ ir rangovo - UAB ,,C“ dėl investicijos projektų parengimo darbų, UAB „C“ irgi faktiškai neatliko jokių darbų ir realiai pinigų iš UAB „B“ negaus, pasirašė S. T., žinančio apie dokumentų netikrumą, jam pateiktus: 2012-03-05 UAB ,,C“ kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00019, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,C“ iš UAB ,,B“ neva gavo 15000 Lt (4344,30 Eur), 2012-03-30 UAB ,,C“ kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00020, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,C“ iš UAB ,,B“ neva gavo 28000 Lt (8109,36 Eur), 2012-04-10 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“ pardavėjui UAB ,,C“ neva sumokėjo 84700 Lt (24530,82 Eur), 2012-04-16 UAB ,,C“ kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00021, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,C“ iš UAB ,,B“ neva gavo 41700 Lt (12077,15 Eur), taip T. M., padedant S. T., suklastojo žinomai netikrus dokumentus.

1.2. S. T. taip pat nuteistas už tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2012-02-20 iki 2012-10-16, būdamas UAB „A“, įmonės kodas 301843832, direktoriumi ir kasininku, bei vadovaudamasis UAB „A“ įstatų 6.17 ir 6.18 str. nuostatomis, turėdamas teisę disponuoti bendrovės turtu bei piniginėmis lėšomis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 str. 8 p., nurodantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, turėdamas tikslą pasisavinti bendrovės pinigines lėšas bei iš anksto žinodamas, kad UAB ,,B“ ir UAB „C“ atsakingi asmenys faktiškai UAB „A“ naudai neatliks jokių darbų ir nesuteiks paslaugų, o jis atstovaudamas UAB „A“ iš bendrovės kasos ir bendrovės banko sąskaitos gautų pinigų realiai niekam nesumokės, pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais tyčia, panaudodamas suklastotus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2012-02-20 konsultavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp užsakovo - UAB ,,A“, atstovaujamo jo kaip bendrovės direktoriaus, ir konsultanto - UAB ,,B“, kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, kad UAB ,,B“ neva atliks 2-jų investicinių projektų - galimybių studijos parengimą ir susijusių finansinių ir teisinių konsultacijų teikimą finansavimui gauti iš galimų privačių investuotojų ir/ar investicinių fondų, taip pat 2012-03-08 tarpinį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, 2012-03-29 tarpinį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 ir 2012-04-12 galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr.3 tarp užsakovo - UAB ,,A“, atstovaujamo jo kaip direktoriaus, ir konsultanto - UAB ,,B“, atstovaujamo direktoriaus T. M., kuriuose buvo įrašyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad UAB ,,B“ neva atliko, o UAB ,,A“ neva priėmė atliktus darbus, susijusius su galimų investicijos rizikų įvertinimu ir prognoze, darbuotojų poreikio prognoze, ir žinodamas, kad UAB „B“ faktiškai jokių darbų neatliko, UAB „A“, atstovaujama jo kaip direktoriaus, darbų nepriėmė ir už tai realiai kasos orderiuose nurodytų grynųjų pinigų UAB ,,B“ nemokės, jis tyčia panaudodamas suklastotus netikrus dokumentus: 2012-02-22 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 177, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“, atstovaujama direktoriaus T. M., iš UAB ,,A“, atstovaujamos jo kaip bendrovės direktoriaus, neva priėmė 20000 Lt (5792,40 Eur) už atliktus darbus, 2012-03-08 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 179, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“, atstovaujama direktoriaus T. M., iš UAB ,,A“, atstovaujamos jo kaip bendrovės direktoriaus, neva priėmė 25000 Lt (7240,50 Eur) už atliktus darbus, 2012-03-29 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 180, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“, atstovaujama direktoriaus T. M., iš UAB ,,A“, atstovaujamos jo kaip bendrovės direktoriaus, neva priėmė 25000 Lt (7240,50 Eur) už atliktus darbus, 2012-04-12 kasos pajamų orderį Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 181, kuriame buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,B“, atstovaujama direktoriaus T. M., iš UAB ,,A“, atstovaujamos jo kaip direktoriaus, priėmė 15940 Lt (4616,54 Eur) už atliktus darbus, 2012-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190, kurioje buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB ,,A“, atstovaujama jo kaip direktoriaus, UAB ,,B“, atstovaujamai direktoriaus T. M., neva viso sumokėjo 89540 Lt (25932,58 Eur) už atliktus darbus, tokiais veiksmais S. T. tyčia pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „A“ turtą – 85940 Lt (24 889,94 Eur).

Šalies argumentai

2. Nuteistasis S. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir jį dėl šių veikų išteisinti. Panaikinti jam taikytą turto konfiskavimą.

2.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, vadovavosi tik prieštaringomis prielaidomis, dėl ko jam priėmė nepagrįstą, klaidingą ir dėl to neteisėtą bei naikintiną nuosprendį.

2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui apkaltinamąjį nuosprendį priėmė, remdamasis kito kaltinamojo T. M., kurį išteisino dėl prisipažinimo ir bendradarbiavimo su teismu bei teisėsauga, parodymais, t.y. parodymais asmens, kuriam buvo aiškiai naudinga ir kuris buvo suinteresuotas duoti galimai melagingus parodymus prieš S. T., kuris tokiu būdu tikėjosi išvengti (ir išvengė) baudžiamosios atsakomybės.

2.2.1. T. M. neva neturėjo kompetencijos (išsilavinimo, žinių, patirties versle) parengti investicinius projektus, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – T. M. turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą; 20 metų verslo, įskaitant finansinių paslaugų, patirtį; savo vadovaujamas įmones (UAB „D“, UAB „E“) buvo privedęs prie bankroto, pasisavino UAB „E“ lėšas.

2.2.2. Teismas patikėjo ir T. M. parodymais, neva jis realiai nebuvo apsiėmęs rengti investicinių projektų. Kita vertus, T. M. pasirašė 2012-02-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jų parengimui, kurioje, be kita ko, buvo įtvirtinta jam žinoma aiški nuostata, draudžianti samdyti subrangovus; pats išrašė ir pasirašė jo įmonės sąskaitą – faktūrą ir kasos pajamų orderius už jo atliktą pagal minėtą sutartį darbą; pats (be tariamo S. T. bendrininkavimo), kaip įmonės vadovas, akivaizdžiai sąmoningai įtraukė šiuos dokumentus į UAB „B“ kasos knygą, apskaitą ir įmonės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas, be to, įmonės kasos knygos ir nagrinėjamos bylos duomenimis, pasiėmė iš įmonės kasos už tai gautus pinigus.

2.2.3. Taip pat teismas be pagrindo patikėjo, jog neva T. M. galvojo, kad projektų parengimo darbus atliko UAB „C“, kuriai UAB „A“ neva sumokėjo tiesiogiai. Tačiau T. M. išrašė ir pasirašė jam žinomai melagingą UAB „B“ sutarties vykdymą ir didelės pinigų sumos gavimą (sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 190 ir kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini) 2012-02-22 Nr. 177, 2012-03-08 Nr. 179, 2012-03-29 Nr. 180, 2012-04-12 Nr. 181), darbų iš UAB „C“ (subrangovo, kurio samdyti neturėjo teisės) priėmimą ir didelės pinigų sumos jai perdavimą (2012-02-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „C“ 2012-04-10 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 00179 ir kvitus 2012-03-05 (duomenys neskelbtini) Nr. 00019, 2012-03-30 (duomenys neskelbtini) Nr. 00020, 2012-04-16 (duomenys neskelbtini) Nr. 0002), neva net neįsitikinęs, kaip neturėtų elgtis atsargus verslininkas, „tiesioginio mokėjimo“ įmonei „C“ realumu (ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad iki tol S. T. net nepažinojo ir neturėjo pagrindo juo aklai pasitikėti).

2.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. M. parodymus, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, laikė pakankamais paneigti dviejų įmonių - UAB „A“ ir UAB „B“, apskaitos dokumentus, kurie įtraukti ir į Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas.

2.4. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais nepagrįstą prielaidą neva investiciniai projektai faktiškai nebuvo parengti. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodytas investicinių projektų nebuvimo faktas (pats teismas kelia abejones, ar egzistavo projektų popieriniai variantai; dėl projektų elektroninės versijos - teismas aiškiai nurodė, jog jų buvimo faktas nėra paneigtas). Tuo tarpu pagal bendruosius baudžiamosios teisės principus abejonės dėl projektų buvimo turi būti traktuojamos jo, kaip kaltinamojo, naudai, t. y. turi būti laikoma, jog projektai buvo parengti.

2.5. Objektyviai nėra paneigta UAB „A“ ir UAB „B“ sutartis, jos įvykdymas ir pinigų perdavimas, ką patvirtina rašytiniai apskaitos dokumentai (T. M. parodymai pagal teismų praktiką yra akivaizdžiai nepakankami rašytiniams apskaitos dokumentams nuginčyti). Minėtos pinigų sumos yra įtrauktos į abiejų įmonių VMI pateiktas deklaracijas, be to, UAB „B“ kasos knygos įrašais patvirtintas šių pinigų įnešimas į kasą ir tai, kad vėliau būtent T. M. šiuos pinigus iš kasos pasiėmė. Tokiu būdu, visos abejonės dėl UAB „A“ ir UAB „B“ sutarties, jos įvykdymo ir sumokėto atsiskaitymo realumo turi būti traktuojamos jo, kaip kaltinamojo, naudai, - t. y. turi būti laikoma, jog UAB „A“ faktiškai sumokėjo UAB „B“ sutartą 89 940 Lt pinigų sumą. Bylos duomenimis, dalis sumos (89 940 Lt dalis) - 4 000 Lt buvo UAB „A“ sumokėta UAB „B“ bankiniu pavedimu, nurodant pavedimo paskirtyje, kad tai yra dalinis apmokėjimas pagal sutartį - už jos vykdymą, bet ne už T. M. vėliau išgalvotą „tarpininkavimo“ paslaugą (šios aplinkybės apygardos teismas išviso nevertino). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad būtent T. M. pareikalavo iš UAB „A“ atsiskaityti su UAB „B“ grynais pinigais, o ne pavedimu (tai jo nurodyta raštu UAB „B“ darbų perdavimo UAB „A“ aktuose: 2012-03-08 Nr. 1, 2012-03-08 Nr. 2 ir galutiniame darbų priėmimo - perdavimo akte Nr. 3).

2.6. Apeliantas nurodo, jog jo tariamas prisidėjimas prie UAB „C“ dokumentų padirbimo, grindžiamas tik T. M. parodymais ir aplinkybe, jog T. M. nepažinojo A. V., todėl jis neva negalėjo turėti A. V. parašo ir UAB „C“ antspaudo pavyzdžių jiems padirbti. Tačiau, apelianto teigimu, jam nebuvo jokios prasmės ir logikos dalyvauti UAB „C“ dokumentų padirbime, esant parengtiems projektams ir UAB „B“ gavus už tai apmokėjimą (priešingai byloje nėra įrodyta). Be to, apeliantas pastebi, kad A. V. parašo ir UAB „C“ antspaudo pavyzdžiai yra prieinami viešoje erdvėje internete. Juridinių asmenų registre yra viešai prieinamos UAB „C“ antspaudu ir A. V. parašu patvirtintų dokumentų kopijos (pvz. 2011-12-31 UAB „C“ aiškinamojo rašto kopija). Taigi, T. M. (arba kitas nenustatytas asmuo) turėjo techninę galimybę gauti A. V. parašo ir UAB „C“ antspaudo pavyzdžius. Tuo tarpu T. M. nusprendus pasisavinti jo įmonei sumokėtus pinigus ir permesti apeliantui kaltę, geriausias pasirinkimas buvo būtent įmonė, su kuria jis neturėjo verslo ryšių, o tokius ryšius turėjo apeliantas. Esant tokiam suinteresuotumui, T. M. šios bendrovės antspaudo ir jos vadovo parašo pavyzdžius galėjo gauti ir iš kitų šaltinių. Pirmosios instancijos teismas šių jo teisiamojo posėdžio metu nurodytų argumentų nevertino ir nenagrinėjo.

2.7. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) teismas 2012-02-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė UAB „A“ (rangovės) naudai iš UAB „F“ (užsakovės) 84 842,65 Lt pinigų sumą - įsiskolinimą už faktiškai UAB „C“ (subrangovės) atliktus statybos darbus, kuri dalyvavo toje byloje trečiuoju asmeniu UAB „A“ pusėje. Taigi, T. M. nusprendus pasisavinti UAB „A“ perduotą jo UAB „B“ 89 940 Lt pinigų sumą, būtent UAB „C“ buvo T. M. geriausiu „kandidatu“ fiktyviai nurašyti pasisavintą iš UAB „B“ pinigų sumą, - pasisavinta 89 940 Lt ir paminėtoje byloje priteista 84 842,65 Lt sumos yra analogiško dydžio, priteista UAB „A“ suma buvo būtent už UAB „C“ (su kuria dar nebuvo atsiskaityta) atliktus darbus, tuo metu UAB „C“ ir UAB „A“ siejo bendras tikslas bei S. T. ir A. V. siejo dalykiniai santykiai. Viešai prieinamo paminėto procesinio sprendimo civilinėje byloje data 2012-02-22 iš esmės sutampa su suklastotos UAB „B“ ir UAB „C“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) data 2012-02-21 (tiksli sutarties suklastojimo data nėra žinoma) - taigi, T. M. turėjo galimybę ir loginį pagrindą pasirinkti padirbtam sandoriui būtent UAB „C“.

2.8. Taigi, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta prielaida, neva būtent jis pateikė (tik jis galėjo pateikti) A. V. parašo ir UAB „C“ antspaudo pavyzdžius, nėra įrodyta, todėl negali būti jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį pagrindu.

2.9. Cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 183 straipsnio nuostatų taikymo, apeliantas nurodo, jog kvalifikuojant jo veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, turėjo būti įrodyta, kad jis tiesiogine tyčia neteisėtai pavertė UAB „A“ turtą savo turtu (užvaldė 85 940 Lt dydžio bendrovės pinigines lėšas, t.y. juos neteisėtai pasiėmė), tuo padarė realią žalą UAB „A“. Tačiau, byloje nėra įrodytas nei pinigų pasisavinimo iš UAB „A“ faktas, nei kad tuos pinigus pasisavino būtent jis, nei įmonei UAB „A“ padarytos žalos faktas ir jos dydis - visa tai teismas nustatė vadovaudamasis tik nepatvirtintomis įrodymais prielaidomis. Kvalifikuojant jo veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėjo būti įrodyta, kad jis tiesiogine tyčia prisidėjo prie UAB „C“ dokumentų suklastojimo (dalyvavo ir kaip konkrečiai, panaudojant suklastotus dokumentus). Tačiau šiuo atveju taip pat teismas vadovavosi tik prieštaringomis prielaidomis, tinkamai neištyrė bylos aplinkybių.

2.10. Be kita ko, apeliantas pastebi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai.

2.10.1. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė liudytojo A. J. parodymų trūkumus (detaliau nepaaiškino investicinių planų, išsamiai nepaaiškino planų popierinės versijos praradimo aplinkybių ir t.t.). Kita vertus, būtent teismas atmetė jo (apelianto) prašymą pakartotinai apklausti atvykusį į posėdį A. J.. Tokiu būdu, apelianto teigimu, buvo atimta iš jo galimybė papildyti bylos medžiagą jam naudingais duomenimis.

2.10.2. Teismas nuosprendį motyvuoja, be kita ko, liudytojo G. K. parodymų trūkumais (detaliau nepaaiškino minėtų investicinių planų). Tačiau teismas net nekvietė apklausai G. K. nurodyto asmens J., su kuriuo buvo vedamos derybos dėl investicijų pagal minėtus planus pritraukimo į UAB „A“ ir kuriam G. K. pateikinėjo minėtus investicinius planus.

2.10.3. Teismas nenagrinėjo klausimo dėl UAB „A“ sumokėtų UAB „B“ pinigų bankiniu pavedimu, kuris nėra ir nebuvo ginčijamas, 4 000 Lt pinigų sumos grąžinimo UAB „A“. Tai parodo prokuroro ir teismo taikytus jam (apeliantui) nepripažįstančiam kaltės ir „prisipažinusiam“ T. M. nesąžiningus, „dvigubus standartus“, bylos nepilną ir netinkamą išnagrinėjimą.

2.10.4. Be to, teismas atmetė jo prašymą iškviesti apklausai VMI atstovą, kurio skundo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nagrinėjamojoje byloje, kuris galėjo paaiškinti realiai padarytus nuostolius dėl BUAB „B“ apgaulingai deklaruotų sandorių su UAB „C“.

2.10.5. Teismas, priimdamas jam nuosprendį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir taikydamas turto konfiskavimą, privalėjo nustatyti UAB „A“ padarytą faktinę žalą ir šios žalos dydį bei įrodymus, jog tą žalą padarė būtent jis (apeliantas). Apeliantas pastebi, kad UAB „A“ 2013-06-17 buvo iškelta bankroto byla, bankrutavusi įmonė 2014-03-07 buvo išregistruota. Teismas netyrė ir byloje nėra duomenų, ar tariamų jo nusikalstamų veikų 2012.02.20 - 2012.04.12 laikotarpyje (ir netgi viso mano buvimo įmonės vadovu 2012.02.20 - 2012.07.10 laikotarpyje) įmonėje buvo 89 940 Lt suma, - taigi, teismas, netgi darant prielaidą dėl nuosprendžio jam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo, vis tiek neturėjo duomenų apie UAB „A“ patirtą būtent dėl jo tariamų veikų faktinę žalą ir jos dydį, todėl visiškai nepagrįstai (nesant nustatytos jo, neva, padarytos įmonei žalos ir jos dydžio) nustatė konfiskuojamą iš jo 85 940 Lt (24 889,94 Eur) dydžio sumą.

2.11. Apeliantas nurodo, jog byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tik toks vertinimas galėjo sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje, apelianto teigimu, įvertino tik jį kaltinančius įrodymus, padarė išvadas prieštaringų, prieš jį nukreiptų prielaidų pagrindu, visiškai nevertino jį teisinančių įrodymų. Išdėstyti materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimų trūkumai, apelianto manymu, sudaro pagrindą skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį.

2.12. Be kita ko, apeliantas nesutinka su jam taikytu turto konfiskavimu. Nurodo, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nepaminėjo apie jokį valstybės ar visuomenės interesą, o iš jo turtą nusprendė konfiskuoti tik dėl to, kad pagal BK 72 straipsnio 2, 3 dalis jis turi būti konfiskuojamas privalomai.

2.12.1. Apeliantas pastebi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).Teismų praktikoje (ypač nuo 2015 metų) yra pabrėžiama, kad turto konfiskavimo taikymas vien dėl to, kad nėra objektyvių sąlygų atsirasti byloje nukentėjusio asmens civiliniam ieškiniui arba grąžinti jam nusavintą turtą, yra aiškiai neproporcinga (neadekvati) baudžiamojo poveikio priemonė, - teismas, pritaikęs ją minėtomis aplinkybėmis, „netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnis), todėl nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra nepagrįsta ir naikintina“ (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-29 nuosprendis b/b Nr. 1 A-16-449/2015).

2.12.2. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas 2014-02-03, kaltinamasis aktas buvo surašytas 2017-07-28, nuosprendis priimtas 2018-07-04. Tačiau UAB „A“, kurios turto pasisavinimu jis yra kaltinamas, dar 2013-06-17 buvo iškelta bankroto byla bei 2014-03-07 ji buvo išregistruota dėl bankroto. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu objektyviai neegzistavo tariamai nukentėjusio asmens UAB „A“, kuris galėjo pareikšti civilinį ieškinį ar kuriam būtų galima grąžinti lėšas. Tokiu būdu, remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktika ir išaiškinimais, nuosprendžio dalis dėl jam paskirto turto konfiskavimo yra neteisėta, todėl naikintina.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis S. T. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. T. apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Apeliantas teigia, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė bylos aplinkybių, įvertino tik jį kaltinančius įrodymus, visiškai nevertino jį teisinančių įrodymų, priimdamas nuosprendį vadovavosi tik prieštaringomis prielaidomis. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto manymu, yra pagrindas skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.

4.2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, iš naujo įvertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog apeliantui apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje buvo priimtas pagrįstai. Tuo pačiu pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pasiūlymų ar versijų atmetimas arba kitoks, nei pageidauja nuteistasis, įrodymų vertinimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451-895/2016, 2K-36-895/2017).

4.3. Apeliantas viso proceso teigė, kad tarp UAB „A“ ir UAB „B“ 2012-02-20 pasirašyta konsultavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „B“ įsipareigojo atlikti 2-jų investicinių projektų - galimybių studijos parengimą bei susijusių finansinių ir teisinių konsultacijų teikimą finansavimui gauti iš galimų privačių investuotojų ir/ar investicinių fondų; 2012-03-08, 2012-03-29 tarpiniai darbų priėmimo-perdavimo aktai Nr. 1, Nr. 2, 2012-04-12 galutinis darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 3 tarp užsakovo - UAB ,,A“ ir konsultanto - UAB ,,B“, kuriuose užfiksuota, kad UAB ,,B“ atliko, o UAB ,,A“ priėmė atliktus darbus, susijusius su galimų investicijos rizikų įvertinimu ir prognoze, darbuotojų poreikio prognoze, galimos 800 000 Lt (231 696,01 Eur) investicijos rizikų analize, galimos 800 000 Lt (231 696,01 Eur) investicijos sėkmės faktorių analize; 2012-02-22, 2012-03-08, 2012-03-29, 2012-04-12 kasos pajamų orderiai Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 177, 179, 180, 181, kuriais UAB ,,B“ iš UAB ,,A“ priėmė atitinkamai 20 000 Lt (5 792,40 Eur),25 000 Lt (7 240,50 Eur), 25 000 Lt (7 240,50 Eur), 15 940 Lt (4 616,54 Eur) už atliktus darbus; 2012-04-12 PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190, kurioje užfiksuota, kad UAB ,,A“ UAB ,,B“ sumokėjo 89 540 Lt (25 932,58 Eur) už atliktus darbus, nėra suklastoti dokumentai. Nurodo, jog pagal paminėtą sutartį pasirašytą su UAB „B“ direktoriumi T. M. investiciniai projektai realiai buvo parengti, UAB ,,A“ iš T. M. bendrovės pagal darbų priėmimo–perdavimo aktus priėmė atliktus darbus bei už juos realiai sumokėjo, dalį piniginių lėšų sumokant grynaisiais, o dalį pavedimu. Be kita ko, apeliantas teigia, jog jam nebuvo žinoma apie tai, kad UAB „B“ dėl investicinių projektų parengimo neva pasirašė sutartį su UAB „C“, jam taip pat nėra žinoma apie tarp šių bendrovių pasirašytų dokumentų, susijusių su projektų parengimo darbų perdavimu-priėmimu, apmokėjimu už atliktus darbus, suklastojimą. Mano, jog UAB „B“ direktorius T. M. UAB „C“ vardu dokumentus suklastojo, kad nereikėtų mokėti valstybei mokesčių nuo UAB ,,A“ už investicijos projektų parengimą sumokėtos pinigų sumos.

4.4. Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką ir vertinant visumoje, paneigia šią apelianto pateiktą versiją ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog apelianto jo vadovaujamos UAB ,,A“ vardu inicijuotas sandoris dėl investicinių projektų - galimybių studijos parengimo bei susijusių finansinių ir teisinių konsultacijų teikimo finansavimui gauti iš galimų privačių investuotojų ir/ar investicinių fondų, parengimo, pasitelkiant UAB „B“ ir UAB „C“, nebuvo tikras, realiai šie investiciniai projektai nebuvo rengiami ir parengti, nebuvo atliekamas tarpinis ir galutinis darbų perdavimas-priėmimas, o tuo pačiu už projektų parengimą realiai nebuvo sumokėti ir iš UAB ,,A“ išimti grynieji pinigai. Tuo tarpu visi su šio fiktyvaus sandorio įforminimu, atsiskaitymu grynaisiais už neva atliktus investicinių projektų parengimo darbus susiję dokumentai yra suklastoti.

4.5. BUAB „B“ bankroto administratorius E. K. pateikė į bylą tarp bendrovės „B“ buhalterinės apskaitos dokumentų aptiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad tarp UAB „A“ ir UAB „B“ 2012-02-20 pasirašyta konsultavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „B“ įsipareigojo atlikti 2-jų investicinių projektų - galimybių studijos parengimą bei susijusių finansinių ir teisinių konsultacijų teikimą finansavimui gauti iš galimų privačių investuotojų ir/ar investicinių fondų; 2012-03-08, 2012-03-29 tarpiniais darbų priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1, Nr. 2, 2012-04-12 galutiniu darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 3 užfiksuota, kad UAB ,,B“ atliko, o UAB ,,A“ priėmė atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2012-02-22, 2012-03-08, 2012-03-29, 2012-04-12 kasos pajamų orderius Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 177, 179, 180, 181 UAB ,,B“ iš UAB ,,A“ priėmė atitinkamai 20 000 Lt, 25 000 Lt, 25 000 Lt, 15 940 Lt už pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus; tuo tarpu UAB ,,B“ 2012-04-12 išrašė UAB ,,A“ PVM sąskaitą-faktūrą Serija TDK Nr. 190 už pagal sutartį Nr. 12/02/20-1 parengtus du projektus bendrai 89 540 Lt su PVM sumai. Visus dokumentus kaip UAB „A“ direktorius pasirašė S. T., o kaip UAB ,,B“ direktorius– T. M., sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtinti ir bendrovių antspaudais (t. 1, b.l. 79-89). Taip pat bankroto administratorius E. K. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad tarp UAB ,,B“ ir UAB „C“ 2012-02-21 pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl investicijos projektų parengimo darbų su priedu Nr. 1 Sąmata (Sutarties kaina), kurių parengimo kaina su PVM 84 700 Lt; 2012-03-05, 2012-03-27, 2012-04-10 daliniais atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 užfiksuota, kad UAB ,,C“ atliko, o UAB ,,B“ priėmė atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2012-03-05, 2012-03-30, 2012-04-16 kasos pajamų orderių kvitus Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00019, 00020, 00021 UAB ,,C“ iš UAB ,,B“ priėmė atitinkamai 15 000 Lt, 28 000 Lt, 41 700 Lt už pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus darbus; tuo tarpu UAB ,,C“ 2012-04-10 išrašė UAB ,,B“ PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) parengtus projektus bendrai 84 700 Lt su PVM sumai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad dokumentus kaip UAB „C“ direktorius pasirašė A. V., o kaip UAB ,,B“ direktorius – T. M., sutartis bei jos priedas, daliniai atliktų darbų aktai patvirtinti ir bendrovių antspaudais (t. 1, b.l. 64-74).

4.6. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atlikus UAB „C“ veiklos analizę, nustatyta, kad gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registruose UAB „B“ nurodė įsigijimų iš UAB „C“ pagal 2012-04-10 PVM sąskaitą-faktūrą GRA00179, vertė 70 000 Lt ir PVM suma 14 700 Lt. Tuo tarpu UAB „C“ 2012 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje pardavimų ir pardavimo PVM nedeklaravo. UAB „B“ bankroto administratorius VMI pateikė tarp UAB „B“ ir UAB „C“ 2012-02-21 pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl investicijos projektų parengimo su priedu, UAB „C“ vardu 2012-04-10 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) 84 700 Lt sumai, atliktų darbų aktus, kasos pajamų orderių kvitus Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00019, 00020, 00021 bendrai 84 700 Lt sumai. UAB „C“ direktoriaus pareigas ėjęs A. V., susipažinęs su VMI paminėtais dokumentais, VMI pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog UAB „C“ 2012 m. veiklos nevykdė, jokių sandorių su UAB „B“ neturėjo ir paminėtos sutarties, jos priedo, atliktų darbų aktų, PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderių kvitų šiai bendrovei neišrašė bei nepasirašė (t. 1, b.l. 32-52).

4.7. Apklausiamas nagrinėjamoje byloje liudytoju A. V. parodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo UAB „C“ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Jo bendrovė atlikinėjo santechnikos, šildymo, mechanikos darbus, tačiau nerengdavo jokių projektų. UAB „C“ 2012 metais nevykdė veiklos. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad UAB „B“ jam nėra žinoma, su šia bendrove jo bendrovė nieko nepasirašinėjo, projektų nerengė, jis kasos pajamų orderiuose nepasirašinėjo ir juose nurodytų pinigų negavo. Apie tai, kad jo bendrovė iš UAB „B“ neva už verslo projektų parengimą gavo 80 000 Lt, jis sužinojo tik tuomet, kai VMI į jį kreipėsi dėl mokesčių nesumokėjimo. Taip pat liudytojas parodė, kad jis nepažįsta T. M. (t. 1, b.l. 188-190; t. 7, b.l. 37-39).

4.8. Byloje liudytojais apklausti UAB „C“ buhalterinę apskaitą tvarkę I. N., F. N. taip pat patvirtino, kad UAB „C“ 2012 metais jokios veiklos nevykdė. Jiems nėra žinoma bendrovė „B“, taip pat jie nepažįsta T. M., S. T.. Liudytoja F. N. patikino, kad 2012 metais tvarkydama UAB „C“ buhalterinę apskaitą jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „B“ iš UAB „C“ kažką įsigijo, ji nematė, taip pat A. V. jai nebuvo atnešęs jokių grynųjų pinigų, kad ji juos užpajamuotų (t. 1, b.l. 110-111, 114-115; t. 7, b.l. 39-41).Byloje esantys Sodros duomenys patvirtina, kad 2012 metais UAB „C“ dirbo tik A. V. ir F. N. (t. 2, b.l. 141).

4.9. Be kita ko, sprendžiant iš liudytojo A. V., o taip pat liudytojų I. N., V. Z. parodymų, iki pat UAB „C“ pardavimo 2013 metais V. Z. šios bendrovės antspaudas buvo pas A. V.. Tuo tarpu A. V. kategoriškai patvirtino, kad ant sutarties su UAB „B“ dėl investicinių projektų parengimo, kaip ir ant su šios sutarties vykdymu, atsiskaitymu už neva atliktus darbus susijusių dokumentų, nepasirašinėjo, bendrovės antspaudo neuždėjo (t. 1, b.l. 107-108, 110-111, 188-190; t. 7, b.l. 37-39, 39-40, 58). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „C“ V. Z. buvo parduota tik 2013 m. birželio mėn. (t. 2, b.l. 132-138). Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė UAB „C“ įsigijimo metu jam perduotą bendrovės antspaudą (t. 1, b.l. 109).

4.10. Be pirmiau išdėstytų aplinkybių, faktą, kad UAB „C“ su UAB „B“ 2012-02-21 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl investicijos projektų parengimo su priedu nepasirašinėjo ir netvirtino jos savo antspaudu, UAB „C“ investicinių projektų nerengė ir pagal 2012-03-05, 2012-03-27, 2012-04-10 dalinius atliktų darbų aktus Nr. 1, 2, 3 atitinkamai už 15 000 Lt, 28 000 Lt, 27 000 Lt sumas darbai nebuvo perduoti/priimti, paminėti aktai A. V. nebuvo pasirašinėjami ir tvirtinami bendrovės antspaudu, taip pat UAB „C“ už parengtus investicinius projektus pinigų negavo ir kasos pajamų orderių kvitų Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00019, 00020, 00021 bendrai 84 700 Lt sumai neišrašinėjo, A. V. jų nepasirašinėjo, UAB „C“ 2012-04-10 neišrašė ir UAB „B“ PVM sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini) 84 700 Lt sumai, A. V. jos nepasirašinėjo, patvirtina ir byloje, atlikus atspaudo bei rašysenos lyginamuosius tyrimus, gauti duomenys.

4.11. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2012-02-21 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos priede Nr. 1 Sąmata (Sutarties kaina), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-05 daliniame atliktų darbų akte Nr. 1, 2012-03-27 daliniame atliktų darbų akte Nr. 2, 2012-04-10 daliniame atliktų darbų akte Nr. 3 esantys antspaudo ,,Uždaroji akcinė bendrovė „C“” atspaudai nėra atlikti liudytojo V. Z. pateiktu antspaudu, jie atspausti kita tokio paties turinio antspaudo kliše (t. 1, b.l. 120-125).

4.12. Baudžiamojoje byloje BUAB „C“ bankroto administratorius A. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė eilę UAB „C“ 2009, 2010, 2012 metų dokumentų (2012-06-20 susitarimas, 2012-05-23 taikos sutartis, 2010-03-22 prašymas Nr. 1323, 2009-10-20 projektavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-20 teisinių paslaugų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2009-10-14 projektavimo darbų sutartis, 2009-11-03 atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1), pasirašytų buvusio bendrovės direktoriaus A. V. bei patvirtintų bendrovės antspaudu, taip pat bankroto administratoriaus V. J. jam perduotą bendrovės „C“ antspaudą (t. 1, b.l. 139-160). Atlikus šių dokumentų bei 2012-02-21 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl investicijos projektų parengimo ir jos priedo Nr. 1 Sąmata (Sutarties kaina)(tarp UAB „B“ ir UAB „C“), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-05, 2012-03-27, 2012-04-10 dalinių atliktų darbų aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, bankroto administratoriaus A. K. pateikto UAB „C“ antspaudo lyginamąjį tyrimą, nustatyta, kad antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA VILNIUS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „C““ atspaudai, esantys tirti pateiktuose 5-uose dokumentuose: 2012-02-21 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-02-21 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 Sąmata (Sutarties kaina), sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-05 daliniame atliktų darbų akte Nr. 1, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-27 daliniame atliktų darbų akte Nr. 2, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-04-10 daliniame atliktų darbų akte Nr. 3, yra atlikti ne A. K. pateiktu antspaudu, o kitu tokio paties turinio antspaudu. Antspaudo „LIETUVOS RESPUBLIKA VILNIUS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „C““ atspaudai, esantys 9-uose dokumentuose: 2012-06-20 susitarime, 2012-05-23 taikos sutartyje, 2010-03-22 prašyme Nr. 1323, 2009-10-20 projektavimo darbų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-20 teisinių paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-20 teisinių paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-04-20 teisinių paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-10-14 projektavimo darbų sutartyje, 2009-11-03 atliktų darbų akte Nr. 1, yra atlikti A. K. pateiktu antspaudu. Be kita ko, atlikus objektų tyrimą, nustatyta, kad tirti pateiktuose dokumentuose esantys atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKA VILNIUS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „C““ atspausti dviem skirtingais tokio paties turinio antspaudais. A. K. pateiktas antspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA VILNIUS UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „C““ ir ankščiau tirtas tokio paties turinio antspaudas, pateiktas V. Z. (2014-07-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), yra vienas ir tas pats antspaudas (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 168-179).

4.13. Be kita ko, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad parašus A. V. vardu, esančius: 2012-02-21 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-21 priedo Nr. 1 sąmatoje; 2012-03-05 daliniame atliktų darbų akte Nr. 1; 2012-03-27 daliniame atliktų darbų akte Nr. 2; 2012-04-10 daliniame atliktų darbų akte Nr. 3; 2012-04-10 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) 000179; 2012-04-16 kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 00021; 2012-03-05 kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 00019; 2012-03-30 kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 00020; pasirašė ne A. V., o kitas asmuo (kiti asmenys). Nustatyti atskiri bendrųjų požymių sutapimai (forma) leidžia teigti, kad parašai pasirašyti pamėgdžiojant A. V. parašus(t. 2, b.l. 86-88).

4.14. Nagrinėjamoje byloje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu atleistas, o ne išteisintas, kaip teigia apeliantas, T. M. nuosekliai parodė, jog jis 2012 metais buvo UAB „B“ direktoriumi. Jo vadovaujama bendrovė paminėtais metais daugiausia vykdė didmeninę prekybą rūbais, tačiau pagal įstatus galėjo vykdyti bet kokią įstatymais neuždraustą veiklą. Kadangi prekybos rūbais veikla tuo metu nelabai sekėsi, jis taip pat tarpininkavo sandoriuose. Su S. T. iki aptariamų įvykių jis susipažino prieš kelis mėnesius, santykiai buvo darbiniai. UAB „A“ atstovai S. T. ir A. J. jam pasiūlė tarpininkauti, surandant bendrovę, kuri parengs projektus Europos Sąjungos lėšoms gauti. Tai buvo žodinis susitarimas. Po kurio laiko pats S. T. informavo jį, kad projektus rengs UAB „C“, patikino jį, kad ši bendrovė tai galinti padaryti. T. M. kategoriškai patvirtino, kad bendrovė „C“ iki to jam nebuvo žinoma, su ja jis neturėjo jokių ryšių, taip pat jis nepažinojo ir A. V.. Nepaisant to, jo bendrovė buvo palikta kaip tarpininkė. Kadangi tarpininkaujant nekilnojamojo turto srityje tokia praktika būdavo, todėl tokia situacija jam nesukėlė jokių įtarimų. T. M. teigimu, jis, žinodamas, kad UAB „B“ jokių investicinių projektų nerengs, o tik tarpininkaus dėl jų parengimo, pasirašė 2012-02-20 konsultavimo sutartį tarp UAB ,,A“ ir UAB ,,B“, 2012-02-21 sutartį tarp UAB ,,B“ ir UAB ,,C“ dėl investicijos projektų parengimo darbų ir sąmatą prie sutarties. Taip pat jis, neįsitikinęs realiu darbų atlikimu bei apmokėjimu už atliktus darbus, patikėjęs S. T., kad UAB ,,C“ tiesiogiai jo bendrovei perdavė atliktus darbus ir jie tiesiogiai atsiskaitė už juos, pasirašė kaltinime nurodytus, S. T. jam pateiktus, dalinius atliktų darbų aktus tarp UAB ,,C“ ir UAB ,,B“, tarpinius bei galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktus tarp UAB ,,B“ ir UAB „A“, taip pat buhalterinius dokumentus, susijusius su apmokėjimu, kurių dalį – UAB ,,B“ vardu išrašytus kasos pajamų orderius, PVM sąskaitą – faktūrą, pats ir parengė. T. M. nuosekliai parodė, kad visi su projektų parengimu, jų apmokėjimu susiję dokumentai per kelis kartus buvo pasirašinėjami UAB „A“ patalpose. Pasirašant dokumentus kartu su S. T. dalyvavo A. J.. Visus UAB ,,C“ vardu parengtus dokumentus jam pateikdavo S. T.. Pasirašant jam šiuos dokumentus, jie jau buvo su bendrovės ,,C“ atstovo parašais, šios bendrovės atstovas susitikimuose nedalyvavo. Tuo tarpu UAB „A“ vardu, kaip vadovas, visus dokumentus pasirašinėjo S. T.. T. M. kategoriškai patvirtino, kad kasos pajamų orderiuose nurodytų pinigų UAB ,,B“ iš UAB „A“ realiai negavo, taip pat jų neperdavinėjo ir UAB ,,C“, viskas buvo įforminta tik buhalteriniuose dokumentuose, kadangi S. T. jį įtikino, kad su UAB ,,C“ buvo atsiskaityta tiesiogiai. UAB ,,B“ realiai gavo tik pinigus už tarpininkavimą, kurie buvo pervesti į bendrovės banko sąskaitą (t. 7, b.l. 32-36).

4.15. Netikėti pirmiau išdėstytais nuosekliais T. M. parodymais, kuriuos pastarasis patvirtino ir akistatų su liudytojais A. J., G. K. metu (t. 6, b.l. 13-14, 16-17), bei kurie, priešingai nei teigia apeliantas, atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių UAB ,,B“ ir UAB ,,C“ sąsajas, taip pat tai, kad T. M. buvo pažįstamas su A. V., žinojo apie UAB ,,C“ ir UAB „A“ verslo ryšius, šių bendrovių teisminius procesus. T. M. apklausiamas patvirtino, kad A. V. jis nepažįsta, su UAB ,,C“ iki aptariamų įvykių jo bendrovės nesiejo jokia veikla, savo ruožtu A. V. taip pat parodė, kad jis nėra pažįstamas su T. M., su UAB ,,B“ nevykdė jokios veiklos. T. M. asmens parodymo atpažinti metu iš jam parodytų atpažinti asmenų A. V. neatpažino (t. 3, b.l. 80-82). Akistatos tarp A. V. ir T. M. metu, akistaton suvesti asmenys taip pat patvirtino, jog vienas kito nepažįsta (t. 3, b.l. 83). Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki byloje nagrinėjamų įvykių būtent UAB „A“ siejo bendra veikla su UAB ,,C“, būtent apeliantas buvo pažįstamas su A. V.. Tai patvirtina ne tik paties S. T. parodymai, bet ir liudytojų A. V., I. N., A. J. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai – tarp bendrovių pasirašytas susitarimas, taikos sutartis civilinėje byloje (t. 1, b.l. 149-151). Tokiu būdu būtent S. T. iš ankstesnio bendradarbiavimo su UAB „C“ turėjo ne tik šios bendrovės antspaudo, bet ir bendrovės direktoriaus A. V. parašo pavyzdžius. Be kita ko, dėl ankstesnio ne itin sklandaus bendradarbiavimo, dėl kurio kilę ginčai buvo sprendžiami ir teisme, S. T. turėjo ir paskatą UAB „C“ pasinaudoti, siekdamas įgyvendinti savo nusikalstamą sumanymą, ką beje, ir padarė. Apie tai, be pirmiau nurodytų aplinkybių, leidžia teigi ir, atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, gauti duomenys.

4.16. Tiesa, kadangi parašai pasirašyti pamėgdžiojant A. V. parašus, ir požymiai, būdingi konkrečiai rašysenai, nėra atsispindėję, todėl nustatyti požymių visumos, reikalingos išvadai, ar tiriamuosius parašus, esančius: 2012-02-21 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-02-21 priedo Nr. 1 sąmatoje; 2012-03-05 daliniame atliktų darbų akte Nr. 1; 2012-03-27 daliniame atliktų darbų akte Nr. 2; 2012-04-10 daliniame atliktų darbų akte Nr. 3; 2012-04-10 PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) 000179; 2012-04-16 kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 00021; 2012-03-05 kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 00019; 2012-03-30 kvite (duomenys neskelbtini) Nr. 00020, pasirašė S. T., T. M., ar kitas asmuo (kiti asmenys), nėra galimybės (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b.l. 86-88).

4.17. Kita vertus, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tikėtina, kad parašai 2012-02-21 sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo, antro lapų apačioje dešinėje pusėje ir paskutinio lapo eilutėje „vardas, pavardė, parašas, žemiau vardo pavardės „A. V.“, parašai 2012-03-30 kvite Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00020 eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris) A. V.“ ir eilutėje „Gavo kasininkas A. V.“, parašas 2012-04-10 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Perdavė: Direktorius A. V.“ yra atlikti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu). Parašas, esantis 2012-02-22 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 177, eilutėje „Paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „“A“ direktorius S. T.“, yra parašytas tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis ir pagaminta iš vienodų dažų) šratinukų pasta, kaip aukščiau nurodyti parašai, tačiau nustatyti, ar jis atliktas tuo pačiu rašikliu, kaip ir parašai aukščiau minėtuose dokumentuose, negalima.

Tikėtina, kad parašai 2012-03-05 kvito Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00019 eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris) A. V.“ ir eilutėje „Gavo kasininkas A. V.“ šalia „A. V.“, yra atlikti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu), tačiau jie pasirašyti kitu rašikliu, nei parašai 2012-02-20 Konsultavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo, antro lapų apačioje dešinėje pusėje ir paskutinio lapo eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-03-08 tarpiniame darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lapo apačioje eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-03-29 tarpiniame darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lapo apačioje eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-04-12 galutiniame priėmimo – perdavimo akte Nr. 3 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lapo apačioje eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“. Parašai 2012-02-20 Konsultavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo, antro lapų apačioje dešinėje pusėje ir paskutinio lapo eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-03-08 tarpiniame darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lapo apačioje eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-03-29 tarpiniame darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. 2 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lapo apačioje eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-04-12 galutiniame priėmimo – perdavimo akte Nr. 3 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lapo apačioje eilutėje „Užsakovas“, žemiau „Direktorius S. T.“ yra atlikti tos pačios rūšies (pasižyminčiu vienodomis optinėmis savybėmis ir pagamintu iš vienodų dažų) rašalu, tačiau nustatyti, ar jie atlikti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu) negalima, nes parašų štrichuose konkretų rašiklį individualizuojančių požymių nėra.

Parašai 2012-04-16 kvite Serija (duomenys neskelbtini) Nr.00021 eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris) A. V.“ ir eilutėje „Gavo kasininkas A. V.“, parašas, esantis 2012-04-12 kasos pajamų orderyje Serija TDK Nr. 181 eilutėje „paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-03-08 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 179 eilutėje „paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-03-29 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 180 eilutėje „paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“ ir parašas 2012-04-12 PVM Sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190 eilutėje „Sąskaitą ir prekes priėmė“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“ yra atlikti kitu rašikliu (rašymo mazgu), nei parašas, esantis Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-05 dalinio atliktų darbų akto Nr. 1 eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“, parašas, esantis Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-27 dalinio atliktų darbų akto Nr. 2 eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“, parašas, esantis Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-04-10 dalinio atliktų darbų akto Nr. 3 eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“, parašas, esantis 2012-02-21 Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 1 Sąmata (sutarties kaina) eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“. Tikėtina, kad parašas, esantis Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-05 priedo dalinio atliktų darbų akto Nr. 1 eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“, parašas, esantis Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-27 priedo dalinio atliktų darbų akto Nr. 2 eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“, parašas, esantis Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-04-10 priedo dalinio atliktų darbų akto Nr. 3 eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“, parašas, esantis 2012-02-21 Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 1 Sąmata (sutarties kaina) eilutėje „Rangovas: Uždaroji akcinė bendrovė „C“, šalia vardo, pavardės „A. V.“ yra atlikti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu).

Tikėtina, kad parašai 2012-04-16 kvite Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00021 eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris) A. V.“ ir eilutėje „Gavo kasininkas A. V.“ yra atlikti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu). Tikėtina, kad parašas, esantis 2012-03-08 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 179 eilutėje „Paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“ ir parašas, esantis 2012-03-29 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 180 eilutėje „paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“ yra atlikti tuo pačiu rašikliu (rašymo mazgu). Parašas, esantis 2012-04-12 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 181 eilutėje „paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“ ir parašas 2012-04-12 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190 eilutėje „Sąskaitą ir prekes priėmė“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“ yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis ir pagaminta iš vienodų dažų) šratinukų pasta, kaip ir parašai 2012-04-16 kvite Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 00021 eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris) A. V.“ ir eilutėje „Gavo kasininkas A. V.“, parašas, esantis 2012-03-08 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 179 eilutėje „paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“, parašas, esantis 2012-03-29 kasos pajamų orderyje Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 180 eilutėje „paimta iš“ šalia antspaudo „UAB „A“ Direktorius S. T.“, tačiau nustatyti, ar visi jie atlikti tuo pačiu rašikliu, negalima (t. 2, b.l. 99-117).

4.18. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto pateikta versija, kad būtent T. M., susiradęs Juridinių asmenų registre viešai prieinamas UAB „C“, kuri praeityje turėjo verslo santykių su UAB „A“ (byloje nėra duomenų, jog apie tai T. M. buvo žinoma), dokumentų kopijas su šios bendrovės antspaudu bei direktoriaus A. V. parašu, o tuo pačiu ir neva žinodamas apie (duomenys neskelbtini) teismo 2012-02-22 sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimu UAB „A“ (rangovės) naudai iš UAB „F“ (užsakovės) priteisė 84 842,65 Lt sumą – įsiskolinimą už faktiškai UAB „C“ (subrangovės) atliktus statybos darbus, kuri dalyvavo paminėtoje byloje trečiuoju asmeniu UAB „A“ pusėje), suklastojo UAB ,,C“ vardu dokumentus, susijusius su investicinių projektų parengimu bei apmokėjimu už juos, yra ne tik neįtikinama, nelogiška, bet ir paneigta byloje esančiais įrodymais.

4.19.Nors apeliantas teigia, kad investicinius projektus UAB ,,B“ realiai parengė ir juos pateikė jo vadovaujamai bendrovei „A“, kaip ir buvo numatyta 2012-02-20 tarp bendrovių pasirašytoje konsultavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau netikėti T. M. parodymais apie tai, kad jo bendrovė jokių projektų nerengė ir jų UAB „A“ neperdavinėjo, nėra pagrindo. T. M. apklausiamas nuosekliai parodė, kad kaltinime nurodytas sutartis dėl investicinių projektų parengimo pasirašė kaip tarpininkas ir investicinių projektų net nežadėjo rengti, jo vadovaujamoje bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas, kuris būtų galėjęs parengti investicinius projektus, tokių projektų nebūtų parengęs ir jis pats. Iš byloje esančių Sodros duomenų apie UAB „B“ darbuotojus matyti, kad 2012 metais, kaltinimuose nurodytu laikotarpiu, bendrovėje be T. M. dirbo A. Č., V. S., D. S. (t. 2, b.l. 156), kurios, sprendžiant iš bylos duomenų, bendrovėje rūšiuodavo dėvėtus drabužius, A. Č., kaip vadybininkė, taip pat bendravo su rūbų pirkėjais, talpindavo skelbimus. Tuo tarpu vien tai, kad T. M. turėjo aukštąjį išsilavinimą, patirties versle, kaip ir tai, jog jo atžvilgiu kitose, su nagrinėjama byla niekaip nesusijusiose bylose priimti tam tikri sprendimai, vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesuteikia pagrindo abejoti pastarojo parodymais. Juolab, kad paties S. T. pateiktos versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, o pagal 2012-02-20 konsultavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia apeliantas, esant užsakovo – UAB „A“, sutikimui, nebuvo uždrausta samdyti subrangovą investicinių projektų parengimui.

4.20. Byloje liudytoju apklaustas A. D., kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbęs UAB „A“ pardavimų skyriaus vadovu (t. 3, b.l. 7-9), parodė, jog jam nėra žinoma apie tai, kad buvo vykdoma bendrovių atranka dėl investicinių projektų parengimo, kai tuo tarpu pasak S. T. dėl bendrovių investicijų projektams rengti atrankos, investicijų projektų parengimo buvo tariamasi su bendrovės darbuotojais, taip pat ir pardavimų skyriaus vadovu. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis nieko nėra girdėjęs apie tai, kad 2012 metais UAB „A“ sudarinėjo verslo planus, apie bendrovės ketinimus rašyti projektus Europos Sąjungos investicinėms lėšoms gauti. Bendrovės „B“, „C“ jam nėra žinomos, taip pat jis nepažįsta ir T. M., A. V.. Pasak liudytojo, bendrovėje verslo planas buvo rengiamas bendromis darbuotojų pastangomis, jis pats rengė dokumentus verslo planui, tačiau tai buvo 2011 metais. Jis matė šio verslo plano darbinį variantą, jis buvo Word formatu, Excel lentelės, gal 10-20 lapų apimties. Vėliau viskas nutilo ir apie verslo planą nebuvo kalbama. Priešingai, sprendžiant iš šio liudytojo parodymų, jau 2011 metų pabaigoje iš A. J., S. T. buvo kalbos apie bendrovės skolas kitoms įmonėms, apie bendrovės bankrotą (t. 3, b.l. 2-3; t. 7, b.l. 135-137).

4.21. S. T. aukščiau 4.19. punkte nurodytų teiginių nepatvirtina ir tuo pačiu T. M. parodymų nepaneigia byloje liudytojais apklaustų A. J., G. K. parodymai. Pažymėtina, kad liudytojo A. J. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, o po gynybos iniciatyva byloje apklausto liudytojo G. K., akivaizdžiai jie buvo derinami prie pastarojo liudytojo parodymų bei byloje nustatytų aplinkybių. Abiejų paminėtų liudytojų parodymai, be kita ko, nesutampa ir tarpusavyje, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų.

4.22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. J. akistatos su T. M. metu nors ir nurodė, kad galimai su T. M. susitikinėjo UAB „A“ ofise dėl UAB „A“ verslo plano parengimo, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie įmonės projektui rengti parinkimą, susitikimus su projektų rengėju ir juose dalyvavusius asmenis, projekto rengimo eigą, jo perdavimą bei apmokėjimą. Pastarasis parodė, kad UAB „A“ plėtros, pardavimų, finansavimo klausimais pagal įmonės struktūrą užsiiminėjo ir buvo atsakingas bendrovės vadovas S. T. (t. 3, b.l. 103-104). Tuo tarpu apklausiamas jau po liudytojo G. K. apklausos, A. J. parodė, jog 2012 metais, tikslios datos nepamena, UAB „A“ ofise matė kaip S. T. atsiskaitinėjo grynais pinigais su T. M. pagal kasos išlaidų orderius už darbus pagal sutartį, ryšium su verslo plano parengimu. Jis tą kartą atsiskaityme, užėjęs į S. T. kabinetą, sudalyvavo netyčia. Jis matė ant S. T. stalo vieną kasos išlaidų orderį, taip pat T. M. rankose pinigus, jis juos skaičiavo. Kokios buvo kupiūros, jis neprisimena (t. 6, b.l. 5). Tuo tarpu po šios apklausos vykusios akistatos su T. M. metu, A. J. nurodė ne tik prieš tai paminėtos apklausos metu nurodytas aplinkybes, bet taip pat ir tai, kad konkrečiai investicinius projektus pagal sutartį turėjo parengti UAB „B“, projektų paruošimas vyko 2012 metų pavasarį, 2-3 mėnesius. Apmokėjimas už projektų parengimą vyko dalimis – dalis pavedimais, kita dalis grynaisiais pinigais. A. J. teigimu, jis matė ne tik S. T. kabinete vykusį tarpinį atsiskaitymą grynaisiais su T. M., bet taip pat ir galutinį atsiskaitymą su T. M. projekto perdavimo metu. Tąkart atsiskaitymas vyko bendrovės „A“ pasitarimų kambaryje, kuriame be jo dalyvavo S. T. ir galimai G. K.. A. J. manymu, tai buvo galutinis atsiskaitymas, nes jis matė ant stalo priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ir projektą, kuris buvo A4 formato, galimai iš trijų egzempliorių, sudėtų į bylas, lapai surišti. Taip pat jis matė voką ant stalo. Nors pinigų voke nematė, tačiau daro prielaidą, kad tai buvo galutinis atsiskaitymas grynaisiais su T. M.. Šios akistatos metu T. M. nesutiko su liudytojo A. J. parodymais ir pasiliko prie savo nuoseklių parodymų (t. 6, b.l. 16-17). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. J. savo parodymus dar kiek papildė bei pakeitė. Pastarasis parodė, kad nežino, kas vykdė bendrovių investiciniams projektams rengti atranką. Nors nurodė domėjęsis atrinkta projektams rengti bendrove, taip pat ir kitomis bendrovėmis, tačiau kitų bendrovių įvardinti negalėjo. Taip pat nurodė, kad yra skaitęs sutartį su UAB „B“ dėl investicinio projekto rengimo, tačiau detaliau jos nepamena. Nepaisant to, jam žinoma, kad sutartyje buvo nurodyta, jog neleidžiama informacijos atskleisti trečiosioms šalims. Buvo sutarta, kad sutartis nebus sudaryta su trečiaisiais asmenimis. Projektų rengimo darbus turėjo atlikti pati UAB „B“. Liudytojo teigimu, jis taip pat matė darbų atlikimo aktus. Nors jis pats pinigų UAB „B“ nemokėjo, tačiau žino, kad pinigai buvo mokami dalimis, pavedimais arba pagal kasos išlaidų orderius. UAB „B“ pinigai prie jo buvo mokami vieną kartą kažkokio tarpinio dokumento pasirašymo metu. Tai vyko direktoriaus S. T. kabinete, pinigus priėmė T. M.. Taip pat liudytojo teigimu, jis dalyvavo projekto perdavime, T. M. pagal sutartį pateikė jų bendrovei projektą, jis buvo pabaigtas, įrištas, tačiau kas tiksliai buvo nurodyta projekte, jis negali nurodyti. Be kita ko, liudytojas parodė, jog jis dalyvavo 3-5 susitikimuose su T. M., kuriuose dalyvavo ir S. T. ar G. K.. Susitikimai vyko jų bendrovės ofise (t. 7., b.l. 58-61, 92).

4.23. Liudytojas G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog bendrovėje „A“ iš pradžių dirbo vadybininku, vėliau administratoriumi. Apie UAB „B“ jis sužinojo dirbdamas UAB „A“, ši įmonė bendrovei „A“ rengė verslo planą investicijoms ir plėtrai, jis pats taip pat dalyvavo šiame procese – atlikinėjo rinkos analizę, tikrino konkurentus, atliko skaičiavimus. T. M. UAB „A“ ofise jis matė pora kartų. Pirmą kartą T. M. ofise, pasitarimų kambaryje, matė 2012 metais, tikslios datos neprisimena, kuomet buvo pasirašinėjama sutartis dėl verslo plano UAB „A“ parengimo. Liudytojo teigimu, šio susitikimo metu dalyvavo S. T. ir A. J., tuo tarpu, kaip matyti iš pirmiau išdėstytų A. J. parodymų, šis apie tai neužsiminė. Liudytojo G. K. teigimu, antrą kartą T. M. UAB „A“ ofise jis matė taip pat 2012 metais, tikslios datos nepamena, kuomet jis pasitarimų kambaryje perdavė verslo planą, o S. T. jo bei A. J. akivaizdoje galutinai atsiskaitė su T. M. už verslo planą, padėdamas ant stalo voką, kuriame liudytojo manymu, buvo grynieji pinigai. Kad vyko galutinis atsiskaitymas, liudytojas suprato iš S. T. žodžių. Liudytojas pats tikrino T. M. atneštą verslo planą. Planas buvo paruoštas A4 formatu ir buvo apie pora šimtų lapų, taip pat jis buvo pateiktas CD diske. S. T. su T. M. pasirašė priėmimo-perdavimo aktus, O A. J. taip pat peržiūrėjo verslo planą (t. 6, b.l. 2).Akistatos metu liudytojas G. K. parodė, jog 2012 metais T. M., S. T. iniciatyva, ruošė projektą. UAB „B“ tarpininkauti minėtame projekte pasiūlė S. T.. Akistatos metu liudytojas nurodė tik apie tai, kad 2012 metų pavasarį matė kaip T. M. atnešė į bendrovės „A“ ofisą pasitarimų kambaryje projektą, A4 formato aplankalus ir CD diską. Be kita ko, liudytojas taip pat parodė, jog atsiskaitymai už projektą vyko ir grynaisiais, ir pavedimais. Liudytojo teigimu, kuomet T. M. atnešė projektą, vyko ir paskutinis atsiskaitymas už projekto parengimą. S. T. padėjo ant stalo voką, kuriame liudytojo manymu, buvo pinigai. Tuo metu pasitarimų kambaryje buvo ir A. J.. Pastebėtina tai, kad akistatos metu G. K. nurodė, jog sutarčių dėl projektų rengimo jis nematė, žino tik tiek, kiek buvo kalbama tarpusavyje. Dėl atsiskaitymo grynaisiais girdėjo kalbančius S. T. ir A. J.. Tuo tarpu dėl mokėjimo pavedimais, nusprendė jis, nes standartiškai buvo atliekami mokėjimai pavedimais. Akistatos metu T. M. G. K. parodymų nepatvirtino, pasiliko prie savo duotų parodymų, be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio procesinio veiksmo atlikimo pradžioje T. M. nurodė, kad asmens, su kuriuo jis suvestas akistaton, neprisimena, nežino jo nei vardo, nei pavardės (t. 6, b.l. 13-14). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. K. jau parodė, kad jis atliko bendrovių, kurios gali parengti investicinius projektus, atranką. Jų ieškojo Google puslapyje. Kaip rado T. M. bendrovę, tiksliai neprisimena. Gavęs UAB „B“ kontaktus, pasiskambino ir bendrovė sutiko atlikti darbus. Nors liudytojas parodė, kad buvo atrinktos trys bendrovės, su kurių atstovais dėl projekto parengimo bendravo bendrovės ofise, pasitarimų salėje, tačiau įvardinti kitų dviejų atrinktų bendrovių pavadinimų negalėjo. Taip pat liudytojas, priešingai nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog pasirašant sutartį dėl projekto parengimo jis nedalyvavo, apie tai sužinojo bendraudamas darbiniais klausimais ofise, nežino ir sutarties pasirašymo datos. G. K. parodė, jog dalyvavo T. M. perduodant ofiso pasitarimų kambaryje verslo planą, jis buvo apie porą šimtų lapų, taip pat įrašytas į CD. Perduodant buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, o T. M. paduotas vokas, galimai su pinigais (t. 7, b.l. 92-94).

4.24. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad laikyti liudytojų A. J., G. K. parodymus patikimais ir jais vadovautis, paneigiant kitus byloje esančius, tarpusavyje sutampančius įrodymus, nebuvo pagrindo. Tuo pačiu šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nors tiek S. T., tiek liudytojai A. J., G. K. tvirtino, kad UAB „B“ parengė ir T. M. UAB „A“ pateikė investicinių projektų popierinį variantą, kurį sudarė apie porą šimtų lapų, bei elektroninę projektų versiją CD formate, tačiau viso proceso metu nei elektroninis, nei popierinis konsultavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų investicinių projektų variantas į bylą taip ir nebuvo pateiktas. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, kad jeigu realiai investiciniai projektai būtų buvę parengti ir pateikti UAB „A“, jie vienu ar kitu formatu taip pat būtų pateikti ir į bylą. Baudžiamojoje byloje yra paneigti liudytojo A. J. parodymai apie tai, kad UAB „A“ visi dokumentai neva buvo prarasti, persikraustant iš bendrovės ofiso į kitas patalpas. Įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) teismo 2017-06-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijamai nustatyta, kad A. J., nuo 2012-12-21 laikinai eidamas UAB „A“ direktoriaus pareigas, paslėpė, laikotarpio nuo 2008-08-27 iki 2013-07-04, UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentus, už ką buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 7, b.l. 99-125). Be kita ko, sprendžiant iš A. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, T. M. bendrovė projektą jiems neva pateikinėjo ir dalimis, visas projektas neva buvo gautas gal per 2-3 kartus elektroniniu paštu, atskiros projekto dalys buvo persiuntinėjamos ir jam, taip pat tarp bendrovės darbuotojų neva buvo pasidalinta ir viso gauto projekto galutine elektronine versija (t. 7, b.l. 61). Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, neįtikėtina, kad projektai (ar jų dalys) nebuvo išsaugoti nei viename bendrovės darbuotojų kompiuteryje, elektroniniuose paštuose, ir jų nebuvo galimybės, kaip itin svaraus įrodymo, pateikti į bylą. Nustatytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad realiai projektai nebuvo rengiami ir parengti, todėl ir nebuvo ką pateikti į nagrinėjamą bylą.

4.25. Apeliantas, siekdamas įtikinti, kad realiai investiciniai projektai buvo rengiami bei parengti, be kita ko, apklausiamas parodė, jog UAB „A“ ieškojo ir tarėsi su keliais privačiais investuotojais dėl investicijų pritraukimo pagal projektus. Apelianto bei jo gynėjo iniciatyva byloje liudytojais buvo apklausti V. M. bei A. F.. Kita vertus, nei šių liudytojų parodymai, nei liudytojo A. F. pateiktas elektroninis susirašinėjimas, UAB „A“ veiklos plėtros verslo planas taip pat nepatvirtina fakto, kad investiciniai projektai, dėl kurių parengimo su UAB „B“, UAB „C“ 2012 m. vasario 20, 21 dienomis buvo sudarytos sutartys, realiai buvo parengti ir pateikti UAB „A“. Pažymėtina tai, kad liudytojas V. M. ne tik, kad negalėjo nurodyti pagal kokį projektą S. T. prašė į jo bendrovę, kurios liudytojas taip pat neprisiminė, investuoti apie porą šimtų tūkstančių litų, bet taip pat neprisiminė, kada tiksliai tai buvo (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai galėjo būti 2002 metais, tuo tarpu teisme parodė, kad gal 2010 metais) (t. 6, b.l. 9; t. 7, b.l. 57-58).Tuo tarpu liudytojo A. F. parodymai nors ir patvirtina, kad su juo S. T. bendravo dėl investicijų, siuntė savo bendrovės verslo planą, kita vertus, tiek iš šio liudytojo parodymų, tiek iš jo teismui pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu su S. T. matyti, kad su A. F. dėl investicijų buvo deramasi visai pagal kitą, dar 2011-11-21 liudytojui S. T. atsiųstą UAB „A“ veiklos plėtros verslo planą, beje, kurio apimtis tėra 17 puslapių ir kurį, sprendžiant iš liudytojo A. D. parodymų, bendromis pastangomis rengė patys bendrovės darbuotojai (t. 6, b.l. 12; t. 7, b.l. 56-57, 64-77, 135-137).

4.26. Pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje apklausta kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi G. P. neužsiminė apie tai, kad jai būtų buvusi pateikta 2012-04-12 UAB „B“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra 89 540 Lt sumai už investicinių projektų parengimą, kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys grynųjų pinigų sumokėjimą už projektų parengimą. Be to, liudytoja negalėjo nurodyti ir apie tai, ar pateikė VMI UAB „A“ deklaracijų formą FR0671 (gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų) už 2012 metus (t. 3, b.l. 62; t. 7, b.l. 56). Tuo tarpu iš VMI pateiktų duomenų matyti, kad UAB „A“ duomenų apie 2012 metų balandžio mėnesį gautas PVM sąskaitas-faktūras mokesčių administratoriui nepateikė, t.y. UAB „A“ nedeklaravo įsigijimų iš UAB „B“ pagal 2012-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190, vertė 74 000 Lt ir PVM suma 15 540 Lt (t. 5, b.l. 9, 11).Tokiu būdu nurodytos aplinkybės, kartu su byloje nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad fiktyvų sandorį, susijusį su investicinių projektų parengimu, kurio pagrindu buvo pasisavintas didelės vertės UAB „A“ priklausantis turtas, taip pat buvo siekiama ir nuslėpti. Priešingai UAB „B“ tiek UAB „C“ vardu išrašyta 2012-04-10 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), tiek UAB „B“ vardu išrašyta 2012-04-12 PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190 buvo deklaruotos VMI duomenų bazėje „PVM sąskaitų registrai“ (t. 1, b.l. 32-33; t. 5, b.l. 5-6).

4.27. Beje, byloje liudytoju buvo apklaustas ir kitas UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkęs buhalteris G. A.. Tačiau su šio liudytojo bendrove „S“ UAB „A“ sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo pasirašė tik 2012-06-01, UAB „S“ buvo pateikti segtuvai pirkimai, bankas ir kasa, pirkimo sąskaitos-faktūros ir kiti iš esmės su dokumentais tik nuo 2012-06-01 (t. 3, b.l. 47-53, 55). Liudytojas G. A. apklausiamas taip pat patvirtino, kad pradėjus tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitą jam buvo perduoti tik apskaitos likučiai ir einamieji dokumentai nuo sutarties tvarkyti apskaitą pasirašymo, archyviniai dokumentai jam nebuvo reikalingi (t. 7, b.l. 41-43).

4.28. Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu byloje nustačius, kad realiai investiciniai projektai nebuvo rengiami ir parengti, tuo pačiu nėra pagrindo tikėti ir S. T., liudytojų A. J., G. K. prieštaringais, tarpusavyje nesutampančiais ir jokiais kitais bylos įrodymais nepagrįstais parodymais apie tai, kad iš bendrovės „A“ kasos paimti grynieji pinigai buvo realiai sumokėti T. M.. Kaip minėta, T. M. nuosekliai patvirtino, kad realiai pagal 2012-02-22, 2012-03-08, 2012-03-29, 2012-04-12 kasos pajamų orderius iš UAB „A“ vadovo S. T. pinigų negavo, pinigų priėmimas ir perdavimas buvo įformintas tik surašant ir pasirašant buhalterinius dokumentus, S. T. jį patikinus, kad su UAB „C“ už atliktus darbus buvo atsiskaityta tiesiogiai. T. M. taip pat nuosekliai parodė, kad už tarpininkavimą jam buvo sumokėta bankiniu pavedimu. Iš byloje esančių UAB „B“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, S. T. asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, išrašų matyti, kad 2012-05-29 už UAB „A“ pagal sąskaitą-faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 190 iš asmeninės S. T. banko sąskaitos UAB „B“ buvo pervesta 3600 Lt galutinis atsiskaitymas pagal konsultavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 17-18, 173-181). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pinigai už tarpininkavimą UAB „B“ buvo pervesti iš asmeninės S. T. banko sąskaitos, o ne iš UAB „A“ priklausančios banko sąskaitos, kaip ir, apelianto teigimu neva nelogiškas, pasirinkimas sandorį dėl investicinių projektų parengimo forminti per tarpininką, vertinant pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste, tik patvirtina apelianto siekį nuslėpti savo nusikalstamus veiksmus.

4.29. Taip pat nepagrįsti apelianto skundo argumentai, jog byloje neįrodytas pinigų pasisavinimo iš UAB „A“, o tuo pačiu ir žalos padarymo bendrovei faktas, kad pinigus pasisavino būtent jis, neįrodytas bendrovei padarytos žalos dydis. Pažymėtina tai, jog pats apeliantas viso proceso metu nuosekliai tvirtino ne tik tai, kad investiciniai projektai iš tikrųjų buvo parengti, bet ir tai, kad jis pats už šiuos projektus sumokėjo UAB „B“. Taip pat S. T. neneigė, jog T. M. už projektus grynaisiais buvo sumokėta būtent 2012-02-22, 2012-03-08, 2012-03-29, 2012-04-12 kasos pajamų orderiuose Serija (duomenys neskelbtini) Nr. 177, 179, 180, 181 nurodyta pinigų suma – 85 940 Lt. Iš VĮ Registrų centro pateiktų UAB „A“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė 2011-12-31 kasoje ir banko sąskaitose turėjo 147 199 Lt, tuo tarpu 2012-12-31 pinigų likutis kasoje ir banko sąskaitose buvo tik 2808 Lt (t. 4, b.l. 2-88).

4.30. Be kita ko, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad tiek klastodamas dokumentus, dalį suklastotų dokumentų pateikdamas T. M. pasirašyti, tiek pasisavindamas jo vadovaujamai bendrovei priklausančias pinigines lėšas, S. T. veikė tiesiogine tyčia. S. T. suvokė, kad klastoja dokumentus, suklastotus dokumentus pateikia pasirašyti T. M., šių dokumentų panaudojimas sukels neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. Taip pat apeliantas suvokė, kad savo neteisėtais veiksmais pasisavina jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą turtą (UAB „A“ direktoriumi S. T. buvo nuo 2008-09-10 iki 2012-10-16 (t. 2. b.l. 168-174)), tuo pažeidžia UAB „A“ interesus, daro bendrovei didelę žalą ir norėjo taip veikti.

4.31. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esančių įrodymų visuma neginčijai nustatyta, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

4.32. Apeliantas, be kita ko, skunde nurodo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti procesiniai pažeidimai – pakartotinai neapklaustas liudytojas A. J., į apklausą neiškviestas liudytojo G. K. nurodytas potencialus investuotojas J., neapklausta VMI atstovė. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojas A. J. baudžiamojoje byloje buvo apklaustas eilę kartų, teisiamojo posėdžio metu šio liudytojo apklausa vyko ne viename teismo posėdyje, tiek S. T., tiek jo gynėjas turėjo visas galimybes šiam liudytojui užduoti klausimus ir realizuoti savo teisę į gynybą. Taigi, teigti, kad atmetus teismui prašymą liudytoją A. J. apklausti papildomai, buvo atimta iš apelianto galimybė bylos medžiagą papildyti jam naudingais duomenimis, nėra pagrindo. Dėl liudytojo G. K. apklausos metu nurodyto asmens, vardu J., pažymėtina tai, jog šis liudytojas teismui atsisakė nurodyti J. pavardę. Be to, nei pats apeliantas, nei jo gynėjas ir neprašė šio asmens iškviesti į apklausą. Tuo tarpu prašymas dėl VMI atstovės apklausos teisiamojo posėdžio metu buvo išspręstas laikantis BPK reikalavimų ir motyvuotai atmestas. Tuo pačiu šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015). Pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad šiame baudžiamajame procese buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidusių, taip pat ir apelianto atžvilgiu, priimti teisingą, teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

4.33. Atmetami kaip nepagrįsti taip pat ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jam BK 72 straipsnio nuostatas.

4.33.1.BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

4.33.2.Pagal teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/18).

4.33.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, kuri minima apelianto skunde nurodytame Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-29 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-449/2015, be kita ko, išdėstyti ir bendrieji principai bei aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti taikant BK 72 straipsnį ir kitokio pobūdžio nei nagrinėtoji baudžiamosiose bylose. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama konstitucinė ir konvencinė asmens teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo.

4.33.4. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojant nuosavybės teisių ribojimus, nustatyta, kad iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pagal šio straipsnio 2 dalį ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą, atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas EŽTT vertina teisinius mechanizmus, kuriuos pasitelkus siekiama paimti turtą iš nusikaltimus darančių asmenų ir kitų neteisėtai praturtėjusių asmenų, ir ieško tinkamo balanso (pusiausvyros) tarp tokių mechanizmų efektyvumo ir jų sukeliamų nuosavybės teisės ribojimų, kitaip tariant, sprendžia tokių mechanizmų sukeliamų ribojimų proporcingumo jais siekiamiems tikslams klausimą. Proporcingumo principas EŽTT bylose iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos.

4.33.5. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

4.33.6. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

4.33.7. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad S. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino didelės – 85 940 Lt (24 889,94 Eur) – vertės svetimą jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą, t.y. padarė sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šiais savo veiksmais, būdamas tik bendrovės direktoriumi, bendrovei, jos akcininkams padarė didelės žalos. Be to, realizuodamas pirmiau paminėto nusikaltimo sudėtį, S. T. padarė ir baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal bylos duomenis, jau 2012 metų pradžioje UAB „A“ buvo patyrusi nuostolius, turėjo įsiskolinimų kreditoriams (VMI pateikti duomenys apie bendrovės „A“ finansinę atskaitomybę, liudytojos G. P. parodymai), kas patvirtina, jog pasisavinant didelę sumą bendrovės piniginių lėšų buvo pažeistos ir kreditorių teisės. Juolab, kad sprendžiant iš bylos duomenų, UAB „A“ finansinė padėtis tik blogėjo, o 2013 m. birželio mėn. bendrovei buvo iškelta ir bankroto byla.

4.33.8. Be to, dėl apelianto atliktų neteisėtų veiksmų buvo suklaidintos valstybės institucijos, UAB „C“ atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija taikė stebėsenos priemones, tuo tarpu šios bendrovės vadovas A. V. nagrinėjamoje byloje įgijo specialiojo liudytojo statusą. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamasis įstatymas už apelianto padarytą nusikaltimą numato laisvės atėmimą iki dešimties metų (BK 183 straipsnio 2 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už paminėto sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta žymiai švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė – 2 metai. Be kita ko, S. T. taikytos ir BK 75 straipsnio nuostatos bei jam paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų terminui.

4.33.9. Sprendžiant BK 72 straipsnio nuostatų apeliantui taikymo pagrįstumą, svarbu pažymėti ir tai, kad byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra ir duomenų, kad pasisavintas turtas buvo grąžintas UAB „A“. Tiesa, pradėjus nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą (2014-02-03), (duomenys neskelbtini) teisme 2014-01-30 jau buvo priimtas sprendimas dėl UAB „A“ pabaigos (t. 1, b.l. 97), o 2014-03-07 bendrovė buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t. 2, b.l. 173-174). Kita vertus, aplinkybės, kad pati žalą patyrusi bendrovė, jos atstovai dėl objektyvių priežasčių (įmonės bankroto, jos likvidavimo ir pabaigos) neturėjo galimybės byloje pareikšti civilinio ieškinio, neužkerta kelio S. T. taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme realiai neegzistavo tariamai nukentėjęs asmuo „A“, todėl realiai nebuvo kam ir grąžinti pinigines lėšas. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog S. T. viso proceso metu neprisipažino pasisavinęs jo vadovaujamos bendrovės lėšas. Be to, jeigu apeliantas būtų siekęs grąžinti jo pasisavintas UAB „A“ pinigines lėšas, galėjo pagal Vilniaus apygardos teismo patvirtinto kreditorių sąrašo eiliškumą padengti kreditorių reikalavimus, kurie po įmonės pabaigos taip ir liko nepatenkinti.

4.33.10. Taigi, esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog apelianto pasisavintas turtas turi būti konfiskuotas valstybės naudai, priteisiant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 85 940 Lt (24 889,94 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, laisvės atėmimo bausmės kartu su baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu (turto atitinkančio pasisavintų piniginių lėšų sumą konfiskavimu), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskyrimas yra proporcingas (adekvatus) padarytai nusikalstamai veikai, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, išlaikytas sąžiningas balansas tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir S. T. teisių apsaugos.

4.34. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju baudžiamoji byla yra nagrinėjama tik pagal nuteistojo S. T. apeliacinį skundą. T. M. atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas, spręsti klausimų, susijusių su 3600 Lt suma, S. T. pervesta į UAB „B“ banko sąskaitą pagal konsultavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėAlbinas BielskisLinas Žukauskas