Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo, kuriuo D. R. nubaustas administraciniu areštu 20 (dvidešimčiai) parų už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir išnagrinėjęs teismui pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, ir pagrįstai nubaudė D. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d. numatyta administracinės atsakomybė už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje asmeniui, kuriam du kartus per vienerius metus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. R. už ATPK 178 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą prašo skirti, kaip pats nurodo, švelnesnę – viešųjų darbų nuobaudą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad ATPK 178 str. 3 d. sankcijoje nėra numatytos tokios nuobaudos rūšies, tokios nuobaudos nėra numatytos ir LR ATPK 20 str. išvardytų nuobaudų sąraše. Atsižvelgiant į tai, taip pat į ATPK 30 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, D. R. prašymas paskirtą administracinio arešto nuobaudą pakeiti viešaisiais darbais yra nepagrįstas.

Galimybė paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, įtvirtinta ATPK 30¹ straipsnio nuostatose, kuriose nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas D. R. skyrė arešto bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis, atsižvelgdamas į tai, kad D. R. prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus baustas daugiau nei dešimt kartų už analogiškus pažeidimus. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų, taikant ATPK 30¹ str., paskirti D. R. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsniu nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš D. R. pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis administracinius teisės pažeidimus daro nuolat, paskirtų piniginių baudų niekada nemokėjo, jos buvo keičiamos į viešuosius darbus. Akivaizdu, kad paskirtomis švelnesnėmis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsniu nustatyti tikslai, todėl apylinkės teismas, įvertinęs faktą, kad D. R. nuolat pažeidinėja įstatymus, nedaro išvadų iš jam anksčiau taikytų administracinio poveikio priemonių, teisingai paskyrė nuobaudą – administracinį areštą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda – 20 (dvidešimties) parų areštas – negali būti laikoma per griežta.

Pažymėtina, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tada, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą ATPK 338¹ straipsnyje numatyta tvarka. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas anksčiau aptartų aplinkybių kontekste daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nesvarstė administracinio arešto vykdymo atidėjimo klausimo.

Nors apeliantas teigia, jog jam reikalingas gydymas, sveikatos sutrikimai nepateisina neteisėto asmens elgesio, o gydymasis nėra ta išimtinė aplinkybė, kuri leistų manyti, jog pažeidėjui reikia švelninti nuobaudą. Atlikęs arešto bausmę D. R. galės toliau tęsti gydymą, o esant sveikatos pablogėjimui arešto atlikimo metu, nubaustajam įkalinimo įstaigoje turi būti suteikiama analogiška medicininė pagalba, kaip ir būnant laisvėje.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar pakeisti apylinkės teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatymo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.