- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-02
- Bylos Nr.
- e2-674-1180/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02093-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- J. U., E. U.
- Advokatai
- Gediminas Žlioba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl nuosavybės teisės nustatymo, tretieji asmenys J. U. ir E. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ieškovei priklauso 1?2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 1996(duomenys neskelbtini) teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), tai matyti iš 1997(duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas, kadangi tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK), kurio normos nereikalavo, kad nutraukiant santuoką kartu būtų išspręstas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Šalims dar esant santuokoje, 1995-05-03 atsakovas ir Klaipėdos rajono valdybos atstovas žemėtvarkos tarnybos vyr. inž. žemėtvarkininkė D. K., veikianti pagal Klaipėdos rajono valdybos įgaliojimą, sudarė valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo sklypas) yra registruotas J. D. vardu, nors jis buvo įgytas santuokos metu. Ieškovė kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras dėl 1?2 dalies ginčo sklypo nuosavybės įregistravimo jos vardu, tačiau prašymas buvo atmestas. Atsakyme nurodoma, jog nepateiktas dokumentas, nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantis I. D. nuosavybės teisių atsiradimą į 1?2 ginčo sklypo dalį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti. Priežasčių atnaujinti senaties terminą nėra. Ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo metu galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – ir SŠK), kurio 23 straipsnis nustatė 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė. Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruodavo santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 1996(duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS įregistruota 1997(duomenys neskelbtini). Kadangi šalių ištuoka buvo įregistruota 1997(duomenys neskelbtini), tai ieškinio senatis padalinti turtą pasibaigė 2000(duomenys neskelbtini). Naujasis civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, tad jame numatyti ieškinio senaties terminai ginčo santykiams nėra taikomi ir šis ieškinys turi būti atmestas. Pažymi, jog santuokos nutraukimo bylą iniciavo pati ieškovė, ji įregistravo ir ištuoką, todėl jai šis faktas buvo žinomas. Ji nekėlė klausimo dėl ginčo turto padalijimo, pagal šalių abipusį susitarimą šis turtas turėjo likti ir liko atsakovui. Atsakovas ginčo sklype iš savo lėšų statė namą, įsivedė vandenį, kanalizaciją, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ginčo sklypą. Ieškinys gautas praleidus ieškinio senaties terminą virš 23 metų, todėl nėra jokio pagrindo ir jokios priežasties šį terminą atnaujinti. Be to, ieškovė žino apie galiojusius ieškinio senaties terminus išsituokusių asmenų bendro turto dalinimui, nes būtent tokiu pagrindu gynėsi Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-104-838/2012 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2A-80- 622/2013, kuriose buvo atmestas atsakovo ieškinys dėl turto (buto), santuokos metu buvusio ieškovės vardu, padalijimo. Kadangi už ginčo sklypą atsakovas sumokėjo vien tik investiciniais čekiais, t. y. savo asmeninėmis lėšomis, tai net jei turtas būtų dalijamas (ieškovei nepraleidus ieškinio senaties termino), jis negalėtų būti dalijamas lygiomis dalimis, arba ieškovė turėtų sumokėti atsakovui dabartinę rinkos kainą už jai priteisiamą tokio turto dalį natūra.
Šalies argumentai
3. Ieškovė teikė dubliką, nurodo, jog, priešingai nei teigia atsakovas, tokio susitarimo, kad turtas turėjo likti ir liko jam po santuokos nutraukimo, nebuvo. Žodiniu susitarimu buvo susitarta, kad ieškovės ir atsakovo dukra J. U. su vyru E. U. gyvens ieškovei priklausančioje dalyje. Nuo 1999 m. sausio mėn. už elektrą, vandenį, komunalinių atliekų tvarkymą mokėjo J. U. su vyru E. U. Šalių dukrai gyvenant su šeima viename iš pastatų, jie jį remontavo, apšildė pamatus, įrengė šildymo sistemą (sumontuoti radiatoriai, vamzdynai, pastatyta katilinė su krosnimi), savo lėšomis aptvėrė tvorą, pastatė metalinius vartus, garaže buvo įrengtas papildomas kambarys vaikui, vonia, sutvarkyta kanalizacija, taip pat prižiūrėjo aplinką. J. U. ir E. U. investavo daug piniginių lėšų į pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimą bei priežiūrą. Piniginėmis lėšomis prie įsirengimo prisidėjo I. D. bei E. U. tėvai. Tai, kad turtas nebuvo pasidalintas jokiu šalių susitarimu, o jis buvo laikomas bendrąja daline nuosavybe, patvirtina ir ieškovės sudarytas testamentas, t. y. 2018(duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė testamentą, kuriuo dalį ginčo žemės sklypo palieka J. U. 2023 m. vasarą, liepos mėn. atsakovas skambino J. U., kadangi jis norėjo ginčo žemės sklypą parduoti, tačiau jam reikalingas ieškovės sutikimas. J. U. informavo atsakovą, jog ji įgaliojimo parduoti turto neturi. Po šio pokalbio buvo nuspręsta kreiptis teisinės pagalbos. 2023-09-05 ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl 1/2 dalies ginčo žemės sklypo nuosavybės įregistravimo jos vardu, tačiau prašymas buvo atmestas. Atsakyme nurodoma, jog nepateiktas dokumentas, išvardintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinantis I. D. nuosavybės teisių atsiradimą į 1?2 dalį žemės sklypo. Todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės nustatymo į 1?2 ginčo žemės sklypo dalį. Pažymi, jog ieškovė prašo teismo ne padalinti turtą, o nustatyti, jog jai priklauso 1?2 dalis ginčo žemės sklypo. Ieškovė apie tai, jog žemės sklypas yra įregistruotas tik atsakovo vardu ir jos daliai nustatyti yra reikalingas pagrindas, sužinojo tik po VĮ Registrų centro atsakymo gavimo. Tokiu atveju nuo atsakymo gavimo ir turėtų būti skaičiuojamas senaties terminas, kadangi tik tada ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises. Atsakovas teigdamas, jog už investicinius čekius įgytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, turi įrodyti, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmenine, o ne bendrąja nuosavybe. To neįrodžius, laikoma, jog ginčo žemės sklypas buvo įgytas šalių bendrąja nuosavybe.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė tripliką, nurodo, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėjo būti tik padalinta per trejų metų ieškinio senaties terminą, jos nepasidalijus - atitekdavo asmeninės nuosavybės teise tam sutuoktiniui, kurio vardu buvo įregistruota. Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-104-838/2012 buvo pateikti visi išrašai iš NTR apie atsakovo vardu registruotą turtą. Bet apie tai ieškovė žinojo ir ištuokos bylos metu, nes turtas buvo įregistruotas viešame registre, o jei nežinojo, tai turėjo visas galimybes sužinoti. Iš 2012 m. bylos sprendimo matyti, kad ieškovė 2001-07-19 padovanojo dukrai 1?2 buto, registruoto jos vardu, laikydama, kad turtas, registruotas jos vardu ir nepadalintas per 3 metus po ištuokos, tapo jos asmenine nuosavybe. Todėl atsakovas turėjo atitinkamus lūkesčius dėl jo vardu buvusio turto, nes ieškovė niekada į šį turtą nepretendavo. Ieškovė ginčo turte niekada nesilankė ir juo nesirūpino, nes laikė, kad tas turtas yra tik atsakovo. Nebuvo ir jokio susitarimo, kad neva ieškovės ginčo sklypo dalyje gyvens šalių dukra I. U. su vyru, nes ieškovė jokios savo dalies neturėjo. Ištuokos metu ginčo sklype buvo pastatyta, bet neįrengta, tik vasarinė virtuvė su garažu. Vandentiekis ir kanalizacija buvo įvesta tik 2000 m. pabaigoje, todėl anksčiau ten nebuvo galimybės apsigyventi. Atsakovas dukrą I. U. įleido gyventi ūkiniame pastate ne 1999 m., o 2000 m. pabaigoje, tik savo vieno sprendimu, nes dukra sukūrė šeimą, nuomojosi butą, tad atsakovas norėjo jai padėti. Kadangi atsakovo leidimu ūkiniame pastate (vasarinėje virtuvėje) gyveno dukros I. U. šeima, tai natūralu, kad jie mokėjo ir mokesčius už šiukšles, vandenį ir elektrą. Kadangi dukros šeima išgriovė sieną ir iš priblokuoto garažo pasidarė kambarį, tai jį ir apsišiltino, bet tai darė savo interesais. Prieš kelis metus dukra su šeima išvyko gyventi į užsienį, todėl toliau mokesčius moka atsakovas. Atsakovo nuomone, iš esmės šita byla yra ne tarp atsakovo ir ieškovės, nes bylą iniciavo trečiasis asmuo I. U., pasinaudodama turimu ieškovės įgaliojimu. Jei ieškovė būtų sveika, suprastų, kas vyksta, tai ir šito ieškinio nebūtų, nes ji žinojo ir suprato, kad šis ginčo turtas yra tik atsakovo. I. U. pradėjo teisminį bylinėjimąsi, nes atsakovas jai pasakė pasiimti paskutinius daiktus iš atsakovo ūkinio pastato, nes jis galvoja turtą parduoti. Jis jokio sutikimo parduoti nei dukros, nei ieškovės neprašė, nes jo ir nereikia, turtas yra tik atsakovo, pasibaigus jo padalijimo senačiai prieš daugiau nei dvidešimt metų. Nežinia, kokiu būdu ieškovė buvo parašiusi testamentą 2018 m. (galimai viskas vyko I. U. iniciatyva) ir kokiu būdu sugebėjo tariamai savo valią išreikšti, nes jau 2012 m. vykstant bylai I. D. nedalyvavo teisme, buvo pateikti jos sveikatos būklę apibudinantys medicininiai dokumentai ir jos atstovė teisme teigė, kad kontaktas su I. D. yra apsunkintas, jos liga toli pažengusi. Nuo to laiko jos sveikatos būklė vis blogėjo, dabar, kiek atsakovui žinoma, jau sunkiai pažįsta žmones ir negali vertinti bei valdyti savo veiksmų. Atsakovas mano, jog šis ieškinys pareikštas ne jos valia ir ne su jos žinia. Pažymi, kad atsakovas neneigia, jog turtas buvo įsigytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes taip reglamentavo SŠK 21 straipsnis. Tačiau pagal SŠK 22 straipsnį turtas, gautas santuokoje kaip dovana, buvo laikomas asmenine nuosavybe. Todėl kasacinis teismas ir išaiškino, kad investiciniai čekiai, gauti kiekvieno asmens iš valstybės, laikytini asmeniniu turtu. O pagal turto įsigijimo metu buvusią praktiką – turtas, įgytas už asmenines lėšas, buvo laikomas asmeniniu turtu arba buvo būtina kompensuoti panaudotas asmenines lėšas. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo nebuvo nuostatos, kad turtas, įgyjamas santuokos metu už asmenines lėšas, bus asmeniniu tik tada, kai bus išreikšta tokia valia, todėl dubliko motyvas, kad atsakovas turi tokią valią įrodyti, yra nepagrįstas.
5. Tretieji asmenys J. U. ir E. U. pateikė atsiliepimą, nurodo, jog ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.
6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovas nurodė, kad byloje yra pridėtas VĮ Registrų centro atsakymas ir atsisakymas į prašymą įregistruoti ieškovės vardu dalį ginčo sklypo, ieškovei reikalingas teismo sprendimas. Ieškovės atstovas mano, kad ieškovė apie savo pažeistą teisę, kad ginčo sklypas laikomas ne bendru, laikomas tik ieškovo, sužinojo tik gavusi minėtą atsakymą iš VĮ Registrų centro. 2018(duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė testamentą, kuriuo paliko savo dukrai butą, kuriame gyvena, ir dalį ginčo žemės sklypo. Notaras, sudarydamas testamentą, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie turimą ar nepadalintą turtą, tad į testamentą negalėjo įrašyti turto, kuris įvardijamas kaip kito asmens. Ieškovė tuo metu manė, kad pusė ginčo sklypo priklauso ieškovei, tad tą dalį testamentu ir paliko savo dukrai. Neatmeta galimybės, kad sudarant testamentą viešajame registre buvo kitokie duomenys apie nuosavybę.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė nurodė, kad santuokai iširus 1996 m. atsakovas su buvusia sutuoktine turto nesidalino, susitarė, kad ieškovės vardu privatizuotas butas už ieškovės investicinius čekius liko ieškovei, o atsakovui atiteko ginčo žemės sklypas su pamatais, jis buvo atsakovo vardu registruotas. Vėliau ieškovė su atsakovu sutarė, bendravo, atsakovas pirko iš ieškovės žemę. Atsakovas minėjo, kad byla 2012 m. buvo iškelta vos ne ginant ieškovės interesus, nes pastebėjo, kad dukterys labai spaudė ieškovę, kad ši perrašytų savo paskutinį turtą dukroms. Ieškovė niekada nereiškė pretenzijų į ginčo sklypą, ginčo sklypu nesidomėjo, nesirūpino, jame nesilankė, neprižiūrėjo. Taip pat buvo ir su pastatais, nes santuokos nutraukimo metu buvo tik ūkinis pastatas, o gyvenamojo namo, kuris dabar pastatytas, tada buvo tik pamatai. Ieškovė visada žinojo, kad ginčo sklypo dalis jai nepriklauso. Atsakovas mano, kad jeigu 2012 m. vykusioje byloje buvo nuspręsta, kad jam nepriklauso dalis buto, tad ir ieškovei nepriklauso dalis ginčo sklypo. 1999-2000 m. atsakovas ginčo sklype vedė kanalizaciją, vandentiekį. Todėl trečiasis asmuo J. U. negalėjo ten tikrai iki to laiko gyventi. Tretieji asmenys buvo jauna šeima, nuomojosi būstą, pinigų trūko, todėl atsakovas norėjo dukrai padėjo ir leido gyventi ginčo sklype, kad galėtų pasitaupyti. Santykiai tuo metu dukros su atsakovu buvo geri. Vėliau U. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl skambučio dukrai 2023 m. liepos mėnesį nurodė, jog atsakovas skambino dukrai, kad ši iš pastato ginčo sklype pasiimtų savo daiktus, nes jis norėjo parduoti turtą. Atsakovas J. D. taip pat paaiškino, kad dirbo melioracijoje, gavo keturių kambarių butą ir ginčo žemės sklypą. Šeima gyveno tvarkingai. Kai prasidėjo nepriklausomybė, visiems skyrė investicinius čekius. Jie sutarė su ieškove, kad atsakovas privatizuos ginčo žemės sklypą, o butą privatizuos ieškovė. Kai jie išsiskyrė, atsakovas pilnai įrengtą butą ir visus buities daiktus paliko ieškovei. Nebuvo jokių pretenzijų. Jie sutarė, kad ginčo žemės sklypas bus atsakovo, o ieškovei atiteko butas. Atsakovas ginčo sklype pradėjo statyti gal 1994 m., padarė pamatus, ūkinį pastatą baigė statyti gal 1998-1999 m. Atsakovas pats ketino ten gyventi. Bet vaikai sukūrė šeimą, prašė, kad leistų gyventi. O atsakovas gyveno pas draugę, kuri turėjo dviejų kambarių butą. Atsakovas leido dukrai su vyru gyventi ūkiniame pastate ginčo sklype. Ieškovė niekada nesilankė sklype. Ieškovė tikrai žinojo, kad sklypas yra atsakovo, nes ji dirbo VĮ Registrų centre. Būtų keista, jei būtų nežinojusi. Po skyrybų turto nesidalino, nes taip susitarė, ieškovė neprieštaravo, o ši byla yra dukros sugalvota. Dukra sakė, kad atsakovas ne tėvas, viską neva uždirbo ieškovė. Dukros nori visko, jau motinos pasiėmė, nori ir atsakovo turto dalį pasiimti. Pykčiai prasidėjo po pirmosios bylos. Dukrą su vyru įleido gyventi gal apie 2000 m., gal apie 2001 m. Sprendimas apgyvendinti dukrą buvo tik atsakovo, pas jį buvo raktai. Nuo sandėliuko, kur dukra gyveno, dabar atsakovas rakto neturi, nes atidavė dukrai. Paskambino dukrai ir paprašė, kad išsivežtų daiktus, nes jie išvažiavo ir ten nebegyvena. Jei būtų turėjęs raktus, nebūtų prašęs. Tikrai nebuvo tarimosi su ieškove dėl dukros apgyvendinimo ginčo sklypo ūkiniame pastate. Pusę sklypo vertės jis niekam nemokės, nes buvo susitarta su ieškove, kad jam atitenka sklypas, o jai - butas. U. mokėjo komunalinius mokesčius, kai gyveno ginčo sklype. Kai jie išvažiavo, už komunalinius moka atsakovas. Žemės mokestį atsakovas mokėjo nuo pat pradžių, niekas kitas nemokėjo.
8. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. U. paaiškino, kad kreipėsi į teismą, nes 2023 m. liepos mėnesį atsakovas jai paskambino, kad ji su turimu ieškovė įgaliojimu leistų atsakovui parduoti ginčo sklypą. Atsakovas jau buvo suradęs pirkėją. Atsakovas visada žinojo, kad be ieškovės leidimo ginčo sklypo jis negali parduoti. Ji pasakė, kad ieškovės duotas įgaliojimas neleidžia jai parduoti nekilnojamojo turto. Atsakovas ją dėlto pradėjo įžeidinėti. Tada ji, grįžusi atostogų į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, kreipėsi į advokatą, kadangi reikia kažką daryti. Mama visada žinojo, kad jai pusė priklauso. Mama ginčo sklypo dalį net testamente nurodė. Ieškovei sveikata pablogėjo prieš 5 metus, turi sveikatos problemų su eisena, kalba. Ieškovė serga paveldėta liga nuo (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Ieškovė dirbo VĮ Registrų centre. Prieš penkis metus ieškovė daug geriau jautėsi. Dabar ieškovė jaučiasi labai blogai. Įgaliojimą ieškovė parašė seniau, kartu su testamentu, dar prieš sveikatos pablogėjimą. Ji (J. U.) atsikraustė į ūkinį pastatą ginčo sklype 2000 m. Tuo metu atsakovas vedė vandenį. Kai tėvai skyrėsi, jai buvo kokie 17-18 m. Ji gyveno tada (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė jai skambindavo, sakydavo, kad skiriasi. Skyrybos vyko labai ilgai, nes atsakovas niekada neatvykdavo. Teismas juos išskyrė be atsakovo. Ieškovė norėjo turtą dalintis, bet reikėjo mokėti labai didelį mokestį, nes buvo labai daug turto. Mama norėjo skirtis, nes atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, būdavo išėjęs. Santykiai mamos ir tėvo nutrūko visiškai gal 2003-2004 m., kai jis susirado kitą moterį. Po skyrybų atsakovas dar gyveno su ieškove. Ir tada jie visi kartu su atsakovu sutarė, kad ji eis gyventi į ūkinį pastatą su vyru. Ir ieškovė, ir atsakovas visada žinojo, kad ginčo sklypas yra bendras. Atsakovas norėjo parduoti ginčo sklypą, bet ieškovė neleido parduoti, sakė, kad ginčo sklypas bus vaikams. Byloje 2012 m. ji dalyvavo, žino bylos aplinkybes, žino, kad atsakovas nelaimėjo bylos. Atsakovas sakė, kad jam viskas priklauso, bet tai buvo netiesa. 2012 m. teismo sprendimo ji neskaitė. Ieškovė tą sprendimą turėjo, bet nežinojo, taip pat ir atsakovas nežinojo iki praeitų metų, kad ginčo sklypas tik atsakovui priklauso. Mama buto dalį padovanojo tėvo nepaklaususi, nes tėvas tuos visus metus gėrė, jo darbas buvo alkoholio gėrimas. Keturių kambarių butas, jos nuomone, priklausė tik ieškovei, nes ji nusipirko su investiciniais čekiais. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad ginčo sklypas priklauso tik jam, jis būtų seniai U. išmetęs iš namų. Atsakovas to nežinojo iki 2023 m. Atsakovas galvojo, kad ginčo sklypas priklauso ieškovei ir atsakovui. Jis visada galvojo, kad priklauso per pusę, nes turtas nepadalintas. Sprendimą leisti jai gyventi ginčo sklype priėmė ieškovė su atsakovu. Atsakovas pasiūlė. Mama neprieštaravo, abu sutiko. Mama dalyvavo sprendimo priėmime, nes tais metais ieškovė su atsakovu dar kartu gyveno. Tėvas visada žinojo, kad sklypas yra per pusę. Jai pasiūlė ten apsigyventi tėtis, o mama pritarė. 2018(duomenys neskelbtini) pas notarą ėjo ieškovė, ji (J. U.) ir jos sesuo. Ieškovė norėjo tuo pačiu metu surašyti įgaliojimą ir testamentą. Reikėjo pateikti dokumentus. Notarė pasižiūrėjo VĮ Registrų centro duomenis. Notarė matė, kad sklypas buvo nepadalintas. Turtą pas notarę įvardijo motina. Notarė įrašė viską, kas tuo metu buvo VĮ Registrų centre. Dabar VĮ Registrų centre įrašyta, kad sklypas tėvui priklauso. Reiškia, anksčiau buvo duomenys, kad per pusę. Ieškovė tikriausiai šiuo metu nežino apie nagrinėjamą bylą. Motinai kiekvieną dieną blogėja, ji gyvena su kita dukra. Ieškovė kažką supranta, bet kalba neaiškiai, sunkiai. Ieškovė nežino, kokia šiandien diena, koks metų laikas. Ieškovei pablogėjo labai prieš penkerius metus. Testamento ir įgaliojimo sudarymo metu motina sunkiai vaikščiojo. Ieškovės notarė visko klausinėjo, motina viską pasakė, kur dirbo ir panašiai. Dukra pokalbyje sudarant testamentą dalyvavo, bet motinai įtakos nedarė. Notarė surašė, ko motina norėjo, o ne ko ji norėjo.
9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. U. nurodė, jog patvirtina žmonos J. U. parodymus. Jis gali patikslinti pokalbį, kuriuo buvo leista gyventi ūkiniame pastate. Tada atsakovas pasiūlė, kad jie eitų ten gyventi. Reikėjo pastatą susitvarkyti, įrengti. Ieškovė sutiko ir kalbėjo daugiau. Ieškovės ir atsakovo bendru sutarimu buvo leista jiems ten gyventi. Kai apsigyveno, jam nekilo klausimas apie turto priklausomybę. Jis niekur nesikišdavo. Vyko kažkokie pokalbiai, atsakovas buvo atvažiavęs, jie tarėsi, kaip toliau gyvens. Kiek jis suprato, jie gyveno ieškovės dalyje ginčo sklype. Namas buvo jau pastatytas. Ir ūkinis pastatas buvo beveik įrengtas. Į ūkinį pastatą įleido atsakovas. Namas labai didelis, keturių aukštų, jį labai sunku įrengti. O ūkinis pastatas buvo mažesnis, buvo lengviau ūkinį pastatą įrengti. Jie patys ūkinį pastatą įsirengė. Ginčo sklype jie turi teisę gyventi, nes ginčo žemės sklypas nepadalintas ir viena dalis priklauso ieškovei.
10. Teismo posėdžio metu liudytoja notarė Neringa Bartkuvienė paaiškino, kad I. D. sudarė testamentą, norėjo padalinti turtą tarp vaikų. Jeigu buvo prašoma turtą padalinti dalimis, tai ji turėjo pažiūrėti dokumentus, kuriuos atsinešė apie turimą nuosavybę. Ieškovė atnešė pažymą apie ginčo sklypą, kuris buvo įsigytas 1995 m. Turtas buvo įsigytas ieškovei esant santuokoje, ištuoka įregistruota 1997 m. Kadangi turtas buvo po santuokos nutraukimo nepadalintas, tai ½ dalį bendro turto būtų galima nustatyti kaip priklausančią ieškovei. Testamente įrašė dalį ginčo sklypo, nes tik paveldėjus notarė ištraukia dokumentus iš registro, kad nustatytų tikslias turto dalis. Neprivaloma testamente įrašyti, kiek paveldėtojui priklausys turto. Su ieškove asmeninių santykių notarė neturi. Visi klientai notarei lygūs. Mano, kad ieškovė iki testamento sudarymo buvo buvusi notarės biure. Tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad ieškovė lankėsi ir anksčiau. Ieškovės dukros J. U. notarė nepažįsta. Šio konkretaus atvejo notarė neprisimena. Kai ateina testatorius, notarė bendrauja su testatoriumi, testatorius pasako visus duomenis. Jeigu atlydi vaikai testatorių, tada notarė šneka tik su testatoriumi, ir tik vėliau, esant testatoriaus pageidavimui, artimieji giminaičiai, dukra, sūnus, gali dalyvauti. Jiems nėra uždrausta dalyvauti sudarant testamentą. Notarė neprisimena, negali pasakyti, ar testatorė viena buvo, ar ir dukra buvo. Šio atvejo notarė neprisimena, ar dukra dalyvavo, ar nedalyvavo. Notarė visada kalbasi tik su testatoriumi pradžioje. Testatorius išsako savo nuomonę. O vėliau - kaip testatorius pageidauja. Kad asmuo yra veiksnus ir gali priimti tokius sprendimus, notarė tikrina, ar žmogus įtrauktas į Neveiksnių asmenų registrą. Notarė taip pat kalbasi su žmogumi. Jeigu jai kalbantis kyla įtarimų, tada prašo pristatyti iš sveikatos psichikos centro pažymą. Jeigu nekyla abejonių, tada tvirtina testamentą. Su testatoriumi asmeniškai bendrauja notarė. Notarė netvirtintų testamento, jeigu testatoriui būtų rimtų sveikatos sutrikimų. Notarė neturi jokių ryšių su šalimis. Nei vieno asmens iš ieškovės testamento notarė nepažįsta, ir jokių kitų santykių su jais, apart notarės ir kliento, ji neturėjo. Notarė pirmiausia domisi, kokį turtą ir kam norima palikti. Jeigu klientai atsineša pažymas, tada notarė paima iš kliento. Jeigu neturi, tada notarė pati gauna duomenis iš registrų. Sudarant testamentą notarė tikriausiai turėjo iš VĮ Registrų centro duomenis, kuriuos pateikė ieškovė. Jie neprivalo prie testamento bylos pridėti tų duomenų. Jiems reikia tik testamentą ir prireikus pažymas apie sveikatos būklę pridėti prie testamento bylos. Notarė neturi praktikos pasižymėti testamento byloje, kad notarė buvo prisijungusi ir tikrino duomenis registre. Jeigu klientas pateikia dokumentus, tada notarė naudoja kliento dokumentus. Paprastai visi klientai atsineša savo dokumentus. Jeigu klientai paskambina notarei, kad nori palikti turtą, tai notarė nurodo, kad klientai atsineštų turto įsigijimo ir kitus dokumentus. Notarė turi 2024-04-15 išrašą iš Nekilnojamojo turto registro su ginčo sklypo duomenimis. Pagal tokį išrašą norint parduoti nekilnojamąjį turtą notarė reikalautų dalyvauti abiem buvusiems sutuoktiniams. Notarė visada tikrina, ar turtas buvo įgytas santuokoje, ar ne santuokoje. Kiek metų praėjo nuo santuokos nutraukimo, notarei neturi reikšmės. Sudarant testamentą notarė matė, kad santuoka nutraukta 1997 m., matė, kad ginčo sklypas įgytas santuokos metu atsakovo vardu. Notarė neprisimena, ar klausė ieškovės, kodėl per tiek laiko nebuvo išspręstas turto padalijimo klausimas. Sudarant testamentą notarė matė, kad turtas nepadalintas, todėl įrašė į testamentą, kad ieškovė palieka dalį ginčo turto. Dėl ginčo sklypo pardavimo atsakovas į notarę asmeniškai nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Nustatytos esminės faktinės bylos aplinkybės
11. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1995-05-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo plotas 0,2514 ha, žemės sklypo naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos.
12. Į bylą pateikta 1995-05-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. D. nusipirko 0,2514 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 399,00 Lt. Registro Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė G. Pietarienė.
13. Į bylą pateiktas Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriaus 1997(duomenys neskelbtini) J. D. ir I. D. ištuokos liudijimas (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
14. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad 2000 m. pastatytas statinys - inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija), kurių naudotojas J. D., adresu (duomenys neskelbtini).
15. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė ir atsakovas dalyvavo Klaipėdos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-104-838/2012. J. D. pateiktu ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia 2001-07-19 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria I. D. padovanojo S. D. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendrojon jungtinėn nuosavybėn, padalinti šį turtą per pusę taip: J. D. : ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir I. D. : ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad ginčo butas, nors ir registruotas I. D. vardu, tačiau buvo įsigytas šalims esant santuokoje. I. D. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti senatį. Minėtos bylos duomenimis, 2001-07-19 I. D. Klaipėdos miesto pirmajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 1997(duomenys neskelbtini) yra išsituokusi, ištekėjusi daugiau nebuvo, nepilnamečių vaikų neturi ir dovanojama ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso jai vienai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-08-03 sprendimu ieškinį atmetė ir nurodė, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2000(duomenys neskelbtini). Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teisė į ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ieškovui atsirado nuo santuokos nutraukimo dienos. Ieškovas apie santuokos nutraukimą žinojo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu, taip žinojo, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, tokiais savo pasyviais veiksmais praleisdamas 3 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas suėjo 2000(duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
16. Į bylą taip pat pateiktas 2012-06-04 civilinės bylos Nr. 2-104-838/2012 Klaipėdos rajono apylinkės teismo posėdžio protokolas, kuriame I. D. atstovė advokatė G. Mauručaitienė paaiškino, kad nors buvo pripažintas atsakovės I. D. dalyvavimas būtinu, nori „pateikti medicininius dokumentus, kad ji negali dalyvauti teismo posėdyje, nes jai yra reikalinga speciali nuolatinė priežiūra, yra didelis specialių poreikių lygis, turi tam tikrų smegenų sutrikimą, su ja kontaktas yra apsunkintas.<...> Jau 10 metų yra tokia jos būklė, kuri blogėja. Toliau yra specialiojo poreikio pažyma, kad mokama pašalpa ją prižiūrinčiam asmeniui. Yra iki 2012-01-15, bet yra atidavę dokumentus ir tvarkosi toliau. Šie dokumentai įrodo atsakovės I. D. būklę, nes yra ir invalidumo pažymėjimas.“ Taip pat minėtoje civilinėje byloje pateikta Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma. Pažymoje nurodoma, kad I. D. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2012-05-21.
17. Į bylą pateiktas 2018(duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro išduotas įgaliojimas, kuriuo I. D. neatlygintinai įgaliojo savo dukterį U. J. „naudotis, valdyti visą mano turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius (išskyrus turto perleidimo sutartis), atsiskaityti pagal sudarytas sutartis, gauti nuosavybės dokumentus (jų dublikatus, nuorašus, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kopijas) <..>; atstovauti man visose Lietuvos Respublikos teismo įstaigose, civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, antstolio kontorose, pasirašyti atstovavimo teisme sutartis su trečiaisiais asmenimis nagrinėjant civilines bylas su visomis įstatymų suteiktomis teisėmis ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam arba pareiškėjui suteiktomis teisėmis, įskaitant teisę sudaryti teisinės pagalbos sutartis su advokatu ar advokato padėjėju dėl atstovavimo civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose, kartu su advokatu ar advokato padėjėju atstovauti man teisme, pareikšti mano vardu ieškinius <...>“. Įgaliojimas pasirašytas asmeniškai I. D., patvirtintas notarės Neringos Bartkuvienės.
18. Į bylą taip pat pateiktas 2018(duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro patvirtintas testamentas, kuriame I. D. nurodė, kad „dalį žemės sklypo, bendras žemės sklypo plotas 0,2514 ha, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), su jame esamomis ir būsimomis statinių dalimis, esančius (duomenys neskelbtini), į kuriuos atsiras teisė po mano mirties aš palieku U. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)“. Testamentas pasirašytas asmeniškai I. D., patvirtintas notarės Neringos Bartkuvienės.
19. Į bylą pateiktas 2023-09-08 VĮ Registrų centro sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas advokatas Gediminas Žlioba. Sprendime nurodoma, kad išnagrinėjus 2023-09-05 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymas įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti I. D. nuosavybės teises į 1?2 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus (1997(duomenys neskelbtini) Ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018(duomenys neskelbtini) Įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-08-24 Išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos, 2023-09-05 prašymas), nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, prašymą atmesti.
Dėl ginčo žemės sklypo nuosavybės
20. Bylos duomenimis, ginčo turtą – 0,2514 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas įgijo savo vardu santuokos metu pagal 1995-05-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Be kita ko, ieškovė santuokos metu savo vardu buvo įgijusi butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
22. Šalių santuoka nutraukta 1996(duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, ištuoka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos CMS įregistruota 1997(duomenys neskelbtini). Nutraukdamos santuoką šalys neteikė teismui reikalavimo padalinti santuokos metu įgyto turto.
23. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ieškovei priklauso 1?2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
24. Nors teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. U. (šalių dukra) teigė, kad ieškovė ir atsakovas visada žinojo ir buvo susitarę, jog ginčo žemės sklypas yra jų bendras, abiem priklauso lygiomis dalimis per pusę, tačiau kitų įrodymų, kurie patvirtintų šias trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžių metu kategoriškai neigė buvus tokį šalių susitarimą, nurodė, jog su buvusia sutuoktine I. D. buvo susitarę, kad ginčo žemės sklypas po santuokos nutraukimo liks jam (atsakovui), o butas liks ieškovei.
25. Nutraukiant teisminiu būdu ieškovės ir atsakovo santuoką nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK nuostatos nenumatė privalomo reikalavimo sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas.
26. SŠK 21 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o 23 straipsnis reglamentavo, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Vadinasi, pagal SŠK nuostatas santuokos nutraukimas nepanaikino turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinio statuso, todėl po santuokos nutraukimo ir toliau išliko bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai jį pasidalina įstatymo nustatyta tvarka.
27. Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimus, kad galiojęs įstatyminis šeimos teisinių santykių reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus įgalino spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
28. SŠK 23 straipsnio 4 dalis nustatė 3 metų ieškininės senaties terminą reikalavimui dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo. Ši teisės norma neapibrėžia momento, nuo kurio pradedamas skaičiuoti trijų metų ieškininės senaties terminas, todėl nesant specialios normos, turi būti taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios ieškininės senaties terminus, t. y. nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos – kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-08-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2000).
29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė apie šalių santuokos nutraukimą žinojo, nes pati kreipėsi dėl santuokos nutraukimo bei pati įregistravo ištuoką civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovė nuo santuokos nutraukimo įregistravimo 1997(duomenys neskelbtini) ginčo sklypo nuosavybės neginčijo, reikalavimo dėl ginčo turto padalijimo per įstatymo nustatytą trijų metų terminą teismui nereiškė, pretenzijų dėl ginčo turto nereiškė ir atsakovui. Byloje nėra jokių įrodymų, apart trečiojo asmens žodinio aiškinimo, kad ieškovė ginčo turto dalį (1/2) laikė savo nuosavybe. Tokių įrodymų byloje nebuvimas teismui leidžia vertinti ir priimti atsakovo poziciją, kad šalys vis dėlto buvo susitarusios, jog ieškovei po santuokos nutraukimo lieka butas, o atsakovui - ginčo žemės sklypas, kuriame atsakovas vykdė statybas, rūpinosi ir prižiūrėjo žemės sklypą, mokėjo mokesčius.
30. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nuslėpęs nuo ieškovės aplinkybę, jog santuokos metu jis įgijo ginčo sklypą, to neįrodinėjo ir ieškovės pusė. Trečiasis asmuo patvirtino, jog ieškovei tikrai buvo žinoma, kad ji (J. U.) su šeima nuo 2000 m. gyveno atsakovui priklausančiame pastate, esančiame ginčo sklype. Be to, ieškovė kaip atsakovė dalyvavo 2012 m. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, ją atstovavo profesionali teisininkė – advokatė, 2012-08-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad „VĮ Registro centro 2011-08-07 duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso <...> žemės sklypas ir ½ dalis inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini)“. Viešajame registre atsakovo nuosavybės teisė į ginčo turtą išviešinta nuo 1995-05-15. Todėl tai visiškai paneigia ieškovės pusės įrodinėjamas aplinkybes, kad ieškovei tik 2023 m., gavus VĮ Registrų centro atsakymą, tapo žinoma, kad ji nėra registruota dalies ginčo žemės sklypo savininke.
31. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, įvykių eiga ir ieškovės pasirinktas elgesys po santuokos nutraukimo nereikšti pretenzijų atsakovui dėl ginčo žemės sklypo, teismui leidžia spręsti, kad šalys vis dėlto buvo susitarusios, jog ieškovei po santuokos nutraukimo lieka butas, o atsakovui - ginčo žemės sklypas. Ieškovė, būdama sveika ir galėdama laisvai išreikšti savo poziciją bei valią, tokio susitarimo savo iniciatyva niekada neginčijo, atsakovui jokių pretenzijų nereiškė. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2023-10-25, t. y. po santuokos nutraukimo praėjus daugiau nei 26 metams, t. y. akivaizdžiai praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo 2000(duomenys neskelbtini).
32. Todėl, vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, nurodytu bylai aktualiu teisiniu reglamentavimu, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškinį atmetus, ieškovė ir tretieji asmenys, kurie palaikė ieškovės poziciją, laikytini bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jiems jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
35. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas sumokėjo advokatei 1 000,00 Eur už teisinę pagalbą. Kadangi atsakovas laikomas bylą laimėjusia šalimi, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. D. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. D.
Sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą (buvęs civilinės bylos Nr. e2-10462-1180/2023).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.