Kauno apygardos teismo nuosprendis

2017-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-265-593/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-06-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
1-265-593/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-70136-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Nukentėjusysis
D. S.
Kaltinamasis
E. M., I. N.
Advokatai
Renata Janušytė, Elena Gylienė
Baudž. byla Nr. 1-265-593/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70136-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, nukentėjusiajai D. S., jos atstovei advokatei Elenai Gylienei, kaltinamosioms E. M. ir I. N., jų gynėjoms advokatėms Renatai Janušytei (I. N.) ir Ramutei Budrytei.(E. M.), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), K. R., Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)", gyv. (duomenys neskelbtini), K. R., K. R. sav., neturinti deklaruotos gyvenamosios vietos (įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), neteista ir

I. N. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini)", laikraščių išnešiotoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 147 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. ir E. M. buvo kaltinamos tuo, kad I. N., gyvendama (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir E. M. gyvenanti Lietuvos Respublikoje, susitarusios ir veikdamos bendrininkų grupėje, turint tikslą, kad I. N. sutuoktinio brolis (duomenys neskelbtini) pilietis gautų leidimą nuolat gyventi Europos Sąjungoje, už 2000 eurų atlygį Lietuvos Respublikoje gyvenančiai E. M. pasiūlė surasti Lietuvoje merginą, kuri sutiktų už 5000 eurų atlygį atvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką sudaryti fiktyvią santuoką su jos sutuoktinio broliu – (duomenys neskelbtini) piliečiu. E. M. sutiko ir 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vykdydama susitarimą, surado Lietuvos Respublikoje gyvenančią D. S., gim. 1997 m., bei pasinaudodama D. S. pažeidžiamumu dėl jos jauno amžiaus, socialinės padėties, žemo išsilavinimo, blogos materialinės padėties, žinodama ir pasinaudodama tuo, kad D. S. yra vieniša, nedirbanti mažamečio vaiko motina, verbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) sudaryti fiktyvią santuoką, žadėdama D. S. I. N. pasiūlytą 5000 eurų atlygį. Po ko tęsiant nusikalstamą veiką, E. M. apie surastą D. S. pranešė I. N.), nurodydama aplinkybes apie D. S. pažeidžiamumą, bei socialinių tinklų pagalba suvedė ją su D. S., po ko I. N., pasinaudodama D. S. pažeidžiamumu, turėdama tikslą išnaudoti ją kitais išnaudojimo tikslais – fiktyviai santuokai, naudojantis socialiniais tinklais vykusio pokalbio metu, toliau verbavo ją vykti į (duomenys neskelbtini) sudaryti fiktyvią santuoką, papildomai žadėdama nemokamą apgyvendinimą (duomenys neskelbtini), nupirkti naujų drabužių ir telefoną, bei kitų nemokamų paslaugų: kirpyklos, manikiūro, makiažo suteikimą už šios fiktyvios santuokos sudarymą (duomenys neskelbtini).

D. S. sutikus vykti fiktyvios santuokos sudarymo tikslu į (duomenys neskelbtini) Respubliką, I. N. 2015 m. gruodžio 8 d. iš savo vyro N. N. banko sąskaitos pervedė į E. M. banko sąskaitą 80 Eurų D. S. Lietuvos Respublikos piliečio paso padarymui, kad D. S. turėtų galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, po ko E. M. vykdydama bendrą susitarimą su I. N., 2015 m. gruodžio 17 d., susitarė su D. S. nuvykti į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus K. R. grupę, adresu (duomenys neskelbtini), K. R., tikslu D. S. pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso įgijimo ir sumokėti pervestus pinigus už D. S. paso padarymą, tačiau sutartu laiku D. S. neatvyko bei atsisakė vykdyti susitarimą vykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką sudaryti fiktyvią santuoką.

Kaltinamoji E. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta. Paaiškino, jog su I. N. susipažino per internetą, I. jai pasiūlė už pinigus išvažiuoti į užsienį ir sudaryti santuoką su jos vyro broliu, tačiau E. M. atsisakė ir prisiminė sunkiai besiverčiančią D.. Ją pažįsta nuo mažens, žino, kad jai buvo sunku, neturėjo darbo, pagimdė dukrą, iš dukra paimta ir ją nori susigražinti. D. iš pradžių sakė, kad nevažiuos, o paskui prašė, kad E. M. kartu eitų į migracijos skyrių daryti jai pasą, sakė, kad po Naujų metų nori važiuoti į užsienį. Viską apie papasakojo I. N.. S. D. pasiūlė jai tą santuoką ir ji iš karto sutiko. Pasakė jai, kad reikia susituokti su N. vyro broliu ir už tai ji gaus pinigus – 5000 eurų. Kai sutarė su ja eiti dėl paso, ji buvo išgėrusi ar pagiriota, pasakė, kad neis, kodėl neis – neaiškino. Vėliau jau ji pati prašė susisiekti su I. N., sakė, kad nori susitvarkyti savo gyvenimą, bet tada E. M. jai pasakė, kad viskas baigta. Detalių nelabai pamena, jas nurodė smulkiau ikiteisminiame tyrime. Kodėl tokiu būdu reikėjo rasti nuotaką sužinojo tik vėliau. Už tai, kad mergina ištekėtų už I. N. vyro brolio buvo siūlyta 5000 eurų, makiažas, kirpykla, drabužiai ir pan. Pinigų ji negavo nė kiek. Suprato, kad būtų gavusi pinigų už ištekėjimą, vyro, už kurio siūlė tekėti – nebuvo mačiusi. Į E. M. sąskaitą buvo pervesta 80 eurų D. S. pasui padaryti; pinigus pervedė I. N., kuriai vėliau pinigus ji grąžino. Su N. bendraudavo per Feisbook ir Skype programas, D. S. su ja (I. N.) – bendravo tokiu pat būdu. I. N.. D. S. buvo siūlyta galimybė, ištekėjus dirbti I. N. vyro restorane. Mano, kad siūlymu ištekėti D. S. ji jokios žalos nepadarė. Nebuvo žinoma, kad nukentėjusioji bus išnaudojama kažkokiems kitiems darbams. Po to, kai S. atsisakė daryti pasą, vėliau ji vėl prašė kalbėtis su N.. Kai bendravo su S., jos būsena buvo normali; nesimatė, kad ji pergyvena. Siūlant susituokti, buvo kalba, kad reikės kažkiek pagyventi užsienyje.

E. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 117-118, 120-121, 127 b. l.), patikslino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos nurodyta pinigų suma – 2000 eurų yra teisinga, būtent už tokią sumą susituokti siūlė jai, t. y. E. M..

Kaltinamoji I. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta ir paaiškino, jog su E. M. susipažino per socialinius tinklus, klausė jos, gal žino merginą, kuri galėtų ištekėti už jos vyro brolio, nes norėjo, kad jis atvažiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini). E. sakė, kad žino merginą, kurios paklaus, ar ji nenorėtų ištekėti, o ką jos kalbėjo tarpusavyje – nežino. Vyro broliui atvykti į (duomenys neskelbtini) kliudė įstatymai, nes jis iš trečiosios šalies ir galėtų atvykti, jeigu vestų merginą iš Europos Sąjungos. Iš pradžių ištekėti siūlė E., ji nesutiko, pažadėjo pakalbėti su kita mergina. Pinigus už santuoką būtų sumokėjusi ji, t. y. I. N. – 5000 eurų. Pervedė pinigus už paso padarymą, sakė, kad atvažiavusi mergina galės dirbti. Žinojo, kad iš nukentėjusiosios paimta dukra, tačiau dėl ko – nežinojo, vėliau iš E. sužinojo, kad mergina girtauja, apsivogė parduotuvėje. Tai sužinojusi I. N. pasakė, kad tokio žmogaus jai nereikia, tuo viskas baigėsi. Dėl kitos merginos neklausinėjo, nei kas, nei kur, tik pasakė E., kad bus gerai, nes iš esmės nebuvo svarbu, kuri mergina tekės už vyro brolio, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). E. už siūlė 2000 eurų. Dėl merginos, kuri sutiktų ištekėti buvo keliama sąlyga, kad negirtautų, nevalkatautų, nebijotų nueiti į migracijos tarnybą ir santuokoje pabūti reikiamą laikotarpį. Už tai siūlė 5000 eurų. Paso padarymui pervedė E. 70 ar 80 eurų iš savo vyro sąskaitos. Iš pradžių E. pasakojo, kad nukentėjusiosios vaikas paimtas dėl blogų socialinių įgūdžių, bet kai sužinojo, kad ji savo noru paliko mergaitę, nutraukė su ja ryšį. Pripažįsta, jog Facebooke ir Skype programose susirašinėjo ji, t. y. I. N.. Sutinka atlyginti D. S. žalą.

Iš esmės analogiškas aplinkybes I. N. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik nenurodė, kad kvietė D. S. į (duomenys neskelbtini) fiktyvios santuokos sudarymui, teigdama, jog norėjo tik padėti nukentėjusiajai atsistoti ant kojų, susigrąžinti vaiką, tačiau supratusi, kad ji pati nesistengia nusprendė jos nepriimti (1 t., 154-155, 161 b. l.).

Po kaltinamojo akto paskelbimo I. N. ir E. M. pareiškus, kad kaltę pripažįsta, pageidavus duoti parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas bylą išnagrinėjo atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 173 straipsnio tvarka). Su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamųjų gynėjai, nukentėjusioji D. S. ir jos atstovė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti D. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais nustatyta, jog 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, K. R. mieste gatvėje ją užkalbino pažįstama E. M., su kuria iki tol artimai nebendravo. E. M. klausinėjo kaip ji gyvena, prašė mobilaus ryšio telefono numerio, po ko, E. M. iniciatyva, jos keletą kartų buvo susitikę. E. M. apie ją žinojo viską, t. y. kad neturi kur gyventi, kad išmesta iš darbo biržos, kad jos dukra yra iš jos paimta globai ir pasisiūlė jai padėti – išvykti į užsienį, tačiau turėtų susituokti su užsieniečiu. Po to E. M. per internetinę programą " Skype" paskambino savo draugei, su kuria kalbėjosi ir ji pati (D. S.). E. M. draugė pradėjo ją įkalbinėti atvykti pas į ,, (duomenys neskelbtini)“, kur turėtų ištekėti už užsieniečio, už tai gautų 5000 eurų atlygį, po ko su vyriškiu turėtų kartu pagyventi pusę metų, jei atvažiuotų tikrinti policija, pasakyti, kad susituokė iš meilės. Kadangi jai 5000 eurų buvo didelė pinigų suma, todėl ji sutiko. Pusę pinigų sumos – 2500 eurų žadėjo sumokėti po to kai bus sudaryta santuoka su užsieniečiu, o kitą pusę pinigų būtų sumokėję, po to kai užsienietis būtų gavęs vizą. Ta pati moteris jai pasakojo, kad toje valstybėje ji bus priregistruota gyvenamojoje vietoje, ten jai bus suteiktos kirpyklos, makiažo, manikiūro paslaugos, nupirkta drabužių, telefonas. Ji sutiko vykti į (duomenys neskelbtini) susituokti su užsieniečiu, tačiau aplinkinių žmonių vėliau buvo atkalbėta tai daryti. Apie tai pranešė Elitai, kuri pasakė daryti kaip nori, bet praranda gerą galimybę. Po to jai į www.facebook.com paskyrą parašė moteris, pas kurią turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) – Indrė, kuri vėl įkalbinėjo vykti į (duomenys neskelbtini). Ji vėl sutiko vykti sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu. 2015-12-17 ji buvo susitarusi su E. M. vykti į K. R. migracijos skyrių darytis LR piliečio pasą, už kurio padarymą būtų sumokėjusi E. M., nes jai moteris iš (duomenys neskelbtini) buvo pervedusi pinigų jos paso padarymui. Tą pačią dieną, kai turėjo eiti darytis LR piliečio pasą, E. M. pranešė, kad į (duomenys neskelbtini) sudaryti fiktyvios santuokos nevyks, nurodydama, kad iš jos gali atimti dukrą. E. pasakė, kad jau yra kitas žmogus galinti vykti, ir daugiau jai nerašė ir neskambino. ( 1 t., 27-28 b. l.).

Liudytojos I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad ji dirba Všį K. R. socialinės paramos centre socialine darbuotoja. Jos prižiūrimų šeimų sąraše yra D. S., kuri turi mažametę dukrą ir jos tinkamai neprižiūri. 2015 m. gruodžio mėnesį, kalbėdama su D. S. sužinojo, kad ji ketina vykti į užsienį, tačiau paklausus į kokią šalį ji nurodyti negalėjo, paminėjo gal Australiją. Taip pat negalėjo nurodyti kokiu tikslu ji ten vyks, ką dirbs ir panašiai bei nurodė visko pasiklausti E. M.. Tuomet ji kaip socialinė darbuotoja susirado E. M. ir pasiteiravo dėl D. S. planuojamo išvykimo. E. M. pasakė, kad ji padeda D. išvykti į Švediją dirbti fabrike, tačiau negalėjo nieko detaliau paaiškinti ką ji ten dirbs. Vėliau pokalbio su D. S. metu išsiaiškino, kad jai E. M. už 5000 eurų atlygį siūlo vykti į užsienį ištekėti už jai nepažįstamo vyriškio, su kuriuo turėtų kartu pagyventi pusę metų, pusę pinigų sumos gautų sudariusi santuoką. D. S. papasakojo, kad jos su E. M. turi eiti užsisakyti LR piliečio pasą, už kurį sumokėtų E. M.. Ji D. S. liepė jai girdint paskambinti E. M. ir pasakyti, kad į užsienį nevažiuos. D. S. taip ir padarė – pasakė, kad nevyks, nes iš jos Vaiko teisių apsaugos tarnyba tokiu atveju atims dukrą. Taip pat D. S. papasakojo, kad kažkada per programą ,,Skype“ kalbėjosi su vyru ir moterimi užsieniečiais, moteris kalbėjo lietuviškai, apie pačią santuoką su užsieniečiu. Iš D. S. suprato, kad jai buvo pažadėta manikiūro kirpyklos, makiažo paslaugos, naujas telefonas, nauji drabužiai ir pan. Vėliau ji išsiaiškino, kad be D. S., E. M. siūlė dar vienai krizių centre gyvenančiai merginai (L. G.) vykti į užsienį fiktyviai santuokai, tačiau pastaroji iš karto atsisakė (1 t., 48-49 b. l.).

L. L. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, jog 2015 m. E. M. jai pasiūlė vykti į (duomenys neskelbtini) sudaryti fiktyvią santuoką su užsieniečiu – draugės I. N. sutuoktinio broliu, už 5000 eurų, tačiau ji vykti atsisakė. Iš E. M. žino, kad E. M. prieš pasiūlydama šią santuoką jai, tą patį padaryti siūlė ir D. S., tačiau dėl kokių priežasčių D. S. atsisakė – nežino. Su I. N. ji pati nebendravo, tačiau žino, kad ji yra E. M. draugė (1 t., 54-55 b. l.).

Išraše iš E. M. "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitos matyti, kad 2015-12-03 iš I. N. sutuoktinio – N. N. banko sąskaitos į E. M. sąskaitą buvo pervesta 80 eurų. 2016-01-08 iš E. M. banko sąskaitos į I. N. sutuoktinio – N. N. banko sąskaitą buvo atgal pervesta 75 eurai ( 1 t., 67 b. l.).

Apžiūrėjus D. S. pateiktą susirašinėjimą, nustatyta, jog susirašinėjimas vyksta tarp kontaktų E. M. ir D. T. (D. S.) ir tarp kontaktų D. T. (D. S.) ir A. I. N. (I. N.). Susirašinėjimai tarp kontaktų E. M. ir D. T. (D. S.) yra laikotarpiu nuo 2015-12-06 iki 2015-12-14, susirašinėjimuose užfiksuota kaip E. M. kalbina D. S. vykti pas I. N., skatina ją padaryti tai kuo greičiau, kalba apie D. S. LR paso padarymą, mini, kad jai už tai jau yra pervesti pinigai. Susirašinėjime tarp kontaktų D. T. (D. S.) ir A. I. N. (I. N.) laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2015-12-15, užfiksuota kaip I. N. kalbina D. S. atvykti pas ją, ragina eiti pasidaryti pasą, I. N. klausia D. S. kodėl ji neatsiliepia kai skambina E. M., pasakoja, kad D. S. duos drabužių, padovanos telefoną, klausia ar nebijos eiti į migracijos tarnybą pasakyti, kad nori, jog jos vyras atvyktų pas ją, sako, kad pamokys kaip ir ką kalbėti. Taip pat pasakoja, kad jau yra kita mergina norinti važiuoti, tačiau D. S. labiau reikia pinigų nei kitai merginai, todėl laukia jos atvykstant. Kai D. S. jai atsako, kad kartu gali važiuoti ir kita mergina, jai netrukdo, į tai jai I. N. jai atsako "kaip jūs pasidalinsit vienu vyru", bei nurodo, kad darbo ieškojimui kitai merginai ji neužsiims, nes neturi tam laiko, ji turi savo gyvenimą. (1 t., 69-70 b. l.).

Apžiūrėtame susirašinėjime tarp E. M. ir I. N. www.facebook.com paskyroje, kuris vyko per programėlę "Messenger" laikotarpiu nuo 2015-12-06 iki 2016-02-03 . Užfiksuoti E. M. ir I. N. pokalbiai apie D. S. kalbinimą vykti į užsienį sudaryti santuoką su I. N. sutuoktinio broliu, aptariama D. S. sunki padėtis dėl darbo neturėjimo, dėl vaiko iš jos paėmimo globai, girtavimas ir pan. Susirašinėjimas programa „P. S.“ nukopijuota iš E. M. socialinio tinklo www.facebook.com paskyros. Apžiūros protokole užfiksuoti šie susirašinėjimo duomenys:

2015-12-06 I. N. teiraujasi ar atsirado draugė, E. M. atsiunčia kainas kiek kainuoja LR piliečio paso padarymas. Susitaria, kad kai pas E. M. ateis draugė (galimai kalbama apie D. S.) ji paskambins I. N.. Vėliau I. N. teiraujasi E. M. ar ją pamačiusi draugė neišsigando. E. M. atsako, kad neišsigando, ir nurodo, kad draugė džiaugiasi, kad atsirado galimybė susigrąžinti dukrą, kad galės pradėti naują gyvenimą.

2015-12-07 I. N. prašo, kad E. M. atsiųstų savo banko sąskaitą, pasako, kad jei D. S. padarys pasą už 57 eurus, kitus pinigus galės pasilikti sau.

2015-12-08 E. M. I. N. parašo, kad jau gavo pinigus. I. N. nurodo, kad E. M. pasakytų draugei, kad ketvirtadienį eis darytis paso, liepia ją sutvarkyti, kad pase padoriai atrodytų, kad jų nedeportuotų. E. M. pritaria, kad ją reikės sutvarkyti. I. N. pasako, kad D. S. nori atvažiuoti tik po naujų metų ir, kad jai kažkas negerai yra, kad ji trenkta, nes vieną dieną vieną šneka, kitą dieną kitą. E. M. parašo, kad ji nebūtų ji, ir kad D. S. važiuos kaip tarėsi, nes ji moka ,,važiuot per sąžinę“. I. N. pasako, kad ji tikisi, jog ketvirtadienį D. S. eis darytis paso. E. M. atsako, kad eis, nes neturi kur dingti, nes ji žino kur ji gyvena ir jai su ja geriau nežaist ir tikisi, kad nuvykus pas I. N. D. S. kitaip elgsis. I. N. atsako, kad jei D. S. pradės rodyt ožiukus, ją išsiųs atgal, kad jiems patiems paskui problemų nebūtų ir, kad D. S. paskui nesakytų, kad E. ir I. ją vertė. E. M. pritaria, kad nei I. N., nei jai pačiai problemų nereikia. I. N. pasako, kad ji D. S. gražiai sutiks, kad ji pamatys pasaulio, nes skris per (duomenys neskelbtini) ir ten bus apie 4 val., parašo, kad ir daugiau yra merginų kurioms pinigų reikia, tačiau šitos pagailo, nes jos dukra vaikinama. E. M. taip pat parašo, kad jai jos gaila, todėl būtent jai pasiūlė, nesitikėjo, kad su ja bus tiek problemų.

2015-12-12 E. M. parašo I. N., kad ,, (duomenys neskelbtini)“, kad ji žiauri, parduotuvėj apsivogė. I. N. parašo, kad ji pabendravo su D. S. vieną minutę ir suprato, kad jai negerai su galva. Moterys aptaria, jog gaila, kad nepavyko, I. N. parašo, kad E. M. nepergyventų, tik jai gaila, kad E. M. neišėjo, būtų buvę geri pinigai. Tolimesniame susirašinėjime I. N. parašo, kad būtinai reikia tą brolį čia parsigabent, nes jų restoranas didelį pelną neša, jos vyras nori būti su šeima, o ten nėra kam prižiūrėti. E. M. pritaria, kad reikia tą brolį parsigabent. I. N. parašo, kad jos vyras piktas, kad brolis turi vesti europietę, nes kitaip neduos vizos, nes atgal negrįš. E. M. parašo, kaip čia rasti normalią panelę, kuri galėtų važiuoti. I. N. jai atsako, kad tame ir problema, nes nežino kaip tokią rasti, E. M. parašo, kad dar pabandys paieškoti. I. N. parašo E. M. gal jai pavyko ką nors surasti. E. M. parašo, kad yra viena mergina – N. G., kad ji Kaune, gyvena, bet su ja mažai bendrauja, pasiūlo I. N. pačiai su ja susisiekti.

2015-12-13 I. N. parašo E. M., kad ji parašė D., kad ji atrašė, jog nori važiuoti, ir kad joms, t. y. jai ir E. M. reikia kaip nors gražiai su ja kalbėti, nes ji neturi draugių, su kuriomis galėtų šnekėti, kad jai negerai su galva. Parašo, kad E. M. toliau su ja kalbėtų, nurodo, kad tegul ji susiruošia, o ji pati viską padarys vietoje, kai D. atvažiuos.

2015-12-14 I. N. klausia E. M. ar mergina turi facebooką. E. M. atsako, kad taip, nurodo L. G., parašo, kad jos profilis su vaiko nuotrauka. I. N. parašo, kad E. M. jai pasakytų, kad susigalvotų kur vaikus palikti dėl visa ko, nes nežino ką jos vyras pasakys, nes su juo labai sunku. E. M. parašo, kad pakalbės ir užsimena, kad neturi pinigų. I. N. jai atrašo, kad greičiau reikia reikalą prasukti ir bus pinigų. I. N. teiraujasi ar tokiu atveju nepavojinga rašyti ,,Skype“. I. N. taip pat parašo E. M., ką toliau daryti, kad jos neįkliūtų, nurodo E. M. toliau bendrauti su L. G., o ji užsiims su D., liepė jai eiti pasiimti gimimo liudijimą, lapą kur registruota. E. M. parašo, kad su L. nieko ,,dėl jos vaiko“. I. N. parašo, kad D. jau išsiėmė vieną dokumentą, E. M. parašo, kad tą dokumentą jai turės parodyti. I. N. pritaria, kad E. M. kontroliuotų , parašo, kad D. pasakė, jog jos su E. jai duoda paskutinį šansą, kad jos daugiau su ja nežais, nes jau yra jos draugė, kuri nori važiuoti, ir, kad jei šį kartą apgaus E. jai – D. bus nuo E. blogai, kad nesitikėtų jokios pagalbos, nes E. ant jos pyksta. E. M. parašo, kad pritaria, kad I. N. D. parašė tiesą.

2015-12-15 I. N. teiraujasi ar E. M. skambino D., pasako, kad jai daugiau neskambintų. E. M. pasako, kad matė ją su buteliu alaus einančią. I. N. liepia E. M. ką nors sugalvoti, nes vyras jau vaikšto bambėdamas.

2015-12-17 E. M. parašo, kad jai niekas neskambino, o ji pati negali, nes kaip I. N. jai minėjo, kad vienerius metus laiko reikės būti ištekėjus, o vasarą jų su draugų vestuvės. I. N. parašo, kad daugiau neieškotų, kad E. M. jai pervestų atgal pinigus ir, kad pati galvos ką daryti.

2015-12-22 -2016-02-02 laikotarpiu I. N. su E. M. susirašinėja apie pervestų 80 eurų grąžinimą, apie tai, kad D., pasakius, kad važiuos į užsienį, susidomėjo vaikų teisės, I. N. piktinasi, kad jų niekas ,,kabint“ negali, nes jos D. padėt norėjo, o tai ką šneka D. niekam nerūpi ir liepia E. M. kalbėti taip kaip ji sakė ir viskas. Vėliau E. M. parašo, kad jau buvo policijoje, kad viską pasakė, taip kaip ji liepė, kad dar reikės ją, t. y. I. N. apklausti, ( 1 t., 79-82, 83-96 b. l.)

2017-03-09 K. R. savivaldybės administracijos K. R. seniūnijos pateiktame rašte nurodyta, kad D. S. kartu su savo nepilnamete dukra, gim. 2017 m. įtrauktos į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą K. R. savivaldybėje. D. S. šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. D. S. gyvena su sugyventiniu, kuris nuolatinio darbo neturi (1 t., 42 b. l.).

2017-03-09 K. R. savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)skyriaus rašte nurodyta, kad D. S. turi dvi mažametes dukras, kurios gimusios 2015 m. ir 2017 m. 2015 m. gimusią dukrą D. S. pagimdė būdama nepilnametė. kadangi ji nesugebėjo tinkamai rūpintis naujagime dukra, todėl buvo nustatyta laikinoji globa ir jos laikinuoju globėju paskirta VšĮ K. R. socialinės paramos centro administracija. D. S. buvo sudarytos sąlygos gyventi kartu su dukra, tačiau ji stokoja motinystės įgūdžių, dukra nesirūpino ir tapusi pilnamete iš globos įstaigos pasišalino bei dukrą paliko. 2016-08-08 teismo sprendimu buvo neterminuotai apribota D. S. motinos valdžia dukros atžvilgiu. 2017 m. D. S. pagimdė dukrą, dukros tėvystė nenustatyta. Dabartinė D. S. šeima įrašyta į K. R. savivaldybės Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima socialinį darbą dirba socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai (1 t., 44 b. l.).

2017-03-08 Vš Į K. R. socialinės paramos centro rašte nurodyta, kad D. S. šeima 2015-10-05 buvo įtraukta į K. R. savivaldybės administracijos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo rūpintis vaiku. Tuo metu šeimoje augo vienas nepilnametis asmuo. Motina su dukra pastovios gyvenamosios vietos neturėjo. Vėliau mažametei dukrai buvo nustatyta laikinoji globa, motina negebėjo tinkamai rūpintis vaiku, turėjo alkoholio vartojimo problemą. Šiuo metu turimomis žiniomis D. S. su dukra gyvena kitoje teritorijoje, yra bedarbė, augina vaiką ir šiuo metu negauna jokių pajamų (1 tomas, 46 b. l.)

Aptartais įrodymais nustatyta, jog I. N. paprašė E. M. surasti Lietuvoje merginą, kuri galėtų ištekėti už Pakistano piliečio, už šią paslaugą tiek E. M., tiek merginai, kuri sutiktų tekėti buvo siūlomi pinigai ir kita materialinė nauda (jai atvykus makiažo, kirpyklos, manikiūro paslaugos, telefonas, nauji drabužiai). Tokie abiejų kaltinamųjų veiksmai visiškai atitinka BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą verbavimo sąvoką. Tai, jog buvo ieškoma mergina sudaryti santuokai su asmeniu, kurio niekada nebuvo mačiusi, leidžia kategoriškai teigti, jog būsima santuoka būtų buvusi fiktyvi, siekiant gauti I. N. vyro broliui galimybę legaliai atvykti ir gyventi Europos Sąjungoje. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog D. S. dėl savo padėties – darbo bei gyvenamojo ploto neturėjimo, iš jos paimtos mažametės dukters, sunkios materialinės padėties ir kt. – buvo pažeidžiama ir naudojantis tokia jos sunkia padėtimi kaltinamosios įkalbinėjo vykti ją į užsienį, manydamos, jog ji sutiks atlikti prašomus veiksmus būtent dėl to, jog galėtų, kaip teigia kaltinamosios padėti jai pradėti naują gyvenimą.

Taigi aptarti įrodymai leidžia kategoriškai teigti, jog I. N. ir E. M. pasinaudodamos nukentėjusiojo asmens – D. S. – pažeidžiamu verbavo ją fiktyviai santuokai sudaryti, kas visiškai atitiktų šiuo metu galiojančią BK 147 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Tačiau I. N. ir E. M. inkriminuotos veikos kvalifikuotos pagal 2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakciją, galiojusią iki 2016 m. gegužės 25 d. Pagal šią BK 147 straipsnio 1 dalies redakciją atsakomybė už prekybą žmonėmis kilo tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

Kaip matyti, į šios redakcijos įstatymo dispoziciją fiktyvi santuoka, kaip išnaudojimo būdas neįtraukta, todėl tam, kad kiltų atsakomybė už verbavimą tikslu sudaryti fiktyvią santuoką, būtina įrodyti, jog verbuojant sudaryti šią santuoką būtų siekiama kitų išnaudojimo tikslų. Teismų praktikoje dėl verbavimo būtent fiktyvios santuokos tikslu, galiojant minėtai baudžiamojo kodekso redakcijai – bylų nėra, todėl teismas remiasi moksline literatūra. Kaip savo straipsnyje apie prekybą žmonėmis nurodo A. G. (straipsnis parengtas spausdinti 2016 m. sausio 19 d. DOI:10.13 165/JUR-16-23-2-03) ,,kitokiu išnaudojimu galima pripažinti tik tokias naudojimosi kitu žmogumi formas, kurios pasižymi pakankamu pavojingumu, šiurkščiai pažeidžia žmogaus teises bei orumą ir nedera su civilizuotos visuomenės taisyklėmis. Plečiamasis aiškinimas įtraukiant į prekybos žmonėmis sudėtį vis naujas išnaudojimo sritis be tinkamo pagrindimo neatitinka nei šio sunkaus nusikaltimo teisinės prasmės, nei baudžiamosios teisės paskirties. Kaltinimo teiginiai turi būti pagrįsti įrodymais bet ne prielaidomis“.

Byloje esančių įrodymų kontekste, teismas daro išvadą, jog santuokos, kokia buvo siūloma D. S., nors ji ir būtų buvusi fiktyvi – laikyti kitu išnaudojimo tikslu – pagrindo nėra. Išnagrinėjus bylą teisme nenustatyta, jog būtų kokių nors duomenų, kad D. S. sudarius šią fiktyvią santuoką, šioje santuokoje ji būtų buvusi išnaudojama: santuoka būtų vergiška, iš jos nukentėjusioji negalėtų ištrūkti, būtų priversta atlikti kokius nors seksualinius veiksmus ar pan. Priešingai byloje yra duomenys, jog I. N. rašo E. M., jog tuo atveju, jeigu D. S. ,,pradės rodyt ožiukus, ją išsiųs atgal, kad jiems patiems paskui problemų nebūtų ir, kad D. S. paskui nesakytų, kad E. ir I. ją vertė“. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad prieš D. S. valią, I. N. ar jai žinant kiti asmenys, neketino nei siekti prievartinės santuokos sudarymo, nei po jos sudarymo prievarta neleisti D. S. išvykti ar kitaip ją išnaudoti. Juo labiau, toks tikslas nenustatytas E. M. veiksmuose. Be to, ir kaltinamajame akte nenurodyta, nekonkretizuota bei nedetalizuota jokie kiti išnaudojimo tikslai, o pačios fiktyvios santuokos, kaip jau buvo minėta, laikyti išnaudojimo tikslu šioje situacijoje pagrindo nėra.

Šiuo metu galiojančioje BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip vienas iš išnaudojimo tikslų – fiktyvi santuoka įtraukta, kas leidžia teismui teigti, jog 2012 m. įstatymo redakcijoje verbavimas fiktyviai santuokai sudaryti nebuvo kriminalizuotas. Tokią išvadą galima daryti ir įvertinus aiškinamojo, rašto priimant 2016 m. įstatymo pakeitimus, argumentus, kur kaip viena iš įstatymo projekto rengimą paskatinusių priežasčių nurodyta sparčiai plintantys naujos formos prekybos žmonėmis atvejai – priverstinės ar fiktyvios santuokos tikslais. Rašte teigiama, jog nusikaltimo požymiai pasireškia tik vėlesnėse šio proceso stadijose, todėl fiktyvių santuokų įrašymas padėtų pareigūnams atpažinti šį nusikaltimą bei atbaidytų prekeivius žmonėmis nuo šios prekybos formos. Šiame aiškinamame rašte taip pat nurodyta, jog šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nėra detalizuoti, o šio įstatymo pakeitimo tikslas – taikyti atsakomybę už prekybą žmonėmis priverstinės ar fiktyvios santuokos tikslais.

Taigi, nenustačius jog I. N. ir E. M. inkriminuota veika dėl D. S. verbavimo fiktyviai santuokai sudaryti jos padarymo metu buvo kriminalizuota bei nesant duomenų, jog D. S. būtų verbuojama kitais išnaudojimo tikslais, nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 147 straipsnio 1 dalį kilti, todėl I. N. ir E. M. išteisintinos joms nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamąsias išteisinus, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, D. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamosios paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

I. N. ir E. M. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį išteisinti joms nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusios D. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti iš gyvenamosios vietos, paskirtas E. M. ir I. N., nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė