Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Gardauskienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui O. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija išvadai teikti - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB „Gelvora“, UAB „Julianus Inkaso“, antstolis V. Z., antstolė Nijolė Genutienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui O. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija išvadai teikti - Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys UAB „Gelvora“, UAB „Julianus Inkaso“, antstolis V. Z., antstolė Nijolė Genutienė.

Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteiktas tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimo atsakovas nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis), prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, neatvykimo priežastys neaiškios. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Tretieji asmenys UAB „Julianus Inkaso“ (buvęs kreditorius UAB „Nordecum“) ir UAB „Gelvora“ ieškinio reikalavimams, kad įsiskolinimas liktų solidaria šalių prievole pritaria, prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), todėl skyriui nepavyko įvertinti ieškovės gyvenimo ir buities sąlygų. Nurodo, kad D. Ž. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad D. Ž. kartu su sūnumi M. Ž. gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų aukštų name pagal išperkamosios nuomos sutartį. Apsilankymo pas ieškovę metu berniukas paaiškino, kad nori gyventi su mama, norėtų bendrauti ir su tėčiu, tačiau neprisimena kada paskutinį kartą jį matė. Nurodo, kad ieškovės šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, duomenų apie netinkamą vaikų priežiūrą ar smurtą artimoje aplinkoje skyrius neturi, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad šalys susituokė 2009 m. rugpjūčio 22 d., gyveno Kauno mieste, nuomojo butą, 2010 m. rugpjūčio 31 d. jiems gimė sūnus M. Ž. Santuokos pradžioje jų gyvenimas buvo darnus, tačiau ilgainiui atsirado nesutarimai, o nuo 2014 m. pavasario šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl laikytina, kad faktiškai santuoka yra iširusi ir sutaikinimo priemonės šiuo atveju netaikytinos. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes. Šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo auga kartu su mama, duomenų, kad ji netinkamai augintų vaiką, nėra, todėl prašo berniuko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas su sūnumi bendrauja telefonu, išlaikymo neteikia. Sūnui šiuo metu yra 7 metai, jis lanko mokyklą, išlaikymui reikia apie 240 Eur per mėnesį, iš atsakovo prašo priteisti puse išlaikymui reikalingos sumos, t. y. po 120 Eur. Dėl bendravimo su vaiku ginčo nėra, todėl prašoma nustatyti bendro pobūdžio bendravimo tvarką. Santuokos metu šalys turto neįgijo. Ieškovė savo vardu paėmė vartojimo kreditą iš UAB „Nordecum“, kuri reikalavimo teises į skolą perleido UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „4finance“ bei UAB „Finansų administravimas“, kuri reikalavimo teises į skolą perleido UAB „Grelvora“. Kadangi kreditai buvo paimti santuokos metu šeimos poreikių tenkinimui prašo kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo pripažinti solidariomis šalių prievolėmis. Iš atsakovo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad D. Ž. ir O. Ž. santuoka buvo įregistruota Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Ž.; ieškovė D. Ž. su sūnumi šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini); iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą ir skyrius neturi duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą; 2017 m. liepos 13 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3387 ieškovei byloje suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 237,85 Eur; patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ nustatyta, kad šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi, nedirba. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Julianus Inkaso“ ir UAB „Gelvora“, 2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimais kreditoriai informuoti apie santuokos nutraukimo bylą.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys kartu negyvena 4 metus, bendro ūkio neveda, santuoka faktiškai iširusi, todėl darytina išvada, kad šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą (viešo paskelbimo būdu), į posėdį neatvyko, prašymų iš jo negauta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo dėl savo kaltės ir nenurodė faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismo sprendime nenurodant šeimos iširimo aplinkybių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos tos pačios pavardės Ž. ir Ž.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas sūnaus M. Ž. atžvilgiu. Išvadą, jog vaiko gyvenimas su ieškove atitinka vaiko interesus, pateikė Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Išvadoje nurodoma, kad mažametis nori gyventi su mama, jam gera šiuose namuose, nori ir toliau čia gyventi. Kadangi atsakovas šioje byloje savo pozicijos neišreiškė, todėl laikoma, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad berniukas nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (vaiko motina) labiausiai atitiks vaiko interesus, todėl nepilnamečio M. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina D. Ž. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dali). Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, apie šalių mažamečio sūnaus išlaikymui reikalingas lėšas. Šalių sūnui yra 7 metai. Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad berniukas su tėvu nebendrauja jis sūnumi nesidomi ir materialinio išlaikymo neteikia. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga 240 Eur per mėnesį suma ir iš atsakovo prašomas priteisti 120 Eur dydžio išlaikymas sūnui iš atsakovo yra pagrįstas. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau jis yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl galintis ir privalantis teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 3.196 straipsniu, iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas M. Ž. po 120 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki sūnaus pilnametystės. Toks išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis vaikui priteisiamas iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik sūnaus interesams. (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir atitinkama vaiko teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Ieškovė pritaria, kad sūnus turi bendrauti su savo tėvu ir, kad niekada to daryti nedraudė. Kaip nurodyta Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, berniukas nori bendrauti su tėčiu, tačiau neprisimena kada paskutinį kartą jį matė. Abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad atsakovas su sūnumi turės teisę bendrauti netrukdomai (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neįgijo, o kilnojamąjį neregistruotiną turtą (namų apyvokos daiktus, buitinę techniką ir kt.) yra pasidaliję bendru sutarimu. Patikrinus duomenis VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ nustatyta, kad šalių vardu registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, o bendrosios – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės Nijolės Genutienės kontoroje yra vykdomas skolos išieškojimas iš D. Ž. kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, vykdomosios bylos Nr. 0166/17/00640. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) duomenų bazėje ir Antstolių informacinėje sistemoje nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimu už akių iš D. Ž. buvo priteista skola UAB „Nordecum“ (prievolė kilo pagal 2013 m. sudarytą vartojimo kredito sutartį), kuri vėliau savo reikalavimo teises į ieškovės skolą perleido trečiajam asmeniui UAB „Julianus Inkaso“. 2015 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu už akių priteisė skolą iš D. Ž. UAB „4finance“ (prievolė kilusi pagal 2013 m. sudarytas vartojimo kredito sutartis), kuri savo reikalavimo teises į ieškovės skolas paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 perleido trečiajam asmeniui UAB „Gelvora“, o priverstinis išieškojimas šiuo metu vykdomas antstolio V. Z. kontoroje.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovės D. Ž., gyvenusios su atsakovu faktinėje santuokoje iki 2014 m. pavasario, turtinės prievolės UAB “Gelvora” ir UAB “Julianus Inkaso” yra solidariosios D. Ž. ir O. Ž. prievolės.

Daugiau jokių duomenų apie turimas turtines šalių prievoles byloje nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 237,85 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės turėtų būti mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, puse žyminio mokesčio sumos, t. y. 50 Eur priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis - 43,00 Eur už išlaikymo priteisimą ir 237,85 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. (pavardė iki santuokos sudarymo J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: Ž. ir Ž.

Nepilnamečio M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją kas mėnesį, paskiriant sūnui išlaikyti gaunamų lėšų tvarkytoja motiną D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi M. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus tokia tvarka: tėvas turi teisę netrukdomai bendrauti su sūnumi tiesiogiai, telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose, iš ieškovės gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę.

Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „Julianus Inkaso“, kuris priverstinai vykdomas antstolės Nijolės Genutienės kontoroje (vykdomosios bylos Nr. 0166/17/00640), po santuokos nutraukimo tampa D. Ž. ir O. Ž. solidaria prievole.

Nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „Gelvora“, paskolų portfelio pardavimo sutartis Nr. 17-50-03, kuris yra priverstinai išieškomas antstolio V. Z., po santuokos nutraukimo tampa D. Ž. ir O. Ž. solidaria prievole.

Priteisti iš atsakovo O. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 93 Eur (devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 237,85 Eur (du šimtus trisdešimt septynis Eur 85 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Žyminis mokestis (93 Eur) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (237,85) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai Civilinės metrikacijos įstaigai (Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.