- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2YT-6829-237/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00442-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė įmonė Turto bankas, VĮ Registrų centras
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė įmonė Turto bankas, VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į inžinerinį statinį - siloso tranšėją, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu „k", kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. mirė mama D. V.. Mama (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą, kuriuo jam paliko visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną. Po mamos mirties 2007 m gegužės 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį pareiškėjas paveldėjo du žemės sklypus K. k. bei gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus ir kiemo įrengimus. To fakto, kad į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtraukta siloso tranšėja, kuri mamai D. V. atiteko 1994 m. iš A. žemės ūkio bendrovės kaip natūra išduotas pajus, nesureikšmino. Pareiškėjui buvo žinoma, kad mama, gyva būdama 1994 m. pabaigoje iš A. žemės ūkio bendrovės natūra susigrąžino pajų, o būtent, kad jai atiteko siloso tranšėja, esanti K. k., kuri buvo arčiausiai D. V. namų ir ribojosi su jos žemės sklypu. Tai, kad A. žemės ūkio bendrovė apsisprendė naikinti gyvulininkystės veiklą ir grąžinti pajus natūra, matosi 1994-11-10 A. žemės ūkio bendrovės visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokole Nr.2, kurio kopija išduota Raseinių rajono savivaldybės administracijos bendrųjų reikalų skyriaus. VĮ Registrų centre mamos vardu siloso tranšėja nėra registruota. Gavęs iš savivaldybės A. ŽŪB protokolo kopijas, laikė, kad tai yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Deja, paaiškėjo, kad šio protokolo pagrindu negali įregistruoti nuosavybės teisių į siloso tranšėją mamos vardu, o taip pat atitinkamai ir paveldėti šio statinio, nežiūrint to, kad užsakė kadastrinių matavimų bylą ir inžineriniam statiniui yra suteiktas adresas ir unikalus numeris. Mama nuo pajaus grąžinimo 1994 m. lapkričio mėn. iki pat savo mirties 2006 m. naudojosi jai skirta siloso tranšėja pagal paskirtį, sandėliavo pašarus. Po mamos mirties, priėmęs palikimą, toliau siloso tranšėja naudojasi pareiškėjas. Nuo pat siloso tranšėjos įsigijimo mama laikė save teisėta šio statinio savininke, viešai, nepertraukiamai valdė šį statinį, naudojo pagal paskirtį savo ūkinėje veikloje. Paaiškėjus, kad viešajame registre siloso tranšėja nėra registruota, su VĮ Registrų centru sudarė sutartį dėl nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo. VĮ Registrų centre buvo paaiškinta, kad nėra galimybės įregistruoti siloso tranšėją D. V. vardu, kadangi negali pateikti dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą, o jo turimas dokumentas - išrašas iš visuotinio pajininkų susirinkimo, nėra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. A. žemės ūkio bendrovė išregistruota 2001-06-08, sudaryti sandorį, kad nuosavybės teisės į siloso tranšėją būtų įregistruotos, faktiškai nėra su kuo, nes bendrovė likviduota, o D. V. mirusi. VĮ Registrų centre inžinerinis statinys - siloso tranšėja, kuri nėra registruota nei mamos D. V. vardu, nei A. ŽŪB vardu. Pareiškėjo mama D. V. daugiau nei 10 metų, viešai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė nekilnojamąjį daiktą - siloso tranšėją K. k., o buvęs turto savininkas A. žemės ūkio bendrovė nepasinaudojo galimybe įgyvendinti savo teisę į šį statinį, todėl pareiškėjas prašo įgyjamosios senaties būdu nustatyti D. V. nuosavybės teises į minėtus pastatus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pareiškimą prašė netenkinti nurodydami, kad fizinio asmens civilinis teisnumas išnyksta jam mirus, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras prašė pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad daiktinės teisės į pastatą – inžinerinį statinį siloso tranšėją - VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu k, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Iš 1994 m. lapkričio 10 d. Visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad buvo svarstytas klausimas dėl D. V. pareiškimo dėl pajaus sugrąžinimo natūra, nutarta atiduoti D. V. pajų natūra. Iš mirties liudijimo matyti, kad D. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 1990 m. vasario 27 d. testamento matyti, kad D. V. savo turtą paliko sūnui A. V., kurios pagrindu 2007 m. gegužės 22 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriuo jis paveldėjo 1,42 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1,58 ha žemės sklypą, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei pastatą - gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus ir kiemo įrengimus (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas A. V. yra D. V. sūnus. Bylos duomenimis šis turtas nepriklauso A. Žemės ūkio bendrovei.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys: 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011;kt).
Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo mama D. V. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pastatą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, ji nėra ir nebuvo inžinerinio statinio - siloso tranšėjos savininkė. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis pastatas yra savavališka statyba. Pareiškėjo mama D. V., sąžiningai statinius įgijo 1994 m. lapkričio 10 d. (1994 m. lapkričio 10 d. Visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolu Nr. 2), jį sąžiningai valdė visą valdymo laiką, tai yra nuo 1994 m. lapkričio 10 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini)., daugiau nei dešimt metų. Pažymėtina, kad sąžiningo valdymo faktą taip pat patvirtina tai, jog pareiškėjui paveldėjus turtą po motinos D. V. mirties, jis ir toliau naudojasi siloso tranšėja, užsakė kadastrinių matavimų bylą. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, tai yra daugiau nei 10 metų.
Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus, kad jo mamos D. V. inžinerinio statinio - siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini) valdymas nuo 1994 m. lapkričio 10 d. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji, visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip daikto savininkė ir pagrįstai buvo įsitikinusi, kad niekas neturėjo daugiau teisių į šiuos daiktus nei ji, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ir tai, kad jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu. Byloje esant įrodytoms visoms Civilinio kodekso 4.68 str. - 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas inžinerinio statinio - siloso tranšėjos įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas (CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti ir nustatyti faktą, kad D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę į inžinerinį statinį - siloso tranšėją, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu „k", kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.