- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- I-1303-162/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00741-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2014 m. rugsėjo 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei T. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 862,34 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teigia, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymi, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi.
Nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 862,34 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal turto objekto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name taikomas tarifas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. apmokestinta už 46,98 kv. m. 82,00 Lt suma (metinė vietinė rinkliava 3,48 Lt už 1 kv. m.); nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovė apmokestinta 642,22 Lt (metinė vietinė rinkliava 3,44 Lt už 1 kv. m.); nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 138,12 Lt (metinė vietinė rinkliava 2,94 Lt už 1 kv. m.). Viso turto objektas minėtu laikotarpiu apmokestintas 862,34 Lt.
Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovė I. V. prašo prašymą tenkinti. Paaiškino, kad jokių naujų įrodymų, susijusių su nuomos sutarties sudarymu ar jos įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, pateikti negali.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, 25-26). Šaukimas į 2014 m. liepos 16 d. teismo posėdį atsakovei buvo įteiktas per minėtos įstaigos administraciją (b.l. 24), apie 2014 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdį atsakovė informuota pranešimu (b.l. 29). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinė teisės prasme. Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką. Pabrėžta ir tai, kad vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su mokėtojais nesitariama.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (pakeisti 2008 m. gruodžio 23 sprendimu Nr. T2-426 ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Nuostatuose numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį arba jį padauginus iš vietinės rinkliavos dydžio parametro. Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas, prašydamas iš atsakovės priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Gyvenamosios vietos deklaravimo skyriaus 2011 m. kovo 14 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsakovė T. K. gyvenamąją vietą deklaravo 1982 m. liepos 7 d. (b.l. 13); VšĮ „Klaipėdos butai“ informaciją apie tai, kad T. K. šeima iš minėto buto pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10772-613/2011 iškeldinta 2013 m. gruodžio 18 d. (b.l. 14-15) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinio būsto skyriaus 2004 m. rugsėjo 9 d. aktą, kuriame nurodyta, kad nuomininkė T. K. 2004 m. liepos 7 d. raštu kviesta atvykti pasirašyti naujos nuomos sutarties, kurios forma patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. I-399, į savivaldybę neatvyko (b.l. 11).
Pareiškėjo atstovės paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą kildinamas iš atsakovės, kaip faktinės gyvenamosios patalpos nuomininkės.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-10772-613/2011 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-09080-2011-2) pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams T. K. ir A. K. dėl faktinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo. Įsiteisėjusiu 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu minėtoje byloje ieškinys patenkintas: nutraukta faktinė gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo A. K.; atsakovai iškeldinti iš minėtos gyvenamosios patalpos bei iš atsakovo A. K. priteistas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, jog atsakovė T. K. nuo 1982 m. liepos 7 d. gyvena neprivatizuotame bute, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp atsakovės T. K. ir Klaipėdos miesto savivaldybės nebuvo sudaryta. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje pabrėžta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-618-122/2009 netenkintas reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš buto, o tenkintas atsakovo A. K. priešieškinio reikalavimas ir pakeista faktinė buto nuomininkė T. K. kitu nuomininku – A. K. bei Klaipėdos miesto savivaldybė įpareigota su juo sudaryti nuomos sutartį.
Aptartu įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatyta, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės T. K. ne tik kad nebuvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, ji nebuvo ir faktinė buvo nuomininkė, nes faktiniu buvo nuomininku buvo A. K., todėl ji negali būti laikoma įvardijamo nekilnojamojo daikto valdytoja, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtoja.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b.l.10). Teismui teikiamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija įrašų apie sudarytą nuomos sutartį su atsakove T. K. nėra.
Pagal Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, o pagal Civilinio kodekso 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl nesant viešajame registre įregistruotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai, vietinės rinkliavos mokėtoju įvardijamu laikotarpiu pagal Nuostatų reglamentavimą yra nekilnojamojo daikto savininkas.
Kadangi reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą reiškiamas subjektui, kuris dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.