- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- eI3-116-979/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03322-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Brenntag Lietuva“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
- 14.15Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Brenntag Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Brenntag Lietuva“ (toliau – Bendrovė) teismui pateikė skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 75 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 75). Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – Organizacija) buvo pavedusi vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir pareiškėjai išdavė metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – Patvirtinimai). Organizacijos išduoti Patvirtinimai pareiškėjai suteikė teise i mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, kurią pareiškėja realizavo 2014–2016 m.
1.2. Sprendime Nr. 75 nurodoma, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas)) sprendimu buvo panaikinti Patvirtinimai, o Bendrovė neįvertino sprendimu panaikintų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, todėl Bendrovei nustatyta mokestinė prievolė – 25 482 Eur.
1.3. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) (toliau – LVAT 2025-07-02 nutartis), bei įvertinusi atsakovo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus dėl mokesčio perskaičiavimo, pastabų dėl atsakovo atlikto mokesčio perskaičiavimo neturi, todėl atitinkamoje dalyje Sprendimas Nr. 75 turėtų būti pakeistas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad:
2.1. Bendrovė pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai. Departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 (toliau – Sprendimas Nr. VR-19.3-2) panaikino Organizacijos išrašytus Patvirtinimus atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0700-4687-1460, metalinės pakuotės kiekis 6,500 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-1460, metalinės pakuotės kiekis 5,687 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-1460, metalinės pakuotės kiekis 0,908 t. Departamento 2018 m. liepos 12 d. pranešimu Bendrovė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
2.2. Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad pareiškėja iš dalies įvykdė (2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (50 proc.)) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotį (54 proc.). Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ (galiojanti redakcija nuo 2018 m. balandžio 4 d.) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 25 482 Eur.
2.3. Sprendimu Nr. 75 Departamentas patvirtino 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktą Nr. K-22, kuriuo pareiškėjai buvo apskaičiuota už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 25 482 Eur (toliau – Patikrinimo aktas). Pareiškėjai 2013 m. Organizacijos išrašytas patvirtinimas Nr. 1314VI0700-4687-1460 UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu.
2.4. LVAT 2025-07-02 nutartimi pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5) (VAAT sprendimas): panaikinta Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu; kita VAAT sprendimo dalis dėl Sprendimo Nr. VR-19.3-2, palikta nepakeista.
2.5. Atsižvelgiant į LVAT 2025-07-02 nutartį Departamentas atliko apskaičiuotos 25 482 Eur sumos perskaičiavimą – pareiškėjai už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma yra 25 070 Eur.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Organizacija atsiliepime nurodė, kad atsakovas turi patikslinti Sprendimą Nr. 75 pagal LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo Nr. 75 teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad:
4.1. Sprendimu Nr. 75 patvirtintas Patikrinimo aktas, pareiškėjai apskaičiuota papildomai mokėtina 25 482 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, suma. Sprendimas Nr. 75 priimtas atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikini Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013–2015 metais:
4.1.1. 2013 m. mokestinis laikotarpis: metalinių pakuočių kiekis – 6,500 t, pagal Organizacijos išrašytą dokumentą Nr. 1314VI0700-4687-1460.
4.1.2. 2014 m. mokestinis laikotarpis: metalinių pakuočių kiekis – 5,687 t, pagal Organizacijos išrašytą dokumentą Nr. 1414VI0001-4687-1460.
4.1.3. 2015 m. mokestinis laikotarpis: metalinių pakuočių kiekis – 0,908 t, pagal Organizacijos išrašytą dokumentą Nr. 1514VI0001-4687-1460.
4.2. VAAT sprendimu Organizacijos skundas dėl Sprendimo Nr. VR-19.3-2 panaikinimo, atmestas. LVAT 2025-07-02 nutartimi VAAT sprendimas pakeistas:
4.2.1. Panaikinta Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr.1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu.
4.2.2. Likusi Sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis palikta nepakeista.
4.3. Departamentas, vadovaudamasis LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktais išaiškinimais ir konstatuotomis aplinkybėmis, atliko apskaičiuotos 25 482 Eur sumos perskaičiavimą – pareiškėjai už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma yra 25 070 Eur.
4.4. Pareiškėja iš esmės sutinka, kad Sprendimas Nr. 75 turėtų būti pakeistas ir nepateikė pastabų dėl atsakovo atlikto perskaičiavimo bei apskaičiuotos mokėtinos 25 070 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, sumos.
5. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Pakuočių tvarkymo įstatymas) nustato pagrindinius pakuočių reikalavimus, bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką įvežamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes ir pakuočių atliekas (Pakuočių tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Pakuočių tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija)). Pakuočių atliekų sutvarkymas įrodomas dokumentais, patvirtinančiais pakuočių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų tvarkymo sistemos ir ją papildančių atliekų surinkimo sistemų, ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, vienkartinių pakuočių, už kurias pagal Pakuočių tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekų surinkimą per užstato už vienkartines pakuotes sistemą ir surinktų pakuočių atliekų naudojimą (Pakuočių tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalis (2014 m. gegužės 8 d. įstatymo Nr. XII-864 redakcija)).
6. Įstatymas nustato fizinių ir juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą Lietuvoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruotų užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų atstovybių bei filialų mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis (2008 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. X-1438 redakcija)). Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)).
7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-624/2024 išaiškino, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduočių, nurodytų Pakuočių tvarkymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) 7 straipsnio 3 dalies nuostatose, vykdymu, o ne su formaliu patvirtinimo apie atliekų sutvarkymo faktą dokumento turėjimu. Tuo atveju, kai užduotis nėra faktiškai įvykdyta ar įvykdyta netinkamai, vien formaliai išduotas dokumentas, patvirtinantis atliekų sutvarkymo faktą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
8. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis (2002 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-720 redakcija)). Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija)).
9. LVAT 2025-07-02 nutartyje, be kita to, konstatuota, kad nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Lietuvos respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalies, kuria vadovavosi atsakovas priimdamas Sprendimą Nr. VR-19.3-2, vertinant ją kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pavestais įgaliojimais bei šiuo įsakymu patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostatomis, atsakovas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu.
10. Šioje administracinėje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Sprendimo Nr. 75 pagrįstumo, kuris priimtas Sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio teisėtumo klausimas išspręstas LVAT 2025-07-02 nutartimi, pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstas dalykas) ir prejudicinė galia įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalyje (joje nustatyta, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių). ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi LVAT 2025-07-02 nutartyje nustatyti faktai, konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje ir iš naujo nagrinėjamoje administracinėje byloje nebeįrodinėjami.
11. Teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra numatyta, jog už prievolę mokėti aplinkos teršimo mokestį galėtų būti atsakingi kiti subjektai (pvz., Organizacija), todėl tai, kad kiti subjektai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, gali suponuoti pagrindą pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, tačiau nedaro įtakos jai nustatytų mokestinių prievolių apimčiai, nes įstatyminė pareiga mokėti mokestį už aplinkos taršą yra nustatyta būtent pareiškėjai, ir ji nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo.
12. Administracinėje byloje nesant duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo laikotarpiu pareiškėja įvykdė nustatytą atliekų tvarkymo užduotį, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėja galėjo turėti teisėtus lūkesčius tikėtis, jog ginčo laikotarpiu turėjo teisę naudotis apmokestinimo išimtimi (mokestine lengvata). Vien aplinkybė, kad dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos sukauptų atliekų sutvarkymo faktą, buvo pripažinti negaliojančias, savaime nedaro reikšmės teisiniam situacijos vertinimui (LVAT 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-100-502/2025).
13. LVAT yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę gali sudaryti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių. Tačiau aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl mokesčių įstatymų pažeidimo, pagal nacionalinę mokesčių teisę nėra ir negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą atleisti mokesčių mokėtoją nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) taikyti apmokestinimo išimtį (mokesčio lengvata), kai mokesčių mokėtojas neatitinka visų įstatymų leidėjo nustatytų materialiųjų apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygų (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-816-624/2024, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-534-815/2024, 2024 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-605-662/2024, 2024 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-624/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-519-602/2024; kt.).
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad mokesčio mokėtojo pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra siejama tik su objektyvia aplinkybe, jog gamintojas ir (ar) importuotojas patiekė į rinką atitinkamą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Mokestis už aplinkos teršimą, apskaičiuotas pagal apmokestinamųjų pakuočių atliekų, faktiškai išleistų į rinką, kiekį, nėra sankcija. Atvejai, kai yra paneigiama mokesčio mokėtojo teisę pasinaudoti apmokestinimo išimtimi, nes nėra tenkinamos mokesčio įstatymo nuostatose nustatytos apmokestinimo išimties (mokestinės lengvatos) taikymo sąlygos, taip pat nėra pripažįstami sankcija (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 17 d. nutarimą byloje Société Oxygene Plus prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 76959/11), 40–51 punktus).
15. LVAT 2025-07-02 nutartimi nustačius, kad Sprendimas Nr. VR-19.3-2, išskyrus dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. pagrindu, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Sprendimu Nr. 75 patvirtinus Patikrinimo aktą, mokestis už aplinkos taršą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius apskaičiuotas pagrįstai.
16. Teismo vertinimu, Departamento pagal LVAT 2025-07-02 nutartyje pateiktus išaiškinimus ir konstatuotas aplinkybes atliktas pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2013–2015 m. perskaičiavimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatuotina, kad Sprendimo Nr. 75 dalis, kurioje nurodyta sumokėti pareiškėjai 25 482 Eur mokesčio yra keistina nustatant, kad pareiškėjai atsiranda pareiga sumokėti 25 070 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1–2 punktais, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Brenntag Lietuva“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 75 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant už 2013–2015 m. patvirtintą 25 482 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis iki 25 070 Eur.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.