- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- I-9506-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00737-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), vertėjai Ingridai Kisieliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2014-11-08, ir prašė perskaičiuoti nuo 2013-09-01 apskaičiuotą pensiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas) nuostatas (b. l. 13-18, 95-100).
Skunde nurodė, kad nuo 2000-11-28, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimu dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje (Žin., 1995, Nr. 19-438; toliau – ir Susitarimas), jam paskirta pensija. Pažymėjo, kad dalį pensijos jam moka Latvijos Respublika, todėl siekia pensiją gauti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, nes Susitarimo 21 p. aiškiai nurodo, kad pensiją moka ta šalis, kurios šalies pilietis yra asmuo šiuo metu.
Nurodė, kad atsakovė atsisakymą mokėti visą pensiją pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus grindė aplinkybe, kad jis mokėjo mokesčius Latvijoje. Paaiškino, kad jis dirbo Latvijos įmonėje KU Lat-Holging, kuri vykdė veiklą Lietuvoje ir samdė Lietuvos Respublikos piliečius. Teigia, kad ši įmonė, remdamasi Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsniu, privalėjo už jį mokėti socialinio draudimo įmokas Lietuvoje. Kadangi Latvijos įmonė nemokėjo socialinio draudimo įmokų Lietuvoje, mano, kad jis turi teisę prašyti išieškoti šias įmokas ir jas pervesti į jo asmeninę pensijų fondo sąskaitą bei atstatyti darbo stažą skaičiuojant pensijos dydį. Pažymėjo, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis laiduoja teisę gauti senatvės pensiją, o 48 straipsnis – socialinę apsaugą nedarbo atveju. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad teismo sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad pensija jam turi būti mokama pagal Latvijos įstatymus, yra nepagrįstas.
Mano, kad Lietuvos Respublika nepagrįstai atėmė iš jo teisę gauti pensiją pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir beveik 13 metų nemokėjo pensijos, todėl jis šiuo metu sunkiai gyvena. Akcentavo, kad Latvijos institucijos, apskaičiuodamos jam pensiją, neatsižvelgė į jo 40 metų darbo stažą, tačiau šiuo metu, vadovaudamasi Reglamentu Lietuva prisiėmė teisę priskaičiuoti pensiją už darbo stažą, įgytą Latvijoje. Mano, kad valstybė, prisiėmusi teisę apskaičiuoti pensiją piliečiui už darbo stažą, perkeltą iš kitos valstybės, neturinčiam sukauptų socialinio draudimo įmokų asmeniui pensiją nuo 2000 metų turėtų apskaičiuoti remdamasi vidutiniu darbo užmokesčiu valstybėje ir Susitarimo 21 punktu, įskaitant visus išmokų padidėjimus ir pensijų indeksavimą, įvykusį per 13 metų laikotarpį. Tačiau pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) su tuo nesutiko, nurodydama, kad pensiją mokėjo Latvija. Atkreipė dėmesį, kad VSDFV 2001-08-14 sprendimu darbo stažas, įgytas iki 1995-01-31, neįskaitytas, todėl pensija perskaičiuota pažeidžiant teisės aktus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad skirdama ir mokėdama valstybines socialinio draudimo pensijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005. Nr. 71-2555; toliau - Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005. Nr. 83-3066) (toliau - Nuostatai), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais bei tarpvalstybiniais susitarimais ir sutartimis. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1948) (toliau - Tarptautinių sutarčių įstatymas) 11 str. 2 d. ratifikuotos tarptautinės sutartys yra aukštesnės galios teisės aktai už nacionalinius įstatymus. Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. nustatyta, kad įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis privaloma vykdyti.
Paaiškino, kad Tarnybos (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio pensijų skyriaus) 2000-12-27 sprendimu Nr. 28 pareiškėjui, vadovaujantis 1995-01-31 Susitarimu nuo 2000-11-28 paskirta senatvės pensija už stažą, įgytą Lietuvos Respublikoje nuo 1996-05-06 iki 2000-06-30. Susitarimo 21 str. nustatyta, kad asmenims, kurie teisę į pensiją įgyja po Susitarimo įsigaliojimo (nepriklausomai nuo to, kurios valstybės teritorijoje tas stažas buvo įgytas), įsipareigoja valstybė, kurios įstatymai asmeniui buvo taikomi Susitarimo įsigaliojimo metu. Kadangi Susitarimo įsigaliojimo dieną (t. y. 1995-01-31) pareiškėjas dirbo Latvijos įmonėje ir valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiamas Latvijoje, vadovaujantis Susitarimo 21 straipsnio nuostata, už stažą, įgytą iki šios datos, dirbant Latvijos, Lietuvos ir Rusijos organizacijose, taip pat už stažą įgytą Latvijos teritorijoje po Susitarimo įsigaliojimo, senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė Latvijos Respublikos valstybinė socialinio draudimo agentūra pagal Latvijos Respublikos pensijų įstatymą.
Atkreipė dėmesį, kad ginčas dėl senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui nuo 2000-11-28 teisėtumo jau buvo išnagrinėtas teisme. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktų, leidžiančių ginčyti teismų sprendimus.
Nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Reglamento 2, 10 ir 87 straipsnių nuostatomis bei remdamasi pareiškėjo 2013-01-15 prašymu, 2013-09-13 sprendimu Nr. PS-8868 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. M.“ paskyrė pareiškėjui 737,71 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2013-09-01 iki gyvos galvos. Akcentavo, kad pagal Reglamento 87 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatas, asmens, kuriam pensija buvo mokama iki šio Reglamento įsigaliojimo dienos, teisės to asmens prašymu gali būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į šio Reglamento nuostatas. Jeigu asmens prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo šio Reglamento įsigaliojimo dienos, pagal šį Reglamentą įgytos teisės įsigalioja nuo tos dienos. Jeigu prašymas pateikiamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po šio Reglamento įsigaliojimo dienos, teisės, kurios nebuvo prarastos arba nutrūkusios dėl senaties termino, įsigalioja nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomos bet kurios valstybės narės palankesnės teisės aktų nuostatos.
Kadangi Latvijos kompetentinga įstaiga 2013-09-05 informavo Tarnybą, kad vadovaujantis Reglamento nuostatomis nuo 2013-09-01 paskyrė Pareiškėjui senatvės pensiją už laikotarpius dirbtus Latvijoje, remdamasi Reglamento 10 straipsnyje ir Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatytu draudimu įskaityti į stažą laikotarpius, už kuriuos asmuo gauna kitos valstybės pensiją, Tarnyba 2013-09-13 sprendimu senatvės pensiją už Lietuvoje ir Rusijoje įgytą darbo stažą pareiškėjui paskyrė nuo 2013-09-01. Atsakovo įsitikinimu, senatvės pensijos paskyrimas pareiškėjui nuo ankstesnės datos pažeistų Reglamento 10 straipsnio ir Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostatas (b. l. 71-73).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjo skundais nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 1987-08-12 iki 1990-08-31 dirbo Rygos montavimo specializuotoje valdyboje ir nuo 1990-09-03 iki 1996-03-30 - Latvijos akcinėje bendrovėje „RV Lat-Holding“. Kadangi Susitarimo įsigaliojimo dieną (1995-01-31) V. M. dirbo Latvijos bendrovėje ir jam buvo taikomi Latvijos įstatymai, už stažą, įgytą iki 1995-01-31 dirbant Latvijos, Lietuvos ir Rusijos įmonėse, senatvės pensiją nuo 1999-11-28 (nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties pagal Latvijos įstatymus) jam paskyrė Latvijos Respublikos valstybinio socialinio draudimo agentūra. Nuo 2000-11-28, pareiškėjui sukakus Pensijų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatytą senatvės pensijos amžių, už stažą, įgytą dirbant Lietuvos įmonėse po 1995-01-31, senatvės pensiją 2000-12-27 sprendimu Nr. 28 paskyrė Tarnyba. VSDFV 2001-08-14 sprendimu Nr. 306-M-827 konstatavo, kad Tarnybos 2000-12-27 sprendimu Nr. 28 senatvės pensija pareiškėjui nuo 2000-11-28 paskirta teisingai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. M. skundą dėl minėtų Fondo valdybos ir Tarnybos sprendimų teisėtumo, 2005-11-28 sprendimu (administracinė byla Nr. 1-2371-04/2005) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-02 nutartimi (administracinė byla Nr. A4-985-2006) minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodė ir tai, kad pareiškėjo 2013-01-15 prašymas dėl senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Reglamento nuostatas Tarnyboje gautas 2013-01-24. Pagal šį pareiškėjo prašymą, Latvijos ir Lietuvos kompetentingos įstaigos (Latvijos Respublikos valstybinio socialinio draudimo agentūra ir Tarnyba), vadovaudamosios Reglamento nuostatomis, V. M. senatvės pensiją perskaičiavo nuo 2013-09-01. Akcentavo, kad Tarnybos 2013-09-13 sprendimo Nr. PS-8868, kuriuo pareiškėjo senatvės pensija perskaičiuota nuo 2013-09-01, teisingumas konstatuotas VSDFV 2014-01-10 sprendimu Nr. (6.5)I-315. Reikalavimai dėl minėtų Tarnybos ir VSDFV sprendimų panaikinimo teismui nepareikšti.
Kadangi pareiškėjo 2014-02-18, 2014-04-01 ir 2014-11-08 skunduose keliamas ginčas dėl nuo 2000-11-28 paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-11-28 sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2006-06-02 nutartimi palikus šį sprendimą nepakeistą, mano, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu byla turi būti nutraukta (b. l. 104-105).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad atsakovė netinkamai aiškina Susitarimo nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1987-08-12 iki 1990-08-31 pagal darbo sutartį dirbo Rygos specializuotoje montavimo valdyboje, o nuo 1990-09-03 iki 1996-03-30 – Latvijos akcinėje bendrovėje „KU Lat-Holding“ (b. l. 23-24).
Nuo 1999-11-28 Latvijos Respublikos valstybinė socialinio draudimo agentūra pagal Latvijos Respublikos pensijų įstatymą pareiškėjui paskyrė pensiją (b. l. 75-77).
Už pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant Lietuvos įmonėse, senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė VSDFV Užsienio pensijų skyrius 2000-12-27 sprendimu Nr.28 (b. l. 74).
VSDFV 2001-08-14 sprendimu Nr. 306-M-827 paliko galioti VSDFV Užsienio pensijų skyriaus 2000-12-27 sprendimą Nr.28 (b. l. 75-77).
Pareiškėjas dėl VSDFV Užsienio pensijų skyriaus 2000-12-27 sprendimo Nr.28 ir VSDFV 2014-01-10 sprendimo Nr. (6.5)I-315 panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2371-04/2005 2005-11-28 sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Išnagrinėjęs ginčą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-985/2006 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 75-77, 78-83).
Pareiškėjas 2013-01-15 kreipėsi į Tarnybą su prašymu perskaičiuoti pensiją pagal Reglamento nuostatas. Tarnyba šį prašymą 2013-02-19 persiuntė Latvijos kompetentingai įstaigai. Latvijos kompetentinga įstaiga 2013-09-05 informavo Tarnybą, kad pensiją pagal Reglamento nuostatas už dirbant Latvijoje įgytus laikotarpius paskyrė nuo 2013-09-01 (b. l. 8-9).
Tarnyba 2013-09-13 sprendimu Nr. PS-8868 pareiškėjui senatvės pensiją už dirbant Lietuvoje ir Rusijoje įgytą stažą paskyrė nuo 2013-09-01 (b. l. 84; 85-86).
Šį sprendimą pareiškėjas apskundė VSDFV, kuri 2014-01-10 sprendimu Nr. (6.5)I-315 pripažino teisėtu Tarnybos 2013-09-13 sprendimą ir pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 106-107).
Iš skundų argumentų ir paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pareiškėjas siekia jam nuo 2013-09-01 apskaičiuota pensija būtų perskaičiuota pagal Reglamento nuostatas ir, kad pensiją mokėtų Lietuvos Respublika, kadangi jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi konstitucinę teisę į pensiją.
Lietuvos Respublikos Seimo 1994-03-31 ratifikuoto Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos Susitarimo dėl bendradarbiavimo socialinio aprūpinimo srityje 21 straipsnyje nustatyta, kad, jei draudiminis atvejis atsirado po šio Susitarimo įsigaliojimo, tai mokėti asmeniui senatvės, invalidumo, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijas už visą draudimo stažą, įgytą iki šio Susitarimo įsigaliojimo nepriklausomai nuo to, kurios šalies teritorijoje tas stažas buvo įgytas, įsipareigoja šalis, kurios įstatymai šio Susitarimo įsigaliojimo momentu jam buvo taikomi.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde kvestionuoja įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-11-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2371-04/2005, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo pensijos apskaičiavimo ir skyrimo nuo 2000-11-28 teisėtumo. Nagrinėjant nurodytą administracinę bylą buvo nustatyta, kad Susitarimo įsigaliojimo momentu pareiškėjas dirbo Latvijos akcinėje bendrovėje „KU Lat-Holding“, todėl jam buvo taikomi Latvijos Respublikos socialinio draudimo įstatymai, teisę į senatvės pensiją pareiškėjas įgijo po Susitarimo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog senatvės pensiją pareiškėjui už visą socialinio draudimo stažą, įgytą iki Susitarimo įsigaliojimo, nepriklausomai nuo to, kurios šalies teritorijoje tas stažas buvo įgytas, pagrįstai skyrė ir mokėjo Latvijos Respublikos kompetentinga institucija. Teismas išaiškino, kad Susitarimo 21 straipsnyje įtvirtintos taisyklės yra specialiosios Susitarimo 5 ir 11 straipsniuose įtvirtintų nuostatų atžvilgiu, todėl pastarosios ginčo atveju netaikytinos. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose (administracinės bylos Nr. A11-409/2004 ir Nr. A7-181/2004). Teismas pažymėjo, kad Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio l dalyje nustatyta, jog įsigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis mūsų šalies teritorijoje privaloma vykdyti. Jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu mūsų valstybės įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos (Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nesivadovauti Susitarimo nuostatomis ir pareiškėjo atžvilgiu taikyti tik Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą (b. l. 75-77).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjo skundų argumentai, kad jam, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, pensiją nuo jos paskyrimo 2000-11-28 turėjo mokėti Lietuvos Respublika, nepriklausomai nuo to, kokioje valstybėje buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos.
Pagal Reglamento 87 straipsnio 5, 6 ir 7 dalių nuostatas, asmens, kuriam pensija buvo mokama iki šio Reglamento įsigaliojimo dienos, teisės to asmens prašymu gali būti peržiūrėtos, atsižvelgiant į šio Reglamento nuostatas. Jeigu asmens prašymas pateikiamas per dvejus metus nuo šio Reglamento įsigaliojimo dienos, pagal šį Reglamentą įgytos teisės įsigalioja nuo tos dienos. Jeigu prašymas pateikiamas pasibaigus dvejų metų laikotarpiui po šio Reglamento įsigaliojimo dienos, teisės, kurios nebuvo prarastos arba nutrūkusios dėl senaties termino, įsigalioja nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomos bet kurios valstybės narės palankesnės teisės aktų nuostatos.
Kaip matyti, Tarnybos 2013-09-13 sprendimas Nr. PS-8868 skirti iš naujo pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2013-09-01 priimtas vadovaujantis Reglamento 2, 10 ir 87 straipsnių nuostatomis bei remiantis paties pareiškėjo 2013-01-15 prašymu.
Pagal Reglamento 10 straipsnio nuostatas, asmuo negali gauti kelių tos pačios rūšies išmokų už tą patį privalomojo draudimo laikotarpį. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens stažo laikotarpiai iki 1994-12-31 įskaitomi tik tuo atveju, jei už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Latvijos kompetentinga įstaiga, vadovaudamasi Reglamento nuostatomis, nuo 2013-09-01 paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją už laikotarpius dirbtus Latvijoje ir apie tai informavo Tarnybą. Už darbo Rusijoje ir Lietuvoje laikotarpius (1957-06-15 - 1958-08-25. 1958-11-15 -1959-06-30, 1960-04-08 - 1961-11-10. 1961-11-12 - 1964-08-28, 1964-10-08 -1965-05-28, 1965-06-21 - 1965-07-30, 1965-08-16 - 1972-11-21, 1972-11-27 - 1975-09-08, 1975-09-15 - 1978-03-20, 1978-03-28 - 1986-05-15, 1986-05-23 - 1987-07-28) iki 2013-09-01 senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė ir mokėjo Latvijos kompetentinga įstaiga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnyba, paisydama nustatyto draudimo įskaityti į stažą laikotarpius, už kuriuos asmuo gauna kitos valstybės pensiją, pagrįstai pagal Reglamento nuostatas nuo 2013-09-01 iš naujo pareiškėjui apskaičiavo ir paskyrė senatvės pensiją už stažą, įgytą dirbant Lietuvoje ir Rusijoje. Kadangi pareiškėjui nuo 2000-11-28 paskirtos pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumas nėra paneigtas, pensija iki 2013-09-01 pareiškėjui išmokėta, todėl jos perskaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nuo šios datos yra negalimas, nes pažeistų aukščiau nurodytų Reglamento 10 straipsnio ir Pensijų įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Konstatavus, kad Tarybos 2013-09-13 sprendimu Nr. PS-8868 pareiškėjui nuo 2013-09-01 pensija paskirta teisėtai ir pagrįstai, pagrindo įpareigoti atsakovę perskaičiuoti 2013-09-01 apskaičiuotą pensiją pagal reglamento nuostatas nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl pareiškėjo teiginio, kad ginčijamos senatvės pensijos paskyrimas pažeidžia jo konstitucines teises į socialinę apsaugą, pažymėtina, kad tokios konstitucinės teisės (Lietuvos Konstitucijos 52 straipsnis) pažeidimu galėtų būti pripažintas senatvės pensijos nepaskyrimas, ir tai tik tuo atveju, jei teisė gauti įstatymo nustatytą pensiją apribota nepagrįstai ir/ar neteisėtai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo V. M. skundus dėl reikalavimo perskaičiuoti nuo 2013-09-01 paskirtą senatvės pensiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.