- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- TA-25-756/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00737-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 13–18), kurį patikslino (b. l. 95–100), prašydamas: perskaičiuoti nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuotą pensiją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 120–124) pareiškėjo V. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas 2015 m. sausio 2 d. (spaudas ant voko, b. l. 135) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo (b. l. 129–134).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. sausio 15 d. nutartimi (b. l. 137–138) atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog paskutinė apeliacinio skundo (dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo) padavimo diena buvo 2014 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui pateikė 2015 m. sausio 2 d. (pagal spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti nepareiškė, todėl apeliacinis skundas nepriimtas ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui.
III.
Pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodė, kad teismo sprendimą gavo tik 2014 m. gruodžio 19 d. Skaičiuojant terminą nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 2 d. (ir iš šio laiko atėmus ne darbo dienas), pareiškėjas termino apeliaciniam skundui pateikti nėra praleidęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas. Apeliacinį skundą priimti atsisakytina.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA552-52/2012). Pastebėtina, jog ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. gruodžio 15 d., todėl atsižvelgiant į ABTĮ 127 straipsnio 1 dalies nuostatas, terminas paduoti apeliacinį skundą dėl šio sprendimo baigėsi 2014 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą pateikė 2015 m. sausio 2 d. (pagal pašto spaudą ant voko), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą keturiolikos dienų apskundimo terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas (jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas), skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. LVAT yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį adm. byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr. LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį adm. byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr. LVAT nutartis adm. bylose Nr. AS6-601/2006; Nr. AS6-247/2006; Nr. AS6-208/2006).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo 2014 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, ir apie tai, kad teismo sprendimas bus skelbiamas 2014 m. gruodžio 15 d. buvo informuotas (b. l. 116–118). Byloje esantis Vilniaus apygardos administracinio teismo lydraštis (b. 1. 125) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą pareiškėjui išsiuntė tą pačią dieną, t. y. nepažeisdamas ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų teismo sprendimo nuorašo išsiuntimo terminų. Prašyme atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2014 m. gruodžio 19 d., todėl, jo manymu, terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šios dienos.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka. Kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą pareiškėjas gavo 2014 m. gruodžio 19 d., t. y. dieną, kai terminas pateikti apeliacinį skundą dar nebuvo pasibaigęs; pareiškėjas turėjo dar dešimt dienų apeliaciniam skundui surašyti ir pateikti. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši aplinkybė, nors ir sutrumpino laiką apeliacinio skundo parengimui bei padavimui, vis dėlto pati savaime negali būti pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes net ir sutrumpėjus apeliacinio skundo padavimo termino laikui, kurį pareiškėjas galėjo išnaudoti apeliacinio skundo parengimui ir padavimui, pareiškėjui vis tiek dar buvo likę pakankamai laiko, kad būtų galima suspėti parengti ir paduoti apeliacinį skundą įstatymo nustatytu terminu (žr. LVAT 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-41/2013). Be to, kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto apeliacinio skundo turinio (b. l. 129–134), jis iš esmės yra identiškas pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktam skundui. Taigi, apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas (pareiškėjas tik 2015 m. vasario 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildytą apeliacinį skundą). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laiko tarpas nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2014 m. gruodžio 29 d. (t. y. paskutinės apeliacinio skundo pateikimo termino dienos) buvo pakankamas apeliacinio skundo parengimui ir išsiuntimui.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo nuorašą pareiškėjas gavo likus pakankamai laiko iki nustatyto apeliacinio skundo padavimo teismui termino pabaigos, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog termino eiga turėtų prasidėti sprendimo gavimo dieną, nelaikytina svarbia aplinkybe, pagrindžiančia termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo būtinybę. Pareiškėjo argumentas, kad jis nesuvokė terminų skaičiavimo, ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatyto termino skaičiavimui taip pat neturi įtakos. Įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (2011 m. lapkričio 11 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-586/2011). Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Atitinkamai manytina, jog pareiškėjas galėjo suplanuoti savo veiklą ir parengti bei išsiųsti apeliacinį skundą nepraleisdamas termino. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, sukliudžiusių jam apeliacinį skundą pateikti iki 2014 m. gruodžio 29 d.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo padavimo terminą netenkinamas, jo apeliacinį skundą priimti atsisakoma. Skundas su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. M. (V. M.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.