Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3039-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
1-3039-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40699-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
K. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3039-1009/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-40699-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei,dalyvaujant prokurorei Gretai Petraitienei,kaltinamajam K. J.,laiduotojai Žanetai A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2019-09-21, apie 20.25 val., Kauno r., Domeikavos sen., Domeikavos k., Bažnyčios gatve iki 14 numeriu pažymėto namo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,67 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019-09-21, apie 15.00 val., būdamas namuose išgėrė vieną skardinę nealkoholinio alaus „Kalnapilis“. Apie 18.00 val. pasiėmė savo tėčiui priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo nuvažiavo iki savo draugės Patricijos, kuri gyvena Domeikavoje, Bažnyčios gatvėje. Su P. atvažiavo atgal į Kauną, į Šilainių mikrorajoną, visur važinėjosi ir kalbėjosi. Visą tą laiką jokio alkoholio nevartojo. Tuomet apie 20.00 val. jam jau nusprendus vežti P. namo, pamatė Kuršių gatvėje einantį savo draugą D. su mergina. Jis prie jų privažiavo ir pasiūlė jiems važiuoti kartu iki Domeikavos ir parvežti jo draugę. Matė, kad D. su savo mergina buvo neblaivūs. D. sėdėjo priekyje, o jo mergina su jo drauge sėdėjo gale. Matė kaip D. mergina iš kuprinės išsitraukė kelis butelius alkoholio, kokio tiksliai pasakyti negali, tačiau matė, kad gėrimai buvo rudos spalvos. Ji taip pat ištraukė ir „Coca Cola“ 0,5 l. talpos buteliuką. Iki pat Domeikavos D. su savo mergina vis gurkšnojo alkoholio, jį užsigerdami „Coca Cola“ gėrimu. Jis taip pat buvo paėmęs „Coca Cola“ buteliuką ir iš jo atsigėrė, pajuto, kad jame yra alkoholio. Paleidus P. Domeikavoje ir važiuojant namo, Bažnyčios gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnai. Prie automobilio iškart priėjo pareigūnai, prisistatė, paprašė, jog pateiktų automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnams pateikė visus galiojančius dokumentus. Tuomet pareigūnas išsitraukė alkotesterį ir juo patikrino jo blaivumą. Alkotesteris parodė 1,67 prom. Neblaivumą patikrinus antrą kartą, jo rodmenys buvo 1,70 prom. Tuo metu jau jautė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu K. J. davė analogiškus parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių.

Žaneta A. J. prašė sūnų K. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, Paaiškino, jog kritiškai vertina K. J. veiksmus, sūnus jos klauso.

Kaltinamajam K. J. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019-09-21 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. A., patruliuojant nustatyme maršrute, gavus nurodymą, pradėjo vykdyti policijos prevencinę priemonę „Dėl neblaivių vairuotojų“. Apie 20.25 val. patikrinimui sustabdė automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė asmens pateikti dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Asmuo pateikė automobilio dokumentus, bei galiojantį vairuotojo pažymėjimą, iš kurio buvo matyti, kad vairuotojas K. J.. Tuomet pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir paaiškino, kad šiuo metu vykdo prevencinę kontrolę dėl neblaivių vairuotojų. Jautė, kad nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, nors jis aiškino, jog kvapas sklinda nuo jo neblaivių draugų, kurie buvo su juo automobilyje. Matė, kad automobilyje sėdi mergina su vaikinu, kurie buvo neblaivūs. K. J. blaivumo patikrinimui neprieštaravo, todėl alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0383, patikros sertifikato Nr. 1087851, pirmu tikrinimu 20.29 val. buvo nustatytas 1.67 promilių neblaivumas, antru tikrinimu buvo nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Nusivedus asmenį į tarnybinį automobilį, jame taip pat jautė stiprų alkoholio kvapą, sklindantį nuo K. J.. Apie įvykį pranešė Kauno apskr. VPK budėtojui bei NVRS pareigūnams (b. l. 27-29).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra K. J. draugas. Su K. pažįstami yra nuo pirmos klasės, taip pat ir gyvena netoliese. 2019-09-21 su savo mergina M., jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, vartojo alkoholinius gėrimus. Jie gėrė viskį, turėjo jo nusipirkę tris butelius. Tuomet apie 20.00 val. su drauge išėjo pasivaikščioti į lauką ir eidami Kuršių gatve pamatė atvažiuojanti K. Jis vairavo savo tėvų automobilį ,,Nissan Qashqai". Jis sustojo prie jų. K. automobilyje kartu su juo buvo K. mergina. Jam su drauge K. pasiūlė pasivažinėti ir parvežti jo merginą namo iki Domeikavos. Bevažiuojant, jie su savo mergina ir toliau vartojo alkoholį. Jis sėdėjo priekyje, o jo mergina gale ir toliau gėrė viskį, užsigerdami ,,Coca cola" gėrimu. Matė kaip K. gėrė ,,Coca cola" gėrimo. Jiems nuvežus K. merginą namo ir važiuojant atgal, juos sustabdė policijos pareigūnai. Priėjęs pareigūnas iškart paklausė ar vartojo alkoholio, pareigūnams pasakė, kad yra išgėrę, o K. pasakė jog yra blaivus, tačiau kai pareigūnai patikrino jo blaivumą alkotesteriu, jam nustatė, kiek atsimena, 1,70 prom. neblaivumą. Tai jį šokiravo, nes tikrai nesuprato, jog jis buvo išgėręs. Po to pareigūnai išsivežė K., o jam su mergina liepė eiti namo (b. l. 33-35).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. J. neblaivumas tikrintas alkotesteriu ,,Alcotest 6810”, Nr. ARFM 0383, patikros sertifikato Nr. 1087851. Pirmu tikrinimu 2019-09-21 20.29 val. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2019-09-21 20.45 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 37-39).

Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio ,,Alcotest 6810”, Nr. ARFM 0383, metrologinė patikra galioja nuo 2019-08-12 iki 2020-02-12 (b. l. 38).

VĮ ,,Regitra” duomenų bazės duomenis transporto priemonės – automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Č. S. J. (b. l. 47).

VšĮ ,,Emprekis” duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Nissan Qashqai“, 2012 metų laidos, kaina Lietuvoje su PVM 8120 eurų, be PVM 6710 eurų. (b. l. 48)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kauno r., Domeikavos sen., Domeikavos k., (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėtas ir paimtas automobilis ,,Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-23)

Reikalaujamų daiktu, dokumentų pateikimo protokolu A. U. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 40)

2019-09-25 nutarimu automobilis ,,Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas Č. S. J. įgaliotam asmeniui - sutuoktinei Ž.A. J.. (b. l. 51-52).

Iš pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad Č. S. J. automobilį ,,Nissan Qashqai", įsigijo 5000,00 Eur (b. l. 91).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. J. prisipažino, kad 2019-09-21 vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Iš alkotesterio parodymų matyti, kad kaltinamojo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija 1,67 procentų (promilės) etilo alkoholio kraujyje. Apklaustas liudytojas A. U. patvirtino, kad kaltinamajam patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu nustatytas daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio kraujyje. Alkotesteriui atlikta metrologinė patikra, kuri galiojo ir tikrinimo metu.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra.

K. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis K. J. suprato, jog vairuodmas geria ,,Coca cola“, kuriame yra alkoholio, tačiau sąmoningai ir toliau vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato savo veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė, todėl teismas laiko, kad jis padarė nusikaltimą tiesiogine tyčia.

Dėl laidavimo

Kaltinamasis, jo gynėjas bei valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teisme prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. J. anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, todėl laikytina, kad jis nusikalto pirmą kartą, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad kaltinamasis atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas.

Kaltinamasis K. J. bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio, žala nepadaryta, todėl jis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas sąlygas.

Kaltinamasis K. J. neteistas (b. l. 54), administracine tvarka nebaustas (b. l. 55), registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygas.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje yra pateiktas laiduotojos Ž. A. J. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teismo posėdyje, tai, kad ji yra kaltinamojo mama, su juo nuolat bendrauja, kritiškai vertina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog Ž. A. J. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo K. J., taip pat laiduotojos Ž. A. J. asmenybę, laiduotojos asmenines savybes, tai, kad padaryta viena nusikalstama veika, nusikalstamais veiksmais kaltinamasis nesiekė turtinės naudos, darytina išvada, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimas paskirtinas be užstato, nustatant minimalų įstatymo nustatytą laidavimo terminą. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar padarė BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis K. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. K. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, administracine tvarka nebaustas, todėl taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant vienerių metų 3 mėnesių terminą.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį ,,Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio (nustatyta 1,67 promilės etilo alkoholio), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta K. J. eismo įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė ,,Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise kaltinamojo tėvams. Iš VšĮ „Emprekis” pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Nissan Qashqai", 2022 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 6710,00 (b. l. 48). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Viešai skelbiamoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu (http://www.emprekis.lt). Taigi pagal šios sistemos duomenis nustatyta vidutinė analogiško automobilio ,,Nissan Qashqai", kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas K. J. vairuotas automobilis.

Šiame kontekste pažymėtina, jog baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018).

Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas.

Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Sprendžiant, ar veikos padarymo priemonės vertės išieškojimas yra proporcinga priemonė, atkreiptinas dėmesys į automobilio vertę, kuri nagrinėjamu atveju yra 5000,00 Eur. Kaltinamasis K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iki 2019 m. birželio mėnesio dirbo Anglijoje. Byloje nenustatyta, jog K. J. finansinė padėtis būtų itin bloga, jog jis būtų nedarbingas, nenustatyta, jog turėtų išlaikomų asmenų, jis turi išlaikyti tik pats save, o Lietuvoje gyvena pas tėvus, kas reiškia, jog neturi papildomų išlaidų būstui išlaikyti. Byloje nėra jokių kitų argumentų, išskyrus jauną kaltinamojo amžių ir tai, jog jis šiuo metu jis niekur nedirba, galinčių pagrįsti išvadą, kad konfiskuotina pinigų suma jam būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus gyvenime sukelianti poveikio priemonė. Kaltinamasis K. J. neabejotinai žinojo apie savo finansinę padėtį, visgi, nepaisydamas gresiančios atsakomybės ir finansinių pasekmių pasiryžo vartodamas alkoholį vairuoti transporto priemonę, juolab kartu su juo vyko ir keleiviai, kad didina jo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet kaltinamasis neturi pakankamai pajamų bausmei įvykdyti, tačiau tai nelemia šių pasekmių netaikymo. Kaltinamasis K. J. turės pats išspręsti savo finansinius sunkumus, kurie ir susidarė dėl jo paties elgesio. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, būtent 5000,00 Eur, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, ir turi būti išieškota iš kaltinamojo A. J.. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Procesinės prievartos priemonės, dokumentai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

A. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

K. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos Ž. A. J. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-09-26.

Iš kaltinamojo K. J. išieškoti automobilio ,,Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 00 ct).

Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, turi būti pervedamos į bet kurią žemiau nurodytą K. J. pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 6610, o mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta konfiskuotino turto vertė bus išieškota priverstinai antstolio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kaltinamajam K. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti K. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Ž. A. J., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Kazlauskienė