Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-11-25 · Civilinė byla Nr. 2YT-47901-433/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-47901-433/2016Nutartis · 2016-11-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-25
Bylos Nr.
2YT-47901-433/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40952-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-47901-433/2016
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-40952-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininkės) V. G. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjos – skolininkės V. G. skundas dėl antstolio G. B. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti: 2016-10-18 turto arešto aktą bei patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01002, nes nurodyti patvarkymai priimti pažeidžiant galiojančias įstatymo nuostatas. Skunde nurodo, kad 2016-10-19 el. paštu gavo antstolio priimtą patikslintą turto arešto aktą bei patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-12-16 sprendimą dėl 3 901,19 Eur išieškojimo. Nurodytos sumos išieškojimui buvo areštuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis, kurią paveldėjo, kita ½ namo dalis priklauso skolininkės seseriai, kuri ten nuolat gyvena su šeima, o skolininkė gyvena (duomenys neskelbtini). Paveldėtame name reali skolininkės nuosavybės dalis nėra nustatyta – tą patvirtina išrašas iš Registrų centro. Nenustačius realiai priklausančios dalies, t. y. neatidalinus jos dalies, rinkos vertės nustatymas yra neįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja jų bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Išieškojimas į bendrosios nuosavybės turto dalį gali būti nukreipiamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai. Turto arešto aktas surašytas pažeidžiant nustatytą tvarką, aktą pasirašė tik antstolio padėjėjas, turto arešto akto kopijos nebuvo įteiktos kitiems suinteresuotiems asmenims, todėl šis aktas nelaikytinas teisėtu.

Antstolis 2016-11-03 patvarkymu Nr. 0040/16/01002-JJ9 atsisakė patenkinti skolininkės skundą. Patvarkyme nurodė, kad jo kontoroje yra priimtas vykdymui 2015-12-16 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (23.31-08)467-190793, kurį išdavė VMI, dėl 3 901.19 Eur skolos išieškojimo (Turto įkeitimu užtikrintų reikalavimų suma), pagal kurį skolininkė V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojas VMI, į.k. 188659752. Pareiškėja V. G. 2016-10-28 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame teigia, kad antstolio G. B. patvarkymai priimti pažeidžiant galiojančias įstatymo normas. Antstolis 2016-05-04, patikrinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0040/16/01002-JJ1, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0040/16/01002-JJ2, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0040/16/01002-JJ3, patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0040/16/01002-JJ5 ir turto arešto aktą Nr. 0040/16/01002-JJ3. Minėti dokumentai skolininkei įteikti pasirašytinai 2016-09-13. Praėjus raginimo terminui įvykdyti sprendimą geruoju, 2016-10-18 priimtas patikslinantis turto arešto aktas Nr. 0040/16/01002-JJ4 bei patvarkymas skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti Nr. 0040/16/01002-JJ12. Skunde teigiama, kad antstolis G. B. negalėjo priimti patvarkymo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kadangi nėra nustatyta skolininkei priklausanti turto dalis. Šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi areštuota ½ dalis namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2006-10-17 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra V. G. asmeninė nuosavybė. Tai patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad iš turimos informacijos matyti, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl 3 901,19 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. G. pagal VMI išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)467-190793. Anot pareiškėjos, antstolis negalėjo priimti patvarkymo areštuoto turto vertei nustatyti, kadangi nėra nustatyta skolininkei priklausanti turto dalis. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, areštuota ½ namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. G. nuosavybės teise. Pažymi, kad vykdomojo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą ir kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Visi vykdomojo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Todėl antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Mano, jog antstolio priimtas turto arešto aktas bei patvarkymas skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. paskelbė apie priimtą pareiškėjos V. G. skundą dėl antstolio veiksmų ir informavo, jog „Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) 2016 m. lapkričio 25 d. 10.00 val. teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka nagrinės civilinę bylą Nr. 2YT-47901-433/2016 pagal pareiškėjos V. G. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Taigi, pareiškimas, remiantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002 medžiagos nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo VMI išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)467-190793 dėl 3 901,19 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės V. G., išieškotojo VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002, lapai 39-40).

Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis G. B. 2016-05-04, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 0040/16/01002-JJ1 (vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002, lapai 20-21), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0040/16/01002-JJ2 (vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002, lapai 22-23), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0040/16/01002-JJ3 (vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002, lapai 24-25), patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0040/16/01002-JJ5 (vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002, lapai 26-27) ir turto arešto aktą Nr. 0040/16/01002-JJ3 (vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002, lapai 28-30), buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0040/16/01002. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis savo iniciatyva privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija bei CPK, atsižvelgdamas į išieškotojo interesus, 2016-09-13 įteikė minėtus procesinius dokumentus skolininkei ir, suėjus raginimo terminui įvykdyti sprendimą geruoju, 2016-10-18 priėmė patikslinantį turto arešto aktą Nr. 0040/16/01002-JJ4 bei patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti Nr. 0040/16/01002-JJ12 (vykdomosios bylos Nr. 0040/16/01002, lapai 1-2, 7-9). 2016-10-28 antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame skolininkė teigia, kad antstolis G. B. negalėjo priimti patvarkymo areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kadangi nėra nustatyta skolininkei priklausanti turto dalis.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; etc.). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. CPK 634 straipsnis įpareigoja antstolį veikti vykdymo procese taip, kad būtų užtikrintas atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumas. Taigi, antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Taigi, kaip minėta aukščiau iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vadovaudamasis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcija, neviršydamas savo įgaliojimų, priėmė vykdymui vykdomąjį dokumentą ir pradėjo vykdymo veiksmus, t. y. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą ir turto arešto aktą, kas, atsižvelgiant į šioje byloje esančias aplinkybes, buvo pagrįsta ir teisėta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis, antstolis 2016-10-18 patikslino byloje esantį turto arešto aktą bei patvarkymu skyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti dėl areštuoto turto – ½ pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 76,87 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkainojimo. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ½ pastato – gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 76,87 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 4194-0359-0017, nuosavybės teise priklauso skolininkei V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) todėl, teismas sutinka su antstolio padaryta išvada, kad naikinti turto arešto aktą ir patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjos teiginys, jog nėra nustatyta jai priklausanti turto dalis, yra nepagrįstas. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. 2016-10-18 patikslinantis turto arešto aktas Nr. 0040/16/01002-JJ4 bei patvarkymas skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti Nr. 0040/16/01002-JJ12 vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01002 priimti teisėtai ir pagrįstai, nutraukti šios vykdomosios bylos nėra pagrindo (CPK 629 ir 632 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos skolininkės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio G. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0040/16/01002 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas