Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas L. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovės šeimai atvejo vadyba netaikoma, vaiko teisių pažeidimų šeimoje nefiksuota. Skyriaus specialistas lankėsi ieškovės namuose. Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais D. ir N. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose yra visi būtini namų apyvokos daiktai, kurie reikalingi užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Bendraujant su ieškove, ji teigė, kad vaikų tėvas su ja visiškai nebendrauja ir neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė teigė, kad jos pajamos iki 2023 m. vasaros vidurio buvo socialinė pašalpa apie 270 Eur ir išmoka vaikams 161 Eur, šiuo metu socialinės pašalpos negauna, nes tvarkosi dokumentus vykdyti individualią veiklą, jai sunku su tokiomis pajamomis užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą, trūksta pinigų būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Skyriaus specialistas bendravo su vaikais. D. paaiškino, kad su tėvu bendrauja ir susitinka, susitikę žaidžia „Lėgo“ kaladėlėmis, eina pasivaikščioti. Vaikas teigė, kad su tėvu pasikalba telefonu. N. savo nuomonės negalėjo išreikšti dėl mažo amžiaus. Taip pat Skyriaus specialistas bendravo su atsakovu L. S. telefonu. Telefoninio pokalbio metu vyras nurodė, kad gyvendamas Marijampolėje su ieškove septynerius metus vedė bendrą ūkį. Jis šeimoje dirbo vienas ir šeimą išlaikė materialiai. Atsakovas teigė, kad su vaikais bendrauja, dažniausiai savaitgaliais. Atsakovas pokalbio metu nesutiko, kad gyvenamoji vieta vaikų būtų nustatyta su motina, teigė, kad kai išsinuomos butą, norės, kad vaikai gyventų su juo. Taip pat nesutiko su ieškinyje prašomu priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimu, tačiau prisipažino, kad seniai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovas tik iš dalies sutiko su bendravimo tvarka numatyta ieškinyje. Atsakovas norėtų vasaros metu ilgiau pasiimti vaikus jų atostogų metu, taip pat norėtų nebūtinai vasaros metu ir per rudens arba pavasario atostogas susitikti su vaikais. Atsakovas nurodė, kad nesutinka kas mėnesį mokėti po 300 Eur kiekvienam vaikui išlaikymą, tai per didelė suma. Skyriaus atstovė nurodė, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nepilnamečių geriausių interesų užtikrinimą, materialinis išlaikymas priteistinas vaikų naudai. Taip pat nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad tarp vaikų ir jų motinos yra susiformavęs stiprus tarpusavio emocinis ryšys, į tai, kad mažamečiai nuolat ir nepertraukiamai nuo gimimo gyvena kartu su motina, ieškove, kuri rūpinasi vaikų poreikiais, sudaro tinkamas sąlygas jiems augti ir vystytis, Skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečių D. ir N. gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina – ieškove – atitinka vaikų teises ir geriausius jų interesus, o užtikrinant vaikų maksimalų bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, Skyriaus nuomone, bendravimo tvarka numatyta ieškinyje neprieštarauja geriausiems vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė M. Z. ir atsakovas L. S. yra nepilnamečių vaikų D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečių vaikų tėvai nebuvo sudarę santuokos, gyvena atskirai. Nepilnamečiai D. S. ir N. S. gyvena su motina – ieškove M. Z..

Ieškovė nedirba, šiuo metu nėra registruota Užimtumo tarnyboje, tvarkosi dokumentus vykdyti individualią veiklą. Ieškovės mėnesines pajamas 2023 metais sudaro 272,44 Eur vaiko išmoka (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovė neturi nekilnojamojo turto. Duomenys iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių.

Kadangi atsakovas L. S. nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo darbines pajamas ir jo vardu registruotą turtą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centras duomenimis atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „E“. Duomenys iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad atsakovo vardu registruota viena transporto priemonė – automobilis F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma registracija 2001 metai.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad sūnus D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi 1-oje klasėje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o sūnus N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupėje „P“. Sūnų būtiniesiems poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia po 600 Eur kiekvienam vaikui. Teismo nuomone, ieškinyje nurodyta nepilnamečių D. ir N. poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta ieškovės pateikta į bylą vaikų poreikiams tenkinti išleidžiamų pinigų lentele, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių proporcingumo, todėl pripažintina, kad nepilnamečių D. ir N. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga po 600 Eur kiekvienam vaikui.

Ieškovė nurodė, kad iš valstybės ji gauna 272 Eur išmoką vaikams, t. y. po 136 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Taigi, abiems vaikų tėvams tenka vaikų išlaikymui skirti po 464 Eur (600 Eur – 136 Eur), t. y. kiekvienam po 232 Eur.

Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad atsakovas neprisideda prie sūnų išlaikymo, jais nesirūpina, su vaikais bendrauja minimaliai, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio teismui nežinoma. Nors tikrosios atsakovo turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas dirba, tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikams teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas / neturimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius didesne apimtimi, negu vaikų motina, t. y. ieškovė, kuri šiuo metu tik pradeda vykdyti individualią veiklą ir pajamų dar neturi, ieškovei tenka visa vaikų priežiūros našta. Teismas įvertina ir faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 300 Eur kas mėnesį periodinių išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnų pilnametystės, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkinamas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečių D. ir N. atstovei motinai M. Z. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti kiekvienam vaikui po 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą, iš viso – 2600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. (šalių gyvenimo skyrium pradžios), iki ieškinio padavimo dienos (2023 m. sausio 10 d.).

Sprendžiant klausimą, kokio dydžio išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti priteistas iš atsakovo, teismas įvertina faktą, kad išlaikymas vaikams priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės, o išlaikymo įsiskolinimas – šiuo atveju, nuo šalių gyvenimo skyrium, iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdyje, jo pozicija dėl nepilnamečių sūnų D. ir N. išlaikymo įsiskolinimo teismui nežinoma.

Byloje nustatyta, kad atsakovas turi objektyvias galimybes teikti kiekvienam vaikui po 300 Eur išlaikymą kas mėnesį. Iš ieškovės paaiškinimo seka, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo dienos – (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nevykdė savo pareigos teikti išlaikymą sūnums nuo (duomenys neskelbtini), todėl liko skolingas už 4 mėnesius ir 10 d. iš viso 2600 Eur, skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį už 4 mėn. ir 10 d. kiekvienam vaikui.

Teismas visus įrodymus vertina vaiko naudai ir sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo nepilnamečiams vaikams teikė tinkamai. Įvertinus vaikų poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti ir priteisti 2600 Eur (300 Eur x 4 mėn. + 100 Eur x 2 vaikai) išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė skirtina išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. Z..

Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai D. ir N. nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su motina M. Z., kitos gyvenamosios vietos neturi. Ieškovė paaiškino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Skyriaus išvadoje teigiama, kad ieškovė tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenančius nepilnamečius vaikus, tarp vaikų ir motinos yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, todėl Skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina atitiktų geriausius nepilnamečių vaikų interesus.

Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, įvertinant nepilnamečių vaikų amžių, jų ir motinos faktinį gyvenimą kartu nuo vaikų gimimo, kad atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečių vaikų D. ir N. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina M. Z., pripažinus, kad tai geriausiai atitiks vaikų interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 2.14 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo, t. y. atsakovo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodydama, kad nors atsakovas nedalyvauja jų auklėjime, tačiau tokią pareigą jis turi, todėl prašo nustatyti šią bendravimo tvarką : 1. Atsakovas L. S. bendrauja su vaikais D. ir N., pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 11 val. iki 20 val. ir parveždamas juos atgal sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.; 2. Atsakovas L. S. su vaikais leidžia atostogas ne mažiau kaip 1(vieną) kartą per metus. Atsakovas pasiima vaikus atostogoms pas save vasarą, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 14 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su vaikais, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su vaikų atostogų grafiku jų ugdymosi įstaigose; 3. Ieškovė M. Z. ir atsakovas L. S. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.); 4. Pasikeitus atsakovo L. S. ir ieškovės M. Z., o kartu ir vaikų gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 5. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo L. S. ir vaikų bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaikų interesus.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Skyriaus išvadą, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, šis ieškinio reikalavimas tenkinamas (CK 3.170 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teismui taip pat pateikta tarnybos 2023 m. liepos 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaidų, pagal kurią valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 413,33 Eur. Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 413,33 Eur už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 221 Eur (12 mėn. x 300 Eur = 3600 Eur x 2 = 7200 Eur x 3 proc. = 216 Eur x 75 proc. = 162 Eur; 2600 Eur x 3 proc. = 78 Eur x 75 proc. = 59 Eur + 162 Eur = 221 Eur) žyminis mokestis už išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 43,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2023 m. sausio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo L. S. laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. S. ir N. S., mokant periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiam sūnui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), iki atitinkamai D. S. ir N. S. pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka disponuos vaikų motina M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą, nustatant, kad išmoka disponuos vaikų motina M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo L. S. ir nepilnamečių vaikų D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), dalyvavimo auklėjime ir bendravimo tvarką:

1. Atsakovas L. S. bendrauja su vaikais D. ir N., pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį – šeštadienį nuo 11 val. iki 20 val. ir parveždamas juos atgal sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val.;

2. Atsakovas L. S. su vaikais leidžia atostogas ne mažiau kaip 1(vieną) kartą per metus. Atsakovas pasiima vaikus atostogoms pas save vasarą, kurios nepertraukiamai gali trukti ne ilgiau kaip 14 dienų. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su vaikais, laiką, atsakovas turi raštu informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios, o atostogų terminas turi būti suderintas su vaikų atostogų grafiku jų ugdymosi įstaigose;

3. Ieškovė M. Z. ir atsakovas L. S. privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes nuotoliniu būdu, t. y. telefonu (skambučiais, trumposiomis žinutėmis ir kt.);

4. Pasikeitus atsakovo L. S. ir ieškovės M. Z., o kartu ir vaikų gyvenamajai vietai, kontaktiniams duomenims, šalys privalo apie tai informuoti viena kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

5. Šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios atsakovo L. S. ir vaikų bendravimo tvarkos, kuri atitinka vaikų interesus.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)., 413,33 Eur (keturis šimtus trylika eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių dėl išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 221 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 43,30 Eur (keturiasdešimt tris eurus 30 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakovo L. S. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. S. ir N. S., mokant periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.