Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjai R. V., pareiškėjos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. V. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. A. vaikų neturėjo, tačiau turėjo brolį A. A. (gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) bei seseris O. A. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).), K. S. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) bei V. A. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)).

B. A. bendravo su visomis savo seserimis, taip pat artimai bendravo ir su pareiškėja, tačiau artimiausiai B. A. bendravo su savo seserimi O. A..

Po B. A. mirties liko jai priklausę grynieji pinigai bei asmeniniai daiktai (drabužiai, fotonuotraukos, maldaknygė, kiti smulkūs daiktai). Nekilnojamojo turto ar kokio nors kito vertingo turto (be aukščiau išvadintų daiktų) B. A. mirties momentu neturėjo.

B. A. mirties metu galiojęs teisinis reglamentavimas (1964 m. CK 573 str.) leido palikimą priimti tik mirusiojo vaikams, sutuoktiniui ir tėvams (pirmosios eilės įpėdiniai) bei mirusiojo broliams ir seserims, jo senoliams tiek iš tėvo pusės, tiek ir iš motinos pusės (antrosios eilės įpėdiniai). Sūnėnai ar dukterėčios į įstatyminių įpėdinių ratą nepateko.

Po B. A. mirties ginčų dėl B. A. palikimo priėmimo nebuvo. Kadangi B. A. neturėjo registruotino turto, į notarą kreiptasi nebuvo, todėl notaro biure užvestos B. A. paveldėjimo bylos nėra.

Visą B. A. palikimą priėmė jos sesuo O. A. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) faktiškai jį užvaldydama. O. A. po savo sesers B. A. mirties bendromis jėgomis su pareiškėja organizavo B. A. laidotuves, tam panaudodama dalį B. A. turėtų grynųjų pinigų, apmokėjo kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidas. B. A. turėtus asmeninius daiktus (drabužius, fotonuotraukas, maldaknygę, kitus smulkius daiktus) pasiėmė sau. Likusius nuo laidotuvių grynuosius pinigus O. A. taip pat pasiėmė sau, tačiau vėliau dalį šių pinigų padovanojo pareiškėjai. Su piniginėmis lėšomis bei sesers daiktais B. A. elgėsi savo nuožiūra. B. A. palikimą priėmė O. A. faktiškai jį užvaldydama. Palikimą O. A. priėmė iš karto po B. A. mirties, nepraleisdama palikimui priimti 1964 m. CK nustatyto 6 mėnesių termino.

Pareiškėja su teta O. A. iki pat jos mirties taip pat artimai bendravo, lankydavo, kalbėdavosi. Tetai mirus priėmė pareiškėjai pagal įstatymą tenkantį palikimą, faktiškai jį užvaldydama (1964 m. CK 587 str.). 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Rokiškio r. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-684-620/2014 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. V. priėmė savo tetos O. A. palikimą.

Pareiškėja šiuo metu tvarko visų savo tetų (įskaitant ir Bronislavos bei Onos) kapus.

1997 m. liepos 1 d. buvo priimtas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, pagal kurį buvo pripažinta, jog B. A. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko O. A. ir jos vaikų nuosavybės teisėmis valdyto Panevėžio apskrities Rokiškio rajono, (duomenys neskelbtini)kaime 31,85 ha žemės sklypo dalį, t. y. 6,37 ha žemės. Po B. A. ir O. A. mirties pareiškėja taip pat rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimu į jų motinos (pareiškėjos senelės) O. A. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį, taip pat ir į aukščiau minimą palikėjai B. A. tenkantį 6,37 ha žemės sklypą, tuo tikslu tvarkė reikiamus dokumentus.

Tam, kad pareiškėja galėtų šią atkurtą nuosavybės teisę paveldėti, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustačius juridinį faktą, kad O. A. po B. A. mirties priėmė jos palikimą, B. A. priklausiusią žemės sklypo dalį galės paveldėti pareiškėja.

Remdamasi tuo, ką išdėstė bei vadovaudamasi LR CPK 444 str. 2 d. 8 p., pareiškėja

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos R. V. teta O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sesers (pareiškėjos tetos) B. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prieštaravimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pateikto mirties liudijimo, išduoto Rokiškio r. CBAĮ biuro (duomenys neskelbtini), matyti, kad B. A., a.k(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Rokiškio rajono 3-o notaro biuro (duomenys neskelbtini)pažymoje nurodyta, kad po B. A., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Iš Lietuvos valstybės istorinio archyvo pažymėjimų: 1995-03-14, Nr. 50-A, 2014-01-21, Nr. (P1-360) P2-536, O. A. gimimo liudijimo, pareiškėjos gimimo liudijimo ir santuokos, sudarytos su V. V., santuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėja yra A. A., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra, o O. A. ir B. A. yra A. A. seserys.

Pagal 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38str.1d., 2001-07-01 įsigaliojusio LR CK penktos knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, atsiradusiems jau įsigaliojus naujajam kodeksui. B. A. mirė iki naujojo CK įsigaliojimo, tad taikytinos 1964m. LR CK normos.

Pagal LR CK 573str.1d.3p. ( 1994-05-17 įst. red.) nuostatas, mirusiojo seserys yra trečios eilės įstatyminės įpėdinės.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad po B. A. mirties, jos sesuo iškart priėmė palikimą, pradėdama tvarkyti paliktą turtą, patvirtino byloje apklausti liudytojai.

Liudytojas J. J. parodė, kad jis R. V. nuveždavo pas jos tetą B. A.. Jam žinoma, kad B. A. turėjo virtuvinius baldus, indus, sofą, spintą, staliuką ir kt. Po Bronės mirties, likusius daiktus dalinosi O. A. ir su R. V.. Jos viską tvarkė savaitės eigoje po B. A. mirties.

Liudytojas V. V. parodė, kad jo žmona globojo savo tetą B. A.. Dar buvo teta O. A.. Bronei 1993m. mirus, likusius jos daiktus tvarkė teta Ona ir R. V.. Dalį mirusiosios daiktų parsivežė jie. Žino, kad Bronė turėjo kažkiek pinigų. Po laidotuvių, O. A. dalį pinigų davė jo žmonai, t. y. pareiškėjai.

Iš pateiktos 2000 m. vasario 28 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. 10550 matyti, kad į buvusio savininko O. A. ir jos vaikų nuosavybės teisėmis valdytą 31,85 ha žemės, esančios Rokiškio r. Teklynės kaime, dalį (6,37 ha), pripažinta teisė ir B. A..

2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Rokiškio r. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-684-620/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja R. V. priėmė savo tetos O. A. palikimą.

Pareiškėja nurodo, kad nustačius prašomą juridinį faktą, ji galėtų B. A. priklausiusią žemės sklypo dalį paveldėti.

CK 587str.2d.,3d. nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepraleisdamas šešių mėnesių termino.

Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų laikytina nustatytu, kad po B. A. mirties 1993m. spalio 6d., jos sesuo O. A., nepraleisdama įstatymu nustatyto šešių mėnesių termino, priėmė mirusiosios palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą

(CPK 444str. 2d. 8p.).

Juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjos R. V. teta O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sesers (pareiškėjos tetos) B. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.