Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų K. S., G. S. ieškinį atsakovei AB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys J. B., J. K., Kęstutis Sima, A. S., dėl įpareigojimo grąžinti permokėtus pinigus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovai kreipėsi į teismas su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą grąžinti 1 200,32 Eur permoką už šalto vandens ir nuotekų sunaudojimą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2015-08-01, panaikinti atsakovo išrašytą 397,24 EUR sąskaitą už 2015 m. liepos mėn. ir įpareigoti išrašyti naują sąskaitą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2016-06-20 nutartimi, nustatė ieškovams septynių dienų terminą ieškinio trūkumams šalinti. 2017-07-04 J. B. ir K. S. pateikė atskirąjį skundą dėl 2016-06-20 nutarties, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-08 nutartimi atsisakė priimti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-28 nutartimi ieškovų ieškinys neištaisius teismo nustatytų trūkumų paliktas nenagrinėtu. 2017-02-02 pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-20 bei 2016-07-28 nutartis bei nurodė, jog 2016-07-04 teismui pateikė atskirąjį, tačiau grįžęs iš Tailando, Indijos ir Maskvos negavo jokio atsakymo dėl paduoto skundo eigos. Nurodo, jog negavo jokių teismo nutarčių. 2016-07-28 nutartį gavo tik 2017-01-31, todėl apskundimo terminas jai sueina tik 2017-02-06.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-07 nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atsisakė priimti bei nurodė, jog teismo 2016-06-20 nutarties, priimtos viešame teismo posėdyje, rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovams buvo išaiškinta, jog minėta nutartis dalyje dėl trūkumų pašalinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.Taip pat nurodė, jog įvertinus tai, kad atskirojo skundo padavimo terminas baigėsi 2016-06-27 bei ieškovams teismo nustatytu terminu neištaisius 2016-06-20 teismo nutartyje nurodytų trūkumų, ieškinys 2016-07-28 teismo nutartimi paliktas nenagrinėtu, kuri įsiteisėjo 2016-08-25.Be kitą ko pažymėjo, kad pareiškėjo J. B. pateiktas 2017-02-02 skundas neatitinka procesiniam dokumentams keliamų reikalavimų, nes pareiškėjas J. B. jį pasirašė ir pateikė teismui kaip ieškovų K. S., G. S. atstovas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutartį bei perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam teisėjui iš esmės; taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-20 bei 2016-07-28 nutartis. Nurodė, jog jau 12 metų nuolatos gyvena bute adresu Laukininkų g. 41-68, Klaipėdoje bei vienintelis moka visus šio buto komunalinius mokesčius. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą, 2016‑06-20 turėjo priimti sprendimą, tačiau vietoje to priėmė neteisėtą nutartį, kuria atnaujino įrodymų tyrimą. Teigia, jog tokiai nutarčiai nebuvo pagrindo, kadangi ieškovai pateikė visus dokumentus patvirtinančius tai, jog buvo permokėta už suteiktas paslaugas.Pareiškėjas pažymi, jog grįžęs iš Tailando, Indijos ir Maskvos, negavo jokio atsakymo dėl 2016-07-04 atskirojo skundo eigos. Teigia, jog tuo metu gydėsi trijose skirtingose ligoninėse, todėl 2016 metais pateikė tris skundus su ligoninių pažymomis, kuriais prašė atsiųsti teismo nutartį dėl šios bylos. Atkreipia dėmesį, jog tik 2017-01-31, pats nuėjęs į teismo raštinę gavo 2016-07-28 nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį. Mano, jog priimtos nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl prašo jas panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti kitam teisėjui pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą teisėtumo ir pagrįstumo.Atsisakyti priimti atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas turi teisę tik tuo atveju, jei tokį skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti, taip pat tuo atveju, kai atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 straipsnis), arba skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (CPK 335 straipsnis) ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Įstatyme nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau ir teikiant prašymą dėl termino atnaujinimo turi būti laikomasi CPK 307 str. 3 d. reikalavimų, kurioje numatyta, jog prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio, šiuo atveju atskirojo skundo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 338 str.).Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovų G. S. ir K. S. įgaliotasis atstovas J. B., patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 1200,32 Eur permokos už suteiktas paslaugas; panaikinti atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą sąskaitą 397,24 Eur sumai, įpareigojant išrašyti naują nulinę sąskaitą; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (T 2, b. l. 50-58). Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą, kilo abejonių dėl trečiojo asmens J. B. teisės atstovauti ieškovus G. S. ir K. S., todėl 2016-06-20 nutartimi ieškovams buvo nustatytas 7 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus (T 2, b. l. 123-125). 2016-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. B. ir K. S. atskirasis skundas (T 2, b. l. 136-140). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-08 nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, kadangi buvo praleistas 7 dienų terminas skundui paduoti (T 2, b. l. 141-142). Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-28 nutartimi ieškovų ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtu (T 2, b. l. 143-144). Šis procesinis sprendimas buvo išsiųstas ieškovams ir J. B. adresu (duomenys neskelbtini) (T2,b.l. 146-147, 154-155). Klaipėdos miesto apylinkės teismas laikė, jog 2016-07-28 nutartis ieškovams ir J. B. įteikta tinkamai 2016-08-17 (T 2, b. l. 149-154). Taip pat nustatyta, jog 2017-02-02 pareiškėjas J. B. pateikė teismui atskirąjį skundą (T 2, b. l. 160‑162), kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-07 nutartimi atsisakė priimti (T 2, b. l. 163-164).Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017-02-07 nutartyje nurodė, jog yra praleistas įstatymo nustatytas terminas atskirajam skundui dėl 2016-06-20 ir 2016-07-28 nutarčių pateikti. J. B. taip pat nurodo, jog 2016-07-04 pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-20 nutarties, kuria teismas nustatė septynių dienų terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, tačiau negavo jokio atsakymo dėl minėto skundo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį privalo nedelsdamas informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Tais atvejais, kai fizinis asmuo nurodo adresą korespondencijai, procesiniai dokumentai tokiam asmeniui turi būti įteikiami dalyvaujančio byloje asmens nurodytoje vietoje (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys, 122 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. I. prieš J. G., bylos Nr. 3K-3-204/2011). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016‑06-20 nutarties apskundimo terminas baigėsi 2016-06-27, tačiau pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2016-06-20 nutarties teisme gautas tik 2016-07-05 (T 2, b. l. 136‑140), t. y. teismo nustatytą terminą praleidus aštuonias dienas. 2016-07-08 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pažymėjo, jog prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti paduotą atskirąjį skundą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas turėjo teisę apskųsti 2016-07-08 teismo nutartį per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui J. B. buvo siunčiama 2016-07-08 teismo nutartis, tačiau jis byloje nurodytu adresu jos neatsiėmė, todėl teismas vadovaudamasis CPK 121 straipsnio 2 dalimi išsiuntė nutarties nuorašą ieškinyje nurodytu adresu bei laikė ją įteikta tinkamai (T 1, b. l. 158‑159). Apeliacinės instancijos teismas be kitą ko pažymi, jog procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 str. 1 d.). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas skundė Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-20 nutartį apeliacine tvarka, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2016-07-08 nutartyje konstatuota, jog skundas paduotas praleidus skundžiamoje nutartyje nustatytus terminus, šioje byloje yra tikrinamas tik 2017-02-07 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl atsižvelgdamas į jau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas plačiau apie šių terminų pažeidimą nepasisako. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui siekiant įteikti ir 2016-07‑28 nutartį. Pareiškėjui J. B. bei ieškovams G. S. ir K. S. buvo siunčiamos 2016‑07-28 nutarties kopijos, tačiau jie nutarčių kopijų neatsiėmė, todėl teismas, CPK 121 straipsnio 2 dalies pagrindu laikė nutartį įteikta tinkamai 2016-08-17. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, siekdamas pareiškėjui įteikti 2016-07-28 nutarties kopiją ir ji buvo tinkamai įteikta 2016-08-17 ir nuo šios dienos yra skaičiuojamas 7 dienų terminas atskirajam skundui paduoti. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad grįžęs iš Tailando, Indijos ir Maskvos negavo jokių apygardos teismo nutarčių, todėl pats domėjosi apie priimtą sprendimą. Taip pat teigia, jog netikėtai pateko į tris skirtingas ligonines, todėl pateikė tris skundus, kuriais prašė atsiųsti teismo nutartį, tačiau jokių nutarčių iki 2017-01-30 negavo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-07-08 bei 2016-07-28 nutartys pareiškėjui buvo siunčiamos jo procesiniuose dokumentuose nurodomu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas jų neatsiėmė. Nors pareiškėjas nurodo, jog buvo išvykęs į Tailandą, Indiją ir Maskvą, o taip pat net tris kartus gulėjo skirtingose ligoninėse, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė šiuos savo argumentus patvirtinančių įrodymų. Be to, nustatyta, jog atskirąjį skundą dėl 2016-06-20 ir 2016-07-28 nutarčių J. B. pateikė tik 2017-02-02, tai yra praėjus trims mėnesiams nuo nutarčių paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d. CPK 338 str.), todėl šiuo atveju yra praleisti įstatyme nustatyti terminai teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo J. B. pateiktas 2017-02-02 skundas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes pareiškėjas J. B. jį pasirašė kaip ieškovų K. S. ir G. S. atstovas, tačiau įrodymų suteikiančių jam teisę atstovauti ieškovus nepateikė, t.y. nepateikė duomenų, jog be jo ieškovus atstovauja ir asmenys nurodyti CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p., arba kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimiems giminaičiams (CPK 56 str. 1 d. 4 p.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutarties.Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu, neužkerta kelio ieškovams kreiptis į teismą su nauju ieškiniu laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir ieškinio senaties terminų.Pažymėtina, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas, dėl šių argumentų plačiau nepasisako.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą