- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2-2497-1000/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05351-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Ieškovas
- UAB „Tomadas“
- Atsakovas
- M. L.
- Trečiasis asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui M. L., trečiajam asmeniui A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2 904 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. ieškovė su Panevėžio apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 50-ST2-154 (toliau – sutartis), kurios 1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Be to, Sutarties 1 priede yra nurodomi ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. Vadovaujantis sutarties nuostatomis bei Vilniaus apskrities VPK nurodymu, 2021 m. sausio 24 d. ieškovė transportavo transporto priemonę FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), ir nugabeno saugoti į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, kurioje automobilis saugomas iki šiol. Ginčo bylos atveju, patikrinus VĮ Regitra duomenis, buvo nustatyta, kad automobilio savininkas buvo trečiasis asmuo A. M., kuriam 2021 m. liepos 14 d. buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Tačiau vadovaujantis A. M. pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi, nustatyta, kad automobilio savininku priverstinio nuvežimo metu buvo atsakovas, kuris iki šios dienos nėra atsiėmęs automobilio iš ieškovės aikštelės ir nėra atsiskaitęs su ieškove už suteiktas automobilio saugojimo paslaugas. Ieškovė, gavusi informaciją iš VPK apie priverstinai nuvežto automobilio statusą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. siuntė pranešimus oficialiai VĮ Regitra deklaruotam automobilio savininkui A. M. (2021 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas, 2021 m. rugsėjo 23 d. pakartotinis pranešimas) apie suteiktas paslaugas, ragino atsiimti automobilį bei atsiskaityti, taip pat siekė ginčą išspręsti taikiai. Nepaisant to, automobilio savininkas (kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu - atsakovas) šiai dienai vis dar nėra atsiskaitęs su ieškove už automobilio transportavimą ir saugojimą, todėl atsakovui nesirūpinant savo turtu, o ieškovei išbandžius visus jai prieinamus taikius ginčo sprendimo būdus, ieškovė yra priversta ieškiniu kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir toliau saugoti jam priklausantį automobilį. Pagal ieškovės ir Panevėžio apskrities VPK sudarytą sutartį, priverstinis transporto priemonių nuvežimas ir saugojimas vykdomas asmens interesais (būtinoji pasauga). Būtinosios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų); pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016). Ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė veikdama atsakovo interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 straispnis). Kitoks įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų transporto priemonės valdytojo pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) bei nepažeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatytų reikalavimų ir reikštų, jog viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Bylos duomenys patvirtina, jog automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę 2021 m. sausio 24 d., leidimas atsiimti automobilį išduotas 2021 m. liepos 14 d. Pagal ieškovės vadovės 2019 m. rugsėjo 24 d. Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 199/1, po leidimo išdavimo (2021 m. liepos 15 d.) vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudaro 24,20 Eur. Nuo leidimo išdavimo iki pareiškimo pateikimo (2021 m. lapkričio 11 d.) transporto priemonės saugojimo terminas sudaro 120 dienų, todėl atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 2 904 Eur (PVM įskaitytas).
3. Ieškovės atstovas teismo posėdyje papildomai pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalies nuostatose nurodoma, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teisė reikalauti atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas reiškiama atsakovui kaip transporto priemonės savininkui. Tokią teisę ieškovei suteikia SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalis ir sutarties 1.2.1 punktas. Ieškovės atstovas pabrėžė, jog nors atsakovas nurodo, kad jis nėra automobilio savininkas ir jokios transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties nesudarė bei sutartyje yra ne jo parašas, tačiau šiai dienas transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis nėra pripažinta negaliojančia, pats atsakovas nėra kreipęsis dėl šios sutarties nuginčijimo ar dokumento suklastojimo. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į atsakingas institucijas dėl prarasto dokumento pripažinimo negaliojančiu, nors pats byloje įrodinėjo, kad prarado asmens tapatybės kortelę ir galimai kitas asmuo pasinaudojo jo pamestu asmens dokumentu ir sudarė sutartį dėl transporto priemonės pirkimo. Nors byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas, tačiau akte nurodyta, jog nustatyti, ar 2020 m. liepos 20 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje pasirašė atsakovas M. L. ar kitas asmuo, negalima, kadangi lyginant tiriamuosius parašus su pateiktais atsakovo parašų pavyzdžiais nustatyti pavieniais bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimai ir skirtumai, kurie nepakankami teigiamai ar neigiamai išvadai. Atstovas taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo negalėjo nurodyti, kad atsakovas tikrai ne tas asmuo, su kuriuo jis sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį ir teigė, jog atsakovas yra panašus į transporto priemonės pirkėją, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo po automobilio pardavimo, jis visiškai negali garantuoti. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad niekada nebuvo įsigijęs iš trečiojo asmens transporto priemonės FIAT STILO ir pateiktoje transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje yra ne jo parašas. Atsakovas nurodė, jog 2020 m. buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę jam nežinomomis aplinkybėmis, kadangi asmens dokumento jam ilgą laiką neprireikė, todėl jis dokumento praradimo ilgą laiką nepastebėjo, o pamačius tai, 2020 m. rugsėjo 29 d. išsiėmė naują asmens tapatybės kortelę. Tai rodo, jog jo asmens dokumentu pasinaudojo nenustatytas asmuo ir sudarė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi automobilis, kuris buvo priverstinai nuvežtas į ieškovės saugojimo aikštelę ir ten saugomas, nepriklauso atsakovui, todėl jis neturi prievolės atlyginti ieškovei susidariusias išlaidas.
Šalies argumentai
5. Atsakovo atstovas nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas pabrėžė, jog pagal ieškovės ir Panevėžio apskrities VPK sudarytos sutarties 2.2.1 ir 4.1.1 punktus, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas už saugojimo suteiktas paslaugas iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų. Nagrinėjamoje byloje Kauno teritorinė muitinė 2021 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nepavyko nustatyti asmens, kuris nepakluso uniformuoto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje. Kadangi atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl neturi pareigos mokėti už priverstinį transporto priemonės nutempimą ir saugojimą. Atstovo teigimu, byloje taip pat nėra pakankamai duomenų, kad transporto priemonė FIAT STILO priklauso atsakovui, todėl jam nekyla pareiga atsiskaityti su ieškove ir pagal SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostatas. Trečiasis asmuo A. M., t. y. automobilio pardavėjas, nepatvirtino, kad automobilio pirkėjas buvo atsakovas, atsakovas buvo pametęs savo asmens tapatybės kortelę, ja galėjo pasinaudoti nenustatytas asmuo ir atsakovo vardu sudaryti transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, atlikta teismo rašysenos ekspertizė taip pat nepatvirtino, jog automobilio pirkimo pardavimo sutartyje pasirašė atsakovas. Tai, kad atsakovas neginčijo transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties, neprašė pradėti ikiteisminio tyrimo dėl parašo suklastojimo, negali būti pagrindu priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas transporto priemonės nutempimo ir saugojimo išlaidas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo teismui paaiškino, jog jis 2021 m. iš ieškovės gavo pranešimą dėl automobilio FIAT STILO nutempimo ir saugojimo, šis pranešimas jam buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes automobilio jau seniai neturėjo. Jis 2020 m. liepos mėn. pardavė automobilį FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tiksliai kam pardavė automobilį, pasakyti negali, atsakovas yra kažkiek panašus į asmenį, pirkusį automobilį, ir kažkiek nepanašus. Kadangi praėjo daug laiko, tiksliai atsakyti negali. Apie automobilio pardavimą jis buvo paskelbęs Facebook portale, su juo telefonu susisiekė būsimasis pirkėjas, jie susitarė dėl automobilio apžiūrėjimo. Tuo metu jis dirbo taksistu, per dieną perveždavo apie 20 žmonių. Susitiko su pirkėju Panevėžyje, Kranto g. gale esančioje aikštelėje, ten susirašė sutartį, pirkėjas atsiskaitė už automobilį grynais pinigais ir pasiėmė automobilį. Jis pats savo vardu nebuvo automobilio užregistravęs, nes automobilį pirko būsimai žmonai, tačiau pamatęs, kad automobilis turi daug trūkumų, nusprendė jį parduoti. Jo vardas ir pavardė VĮ Regitra išraše figūruoja, nes ankstesnė automobilio savininkė pranešė VĮ Regitra duomenis apie automobilio pardavimą ir nurodė, kad pardavė būtent jam. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog jis buvo gavęs el. laišką iš policijos, susisiekė telefonu su policijos pareigūnais, nurodė, jog automobilis yra parduotas, nusiuntė jiems transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį. Gavęs pranešimą iš ieškovės, jis per Messenger programėlę susisiekė su automobilio pirkėju, kuris pasakė, kad „nestojo, nes būtų sėdęs“, trečiasis asmuo pirkėjui dar pasakė, kad perduos pirkėjo kontaktus pareigūnams, taip pat nusiuntė jam gautą laišką iš UAB „Tomadas“. Po kiek laiko vėl susisiekus su pirkėju, šis pasakė, kad jokių pranešimų negavo. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, jog bandė skambinti UAB „Tomadas“ ir paaiškinti situaciją, tačiau telefonu su juo nelabai kas kalbėjo, todėl jis kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo, pateikė visus duomenis ir jo atžvilgiu byla pasibaigė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
7. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovės ir Panevėžio AVPK 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 50-ST2-154, kurios 1 punktu ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka, be to, sutarties 1 priede yra nurodyti ieškovės teikiamų paslaugų įkainiai. UAB ,,Tomadas“ 2019 m. rugsėjo 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. 199/1 nustatyta automobilio saugojimo vienos paros kaina po leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos yra 24,20 Eur.
8. Pagal Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK 2021 m. sausio 24 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. 77-ANR_T-65-2021 priverstinai nuvežta transporto priemonė FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB ,,Tomadas“ priklausančią aikštelę, esančią Biržų r., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26, akte pažymėta, jog apžiūrint transporto priemonę jos savininkas (valdytojas) nedalyvavo. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK 2021 m. liepos 14 d. išrašė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 77-ANR_LAT-16-2021, kuri buvo priverstinai nuvežta ir priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę savininkui (valdytojui), leidimas išrašytas A. M., kuris nepasirašęs, kad gavo leidimą. Ieškovė, gavusi informaciją iš VPK apie priverstinai nuvežto automobilio statusą, siuntė pranešimus A. M. (2021 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas, 2021 m. rugsėjo 23 d. pakartotinis pranešimas) apie suteiktas paslaugas, ragino atsiimti automobilį bei atsiskaityti. Bylos nagrinėjimo metu A. M. pateikus transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuria A. M. pardavė automobilį FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. L., ieškovė reikalavimą dėl atsiskaitymo už automobilio saugojimą pareiškė atsakovui.
9. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog Kauno teritorinė muitinė 2021 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, kai automobilio FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam muitinės pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nuvažiavo toliau ir paliko transporto priemonę Pasvalio r., Šlamų k., ties pastatu 2B. Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktanenustačius asmens, vairavusio minėtą transporto priemonę ir nepaklususio paregūno reikalavimui sustoti.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje.
11. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu. SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Vadovaujantis išdėstytu, tiek sutarties, tiek ir įstatymo nuostatos ieškovei suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius. Šiai dienai ieškovė yra išsaugojusi priverstinai nuvežtą automobilį. Todėl ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė, turėtų būti atlygintos (CK 6.233 straipsnis).
12. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (šioje byloje – ieškovės) ir davėjo (šioje byloje – Panevėžio apskrities VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (šioje byloje – atsakovo) ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas).
13. Atsakovas neigia, kad yra transporto priemonės FIAT STILO savininkas, nurodo, jog automobilio jis nepirko, transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje yra ne jo parašas, jis buvo pametęs savo asmens dokumentą, šiuo dokumentu galėjo pasinaudoti nepažįstamas asmuo, galimai pažįstantis atsakovą, ir tokiu būdu sudaryti automobilio pirkimo pardavimo sutartį, nusipirkti automobilį, jį vairuoti ir padaryti administracinį nusižengimą.
14. Byloje pateikta 2020 m. liepos 20 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog trečiasis asmuo automobilį pardavė atsakovui.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; kt.).
16. Teismas pažymi, jog byloje pateikta transporto priemonės pirkimo padavimo sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, atsakovas į atsakingas institucijas dėl dokumento suklastojimo ar neteisėto jo asmens dokumento panaudojimo nesikreipė. Trečiasis asmuo A. M., kuris pardavė automobilį FIAT STILO, teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas kažkiek panašus į asmenį, kuriam pardavė automobilį, kažkiek nepanašus, tiksliai įvardyti negalėjo, nes nuo automobilio pardavimo praėjo daug laiko. Atsakovas, teigdamas, kad buvo pametęs asmens dokumentą, nepateikė teismui įrodymų, kad kreipėsi į policiją dėl jo asmens dokumento užblokavimo ar ėmėsi kitų veiksmų. Be to, aplinkybei, kad jis ilgą nepastebėjo, jog yra pametęs asmens dokumentą, o pastebėjo tik tada, kai ruošėsi įsidarbinti ir dėl to pasidarė naują asmens dokumentą, pagrįsti, jokių įrodymų taip pat nepateikė. Teismui, siekiant įsitikinti atsakovo nurodomų teiginių teisaingumu, patikrinus Sodros duomenų bazę apie asmens darbovietes nustatyta, kad atsakovas nuo 2020 m. liepos 5 d. dirbo UAB „IKI Lietuva“, priimant į darbą darbdaviui būtina pateikti asmens dokumentą. Tuo tarpu byloje pateikta atsakovo asmens tapatybės kortelė išduota tik 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo įsidarbinimo. Duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs dirbti naujoje darbovietėje iš karto po asmens tapatybės kortelės pagaminimo, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir atsakovas, todėl teismas tokią atsakovo versiją apie asmens dokumento praradimą vertina kritiškai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog gavus iš ieškovės pranešimą ir šį laišką nusiuntus automobilio pirkėjui, pastarasis jam atrašė, jog „nestojo jį stabdžiusiam pareigūnui, nes būtų sėdęs“. Teismo vertinimu, atsakovo iškelta versija apie pamestą asmens dokumentą, laikoma kaip gynybinė priemonė, siekiant išvengti jam gresiančios atsakomybės ir su tuo susijusių neigiamų padarinių. Kadangi paskyrus teismo rašysenos ekspertizę, ekspertai nedavė kategoriškos išvados, t. y. jiems nepavyko nustatyti, ar transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje pasirašė atsakovas ar kitas asmuo, tačiau ekspertai, atlikę rašysenos ekspertizę, nepaneigė, jog atsakovas negalėjo pasirašyti šiame dokumente. Ekspertų pateiktas ekspertizės aktas vertinamas kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir nelaikomas prima facie įrodymu.
17. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovas sudarė transporto priemonės FIAT STILO pirkimo pardavimo sutartį ir buvo jos savininkas.
18. Atsakovo atstovas nurodo, jog ieškovė vykdo sutartį ir pagal sutartį, konkrečiai sutarties 2.2.1 ir 4.4 punktų nuostatomis remiantis ieškovė turi teisę gauti atlygį už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą iš administracinėn atsakomybėn baudžiamų asmenų, todėl atsakovo atstovo teigimu, atsakovas neturi prievolės atlyginti ieškovei automobilio saugojimo išlaidų, kadangi atsakovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas su tokiu atsakovo atstovo argumentu nesutinka. Sutarties 2.2.1 nustato, jog paslaugų teikėjas turi teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 punktuose nustatytais atvejais gauti atlygį už paslaugą iš transporto priemonės savininko ir valdytojo (solidarioji transporto priemonės savininko ir valdytojo atsakomybė). Sutarties 1.2.1, 1.2.2 ir 1.2.3 punktuose išvardyti atvejai, kai ieškovė teikia nuvežimo ir saugojimo paslaugas bei šiems atvejams nustatyti atskiri įkainiai. Nagrinėjamoje byloje aktualus sutarties 1.2.1.1 punktas, kuris numato, jog, kai transporto priemonė yra priverstinai nuvežama ir saugoma pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusio SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalis (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIII-766 redakcija) numatė, jog priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, jog išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Remiantis nurodytais sutarties punktais, taip pat transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu galiojusios SEAKĮ nuostatomis, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turi teisę reikalauti išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą tik iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.
19. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog 2021 m. sausio 23 d. apie 23.12 val. Kauno teritorinės muitinės pareigūnai kelyje A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga 34 km stabdė automobilį FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio vairuotojas pristabdęs ir po to nemažindamas greičio nuvažiavo Pasvalio kryptimi, nepaklusęs muitinės pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Muitinės pareigūnui nesustojusį automobilį rado paliktą Pasvalio r., Šlamų k., ties pastatu 2B. Pagal sniege paliktus pėdsakus buvo matyti, kad vairuotojas pasišalino į greta esantį miškelį. Apie įvykį muitinės pareigūnai, neradę vairuotojo, pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjus automobilį, draudžiamų prekių (daiktų) nerasta, automobilis buvo perduotas policijos pareigūnams, kurie jį perdavė saugoti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo įmonei UAB „Tomadas“. Automobilio valdytojas nepakluso muitinės pareigūno reikalavimui sustoti, nuvažiavo ir vėliau automobilį paliko be priežiūros, pažeisdamas KET reikalavimus, todėl vadovaujantis įvykio metu galiojusia SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalies redakcija, policijos pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę. Ieškovė, vykdydama sutartį su Panevėžio apskrities VPK, priverstinai nuvežė automobilį į saugojimo aikštelę ir jį saugo iki šiol.
20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Panevėžio apskrities VPK 2021 m. liepos 14 d. leidimu Nr. 77-ANR_LAT-16-2021 leista gražinti transporto priemonę FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui A. M.. 2021 m. rugpjūčio 12 d. VĮ Regitra suformuotas išrašas patvirtino, jog automobilio savininkas A. M.. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį saugojimą ir 2021 m. rugsėjo 23 d. pakartotiniu pranešimu kreipėsi į A. M., nesulaukus jokio atsakymo iš pastarojo, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš A. M.. A. M., pateikus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą kartu su priedais pateikė transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį, kuria paaiškėjo, jog A. M. 2020 m. liepos 20 d. pardavė automobilį atsakovui, todėl ieškovė, sužinojusi informaciją apie transporto priemonės savininką, pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo.
21. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė nesiėmė visų priemonių, kad transporto priemonė būtų kuo greičiau atsiimta. Teismas pažymi, kad atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, yra atsakingas už tinkamą rūpinimąsi jam priklausančia transporto priemone, kuri dėl savo specifinių savybių yra laikoma didesnio pavojaus šaltiniu (CK 6.270 straipsnis). Atsakovas, ilgą laiką nesidomėdamas jam priklausančios transporto priemonės buvimo vieta, prisiėmė riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus. Šiuo atveju atsakovas elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, kadangi dėl jo neveikimo ir nerūpestingumo (dėl savo nuosavybės teisių į automobilį neįregistravimo) tiek ieškovė, tiek Panevėžio apskrities VPK turėjo klaidingus duomenis apie automobilio savininką. Leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę išduotas ne atsakovui, o tuo metu žinomam automobilio savininkui, raginimai apmokėti susidariusį įsiskolinimą siųsti taip pat ne ieškovui, o tuo metu žinomam automobilio savininkui. Šiuo atveju neatsakingai ir nerūpestingai elgėsi būtent atsakovas – galimai duodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį kitiems asmenims valdyti bei nepasirūpindamas pareiga išviešinti transporto priemonės įsigijimo fakto.
22. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei SEAKĮ nuostatas, konstatuoja, kad atsakovas buvo transporto priemonės (automobilio FIAT STILO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas automobilio priverstinio nuvežimo dieną, todėl ieškovė turi teisę iš jo reikalauti padengti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
23. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis ieškovės vadovės 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymu „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 199/1 po išduoto leidimo grąžinti transporto priemonę savininkui, vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudaro 24,20 Eur. Automobilio faktiškai saugojamų dienų skaičius nuo 2021 m. liepos 15 d. (po leidimo išdavimo) iki 2021 m. lapkričio 11 d. (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos) sudaro 120 dienų, todėl atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 2 904,00 Eur (PVM įskaitytas).
24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašomo priteisti automobilio saugojimo išlaidų dydžio neginčijo, jokių argumentų, susijusių su prašomu priteisti dydžiu, neteikė ir dėl jo nepasisakė. Nors transporto priemonės saugojimo įkainis po leidimo išdavimo atsiimti transporto priemonę – 24,20 Eur (su PVM) – nustatytas vienašališkai ieškovės direktoriaus įsakymo pagrindu, tačiau pareiga įrodyti, kad šis ieškovės pritaikytas įkainis yra nepagrįstas, tenka būtent atsakovui. Atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovės nustatytas įkainis neatitinka rinkoje vyraujančių kainų, nepateikė duomenų apie kitokią priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų rinkos kainą nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu ir ginčui aktualioje teritorijoje (CPK 178 straipsnis). Remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog konstatavus atsakovo pareigą padengti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, iš atsakovo priteisiamos transporto priemonės saugojimo išlaidos 2 904,00 Eur (PVM įskaitytas).
27. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
28. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu iš atsakovo priteisiamos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 904,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 65,00 Eur žyminis mokestis, valstybei – 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 6 dalis).
30. Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, už ekspertizę atsakovas 700,00 Eur į teismo depozitinę sąskaitą. Už ekspertizės atlikimą iš teismo depozitinės sąskaitos sumokėta 435,60 Eur ekspertinei įstaigai, todėl nepanaudota 264,40 Eur suma grąžinama atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 904,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturių eurų 00 ct) nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį – ieškovei UAB „Tomadas“, juridinio asmens kodas 302308932, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT86 2140 0300 0174 4196.
Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylikos eurų 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 264,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 65 ct) avanso dalį, sumokėtą civilinėje byloje Nr. e2-2497-1000/2022. Grąžinimą pavesti vykdyti Panevėžio apylinkės teismo buhalterijai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.