- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-09
- Bylos Nr.
- A-146-1067-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-60-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Pravieniškių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių 2 - iesiems pataisos namams (procesinių teisių ir pareigų perėmėjas – Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį vėliau tikslino (b. l. 5, 7-9, 90-91), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių 2-ji PNAK, atsakovas) direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 68-1875 ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui jo asmeninį dokumentą – įgaliojimą; 2) priteisti iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsnių atitikimo Konstitucijai.
Pareiškėjas skunde teigė, kad ginčijamu nutarimu jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda – atimta teisė 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Laikėsi pozicijos, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis tik pasiėmė savo asmeninį dokumentą – įgaliojimą, todėl skirti nuobaudą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas jam skyrė nuobaudą už tai, kad jis norėjo pasiimti savo dokumentą – įgaliojimą, kuriuo jis dėl savo teisių ir laisvių gynimo norėjo suteikti įgaliojimus savo broliui, o Pravieniškių 2-ųjų PNAK direktorius neatliko notaro funkcijos ir nepatvirtino šio dokumento.
Pareiškėjas skundėsi, kad jam buvo leista pasiaiškinti raštu, tačiau prieš nuobaudos paskyrimą jam nebuvo pateikti kaltinimai, į drausmės komisijos posėdį nebuvo pakviesti liudytojai, advokatas, nebuvo įteiktas nutarimas, kad jis galėtų apskųsti nuobaudą. Pasak pareiškėjo, tuo buvo pažeistos jo teisės, kurias nustato Konstitucija (5 str.1 d., 20 str.2 d.,29 str.2 d., 31 str.1,2,4,5 ir 6 d., 109 str.1 d.), taip pat Europos kalėjimų taisyklių 56.1, 57.1, 57.2, 59, 60.1, 60.2, 60.5 punktai. Minėti atsakovo veiksmai, kuriais buvo pažeistos jo žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės bei atimtas jo asmeninis dokumentas, jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, kuriame išaiškinta, kad dvasinius pergyvenimus ar skriaudą galima kompensuoti tik materialiai, todėl prašė priteisti 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių 2-ji pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 22-25) bei atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamu nutarimu V. K. pagrįstai nubaustas už tai, kad jis nevykdė būrio viršininko teisėtų reikalavimų ir nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, t.y. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus. Paaiškino, kad pareiškėjas 2009 m. gruodžio 22 d. 10.20 val., buvo iškviestas į būrio viršininko kabinetą, kur jam buvo įteiktas įstaigos direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. atsisakymas Nr.22-728 patvirtinti įgaliojimą, kurio turinys neatitikiko Civilinio kodekso reikalavimų. Pareiškėjas V. K. pasirašė, kad atsakymą dėl įgaliojimo netvirtinimo gavo, tačiau staiga pagriebė nuo stalo dokumento originalą ir bandė išeiti iš kabineto. Drausmės komisija posėdyje priėmė nutarimą dėl nuobaudos skyrimo. Atkreipė dėmesį, kad V. K. atlikdamas bausmę nuo 2005 m. iki 2010 m. 47 kartus buvo baustas už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Skatintas nebuvo.
Teigė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas, kadangi nenustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu (b. l. 99-102) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl Pravieniškių 2-ųjų PNAK direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 68-1875 pareiškėjui V. K. paskirta nuobaudos – uždraudimo 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. gruodžio 22 d. 10.20 val. nuteistasis nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 03 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų Nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių (toliau - ir Elgesio taisyklės) 12 ir 20 punktų reikalavimus.
Iš byloje ištirtų įrodymų teismas nustatė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. 10.20 val. nuteistasis V. K. buvo iškviestas į būrio viršininko kabinetą, kur jam buvo įteiktas atsakymas dėl neteisingai surašyto įgaliojimo. Įgaliojime buvo nurodyta, kad V. K. įgalioja brolį E. K. ginti visas pareiškėjo teises, nes pačiam pareiškėjui kalinimo vietoje kliudoma naudotis tokia subjektine teise. Pareiškėjas V. K. pasirašė, kad atsakymą gavo, tačiau staiga pagriebė nuo stalo dokumentų originalus ir pareiškė jų niekam neduosiąs. Jam buvo paaiškinta, kad dokumentų originalai saugomi asmens byloje ir buvo pareikalauta dokumentus grąžinti, tačiau V. K. atsisakė vykdyti reikalavimą. Imantis priemonių, kad pareiškėjas neišsineštų dokumentų originalų, buvo užrakintos kabineto durys ir dar kartą pareikalauta dokumentus grąžinti. Šie V. K. veiksmai atsakovo buvo kvalifikuoti kaip Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nei Elgesio taisyklių 12 ir 20 punktų pažeidimai. Teismas pažymėjo, kad šias įvykio aplinkybes patvirtino pareigūno Š. Š. 2009 m. gruodžio 22 d.Nr. 7-1723 tarnybinis pranešimas (b. l. 54), Drausmės komisijos posėdžio protokolas (b. l. 37-38), liudytojo Š. Š. parodymai teismo posėdyje.
Teismas rėmėsi Elgesio taisyklių 12 punktu, kuris numato, kad nuteistiesiems draudžiama imti svetimus daiktus, bei 20 punktu, nustatančiu, kad nuteistieji, kilus problemoms ar norėdami gauti informaciją, turi kreiptis į administracijos atstovą, bendraujant nerodyti agresijos, neįžeidinėti, nežeminti žmogaus garbės ir orumo. Taip pat rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo Pravieniškių 2-ųjų PNAK direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 68-1875 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio įstatyminio pagrindo jo panaikinti bei įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui jo asmeninį dokumentą – įgaliojimą.
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti, ar Bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsniai neprieštarauja Konstitucijai be kita ko pažymėdamas, kad pareiškėjas savo prašymo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, jo prašymas yra abstraktaus pobūdžio, teisiškai nemotyvuotas.
Spręsdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, taip pat 6.250 straipsnyje apibrėžta neturtinės žalos samprata. Pažymėjo, jog žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama nustačius visas būtinąsias viešosios atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.), todėl nesant neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (CK 6.271 str.), pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.
III.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 109), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – jo skundą patenkinti.
1. Įgaliojimo originalas priklausė jam, o jeigu Pataisos namų administracijai buvo reikalinga jo kopija, jie patys privalėjo ją pasidaryti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas negalėjo nurodyti kokia teisės norma vadovaudamasis jis turėjo kreiptis su prašymu į įstaigos direktorių dėl savo dokumento kopijos, jeigu norėjo atsiimti jam priklausančio dokumento originalą.
2. Atsakovas pažeidė jo konstitucines teises ir laisves.
3. Remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 ir 3 straipsniais, 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 3 dalies c ir d punktais, 7 straipsnio 1 dalimi, 13, 14, 17,18 straipsniais apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 114-116) prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir ištyrus visus įrodymus.
Atsiliepime atsakovas remiasi argumentais, kuriais rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių arba paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė panaikinti jam skirtą nuobaudą, taip pat reiškė reikalavimą dėl su šios nuobaudos paskyrimu susijusios neturtinės žalos atlyginimo.
Pravieniškių 2-ųjų PNAK direktoriaus 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 68-1875 pareiškėjui nuobauda – draudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus (BVK 142 str.1 d. 3 p.) paskirta už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Elgesio taisyklių 12 ir 20 punktų pažeidimus. Iš skundžiamo nutarimo ir kitų bylos įrodymų matyti, kad pagal minėtų teisės aktų normas buvo kvalifikuoti V. K. veiksmai, kuriuos jis 2009 m. gruodžio 22 d. 10.20 val. atliko būrio viršininko kabinete, į kurį jis buvo pakviestas įteikti rašytinį atsakymą kodėl įstaigos viršininkas atsisakė patvirtinti V. K. surašytą įgaliojimą broliui. Nutarime nurodyta, kad V. K., pasirašęs, jog jam įteiktas atsakymas, savavališkai pagriebė dokumentus, pareiškė jų neatiduosiąs, o būrio viršininkui paaiškinus, kad dokumentai turi būti saugomi byloje ir paprašius bus atšviesti, ir pareikalavus grąžinti dokumentus, atsisakė vykdyti šį reikalavimą. Nutarime taip pat nurodyta, kad V. K. nevykdė ir pakartotinio pareigūno reikalavimo grąžinti pasisavintus dokumentus ir vykdyti teisėtus reikalavimus.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad dokumento originalas priklausė jam, todėl atsakovas, negrąžindamas jam dokumento pažeidė jo konstitucines teises, o bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes pažeisti Konvencijos 1 ir 3 straipsniai, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies c ir d punktai, 7 straipsnio 1 dalis, 13, 14, 17,18 straipsniai. Šių savo teiginių apeliantas nepagrindžia jokiais argumentais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija bylą patikrino pagal šias įstatymo nuostatas.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str.1 d. 2 p.), taip pat nustatyti atitinkami draudimai (BVK 110 str. 2 d.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.).
Pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p.,112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje įstatymo normoje numatytas nuobaudas.
Apeliantas neneigia nutarime skirti nuobaudą nurodytos aplinkybės, kad būrio viršininkui supažindinus jį su rašytiniu atsakymu, kuriame paaiškinta kodėl įstaigos viršininkas nepatvirtino V. K. surašyto įgaliojimo, jis norėjo pasiimti įgaliojimo originalą. Kaip matyti iš Pravieniškių 2-ųjų PNAK 2009 m. gruodžio 21 d. rašto Nr.22-728, kuriuo V. K. atsakyta kodėl nebuvo patvirtintas jo surašytas įgaliojimas, nepridėti jokie priedai.Todėl apeliantas, norėdamas atsiimti nepatvirtinto įgaliojimo originalą turėjo kreiptis į įstaigos administraciją dėl dokumento grąžinimo (atsisakymo atveju, apskųsti nustatyta tvarka). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. K. Pravieniškių 2-ųjų PNAK būrio viršininko kabinete bandė dokumentą atsiimti savavališkai, t.y. pažeisdamas elementariąsias nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje taisykles. Taip pat nevykdė įstaigos pareigūno teisėto reikalavimo grąžinti savavališkai paimtą dokumentą. Todėl apeliantas pagrįstai nubaustas už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Elgesio taisyklių 20 punktų pažeidimus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas nepagrįstai nubaustas už Elgesio taisyklių 12 punkto, kuris numato, kad nuteistiesiems draudžiama imti svetimus daiktus, pažeidimą. Dokumentą, kurį apeliantas buvo pateikęs atsakovui ir norėjo ji atsiimti netinkamu būdu, jis buvo surašęs pats, todėl pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ėmė svetimą daiktą. Todėl teisėjų kolegija šį punktą šalina iš skundžiamo nutarimo Nr. 68-1875, taip pat šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, jog pareiškėjas pažeidė Elgesio taisyklių 12 punktą. Minėto kaltinimo punkto panaikinimas nesuteikia pagrindo keisti, ar naikinti teismo sprendimą, nes dėl likusios skundžiamo nutarimo dalies pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai. Pašalinimas iš nutarimo veikos papildomo kvalifikavimo pagal Elgesio taisyklių 12 punktą, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti visą nutarimą, kadangi už kitus pažeidimus apeliantas nubaustas pagrįstai. Nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, taip pat nuteistojo teisė žinoti už ką yra baudžiamas ir pateikti savo paaiškinimus, nepažeistos.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantas nepateikė jokių argumentų, nors prašo panaikinti visą sprendimą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jam buvo nepagrįstai paskirta nuobauda ir negrąžintas dokumentas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo veiksmai skiriant nuobaudą buvo teisėti. Pašalinimas iš skundžiamo nutarimo pažeidimo, kvalifikuoto pagal Elgesio taisyklių 12 punktą, šiame kontekste nėra reikšminga aplinkybė, kadangi nagrinėjamu atveju pagal kelias teisės normas buvo kvalifikuoti tie patys apelianto veiksmai. Kadangi neteisėti valdžios institucijos veiksmai byloje nenustatyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka teiginio, jog buvo padaryta žala, nes žalos nustatymui taip pat galioja įrodinėjimo taisyklės, numatytos ABTĮ 57 straipsnyje. Žalos atsiradimo faktas nagrinėjamu atveju taip pat nenustatytas.
Dėl apeliacinio skundo argumento, esą pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes pažeisti Konvencijos 1 ir 3 straipsniai, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys, 3 dalies c ir d punktai, 7 straipsnio 1 dalis, 13, 14, 17,18 straipsniai, teisėjų kolegija pažymi, kad šio savo teiginio pareiškėjas nepagrindė jokiais konkrečiais argumentais, susietais su atitinkamomis Konvencijos nuostatomis, o tik išvardijo atitinkamus Konvencijos straipsnius. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Konvencijos straipsnių (dalių, punktų) išvardijimas negali būti pagrindu konstatuoti teismo padarytus procesinius pažeidimus, nes klausimą dėl Konvencijos pažeidimo keliantis bylos proceso dalyvis (šiuo atveju - apeliantas) turi konkrečiai nurodyti, kokiais veiksmais (neveikimu) buvo padaryti teisės aktų pažeidimai ar pažeistos jo teisės.
Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.