Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-14 · Byla Nr. Ik-860-423/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-860-423/2010Sprendimas · 2010-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-30Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-14
Bylos Nr.
Ik-860-423/2010
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-60-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
V. K., V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių, Pravieniškių
Administracinė byla Nr.1-860-423/10Proceso Nr. 3-62-3-60-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, ir atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui Silvestrui Vainai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl nutarimo panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

V. K. savo skundu prašo: 1) panaikinti Pravieniškių 2 – ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-12-23 nutarimą Nr. 68-1875 ir įpareigoti Pravieniškių 2-uosius pataisos namus – atvirąją koloniją grąžinti pareiškėjui jo asmeninį dokumentą – įgaliojimą; 2) priteisti iš LR valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 000 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo; 3) remiantis LR Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 30 str. 1 d. bei 6 str. 2 d. reglamentuojančia, kad „kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“ ir pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsnių prieštaravimo LR Konstitucijai (b.l. 7-9, 90-91).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis tik pasiėmė savo asmeninį dokumentą – įgaliojimą, todėl skirti nuobaudą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nepagrįstai paskyrus šią nuobaudą jam atimta teisė 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Neteisėti institucijos veiksmai pažeidė jo pagrindines žmogaus teises ir laisves, atėmė jam priklausiantį dokumentą bei sukėlė didžiulį pergyvenimą bei dvasinę skriaudą. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimu, kuriame išaiškinta, kad dvasinius pergyvenimus ar skriaudą galima kompensuoti tik materialiai, nes įvykio nebeįmanoma sugrąžinti atgal, todėl pareiškėjas prašo priteisti 1 000 000 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas su skundu nesutinka, kadangi pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta nuobauda – uždraudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjas V. K. nubaustas už tai, kad nevykdė būrio viršininko reikalavimo, tuo pažeisdamas nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių reikalavimus. Atsakovo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas griebė nuo stalo dokumentą ir bandė pasišalinti iš kabineto. Pareiškėjui, padarius teisės aktų pažeidimą, buvo sudaryta Drausmės komisija, kurios posėdžio metu buvo priimtas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas, kadangi nenustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl to, kad Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-12-23 nutarimu Nr. 68-1875 pareiškėjui V. K. paskirta nuobauda – uždraudimas 1 mėnesį pirkti maisto produktus - už tai, kad 2009-12-22 10.20 val. nuteistasis nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimų, pažeidė LR bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. bei Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. birželio 03 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintų nuteistųjų elementariųjų elgesio taisyklių (toliau - Taisyklių) 12 ir 20 p. reikalavimus.

Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad 2009-12-22 10.20 val., (duomenys neskelbtini) V. K. buvo iškviestas į būrio viršininko kabinetą, esantį 18 būryje, kur jam buvo įteiktas atsakymas dėl neteisingai surašyto įgaliojimo. Įgaliojime buvo nurodyta, kad V. K. įgalioja brolį E. K. ginti visas pareiškėjo teises, nes pačiam pareiškėjui kalinimo vietoje yra kliudoma naudotis tokia subjektine teise. Pareiškėjas V. K. pasirašė, kad atsakymą dėl įgaliojimo gavo, tačiau staiga pagriebė nuo stalo dokumentų originalus ir pareiškė, kad jų niekam neduosiąs. Jam buvo paaiškinta, kad dokumentų originalai saugomi asmens byloje ir buvo pareikalauta dokumentus grąžinti, tačiau V. K. atsisakė vykdyti reikalavimą. Imantis priemonių, kad pareiškėjas neišsineštų dokumentų originalų, buvo užrakintos kabineto durys ir dar kartą pareikalauta dokumentus grąžinti. Pareiškėjo V. K. pakartotinis ir kategoriškas atsisakymas grąžinti dokumento originalą yra neteisėtas veiksmas, pažeidęs LR BVK 110 str. 1 d. 2 p. bei Taisyklių 12 ir 20 p. reikalavimus.

Šias įvykio aplinkybes patvirtino pareigūno Š. Š. 2009-12-22 Nr. 7-1723 tarnybinis pranešimas (b.l. 54 ), Drausmės komisijos posėdžio protokolas (b.l. 37-38), liudytojo Š. Š. parodymai duoti teismo posėdžio metu, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojas Š. Š. teisme parodė, kad 2009 m. gruodžio mėnesį V. K. buvo parašęs įgaliojimą ir pateikė jį patvirtinti, tačiau pastarasis neatitiko įgaliojimui keliamų reikalavimų. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad įgaliojimą reikia perrašyti. Dėl pateiktojo įgaliojimo administracija parašė atsakymą, kad tokio turinio įgaliojimo netvirtins. Pareiškėjas V. K. savavališkai pagriebė įgaliojimą nuo stalo tvirtindamas, kad tai jo dokumentas. Jo paprašius gražiuoju grąžinti dokumentą, jis atsisakė tai daryti. Dėl tokių pareiškėjo veiksmų liudytojas Š. Š. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame išdėstė faktines įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas siektų pareiškėją nepagrįstai apkaltinti.

Pataisos namai yra specifinė įstaiga, kurios veikla yra griežtai reglamentuota ir nuteistieji privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Įvykio metu Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios kolonijos nuteistųjų elgesį reglamentavo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos nuteistųjų elementariosios elgesio taisyklės, patvirtintos 2009-06-03 direktoriaus įsakymu Nr. 1-88 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 12 p. numato, kad nuteistiesiems draudžiama imti svetimus daiktus, o 20 p. numato, kad nuteistieji, kilus problemoms ar norėdami gauti informaciją, turi kreiptis į administracijos atstovą. Bendraujant nerodyti agresijos, neįžeidinėti, nežeminti žmogaus garbės ir orumo. LR bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009-12-23 nutarimas Nr. 68-1875 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio įstatyminio pagrindo jo panaikinti. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą - įpareigoti Pravieniškių 2-uosius pataisos namus – atvirąją koloniją grąžinti pareiškėjui jo asmeninį dokumentą – įgaliojimą.

Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti klausimą, ar LR bausmių vykdymo kodekso 142, 143 straipsniai neprieštarauja LR Konstitucijai nepagrįstas ir atmestinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodyto įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo V. K. paminėtų teisės aktų ir Konstitucijos normų turinį, konstatuoja, kad teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl minėtų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai. Pažymima, kad pareiškėjas savo prašymo nepagrindė jokiais teisiniais argumentais, jo prašymas yra abstraktaus pobūdžio, teisiškai nemotyvuotas, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atsiradimą sieja su atsakovo veiksmų neteisėtumu, neteisėtai ir nepagrįstai paskyrus jam nuobaudą - uždraudimą 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Pareiškėjas grindžia savo teisės pažeidimą tuo, kad buvo pažeistos jo pagrindinės žmogaus teisės, ginčijamu nutarimu buvo suvaržyta jo teisinė padėtis, fiziškai suvaržyta teise apsipirkti bei sukeltas didžiulis dvasinis pergyvenimas ir skriauda.

Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2 ) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali.

Pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų (ABTĮ 57 str.). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo ginčijama nuobauda paskirta pagrįstai už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 1 000 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p. kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta UrbonienėNatalja ZelionkienėGintaras Čekanauskas