Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-11990-952/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02192-2025-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.3

2025 m. birželio 30 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. H. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. E. H. patikslintu skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 25S94159 (toliau - Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsakovas atsisakė išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ? duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo. Pažymi, kad iš pat pradžių atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir įtraukti įspėjimą į SIS sistemą, draudžiantį jam atvykti ir į kitas ES valstybes. Toks atsakovo sprendimas buvo priimtas tik todėl, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Sprendime atsakovas jau nurodo, kad pats neteisėtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui nustatyti judėjimo ribojimai negali būti panaikinti, kadangi, atsakovo nuomone, pareiškėjas šiuo metu yra ES šalyse. Tačiau iš neteisės nekyla teisė. Kadangi nustatytas judėjimo ribojimas yra neteisėtas, atsakovas šiuo metu negali remtis savo neteisėtu sprendimu teigiant, kad pareiškėjas netinkamai jį vykdydamas pažeidžia teisės aktus. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo pasas, kuris buvo legalizuotas šalyje, kurioje jis gyvena - Bangladeše, todėl nėra abejonių, kad pareiškėjas šiuo metu nėra ES. Atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėtie (toliau – Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, netinkamai taikė SIS reglamentą. Atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), remiantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas taip pat nurodo, kad sprendimas priimtas, kadangi „(leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. (darbo sutartis su asmeniu nesudaryta) priėmė sprendimą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2024-01-15 Migracijos departamentas priėmė sprendimą asmeniui uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesiams (3 metams)“. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau įmonė jam nesuteikė darbo vietos. Pažymėtina, kad pareiškėjas gali pasirinkti ar pasilikti dirbti pas minėtą darbdavį arba keisti darbdavį bei gauti naują leidimą laikinai gyventi ir pan. Šiuo metu susidaro situacija, kad visiems asmenims, kuriems buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi yra taikomos tokio pobūdžio priemonės, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Nors įstatymas suponuoja pareigą atsakovui priimti motyvuotus sprendimus, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos. Atkreipia teismo dėmesį, kad leidimas gyventi gali būti panaikintas įvairiais pagrindais, t. y. padarant nusikalstamą veiką, pateikiant suklastotus oficialius dokumentus arba tiesiog nutraukus darbo sutartį ir pan. Todėl Įstatymo133 straipsnis numato tik atsakovo teisę asmeniui įtraukti draudimą atvykti į Lietuvą tuo atveju, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi, o ne absoliučią pareigą daryti tai visais atvejais, kai yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Akivaizdu, kad pritaikytos poveikio priemonės yra ne tik neteisingos ir nelogiškos, bet ir neproporcingos susidariusiai situacijai. T. y šiuo atveju nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai, kurie sudarytų pagrindą palikti galioti atsakovo skundžiamą Sprendimą. Akivaizdu, kad atsakovo priimtas Sprendimas prieštarauja bet kokiems teisiniams principams, kadangi visiems asmenims taikomos tos pačios poveikio priemonės neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi t. y. asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką ir nutraukus darbo sutartį būtų taikomos tos pačios poveikio priemonės. Pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Pažymi, kad atsakovas suabsoliutino savo teisę priimti sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir kitas ES šalys. Nors įstatymas tik numato teisę, o ne pareigą visais atvejais kai panaikinamas leidimas laikinai gyventi nustatyti minėtą ribojimą. Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas net tuo atveju, kai asmuo neatvyko į Lietuvą dirbti pasisakė, kad jam negali būti taikomas ribojimas atvykti į ES ir į Lietuvą (2024 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024). Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad „Migracijos departamentas sprendimą motyvavo tuo, kad užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis . Iš šio sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi Sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Teismo nuomone, iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių, kad užsienietis nesudarė darbo sutarties, nes jis neatvyko dirbti ir neatvyko į Lietuvą, gyvenamosios vietos nedeklaravo, neseka, kad jis piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Juo labiau, kad užsienietis pateikė racionalius paaiškinimus (darbdavys atsisakė jį įdarbinti), kuriais pakankamo pagrindo abejoti nėra“. Daro išvadą, kad atsakovas priimdamas sprendimą dėl judėjimo ribojimų netinkamai taikė Įstatymą, suabsoliutino savo teisę priimti tokio pobūdžio sprendimus visais atvejais, kai asmeniui yra panaikinamas leidimas laikinai gyventi. Pažymi, kad atsakovas net nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių atsakovo sprendimas galėtų likti galioti, todėl akivaizdu, kad skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi buvo pateikta tuo metu aktuali informacija, negana to pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo. Todėl akivaizdu, kad priimtas sprendimas dėl judėjimo ribojimų, kuriuo šiuo metu remiamasi atsakovas skundžiamame Sprendime pareiškėjo atžvilgiu nėra proporcingas, t. y. atsakovas akivaizdžiai peržengė diskrecijos ribas. Skundžiamame Sprendime atsakovas taip pat nurodo, kad „atsižvelgiant į prašyme pateiktą informaciją, kad asmuo nepateikia argumentų dėl jo buvimo Šengeno erdvėje, dėl kurių būtų galima išbraukti įspėjimą SIS, nedirba ir negyvena Šengeno erdvėje bei neturi Šengeno valstybės-narės išduoto galiojančio leidimo laikinai gyventi ar vizos, tai, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo savo veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, ir tai, kad nenustatyta NAS taisyklių 32 p. nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami, Migracijos departamento vertinimu, asmens duomenys iš SIS neišbraukiami“. Atsakovo nurodoma argumentacija, dėl kurios negali būti išbrauktas įspėjimas iš SIS sistemos yra nelogiškas. Dėl atsakovo neteisėto sprendimo, kuriuo pareiškėjui nustatyti judėjimo ribojimai, pareiškėjas negali gauti jokio dokumentu, kuris leistų būti jam Šengeno erdvėje. Formuodamas teismo praktiką, tokios kategorijos bylose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daug kartų pasisakė, kad prieš įvedant įspėjimą į SIS sistemą reikia priimti atskirą administracinį aktą dėl asmens grėsmės, šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Tai, kad atsakovas savo naudai interpretuoja tai, kad pareiškėjas neįsidarbino Lietuvoje nereiškia, kad jis siekė apeiti sistemą, elgėsi nesąžiningai ir pan. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024, nurodė, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Nagrinėjamu atveju remiantis teisės aktais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad atsakovas net neturėjo teisės priimti sprendimo dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų sukelti pareiškėjas, kuri būtų proporcinga nustatytam ribojimui. Taip pat nebuvo priimtas joks administracinis aktas dėl jo grėsmės. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad asmeniui visgi neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbdavį, darbdaviui taip pat neturėtų būti ribojama teisė pasirinkti darbuotoją, todėl vien darbo sutarties nutraukimas arba jos nepasirašymas negali sukelti asmeniui tokių padarinių dėl kurių būtų ribojamas jo judėjimas visoje Europos Sąjungoje.

2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2025 m. balandžio 8 d. pareiškėjas pateikė prašymą išbraukti duomenis apie jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno informacinėje. Pareiškėjas savo prašymą grindė teiginiais, kad pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, tačiau įmonė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nesuteikė pareiškėjui darbo vietos. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu (darbo sutartis nesudaryta) priėmė sprendimą Nr. 23S210611 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Minėtą sprendimą pareiškėjas perskaitė 2023 m. lapkričio 25 d. Šio sprendimo neskundė. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 24S16709 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir Įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Pareiškėjas apie minėto sprendimo priėmimą buvo informuotas 2024 m. vasario 13 d. Minėto Migracijos departamento sprendimo pareiškėjas neskundė. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs asmens prašymą, atsižvelgęs į 2025 m. balandžio 8 d. prašyme dėl draudimo atvykti panaikinimo pateiktą informaciją, į tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. gruodžio 9 d., t. y po sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo ir pranešimo apie leidimo laikinai gyventi panaikinimą perskaitymo, į tai, kad vertinant pareiškėjo pridėto paso puslapius, nustatyta, jog asmuo, atvykęs į Lietuvos Respubliką, iš Šengeno erdvės išvykęs nebuvo (paso kopijoje neužfiksuoti vėlesni negu 2023 m. gruodžio 9 d. sienų kirtimo spaudai), darė išvadą, jog pareiškėjas, po leidimo laikinai gyventi panaikinimo neišvyko iš Šengeno erdvės ir šiuo metu neteisėtai joje yra, kas rodo pareiškėjo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis ir bandymą apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Migracijos departamentas vertino, kad nėra pagrindo išbraukti duomenis iš Nacionalinio sąrašo. Vadovaujantis Tvarkos 50.1 papunkčiu, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taip pat nenustatyta Taisyklių 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę). Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas negalėjo pareiškėjo atžvilgiu priimti 2024 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. 24S16709. Migracijos departamento 2024 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. 24S16709 pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ne tik todėl, kad pareiškėjo Migracijos departamentui pateikta informacija neatitiko tikrovės ir, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas bet ir todėl, kad pareiškėjas savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis (apėjo Lietuvos nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo), ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. 2023 m. spalio 25 d. pareiškėjui buvo įteiktas leidimas laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas iki leidimo laikinai gyventi panaikinimo į Lietuvos Respubliką neatvyko. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, bendrovėje neįsidarbino, tačiau dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas savo skundo teiginių, kad bendrovė jam nesuteikė darbo vietos nepagrindžia jokiais objektyviais duomenis. Tiek Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos duomenys, tiek pareiškėjo paso duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iki leidimo laikinai gyventi panaikinimo neatvyko dirbti į Lietuvos Respubliką. Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą negalėjo vadovautis Migracijos departamento pareiškėjo atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais sprendimais. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025 konstatavo, kad „nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvertinus byloje pateiktų duomenų, iš jų – apie aplinkybes, atsiradusias jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, visumą, Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. patvirtinantys deklaruotą ketinimą dirbti Bendrovėje, neatitinka tikrovės, taip pat kad pareiškėjas gali piktnaudžiauti procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje: pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, paneigiančių Bendrovės 2024 m. vasario 5 d. kreipimesi į Migracijos departamentą nurodytas aplinkybes (pareiškėjas neatvyko dirbti; bandymai su pareiškėju susiekti ir planuoti atvykimo laiką buvo nesėkmingi), taip pat įrodymų, patvirtinančių jo procesiniuose dokumentuose nurodytą aplinkybę, kad, nesudaręs darbo sutarties su Bendrove, jis išvyko į kilmės šalį. Tuo tarpu aplinkybės, kad į šalį atvykęs pareiškėjas, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimą laikinai gyventi gavimo (Įstatymo 40 str. 5 d.), taip pat, kad nėra duomenų apie jo išvykimą iš į Šengeno erdvės, jau buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad jis gali piktnaudžiauti procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad „konstatavus, kad pareiškėjui, kurio su Lietuvos Respublika niekas nesieja, išduotas leidimas laikinai gyventi pagrįstai panaikintas ne tik dėl to, kad darbo sutartis su juo nebuvo nesudaryta, bet ir dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 13 d. sprendimas Nr. 24S78329 yra priimtas tinkamai taikius aptartas teisės normas (Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies c punktą), taip pat nėra pagrindo manyti jį nesant neproporcingu, yra pagrįsta: atsižvelgiant į draudimo atvykti į šalį ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS pagrindus (leidimas laikinai gyventi panaikintas ir dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje), tiek į galimą bei taikytą draudimo terminą, sprendimo dėl uždraudimo laikyti neproporcingu ar nepakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, pagal kriterijus, aptartus Reglamento (ES) 2018/1861 21 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 23S210611, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760289691, galiojantį iki 2025 m. gegužės 25 d., nes darbo sutartis su asmeniu nesudaryta duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Migracijos departamentas 2024 m. sausio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S16709, kuriuo nusprendė uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Sprendimas priimtas, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktu; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 15 punktu; 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu.

Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė 2025 m. balandžio 8 d. prašymą „Dėl draudimo atvykti į Lietuvą ir įtraukto į Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje panaikinimo“.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką; duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis; NAS taisyklių 28.1 papunkčiu, 30 punktu, 32 punktu; Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunkčiu.

6. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Sprendimu, skundžia jį teismui.

7. Įstatymo 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

NAS taisyklių 28.1 papunktyje nustatyta, kad duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką įstatymo 133 straipsnio 1, 11, 2, 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas: motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis prašymas atitinkamai Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai teikiamas per MIGRIS, o esant techniniams MIGRIS sutrikimams, dėl kurių negalima šio prašymo pateikti per MIGRIS – raštu (paštu ar elektroninėmis priemonėmis, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Prašyme turi būti nurodyti taisyklių 6.1–6.10 papunkčiuose nurodyti užsieniečio duomenys, užsieniečio elektroninio pašto adresas ir telefono ryšio numeris, kartu pridedant galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), nuotrauką, kurioje užsienietis yra užfiksuotas su savo galiojančio užsieniečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento asmens duomenų lapu ir kurioje aiškiai matomi visi šiame lape esantys įrašai ir asmens nuotrauka, prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų kopijas (jeigu turimos). Kai prašymas teikiamas užsieniečiui prie MIGRIS prisijungus per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą arba raštu, šiame papunktyje nurodyta nuotrauka nepridedama.

NAS taisyklių 32 punkte nustatyta, kad duomenis iš sąrašo, pateiktus C.SIS, šioje sistemoje sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį panaikina Migracijos departamentas. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: 32.1. jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; 32.2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo; 32.3. jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Motyvuotą prašymą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai.

Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 papunktyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas.

8. Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą, kad būtų panaikintas draudimas atvykti į Lietuvą bei atšauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Pareiškėjas iš esmės savo skundą grindžia tuo, kad atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir įtraukti įspėjimą į SIS sistemą, draudžiantį jam atvykti ir į kitas ES valstybes. Toks atsakovo sprendimas buvo priimtas tik todėl, kad pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Kadangi nustatytas judėjimo ribojimas yra neteisėtas, atsakovas šiuo metu negali remtis savo neteisėtu sprendimu teigiant, kad pareiškėjas netinkamai jį vykdydamas pažeidžia teisės aktus.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas dėl to, kad su pareiškėju nebuvo sudaryta darbo sutartis ir duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) priimtas tuo pagrindu, kad asmens leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas. Teismas visų pirmą pažymi, kad šių sprendimų pareiškėjas neskundė. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas perskaitė 2023 m. lapkričio 25 d., o dėl sprendimo dėl draudimo atvykti buvo informuotas 2024 m. vasario 13 d.

10. Svarbi aplinkybė byloje yra ta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2023 m. gruodžio 9 d., tai yra tuomet kai jau buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjas apie tai žinojo. Šią aplinkybę patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos IS, patikrinimo data – 2025 m. balandžio 10 d., sienos kirtimo data – 2023 m. gruodžio 19 d. Taip pat teismui yra pateiktas pareiškėjo pasas, kuriame yra spaudas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 9 d. atvyko į Lietuvą (Vilnius), kitų spaudų, kurie patvirtintų sienos kirtimą, pase nėra. Ir nors pareiškėjas nurodo, kad atsakovui buvo pateiktas pareiškėjo pasas, kuris buvo legalizuotas šalyje, kurioje jis gyvena - Bangladeše, todėl nėra abejonių, jog pareiškėjas šiuo metu nėra ES, tačiau aukščiau minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žinodamas apie leidimo gyventi panaikinimą atvyko į Lietuvą, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, po leidimo laikinai gyventi panaikinimo neišvyko iš Šengeno erdvės ir šiuo metu neteisėtai joje yra. Visos šios aplinkybės rodo pareiškėjo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.

11. Vadovaujantis Kriterijų tvarkos 50.1 papunkčiu draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taip pat, vadovaujantis NAS taisyklių 32 punktu, nenustatyta, kad pareiškėjas turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti perspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, bendrovėje neįsidarbino, tačiau dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje.

12. Minėta, kad pareiškėjo vertinimu atsakovas be pagrindo nustatė jam draudimą atvykti į Lietuvą bei įtraukė perspėjimą dėl draudimo atvykti į Šengeno sistemą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT praktikoje yra pažymėta, jog tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1997-1047/2025). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad, prieš įvedant į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kompetentingoms institucijoms (šiuo atveju Migracijos departamentui) tenka pareiga nustatyti, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą, atsižvelgiant į jo poveikį atitinkamo asmens teisėms, bei pateikti tai pagrindžiančius argumentus; Migracijos departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz. LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą praktiką).

Tačiau, teismo vertinimu, net ir padarius išvadą, kad sprendimas dėl pareiškėjui nustatytų draudimų yra priimtas neteisėtai, šioje byloje nėra paneigtos aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, į Lietuvą atvyko jau pareiškėjui žinant apie panaikintą leidimą laikinai gyventi, naujo leidimo išduoti neprašė, duomenų, kad pareiškėjas išvyko iš Lietuvos taip pat nėra, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo metu neteisėtai yra Lietuvoje ir / ar Šengeno erdvėje. Be to, LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1873-624/2025 nurodyta, kad „<...> Tuo tarpu aplinkybės, kad į šalį atvykęs pareiškėjas, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimą laikinai gyventi gavimo (Įstatymo 40 str. 5 d.), taip pat, kad nėra duomenų apie jo išvykimą iš į Šengeno erdvės, jau buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad jis gali piktnaudžiauti procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje <...>“.

13. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad pareiškėjas nepiktnaudžiavo migracijos procedūromis, minėta, jog pareiškėjas įsiteisėjus sprendimams, kuriais buvo panaikintas leidimas gyventi bei nustatyti draudimai, iš Lietuvos neišvyko ir dabar šalyje yra neteisėtai, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir priėmė ginčijamą Sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsakovas veikė savo kompetencijos ribose, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

14. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo skundas yra atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų priteisimo klausimas nesvarstytinas (ABTĮ 40, 41 straipsniai).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. E. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.