Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui D. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo nubausto asmens E. N. įgalioto atstovo advokato K. G. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato (toliau – Kalvarijos PK) vyresniosios tyrėjos L. B. 2025 m. liepos 14 d. priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR N-59-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyresnioji tyrėja L. B. 2025 m. liepos 14 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR N-59-2025, kuriuo E. N., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) pripažinto kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad ji 2024 m. gruodžio 18 d., 00.00 val., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja, atlikdama savo pareigas pažeidė klasės mokinių D. P., A. G. ir D. M. teises – netinkamai elgėsi su moksleiviais, vadindama juos „durnais“, „debilais“, dėl tokio mokytojos elgesio vaikams pablogėjo psichologinė būklė. Už minėto nusižengimo padarymą asmeniui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

1) skundžiamame nutarime tik lakoniškai nurodoma, kad E. N., būdama (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja, atlikdama savo pareigas, neva pažeidė klasės mokinių D. P., A. G., D. M. teises – netinkamai elgėsi su moksleiviais, vadindama juos „durnais“, „debilais“, dėl tokio mokytojos elgesio vaikams pablogėjo psichologinė būklė“. Nėra nurodoma jokių konkrečių duomenų, leidžiančių suprasti, kas konkrečiai turima omenyje. Nutarime nurodoma, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini) Tai yra (duomenys neskelbtini)– E. N. darbovietės – adresas. Kartu nurodoma, kad pažeidimo padarymo laikas yra 2024 m. gruodžio 18 d., 00.00 val. Taip apibrėžtas pažeidimo laikas kelia pagrįstų abejonių, kadangi tokiu metu švietimo įstaiga ir pati E. N. akivaizdžiai nedirba, o juolab įstaigoje negali būti mažamečių, kurie nurodomi nukentėjusiais. Jeigu nutarime nurodoma, kad neva E. N. netinkamai elgėsi su moksleiviais, nes juos vadino „durnais“, „debilais“, tokie teiginiai turi būti grindžiami konkrečiais faktais, konkrečiu tiksliu laiku, kontekstu, įvykio aplinkybėmis. Tačiau nėra aišku, kas šiuo atveju turima omenyje. E. N. nebūna viena su nukentėjusiais nurodomais vaikais, nuolatos kartu būna ir kitų vaikų. Nesuprantama, kodėl nukentėjusiais nurodyti tik keli vaikai, jeigu jau iš tiesų E. N. taip elgėsi;

2) šioje administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas 2025 m. sausio 22 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 36-ANR N-8-2025, kuris buvo panaikintas, kaip nepagrįstas. E. N. atstovas prašė susipažinti su bylos medžiaga ir pagal šį jo prašymą jam buvo pateikta tuo metu byloje buvusi medžiaga. Kadangi E. N. nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su naujai surinkta bylos medžiaga, rėmėsi tuo, kokia bylos medžiaga buvo surinkta tuo metu. Tuo metu buvusioje byloje medžiagoje nebuvo jokių objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kad E. N. vadintų mokinius nurodomais žodžiais. E. N. objektyviai neturi jokių galimybių suprasti, kuo ji yra kaltinama, koks jos elgesys buvo įvertintas, kaip administracinis nusižengimas. Nežinant, kada tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis ji neva vadino vaikus netinkamai, ji neturi galimybės pateikti savo pozicijos dėl įvykių, negali patikrinti, ar buvę įvykiai yra interpretuojami tiksliai, ar daromos išvados tikrai atitinka E. N. atliktus veiksmus;

3) administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra A. U., M. G. ir M. M. pareiškimai, kuriuose pateikiamas kratinys įvairių teiginių, kurie nėra grindžiami kokiais nors konkrečiais įrodymais, kai kurie jų nusiskundimai iš viso net nesusiję su E. N. (pvz. nusiskundimai dėl to, kad švietimo įstaiga ilgai neišduoda mokinio pažymėjimo ar kad buvo rengiamos civilinės saugos pratybos, apie kurias nežinojo ir patys mokyklos darbuotojai). Tariamas nusiskundimas, kad neva E. N. šaukia ant mokinių yra atviras tyčiojimasis iš E. N. kalbėjimo manieros, kadangi ji yra garsiakalbė bei neatsižvelgimas į tai, kad pirmokams mokantis rašyti mokytojui yra būtina garsiai ir aiškiai tarti diktuojamus žodžius, kad vaikais išgirstų turimus užrašyti garsus. Taip pat medžiagoje yra vaizdo įrašas, kuriame girdisi, kaip neva E. N. šaukia ant vaikų, tačiau nėra aišku, ar užfiksuotas būtent E. N. balsas (kadangi greta yra ir kitų kabinetų), nėra pateikiama jokių duomenų apie užfiksuoto tariamo šaukimo turinį, kontekstą ir įvykio aplinkybes. Vien tik tai, kad kažkas garsiai kalba ar aiškiai pamokų metu perteikia informaciją vaikams, dar nereiškia, kad jis tokiu būdu pažeidžia vaikų teises, ir savaime nerodo, kad perteikiamas vaikams turinys yra neleistinas, nepriimtinas, darantis žalą ir pan.;

4) visiškai jokia bylos medžiaga nėra pagrįstas skundžiamo nutarimo teiginys, kad dėl E. N. elgesio (vaikų vadinimo netinkamais žodžiais) vaikams iš tiesų sutriko sveikata. Būtina aptarti M. G. skundą, kuriame ji nurodo, kad, neva, jos vaikas bijo eiti į mokyklą, rytais vemia, dėl to kreipėsi į vaikų neurologą, jam skirti raminamieji. Kai nereikia eiti į mokyklą, jis jaučiasi gerai. Pridedama sveikatos dokumentų išrašai, kurie, neva, patvirtina šias aplinkybes. Kadangi nutarime nėra įvardinama tiksli informacija, galime tik spėlioti, kad šios aplinkybės, neva, yra laikomos E. N. netinkamo elgesio padariniais, žala vaiko sveikatai ir pan. Tačiau byloje pateikiamos tos pačios M. G. žinutės E. N. ir kitiems klasės vaikų tėvams, kuriose ji paaiškina savo sūnaus sudėtingą situaciją. Kaip nurodo M. G., jos sūnus yra perdėtai jautrus, nepagrįstai kitus kaltina smurtu prieš jį, iš karto puola į ašaras, nurodo, kad mama atsiprašo kitų tėvų dėl nepagrįstų kaltinimų jų vaikams, prašo supratingumo bei nurodo, kad dėl to jie jau yra kreipęsi į specialistus. Taip pat nurodo, kad jiems buvo siūloma keisti mokyklą, tačiau pati M. G. nurodo suprantanti, kad toks vaiko elgesys bus ir kitoje mokykloje, ir priduria, kad toks jautrus jis pasidarė dar darželyje. G. M. G. nurodo, kad vaikui patinka mokytoja E. N. ir jis nenorėtų kitos, todėl tėvai bando spręsti perdėto vaiko jautrumo problemą, bet kol kas be jokių rezultatų.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo bylose – Marijampolės AVPK atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-03-00099-2025 nustatytos aplinkybės, liudytojų parodymai patvirtina E. N. kaltę padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 72 str. 3 d. Pagal pareiškėjų S. L., M. M. ir A. U. pareiškimus yra matoma, kad mokytoja E. N. netinkamai elgiasi su vaikais elgiasi nederamai, ant jų šaukia, kalba pakeltu tonu. Taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atlikti vaikų situacijos vertinimai, kuriuose matoma, kad vaikai patiria stresą, bijo E. N., nenori eiti į mokyklą, nori būti perkeliami į kitas klases ar būti pakeista mokytoja jų klasės. Sutiktina, kad blogai nurodyta pažeidimo data 2025 m. gruodžio 18 d., 00.00 val., kuri laikytina technine klaida ir padaryto pažeidimo nešalina. Prašome Teismo priimant nutartį ištaisyti nurodytą pažeidimo datą iš 2025 m. gruodžio 18 d., 00.00 val., į tyrimo metu tiksliai nenustatyta nusižengimo padarymo data, laikas nuo 2025 m. mokslo metų pradžios iki 2025 m. gruodžio 18 d., pamokų metu.

Nubaustas asmuo E. N. teismo posėdžio metu teigė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais. Paaiškino, kad vaikai nelankė mokyklos, dėl ko ji kreipėsi į socialinę pedagogę ir dėl šios priežasties mokinių tėvai ją pradėjo kaltinti naudojamu smurtu vaikų atžvilgiu. Tarp jos ir mokinių nebuvo jokių konfliktų, ji sąžiningai dirbo savo darbą. Mokyklos direktorius rinko tėvų skundus ir kreipėsi į policiją. Ji vaikų „durnais“, „debilais“ nevadino. Mokinių tėvai nusiteikę, kad ji nedirbtų (duomenys neskelbtini). Vaikai prieš ją nuteikti tėvų, o tėvams įtaką daro direktorius, nes jam neįtinka. Mokytoja dirba 37 metus, neturi jokių nuobaudų.

Nubausto asmens E. N. įgaliotas atstovas advokatas K. G. teismo posėdžio metu teigė, kad prašo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą. Paaiškino, jog kaltinimas yra nurodytas „siaurai“, t. .y, kad E. N. netinkamai elgėsi su moksleiviais, vadindama juos „durnais“, „debilais“. Byloje nėra įrodymų dėl minėto E. N. elgesio. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat yra minimi tie patys žodžiai, kuriuos nurodo vieno mokinio mama. E. N. kaltė nėra įrodyta, kadangi nei vienas nukentėjęs vaikas ar jų tėvai nesakė, kad E. N. mokinius vadino „durnais“, „debilais“. Prašo priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Marijampolės AVPK įgaliotas atstovas D. M. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)direktorius pats nesugalvojo problemų. Tyrimas buvo pradėtas gavus mokinių tėvų pranešimus apie netinkamą E. N. elgesį. Vienas iš tėvų teigė, kad E. N. mokinius vadino „durnais“, „debilais“. Mokytojos padėjėja mokiniams iš jų tėvams patinka, todėl akivaizdu, kad buvo kalbama apie E. N.. Taip pat akivaizdu, kad pablogėjo vaikų psichologinė būklė – vaikai sapnuoja košmarus, bijo eiti į mokyklą, šlapinasi į lovą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys patvirtina, jog E. N. su vaikais elgėsi netinkamai. Teismas gali keisti nusižengimo esmę, jeigu teismas nuspręstų, kad negali to padaryti – prašo bylą grąžinti tinkamam protokolo surašymui.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vaiko situacijos vertinimo sprendimuose aprašyta D. P., A. G. ir D. M. situacijų vertinimai.

Susirašinėjime fiksuotas D. M. mamos susirašinėjimas su E. N..

Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, nutariama atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nustatytas administracinis teisės pažeidimas ar kituose teisės aktuose numatytas nusižengimas – ANK 72 straipsnio 3 dalis.

S. L., M. G., M. M. ir A. U. pareiškimuose aprašytos situacijos, susijusios su E. N. elgesiu jų atžvilgiu.

E. N. paaiškinime nurodyta, kad ji niekada asmeniškai nėra sulaukusi iš tėvų pastebėjimų, kad blogai elgiasi su vaikais. Niekada nėra savo klasės vaikų vadinusi ,,durniais“, „debilais“ ir pan. Su vaikais bendrauja tinkamai. Vaikų atžvilgiu psichologinio smurto nenaudoja.

(duomenys neskelbtini) pranešimu prašoma inicijuoti (duomenys neskelbtini) mokytojos E. N. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį (mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurios prižiūri vaiką, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, išskyrus šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse nurodytus pažeidimus, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas).

Byla grąžinama institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ANK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ANK 563 straipsnis, įpareigoja administracinio nusižengimo protokolą surašančius asmenis „greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus“. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju, Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų nusižengimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai institucijai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog skundžiamame nutarime nurodoma, kad E. N., būdama (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja, atlikdama savo pareigas, galimai pažeidė klasės mokinių D. P., A. G., D. M. teises – netinkamai elgėsi su moksleiviais, vadindama juos „durnais“, „debilais“, dėl tokio mokytojos elgesio vaikams pablogėjo psichologinė būklė. Skundžiamame nutarime nėra nurodoma jokių konkrečių ir detalių duomenų, leidžiančių teigti apie pablogėjusią vaikų psichinę būklę. Nutarime nurodoma, kad pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Nurodomas nusižengimo padarymo laikas – 2024 m. gruodžio 18 d., 00.00 val. Taip apibrėžtas galimo nusižengimo laikas kelia pagrįstų abejonių, kadangi tokiu metu ugdymo įstaiga ir pati E. N. nedirba.

Bylos medžiagoje yra vaizdo įrašas, kuriame girdima, kaip galimai E. N. šaukia ant vaikų, tačiau nėra aišku, ar užfiksuotas būtent E. N. balsas (kadangi greta yra ir kitų kabinetų). Byloje nėra pateikiama jokių duomenų apie užfiksuoto galimo šaukimo turinį, kontekstą ir įvykio aplinkybes.

Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato teismo teisę panaikinti institucijos nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą aplinkybių tyrimą arba teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, aptariamoje byloje neabejotinai egzistuoja šios normos taikymo sąlygos, akivaizdu, jog byloje vis dar galima atlikti papildomą tyrimą, kuris lemtų objektyvaus, faktiniais duomenimis pagrįsto procesinio sprendimo priėmimą ateityje.

Įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, teismas šioje nutartyje nevertina ir nepasisako dėl skundo, atsiliepimo į skundą, nubausto asmens įgaliotos atstovės ir institucijos įgalioto atstovo argumentų dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyresniosios tyrėjos L. B. 2025 m. liepos 14 d. priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR N-59-2025, priimtas nenustačius visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui įvykio aplinkybių, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimui atlikti – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Marijampolės AVPK Kalvarijos PK vyresniosios tyrėjos L. B. 2025 m. liepos 14 d. priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimą, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje Nr. 36-ANR N-59-2025 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Marijampolės AVPK Kalvarijos PK.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.