- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e1-2601-814/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- A. C.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-22073-21,
kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. C. 2021 m. liepos 4 d., apie 12.29 val., važiuodamas Jonavos r., Šveicarijos sen., Bartonių k., Bebrų gatvėje, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkęs automobilio galine dalimi į kelio ženklo stulpą, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, o būtent 13.07 val., ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0343“, patikros protokolo registracijos Nr. 47868-1/6, 2021 m. liepos 4 d., 13.07 val., nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o 13.26 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 3 d. jis automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į svečius pas savo klasioką A. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis nusprendė išsimaudyti. Buvo blaivus, alkoholinių gėrimų nevartojo. Vairavo automobilį nuo klasioko namų iki vandens telkinio Jonavos r., Šveicarijos sen., Bartonių k., apie 200 metrų. Išsimaudęs jis grįžo atgal pas klasioką. Kai važiavo maudytis, manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į betoninį stulpą, nes turėjo apsisukti. Apgadino savo automobilį. Jis niekam apie tai nepranešė, nes, jo supratimu, žalos niekam nepadarė, žala padaryta tik jo automobiliui. Grįžęs pas klasioką jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 0,5 l degtinės. Maždaug po 40 minučių atvyko policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kad jis važiavo automobiliu „Opel Astra“. Tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo neblaivus, tačiau vairuodamas automobilį, buvo blaivus (b. l. 86–89, 105–107).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jam priklauso sodyba (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 3 d. pasikvietė į savo sodybą draugą A. C. su sugyventine atvykti pasisvečiuoti ir paminėti jo gimimo dieną. Jie atvyko automobiliu „Opel Astra“. 2021 m. liepos 4 d. atsikėlęs jis A. C. sodyboje nerado, nebuvo ir jo automobilio bei sugyventinės. Netrukus atvažiavo A. C. su sugyventine. Jis prie jo arti nėjo, tačiau nuo A. C. sklindančio alkoholio kvapo nejuto, jam neatrodė, kad A. C. būtų neblaivus. Kaip suprato, A. C. buvo išvažiavęs maudytis. A. C. atvykus, jis jam pasiūlė likti sodyboje, kur kartu gėrė alų, brendį. A. C. sakė, kad važiuojant nuo tvenkinio, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į stulpą. Kur tiksliai jis atitrenkė, nežino. Sakė, kad to stulpo nenuvertė, todėl policijos pareigūnų nekvietė. Praėjus apie 40 minučių nuo A. C. atvykimo į jo sodybos kiemą, atvyko policijos pareigūnai, klausė, kieno automobilis „Opel Astra“. Toliau policijos pareigūnai aiškinosi aplinkybes su A. C.. Automobilis „Opel Astra“ buvo nutransportuotas (b. l. 26–29);
apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. R. parodė, kad 2021 m. liepos 3 d. su sugyventiniu A. C. atvyko jo automobiliu į A. Š. sodybą (duomenys neskelbtini). Atvyko pasisvečiuoti ir pasveikinti A. Š. gimimo dienos proga. 2021 m. liepos 3 d. vartojo alkoholinius gėrimus, liko nakvoti. 2021 m. liepos 4 d. ryte A. C. sugalvojo išsimaudyti, važiavo kartu su juo, A. C. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. C. apsisukinėjo, važiuodamas atbuline eiga nepamatė kelio ženklo stulpo ir į jį atsitrenkė, apgadindamas automobilio galinę dalį. Nepagalvojo apie tai, kad reikia eismo įvykį pranešti, kadangi automobilis atsitrenkė į stulpą. A. C. po patirtos traumos eismo įvykio metu dažniausiai vaikšto su lazda, jo koordinacija sutrikusi. Važiuojant maudytis A. C. alkoholinių gėrimų nevartojo, buvo blaivus. Grįžus į A. Š. sodybą, A. C. išgėrė pusę butelio brendžio. Nuo jų grįžimo iš maudynių į namus buvo praėję maždaug apie 1 valanda, kuomet į kiemą atvyko policijos pareigūnai (b. l. 32–35);
apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. Š. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK) Reagavimo skyriuje. 2021 m. liepos 4 d., 12.25 val., iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad į vandens telkinį atvažiavo automobilis „Opel Astra“, mėlynos spalvos, kurio vairuotojas, prieš tai atsitrenkęs į kelio ženklo stulpą, sustojo, keturiomis išlipo iš automobilio ir nuėjo maudytis. Vairuotojas yra galimai neblaivus, pranešėjas matė iš kitos pusės tvenkinio. Jie važiavo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kur juos susistabdė pranešėjas, kuris nurodė automobilio „Opel Astra“ valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini) ir pirštu parodė į kiemą, kuriame stovi minėtas automobilis. Nuvažiavus į vietą, kurioje stovėjo automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis stovėjo kieme. Buvo paklausta, kas vairavo kieme stovintį automobilį. Terasoje sėdintis vyras – A. C., pasakė, kad jis vairavo minėtą automobilį ir atsitrenkė į stulpą, bet leido suprasti, kad jam tai smulkmena ir jis to nesureikšmino. Dar paaiškino, kad jis vaikšto, todėl vos išlipo iš automobilio. Jis nepasakė, kad vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus. Apžiūrėjus automobilį, pamatė, kad jo galinė dalis apgadinta, tai yra išmušta galinė dešinės pusės lempa, įlenktas bamperis. Kadangi A. C. vairuojamas automobilis atsitrenkė į stulpą, o jis pats pasišalino iš eismo įvykio, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Patikrinus alkotesteriu A. C. neblaivumą, kiek pamena, jis įpūtė daugiau nei 1,5 promilės. Po to nufotografavo apgadintą stulpą – kelio ženklą, nurodantį gatvės pavadinimą, ant minėto stulpo buvo likę automobilio dažų. (b. l. 38–41);
policijos registruojamų įvykių registro išrašu nustatyta, kad pranešėjas informavo, jog prie vandens telkinio (duomenys neskelbtini), atvažiavo vyras su automobiliu „Opel“, kuris prieš tai atsitrenkęs į kelio bortelį, sustojo maudytis, vairuotojas iš automobilio išlipo keturiomis. Mano, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. (b. l. 4–5);
2021 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), namo kieme matomas stovintis mėlynos spalvos automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį, matoma, kad dešinės pusės galinis žibintas yra skilęs, apgadintas automobilio dešinys galinis sparnas, galinio dangčio dešinė pusė. Apžiūrint automobilį, reikšmingų tyrimui pėdsakų nerasta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 14–19);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0343“ A. C. 2021 m. liepos 4 d., 13.07 val., nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o 13.25 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (b. l. 45–48);
valstybės įmonės „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. C. (b. l. 52);
viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, 2003 m. gamybos, kaina su PVM yra 1 080 Eur, kaina be PVM – 853,20 Eur (b. l. 53).???
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. C. savo kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole užfiksuota informacija, liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo duomenys ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. liepos 4 d., apie 12.29 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkęs automobilio galine dalimi į kelio ženklo stulpą, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (2021 m. liepos 4 d., 13.07 val., jam buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o 13.26 val. nustatytas 1,88 promilių neblaivumas). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. C. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. C. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 110–112).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas (b. l. 76), baustas administracine tvarka (b. l. 78–79), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 74, 75), duomenų apie psichiatrinį, priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, laikytina, kad prokurorės prašymas skirti kaltinamajam arešto bausmę pagrįstas, todėl kaltinamajam A. C. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei vidutinis už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką – 60 (šešiasdešimt) parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 (keturiasdešimt) parų.
BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo.
Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju A. C. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad teisiamas pirmą kartą, vieną kartą baustas administracine tvarka, yra bedarbis, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti A. C. taikant 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kurio metu kaltinamojo atžvilgiu taikytina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – nešioti elektroninio stebėjimo priemonę ir būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė taikyti intensyvią priežiūrą tik du pirmus mėnesius, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Atsižvelgiant į tai, A. C. skiriama intensyvi priežiūra visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, tai yra 6 mėnesius. Teismas pažymi, kad prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis, pasišalinęs iš eismo įvykio, vartojo alkoholinius gėrimus, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), kaltinamojo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Kaltinamasis padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, ir žinodamas pasišalinimo po eismo įvykio pasekmes, vartojo alkoholinius gėrimus, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2021 m. liepos 7 d. (b. l. 93–95), apie tai pranešant valstybės įmonei „Regitra“.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 ir 3, 6 dalis ir konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, tai yra priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino ir vėliau vartojo alkoholinius gėrimus, padarė vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į išdėstytą, šį nusikaltimą darant panaudotas turtas turi būti konfiskuojamas. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, to neginčijo ir pats kaltinamasis, todėl transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės nuosavybėn.
Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.
2021 m. liepos 7 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 54–55).
A. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. F 905993, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui, A. C. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00790980 baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. C. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. C. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – nešioti elektroninio stebėjimo priemonę ir būti namuose (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, esančioje Jonavoje, Darbininkų g. 4.
2021 m. rugpjūčio 12 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės nutarimu A. C. turtui – automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti A. C. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. liepos 7 d., apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui A. C. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00790980 perduoti valstybės įmonei „Regitra“, automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. F 905993, perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.
Išaiškinti A. C., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.