Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2368-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
1-2368-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50342-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
A. M., R. Z., E. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-2368-1096/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50342-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui B. J.,nukentėjusiesiems A. M., R. Z.,nukentėjusios E. L. atstovei advokatės padėjėjai E. D.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilių girtumas), vairuodamas automobilį „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 16 d., važiuodamas Liepkalnio gatve nuo Šalčininkų pusės Vilniaus miesto centro link, viršydamas leistiną greitį, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą nevažiavo ratu, o važiuodamas tiesiai per žiedinę sankryžą nesuvaldė automobilio ir automobilis apvirto. Eismo įvykio metu automobilio „Audi A3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams: A. M. ir R. Z., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o E. L. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktų ir kelio ženklo Nr. 410 „Eismas ratu“ reikalavimus. Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. S. patvirtino, kad kaltinamojo akto nuorašą yra gavęs, savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko duoti parodymus. Parodė, kad 2018 m. gruodžio 15 d. vartojo alkoholį su draugais, o vėliau vienas iš draugų jį atvežė automobiliu BMW iki E. L. namų, esančių (duomenys neskelbtini). E. L. automobilyje Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su nukentėjusiaisiais A. M., R. Z. ir E. L. vartojo alkoholinius gėrimus (alų ir šampaną). Visi nusprendė važiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis pasisiūlė vairuoti. 2018 m. gruodžio 16 d. įvyko eismo įvykis, nes nepastebėjo žiedinės sankryžos ties Salininkais. Po įvykio jautėsi blogai, jam skaudėjo stuburą. Visus automobilio keleivius išvežė į ligoninę. Vairuotojo pažymėjimo neturi, bet žino, kad galima vairuoti transporto priemones tik turint tam teisę. Neprisimena, ar viršijo leistiną greitį. Nukentėjusiųjų atsiprašė, su visais susitaikė. E. L. dalimis atlygina žalą dėl automobilio sugadinimo. Šiuo metu yra atlyginęs 2100 eurų žalą, gruodžio mėnesį visiškai su ja atsiskaitys. A. M. ir R. Z. turtinių ir neturtinių pretenzijų nereiškė, atleido jam. Pažymėjo, kad labai gailisi, padarė klaidą (b. l. 170-172).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad psichikos ligomis nesirgo ir psichiatrijos ligoninėse nesigydė. 2018 m. gruodžio 16 d., nakties metu, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), susitaręs susitiko su draugais R. Z., A. M. ir E. L., kurie prie E. L. namų sėdėjo automobilyje Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ateidamas atsinešė alaus, kurį gėrė ne tik J. S., bet ir draugai. Automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo E. L., šalia jos, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo A. M., o galinėje keleivio vietoje sėdėjo R. Z. ir jis. Sėdėdami automobilyje nusprendė važiuoti į Vilnių. J. S. pasisiūlė vairuoti automobilį ir E. L. jam leido vairuoti jai priklausantį automobilį Audi A3. J. S. atsisėdo prie vairo, įjungė variklį ir išvažiavo. Kaip važiavo į Vilnių, koks buvo važiavimo greitis, kaip atsitiko eismo įvykis, neprisiminė. Prisimena, jog buvo rūkas. Neginčijo nustatytų eismo įvykio aplinkybių (b. l. 69).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,37 promilės etilo alkoholio (b. l. 19).

Nukentėjusysis R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. gruodžio 15 d. vakare, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) kavinėje sutiko E. L. ir A. M. Kavinėje jie gėrė alkoholį. Kavinei užsidarius, apie 01.30 val., trise nuėjo prie E. L. automobilio. Prie automobilio vairo atsisėdo E. L., šalia jos sėdėjo A. M., o R. Z. atsisėdo ant galinės sėdynės. Automobilyje jie gėrė šampaną. Po kurio laiko į automobilį įlipo ir ant galinės sėdynės atsisėdo J. S., kuris pasiūlė nuvažiuoti į Vilnių. Nukentėjusysis visų aplinkybių tiksliai neprisiminė, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Matė, kad automobilį Audi A3 vairavo J. S., o šalia vairuotojo sėdėjo E. L., ant galinės sėdynės iš dešinės pusės sėdėjo A. M. Važiuojant automobiliu nukentėjusysis buvo prisnūdęs, tačiau vienu metu matė, kad automobilio greitis buvo apie 120 km/h. Nukentėjusysis J. S. paprašė neskubėti, važiuoti lėčiau. Kaip įvyko eismo įvykis, neprisiminė. Kai atsigavo, buvo prie sudaužyto automobilio. Matė sužalotus kartu važiavusius draugus. E. L. verkė, A. M. gulėjo šalia jo ir nieko nekalbėjo, o automobilį vairavęs J. S. stovėjo susiėmęs galvą. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Policininkai alkotesteriu patikrino visų girtumą, nukentėjusiajam R. Z. nustatė 1,45 promiles. Nežinojo, ar J. S. vairuodamas automobilį buvo neblaivus, nes nuo jo sklindančio alkoholio kvapo nepajautė. Žinojo, kad eismo įvykis įvyko ties Salininkų žiedine sankryža. Eismo įvykio metu patyrė sužalojimus ir buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 27).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,68 promilių etilo alkoholio (b. l. 17).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas medicininiai dokumentai. Išvada – R. Z. nustatyta stuburo juosmeninės dalies dešinės pusės I, II, III, IV skersinių ataugų lūžiai. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28).

Susitaikymo protokole užfiksuota, kad R. Z. pareiškė, kad J. S. atsiprašė jo, visiškai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei susitaikė su juo, jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 70, 90-91).

Nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), susitiko su drauge A. M. ir nuėjo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kur išgėrė po taurę vyno. Apie 22.00 val., nuėjo į barą, kur sutikusios su R. Z., gėrė alkoholinius gėrimus. Nukentėjusioji išgėrė apie 300-400 gr. trauktinės „Bobelinė“. Apie 02.00 val., barui užsidarius, jie nuėjo prie automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso nukentėjusiosios E. L. motinai. Atsisėdę į automobilį, trise gėrė alkoholį. Po kurio laiko atėjo J. S. ir atsisėdo į automobilį. J. S. pasiūlė važiuoti į Vilnių. Ji pasakė, kad yra neblaivi ir automobilio nevairuos. J. S. pasisiūlė vairuoti automobilį. Nukentėjusioji nežinojo, ar J. S. buvo blaivus, ar turėjo vairuotojo pažymėjimą. Leido J. S. sėstis prie automobilio vairo bei vairuoti jos motinos automobilį Audi A3. Važiuojant į Vilnių ji sėdėjo priekyje šalia vairuotojo. Nematė kokiu greičiu važiavo automobilis Audi A3, nes kalbėjosi su R. Z. Artėjant link žiedinės sankryžos matė, kad J. S. važiavimo greičio nelėtino, o tik didino. Matomumas važiuojant link žiedinės sankryžos buvo geras, kelias apšviestas, sausas. Tuo metu nieko nespėjo J. S. pasakyti, tik užsidengė veidą. Pajuto, kad jų automobilis pakilo į orą. Ore automobilis vertėsi ir nusileido ant kelio. Automobiliui nusileidus ant žemės, nukentėjusioji E. L. pasijautė blogai, ją apėmė šokas. Matė policininką, kuris vaikščiojo ir ją kalbino. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ją nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, bet tą pačią dieną ją iš ligoninės išleido. Kitą dieną ji kreipėsi į polikliniką pas šeimos gydytoją (b. l. 36).

Iš Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747 rodmenų matyti, kad E. L. nustatytas 1,46 promilių girtumas (b. l. 52).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas medicininiai dokumentai. Išvada – E. L. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos visame kūne, odos nubrozdinimai pilvo apatinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. ir J. S. susitaikė, nukentėjusioji patvirtino, kad turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta (b. l. 81-82).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d., apie 20.00 vai. (duomenys neskelbtini), susitiko su drauge E. L. ir nuėjo į restoraną „Kesminta”, kuriame dviese išgėrė butelį vyno. Vėliau nuėjo į naktinį barą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame sutiko R. Z. Trise gėrė alkoholinius gėrimus. Neprisiminė kiek tą vakarą išgėrė ir kas vyko toliau pasakyti negalėjo. Sąmonę atgavo būdama ligoninėje, Vilniuje. Gydytojai ją informavo, kad į ligoninę ji pateko po eismo įvykio. Eismo įvykio aplinkybių nurodyti negalėjo, nes nieko neprisiminė. Nukentėjusiajai mama pasakė kada, kur ir su kuo ji pateko į eismo įvykį (b. l. 45).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas medicininiai dokumentai su CD-R laikmena. Pagal išvadą, A. M. nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos visame kūne, plėštinė žaizda pakaušio dešinėje (apie 16 cm dydžio), muštinės žaizdos kairiajame skruoste, akių vokuose, kaktoje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje srityje, kaklo 7 slankstelio kairės sąnarinės ataugos lūžis, dešinės pusės I-o šonkaulio lūžis, abiejų plaučių sumušimas, oro susikaupimas abiejuose krūtinplėvės ertmėse, blužnies pokapsulinis plyšimas, ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, mažakraujystė po nukraujavimo ir šlapimo pūslės sumušimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 46-47).

Susitaikymo protokole užfiksuota, kad A. M. pareiškė, kad J. S. atsiprašė jos, visiškai atlygino padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei susitaikė su ja, jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 71, 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. G. parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. ryte, apie 04.00 val., važiavo Liepkalnio gatve iš Vilniaus link Šalčininkų. Buvo rytas, tamsu, kelias apšviestas, asfaltas sausas. Liepkalnio g. neprivažiavus iki žiedinės sankryžos su Salininkų g., išgirdo trenksmą ir pastebėjo iš priekio virš žiedinės sankryžos ore skriejantį automobilį, maždaug 3 – 5 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus ir vertėsi. Liudytojas važiavo link žiedinės sankryžos dešine Liepkalnio g. puse, o minėtas automobilis skriejo jam iš kairės pusės. Savo automobilį sustabdė prieš pat žiedinę sankryžą. Matė kaip minėtas automobilis nusileido kairėje kelio pusėje ant ratų. Išlipęs iš savo automobilio, pribėgo prie minėto automobilio. Matė kaip iš šio automobilio išlipo du vyrai ir viena mergina, o dar viena mergina liko automobilyje ant galinės sėdynės. Liudytojas nematė, kas sėdėjo prie automobilio vairo. Iš automobilio pasirodė dūmai. Liudytojas iš savo automobilio paėmė reples, kuriomis nukirpo automobilio akumuliatoriaus laidą. Tuo metu pastebėjo, kad iš automobilio salono mergina jau buvo ištraukta ir paguldyta ant žolės. Mergina buvo be sąmonės (b. l. 25).

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 16 d. ryte, apie 04.00 val., vairuodamas autobusą važiavo Liepkalnio gatve iš Vilniaus link Šalčininkų. Buvo rytas, tamsu, kelias apšviestas, asfaltas sausas. Liepkalnio g. neprivažiavęs iki žiedinės sankryžos apie 20 metrų, sustojo „Lydos“ stotelėje. Išleidęs keleivius, išgirdo stiprų trenksmą. Pastebėjo ore virš žiedinės sankryžos iš priekio atskriejantį automobilį, kuris buvo ore, apie 3 metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus ir nukrito važiuojamojoje dalyje už stotelės, esančios kairėje pusėje, už jo vairuojamo autobuso. Greitai išlipęs, pribėgo prie nukritusio automobilio. Pribėgęs prie Audi automobilio, pamatė, kad prie automobilio stovėjo vyras ir mergina, o dar viena mergina ir vaikinas sėdėjo ant galinės sėdynės. Patikrino automobilyje buvusios merginos pulsą. Mergina buvo gyva. Padedant kitiems asmenims ištraukė merginą iš automobilio salono ir paguldė ant žemės. Matė, kad vaikinas pats išlipo ir nuėjo svirduliuodamas. Patikslino, kad automobilis Audi atvažiavo nuo Šalčininkų pusės. Parodė, jog nežinojo, kas vairavo Audi automobilį (b. l. 34).

Vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 16 d. 04.04 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Liepkalnio g. – Salininkų g. prie sankryžos, automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, automobilyje prispausta mergina, rūksta dūmai. Pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado sudaužytą automobilį, o prie automobilio du jaunuolius ir dvi merginas. Įvykio vietoje, E. L. parodė, jog automobilį vairavo J. S.. Važiavo Liepkalnio gatve link centro, o prie žiedinės sankryžos vairuotojas nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Patikrinus E. L. blaivumą, nustatytas 1,46 promilių girtumo. J. S. paaiškino, jog nežino, kas vairavo automobilį, miegojo, nieko nematė. Patikrinus J. S. blaivumą nustatytas 1,22 promilių girtumas. Duomenų bazės duomenimis buvo nustatyta, kad J. S. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Keleivis R. Z. parodė, jog automobilį vairavo J. S., kuris nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Patikrinus R. Z. blaivumą nustatytas 1,45 promilių girtumas. Keleivė A. M. buvo sunkios būklės ir nekalbėjo (b. l. 3).

BIRT žiūryklės duomenimis nustatyta, jog 2018 m. gruodžio 16 d., 04.03 val. gautas pranešimas, jog Lydos kelyje, prie Salininkų žiedo apsivertė automobilis, rūksta dūmai, prispausta mergina (b. l. 4).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį yra nustatyti automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai, automobilio savininkas (b. l. 6).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūros atlikimo vieta – Vilnius, Salininkų g. – Liepkalnio g. bei pridėtos fotolentelės (b. l. 7-11). Eismo įvykio vietos planas atvaizduoja įvykio vietą, automobilių išsidėstymą ir aprašo apgadinimus (b. l. 5-6).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nustatyti transporto priemonės Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai bei atliktas techninės būklės patikrinimas (b. l. 12).

Iš Regitra duomenų bazės pateiktos pažymos matyti, jog transporto priemonės Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas B. L., o valdytojas E. L. (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 14). Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 15).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 77).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos padarymo

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 281 straipsnio 2 dalis (straipsnio dalies redakcija 2003 m. liepos 4 d., Žin., 2003, Nr. 74-3423, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) nustatė, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, priežastinį ryšį tarp jų. J. S. inkriminuojami Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 ir 127 punktų pažeidimai bei kelio ženklo Nr. 410 „Eismas ratu“ nesilaikymas. KET 14 punktas numato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų [...]. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pažymėtina, kad nukreipiamasis kelio ženklas Nr. 410 „Eismas ratu“ nurodo, jog leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi.

Išklausius kaltinamojo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu ir įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad ginčo dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių šioje byloje nėra. Ginčo nėra dėl to, kad 2018 m. gruodžio 16 d. J. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus (nustatytas 1,37 promilių girtumas) sėdo už automobilio Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo. Šiuo automobiliu važiavo nuo Šalčininkų į Vilnių, tačiau važiuodamas užmiršo apie žiedinę sankryžą, esančią Vilniaus m. Liepkalnio g., ir jos neapvažiavo ratu, važiuodamas tiesiai per žiedinę sankryžą nesuvaldė automobilio ir automobilis apvirto.

Iš eismo įvykio vietos plano turinio matyti, kad automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas tiesiai per žiedinę sankryžą patyrė pirmąjį smūgį, nuvažiavo į griovį, vertėsi ir sustojo už autobusų stotelės. Prieš autobusų stotelę rastos automobilio šukės ir tepalai (b. l. 5). Įvykio aplinkybės taip pat patvirtintos ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymais (b. l. 25, 34), vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), BIRT žiūryklės duomenimis (b. l. 4), vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis (b. l. 7-11), papildomais duomenimis apie įvykį (b. l. 6).

Kaltinamasis J. S. ir nukentėjusieji analogiškai aiškina eismo įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog leido J. S. vairuoti jos motinai priklausantį automobilį Audi A3. Važiuojant į Vilnių ji sėdėjo priekyje šalia vairuotojo, tačiau nematė, kokiu greičiu važiavo automobilis. Artėjant link žiedinės sankryžos pastebėjo, kad J. S. važiavimo greičio nelėtino, o tik didino (b. l. 36). Nukentėjusysis R. Z. ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs, jog J. S. viršijo leistiną greitį, tai yra važiavimo greitis buvo apie 120 km/h (b. l. 27). Teismas, be kita ko, įvertino tai, kad įvykio metu buvusios eismo sąlygos – tamsus paros metas, apšviesta vieta, sausa kelio danga, atvira vietovė – rodė, kad vairuotojas turėjo būti atidus ir pasirinkti mažesnį greitį, kuris leistų saugiai apvažiuoti kliūtį, t. y. žiedinę sankryžą arba sustabdyti automobilį. Be to, vairuotojas nesilaikė kelio ženklo Nr. 410 „Eismas ratu“ reikalavimo važiuoti tik rodyklių kryptimi, t. y. važiuoti ratu, o ne tiesiai per žiedinę sankryžą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 281 straipsnio 9 dalis nustatė, kad 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu parodė, jog iki įvykio vartojo alkoholį (b. l. 69). Tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. S. kraujyje nustatytas mažiausia koncentracija 1,37 promilės etilo alkoholio (b. l. 19). Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. S. pažeidė KET 14 punktą, kuriame įtvirtintas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę apsvaigus. Kadangi asmens apsvaigimas nuo alkoholio yra būtinas nusikalstamos veikos objektyvusis požymis, jo papildomai kaip KET pažeidimo, sukėlusio padarinius, inkriminuoti nereikia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš kaltinimo pašalinamas KET 14 punkto reikalavimo pažeidimas.

Iš apžiūros protokolų matyti, kad R. Z. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 28), A. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46-47), E. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38). BK 281 straipsnio 2 dalis numato, kad pažeidus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles turi būti sukeliami konkretūs padariniai – nesunkiai sutrikdoma sveikata arba padaryta didelė turtinė žala. Šiuo atveju nustačius, kad dviem nukentėjusiesiems buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vadovaujamasi taisykle, kad sunkiausi padariniai, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, apima lengvesnius, nepaisant to, kad pastarieji patys savaime užtrauktų tik administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-120/2006). Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl J. S. padarytų Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimų bei nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 410 „Eismas ratu“ reikalavimų nesilaikymo, įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. Z. ir nukentėjusiosios A. M. sveikata bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai E. L., kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo. J. S. nenumatė, kad dėl jo veikimo įvyks eismo įvykis, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis J. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis)

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas prašė teismo, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais (b. l. 173-174). Pažymėjo, kad kaltinamasis savo padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, gailisi ir padarė atitinkamas išvadas. Byloje yra pateikti su nukentėjusiaisiais pasirašyti susitaikymo protokolai (b. l. 70-71, 81-82). Kaltinamasis vykdo susitarimą su nukentėjusiąja E. L. dėl žalos atlyginimo. Tai patvirtino ir nukentėjusiosios atstovė teismo posėdžio metu, nurodžiusi, kad kaltinamasis yra įsipareigojęs atlyginti žalą dalimis ir šiai dienai yra sumokėjęs 2 100 Eur. Teismo posėdžio metu nukentėjusieji patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir jo atžvilgiu jokių priekaištų ar reikalavimų neturi.

BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, J. S. susitaikius su nukentėjusiaisiais (b. l. 97-98). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį paliko nepakeistą (b. l. 122-125). Teismai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nusprendė netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų J. S. iš esmės todėl, kad neįvykdyta būtinoji BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga (yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų). Vien jau ši aplinkybė neleidžia svarstyti galimybės atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnį, nepaisant to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino žalą. Nuo minėtų teismo nutarčių priėmimo iki šio nuosprendžio priėmimo yra praėję per mažai laiko, jog teismas galėtų konstatuoti, kad aplinkybės pasikeitė iš esmės.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko institutas negali būti taikomas.

Dėl skirtinos bausmės

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio gailisi (b. l. 69, 174). Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui, vairuotojui nustatytas 1,37 girtumo laipsnis. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį - J. S. dirba, nevedęs, vaikų neturi, vidurinio išsilavinimo, neteistas (b. l. 72), baustas administracine tvarka, tarp jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią baudą (b. l. 73-74). Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad alkoholio vartojimas tam tikrais atvejais, kaip ir šioje byloje, lemia J. S. neteisėtą veikimą ir įstatymų nesilaikymą.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė teismo kaltinamajam skirti 60 MGL dydžio baudą, o atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikant BK 64¹ straipsnį, baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL dydžio baudą, t. y. 2 000 Eur.

Kaltinamojo gynėjas advokatas pažymėjo, kad kaltinamasis viso proceso metu kaltę pripažino, davė parodymus, kritiškai vertino savo padarytą nusikaltimą, gailėjosi dėl savo veiksmų, padarė išvadas ir susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl prašė jo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo atveju jei teismas atsisakytų nutraukti bylą, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, prokuroro prašomą bausmę sumažinti atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas pajamas.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu pritarė gynėjo advokato pozicijai ir prašė baudos skyrimo atveju skirti kuo mažesnę baudą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus prokuroro siūlomą, įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, t. y. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad kaltinamajam J. S. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, asmuo teisiamas pirmą kartą.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur.

Teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl nustatytinas 12 (dvylika) mėnesių baudos sumokėjimo terminas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras, teisiamojo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą, prašė paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis) nuo nusikalstamos veikos padarymo momento.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. sausio 1 d.)

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad J. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,37 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 18 d. nutarimu buvo baustas už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo, kadangi tokio nėra įgijęs (b. l. 73). Nagrinėjamoje byloje J. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. S. vairavo automobilį, kai nustatytas girtumo laipsnis, ženkliai viršijantis minimalią lengvo girtumo ribą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Nors J. S. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pažymėtina, kad neturėjimas teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti bus suteikta pažeidėjui tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kilusius padarinius, KET taisyklių nesilaikymą, yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur dydžio baudą, įpareigojant J. S. šią baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti J. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. S., kad:

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje - baudžiamosios bylos Nr. 1-2368-1096/2019. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė