- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-07
- Bylos Nr.
- A-1258-1188/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00013-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M. – B.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio M. S.M. Z. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsieniečiui M. S.M. Z. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti užsieniečiui M. S.M. Z. S. (toliau – ir užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. balandžio 11 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus perduotas Latvijos Respublikai.
2. Centras paaiškino, kad 2023 m. spalio 13 d. vietovėje Sudawskie, valsč. Wižainy VSŽ 189-190 rajone, Sienos apsaugos Rutka Tartak užkardos pareigūnai, atlikę užsieniečių buvimo Lenkijos Respublikoje teisėtumo patikrinimą, sustabdė automobilį Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo asmuo be pilietybės, gyvenantis Latvijos Respublikoje I. L., kartu su juo važiavo trys užsieniečiai, tarp kurių buvo užsienietis M. S.M. Z. S.. Automobilis buvo sustabdytas kirtęs valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Patikrinimo metu Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai konstatavo, kad automobiliu vykęs užsienietis neturi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikoje. Tolimesnio tyrimo metu nustatyta, kad M. S.M. Z. S. galimai yra neteisėto sienos kirtimo organizatorius. Užsieniečiui buvo pateikti kaltinimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. M. S.M. Z. S. Suvalkų rajono teismas kaip kardomąją priemonę skyrė suėmimą. Užsienietis buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus 2024 m. sausio 4 d. ir perduotas Lietuvai. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūno sprendimu užsienietis buvo apgyvendintas VSAT iki 2024 m. vasario 3 d. Užsienietis 2024 m. sausio 11 d. pateikė prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje prašymą. VSAT 2024 m. sausio 11 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas dėl užsieniečio perdavimo Latvijos Respublikai.
3. Centras, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis vyko per Lietuvą tranzitu, darė išvadą, kad Lietuva nebuvo jo atvykimo tikslo valstybė. Centro vertinimu, užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis bei visais įmanomais būdais bando įsitvirtinti Europos Sąjungoje ir keliauti po ją, todėl būtina taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre taikant judėjimo laisvės apribojimus. Šios priemonės taikymo tikslas – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei priimti atitinkamus sprendimus prieglobsčio byloje.
4. Užsienietis paaiškino, kad su teikimu nesutinka, jis nenori prarasti judėjimo laisvės.
5. Užsieniečio atstovė nurodė, kad užsieniečio elgesys nesuteikia pagrindo vertinti, jog judėjimo laisvės suvaržymai yra būtini norint priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus jo atžvilgiu.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. sausio 12 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies – skyrė užsieniečiui M.S. M. Z. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ILTU kodas (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 8 (aštuonias) savaites, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus perduotas Latvijos Respublikai.
7. Teismas nustatė, kad užsienietis turi galiojantį pasą, todėl darė išvadą, kad jo tapatybė nustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą, pateikė savo pasą), nėra nustatyti jo prieglobsčio parašymo motyvai, nėra duomenų, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, per Lietuvos Respubliką keliavo tranzitu, todėl yra pagrindas skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Teismas, remdamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsniu, nustatė 8 savaičių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo kreipimosi į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 11 d.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimą ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Užsieniečio vertinimu, teismas sprendime nepagrindė, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta užsieniečio faktiškai nesulaikius. Kadangi užsienietis Lietuvos Respublikoje paprašė prieglobsčio, tai rodo, jog jis yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui.
11. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, taip pat tai, jog užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo tapatybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, todėl Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina užsieniečiui taikyti de facto (lot. faktiškai) griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę – sulaikymą.
Atsiliepimas
12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Centro vertinimu, teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta ir teisėta, siekiant užtikrinti veiksmingą užsieniečio perdavimą Latvijos Respublikai. Centras nurodo, kad Latvijos Respublikos pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba 2024 m. sausio 15 d. raštu Nr. 23.1-8.16/194 sutiko perimti užsienietį. Centras pažymi, kad užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais, darytina išvada, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teisėmis ir pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas ES valstybes nares taip sutrukdydamas jo perdavimą Latvijos Respublikai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 8 (aštuonias) savaites, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus perduotas Latvijos Respublikai, teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino iš dalies ir taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, 8 (aštuonias) savaites, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus perduotas Latvijos Respublikai.
16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindai, tarp jų – užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).
19. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punktas numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį.
20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad užsienietis yra pateikęs prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje prašymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kadangi yra objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo metu yra sprendžiamas užsieniečio perdavimo Latvijos Respublika klausimas, konstatuoja, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas sulaikyti užsienietį, kad būtų užtikrintas užsieniečio perdavimas už jo prieglobsčio prašymą atsakingai valstybei narei.
22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
23. Pagal Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).
24. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytiems sulaikymo pagrindams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 8 (aštuonias) savaites, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 11 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje ir užsienietis bus perduotas Latvijos Respublikai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualių teisės aktų nuostatas, yra pagrindas manyti, jog siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir prieglobsčio prašytojo perdavimas Latvijos Respublikai gali būti pasiekti tik apribojus užsieniečiui judėjimo laisvę ir užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga. Atsižvelgiant į užsieniečio elgesį tikėtina, kad jis, būdamas nesulaikytas, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir galima perdavimą Latvijos Respublikai.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsieniečio M. S. M. Z. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.