Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-09 · Civilinė byla Nr. 2A-271-343/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-09
Bylos Nr.
2A-271-343/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14205-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aptarnavimų sfera“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-271-343/2015(Proceso Nr. 2-69-3-14205-2014-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8; 121.21; 121.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aptarnavimų sfera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18453-945/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aptarnavimų sfera“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje (b. l. 3-6) prašė priteisti iš atsakovės 3 634,23 Lt skolą, 145,47 Lt delspinigius, 7,30 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113 Lt žyminį mokestį ir 1,40 Lt komisinį mokestį. Nurodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį atsakovė ieškovės servise pagal sutartį Nr. KNA 06-02/06/2011 užsakė atlikti autotransporto priemonės MAN 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Ieškovė remontą atliko, tačiau atsakovė už tai nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį (b. l. 24-25) atsakovė pripažino skolos faktą ir dydį. Skolos mokėjimą prašė išdėstyti 3 mėnesiams, atsižvelgiant į atsakovės esamus laikinus sunkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (b. l. 44-45) ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 634,23 Lt skolą, 145,47 Lt delspinigius, 7,30 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 113 Lt žyminį mokestį ir 1,40 Lt komisinį mokestį, o prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.

Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros ir sutartys patvirtino, kad ieškovė suteikė atsakovei paslaugą, už kurią atsakovė iki šiol neatsiskaitė. Teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos pripažino pagrįstu, kadangi atsakovė pažeidė CK 6.38 ir 6.256 straipsniuose nustatytą pareigą. Teismas pripažino pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Spręsdamas atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas nustatė, kad atsakovė prievolės apmokėti ieškovei skolą pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė nevykdo nuo 2014 m. balandžio 8 d., t. y. ilgiau nei 5 mėnesius. Pagal 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenis atsakovė deklaravo viso turto už 297 761 Lt, kai skolos suma sudaro vos 3 634,23 Lt, tačiau nenurodė, kodėl iki šiol nemokėjo dalimis skolos ieškovei, nors nuo ieškinio teismui pateikimo praėjo du mėnesiai, mėnuo praėjo nuo to momento, kai atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Teismo nuomone, teismo sprendimas taps vykdytinu ne anksčiau nei po mėnesio nuo jo priėmimo, kai, tuo atveju, jeigu nebus pateiktas apeliacinis skundas, sueis sprendimo apskundimo terminas, t.y. vien terminas nuo ieškinio teismui pateikimo iki ieškovei palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo yra lygus laiko tarpui, per kurį atsakovė nurodo galinti atsiskaityti su ieškove, tačiau, praėjus dviem trečdaliams šio termino atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog prievolė įvykdyta bent iš dalies. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė 2014 m. gegužės 26 d. jau teikė prašymą atidėti skolos sumokėjimą 2 mėn., kurį 2014 m. birželio 2 d. ieškovė patenkino, išdėstydama skolos grąžinimą į dvi dalis, tačiau ir per šį laikotarpį nebuvo atliktas net dalinis mokėjimas. Teismo nuomone, pastaroji aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti atsakovės veiksmų atitikimui jo teismui pateiktame dokumente įvardintai pozicijai, t.y., jog per prašomą nustatyti terminą sprendimas bus įvykdytas. Teismas sprendė, kad, patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti ieškovės teisėti interesai, todėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde (b. l. 50-53) atsakovė prašo pakeisti 2014 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

1. Teismas nukrypo nuo naujausios teismų praktikos teigdamas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas galimas tik išimtiniais atvejais;

Atsiliepimas

2. Teismas siūlė ieškovei pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Kadangi ieškovė tokio atsiliepimo nepateikė, kas suponuoja, kad ieškovė nebuvo suinteresuota tokio prašymo atmetimu ir nelaikė teismo sprendimo išdėstymo savo teisių pažeidimu. Dėl to teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos už ieškovę nuspręsti, kad teismo sprendimo vykdymas dalimis pažeis jos teises;

3. Penkių mėnesių terminas gali būti laikomas ilgu, kai kalbama apie darbo santykius, tačiau ne tada, kai kalbama apie komercinius santykius;

4. Teismo argumentacija, kad teismo sprendimo vykdymas neišdėstytinas, nes atsakovė nepadengė dalies skolos, kol vyko bylos nagrinėjimas, yra iš esmės ydinga, nes atsakovė dėl to ir prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kad neturėjo galimybių jo įvykdyti nedelsiant. Joks teisės aktas neįpareigoja vykdyti teismo sprendimo, kol nagrinėjama byla;

5. Parduoti didelės vertės turtą, iš kurio šiuo metu uždirbamos pajamos, dėl 4 000 Lt nesiekiančios skolos, būtų itin nuostolingas ir visiems kitiems kreditoriams nenaudingas sprendimas. Pajamų šaltinio atsisakymas dėl tokio dydžio skolos bendrovei reikštų bankrotą. Atsakovė neturi greitai realizuojamo ar nedidelės vertės turto. Atsakovės turtą sudaro patalpos bei transporto priemonės, kurių pardavimas lemtų būtinybę nutraukti veiklą;

6. Aplinkybę, kad atsakovė kol kas nėra padengusi net dalies skolos, teismas įvertino kaip tam tikrą nesąžiningumą ir tikimybę, kad atsakovė ir toliau vengs vykdyti teismo sprendimą. Atsakovė tiek santykiuose su ieškove, tiek teismo proceso metu buvo sąžininga: pripažino ieškinio reikalavimus, nors turėjo galimybę juos ginčyti - transporto priemonė, nepraėjus garantiniam terminui, sugedo ir buvo taisoma pakartotinai; informavo ieškovę apie esamas problemas ir būsimą vėlavimą padengti skolą; iš karto (o ne priėmus sprendimą) pareiškė prašymą sprendimą išdėstyti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 57-60) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Dublike ieškovė pareiškė aiškią poziciją dėl atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, nurodydama, kad toks prašymas ieškovės netenkina;

2. Atsakovė nepateikė jokio dokumento, kad šalys būtų sutariusios atsiskaityti per 3 mėnesius. Atsakovė nenurodė jokių priežasčių, kas jai trukdo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš jai skolingų įmonių;

3. Ieškovė buvo atidėjusi skolos mokėjimą atsakovei 3 mėnesiams, tačiau ji skolos nesumokėjo. Atsakovė raštu buvo įsipareigojusi atsiskaityti per 2 mėnesius t.y. iki 2014 m. liepos 26 d. , tačiau to neįvykdė. Atsakovė nesutiko ir savo veiksmais ignoravo skolos grąžinimą išdėstyti per du mėnesius. Savo pažadus atsakovė argumentuoja visais įmanomais išgalvotais teiginiais: sunkia ekonomine būkle, karais, galimu bankrotu ir kt. abstrakcijomis;

4. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno konkretaus argumento, kaip ji ketina vykdyti eilinį savo pažadą atsiskaityti kažkada ateityje. Priešingai, ji patvirtino, jog atsakovės finansinė būklė sunki ir pan.;

5. Ieškovė nėra kredito įstaiga, kuri savo lėšomis, nors ir už palūkanas, galėtų finansuoti kitų įmonių apyvartinių lėšų trūkumą. Atsakovė turi visas galimybes kreiptis į kredito įstaigas ir gauti kreditą savo veiklos finansavimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje netenkintas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str. 1 d.). CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo vykdymo atidėjimą ir išdėstymą ar vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama būtent atsakovo finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei nustatinėjamos atsakovo finansinės galimybės dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis. Visais atvejais būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 str., 178 str.).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo galimumo tik išimtiniais atvejais netaikymo, kuris buvo grindžiamas apelianto nurodyta, jo teigimu pakankamai nauja, teismų praktika, neleidžiančia teigti, jog teismo sprendimo išdėstymas yra išimtinis teisės institutas. Pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnio nuostatas vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo tarpu apeliantė pateikia žemesnės grandies teismų nutartis, kuriose be kita ko net ir faktinės aplinkybės neatitinka šios bylos aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės atsiliepimo į atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nepateikimas, duoda pagrindą išvadai, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis nepažeis ieškovės teisių, yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovės pateiktame dublike yra aiškiai nurodyta, kad ieškovė nesutinka su sprendimo vykdymo išdėstymu, nurodydama, jog negali savo piniginių lėšų sąskaita finansuoti atsakovės apyvartinių lėšų trūkumo (b. l. 42-43). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teiginiai, apie mokėjimų pradelsimą 5 mėnesių terminui, kaip įprastą praktiką komerciniuose santykiuose, teiginiai apie grėsmę jos mokumui ir darbuotojų ar kitų kreditorių interesams nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Iš byloje pateikto atsakovės balanso matyti, kad jos turimo turto vertė ženkliai viršija priteistą skolą (b. l. 16). Apeliantė nenurodė, kaip ketina atsiskaityti su ieškove. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patenkino atsakovės prašymą, išdėstydama skolos mokėjimą į dvi dalis, atidėdama skolos mokėjimą dviejų mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovė per šį terminą skolos nesumokėjo. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia sumokėti skolą iš karto. Pažymėtina, kad ne vien tik pardavusi savo turimą turtą atsakovė gali sumokėti skolą ieškovei. Atsakovės turimas turtas leidžia jai kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos gavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pateikto atsiliepime į ieškinį, jos prašyme nurodytas trijų mėnesių laikotarpis yra pasibaigęs, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie bent dalies priteistos skolos sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovės teises. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeisdamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo išdėstymą, laikydamasis šiuo klausimus formuojamos teismų praktikos nuostatų, padarė pagrįstą išvadą, kad, patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra bei pažeisti ieškovės interesai, todėl keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė