Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) T. G. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys: 1. Išieškotoja A. G. ir 2. Antstolis R. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Todėl, remiantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjas antstolio ir teismo prašė:

1. Sumažinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotiną sumą iki 2 000 Eur;

2. Perskaičiuoti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškomos skolos dydį;

3. Grąžinti man išieškotą permoką vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (8 000 Eur ir dalį vykdymo išlaidų).

Antstolis R. K. 2020-07-01 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino T. G. 2020-06-23 skundo dėl antstolio veiksmų ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad jis vykdo išieškotojos A. G. 2020-05-28 pateiktą Šiaulių apylinkės teismo 2020-05-27 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo).

Antstolis, siekdamas išsiaiškinti išieškotojos reikalavimų pagrįstumą, pareikalavo A. G. pateikti vykdymo procesui reikšmingus papildomus duomenis.

Išieškotoja A. G. antstoliui pateikė: 1) 2018-09-28 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjai A. G. ir T. G. pirkėjui L. Z. už 32 000 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini) 0,1186 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, o pirkėjas už perkamą daiktą pardavėjams sumokėjo: A. G. 8 000 Eur, o T. G. 24 000 Eur. 2) 2018-09-28 dovanojimo sutartį, pagal kurią dovanotojai A. G. ir T. G. apdovanotajam L. Z. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gautas padalijus daiktą, kurio bendras plotas 0,1946 ha), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, 3) 2018-10-05 teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Išieškotoja A. G. antstoliui žodžiu nurodė, kad šeimos turto pirkimo - pardavimo ir dovanojimo sutartys L. Z., buvo sudarytos tą pačią 2018-09-28. Teisme paaiškėjus šiai informacijai, teisėjo 2018-10-05 nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti duomenis į santuokos nutraukimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) apie įvykusius sandorius. Duomenis teismui 2018-10-19 pateikė A. G..

Kaip matyti iš teismo išduoto vykdomojo rašto turinio, „santuokos metu (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 900 Eur vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 100 Eur vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini). Šiauliai, kurie bus parduoti po šios sutarties pasirašymo. T. G. sutinka ir įsipareigoja A. G. sumokėti 10 000 Eur kompensaciją už šiame punkte nurodytą parduotą turtą iki 2019 m. birželio 1 d. Šalys susitaria, kad T. G. turi teisę nurodytą visą ar dalį kompensacijos sumokėti anksčiau, nei nustatytas mokėjimo terminas“.

Vertinant išieškotojos antstoliui pateiktų ir vykdymo procesui reikšmingų duomenų visumą, darytina išvada, kad sutuoktiniai santuokos pabaigai dalintino nekilnojamojo turto nebeturėjo ir jie 3.4.2 punktu aptarė ne turėto turto - žemės sklypų - pasidalijimo klausimus, o kompensacijos vieno sutuoktinio kitam sumokėjimo klausimą už L. Z. perleistą šeimos turtą.

Kadangi išieškotoja A. G. pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą dėl dalies įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nurodė, kad T. G. delsia įvykdyti įsipareigojimą ir pagal susitarimą iki 2019-06-01 nesumokėjo jai sutartos 10 000 Eur kompensacijos už L. Z. perleistą turtą, priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui dėl 10 000 Eur išieškojimo yra vykdomas pagrįstai ir mažinti išieškotiną sumą iki 2 000 Eur, kaip nurodo skundėjas, nėra pagrindo.

Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, aiškinant Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.2 punkto turinį, o būtent: pareiškėjas teigia, kad su A. G. jie susitarė, jog jis, T. G., už abu žemės sklypus sumokės A. G. 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Tačiau iš papildomai į vykdomąją bylą pateiktų duomenų matyti, kad sutuoktiniai pardavė tik vieną žemės sklypą už 32 000 Eur, iš kurių pirkėjas L. Z. tiesiogiai sumokėjo pardavėjams A. G. 8 000 Eur, o 24 000 Eur - T. G., o antrą turėtą žemės sklypą sutuoktiniai tiesiog padovanojo tam pačiam pirmo sklypo pirkėjui L. Z.. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje šalys nenumatė, kad pirkėjas L. Z., atsiskaitydamas už įsigytą turtą kiekvienam pardavėjui dar ir nelygiomis dalimis, įvykdys kažkokią menamą T. G. prievolę A. G..

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018-10-23 sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, 3.4.2 punkto matyti, kad „...T. G. sutinka ir įsipareigoja A. G. sumokėti 10 000 Eur kompensaciją už šiame punkte nurodytą parduotą turtą iki 2019 m. birželio 1 d. Šalys susitaria, kad T. G. turi teisę nurodytą visą ar dalį kompensacijos sumokėti anksčiau, nei nustatytas mokėjimo terminas“.

Pagal šalių atliktų juridinių veiksmų seką iki teismo sprendimo priėmimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo, tai yra iki (duomenys neskelbtini). Šalių santuokoje įgytas turtas buvo parduotas /padovanotas, gautos piniginės lėšos pirkėjo pervestos į kiekvieno pareiškėjo sąskaitą ir Sutartyje liko neįvykdyta tik sutuoktinių susitarimo dalis dėl 10 000 Eur kompensacijos sumokėjimo. Teismas tokį šalių susitarimą ir patvirtino.

Aptarti faktiniai duomenys paneigia pareiškėjo skundo teiginius apie tai, kad jis, T. G., išieškotojai A. G. pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuri patvirtinta teismo sprendimu yra skolingas ne 10 000 Eur, o tik 2 000 Eur, todėl skundo reikalavimai dėl išieškotinos sumos sumažinimo iki 2 000 Eur, vykdymo išlaidų perskaičiavimo pagal išieškotiną sumą ir permokos grąžinimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjui T. G. manant, kad (duomenys neskelbtini) sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ar tik Sutarties 3.4.2 punktas, kurie buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, pažeidžia jo teises ar interesus, turėtų rinktis kitą galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 510, 613 straipsniais patvarkau:

Pareiškėjo T. G. 2020-06-23 skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Antstolio 2020-07-01 patvarkymą su pareiškėjo skundu, jų kopijas ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) persiųsti į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Priimtą patvarkymą išsiųsti skundą padavusiam asmeniui.

Viskas, ką sutuoktiniai santuokos metu įgyja kartu, arba ką įgyja vienas sutuoktinis iš abejiems sutuoktiniams priklausančių lėšų ar veiksmais prisidedant kitam sutuoktiniui, yra bendroji abiejų sutuoktinių nuosavybė; teisinio neaiškumo atvejais preziumuojama, kad tokia nuosavybė sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis.

Akivaizdu, kad jokio pagrindo nukrypti nuo lygių turto padalinimo dalių principo nebuvo jokio pagrindo ir savo sutartimi bei pareiškimu teismui dėl santuokos nutraukimo to neprašėme (CK 3.123 str. 1 d.). Šalys neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.123 straipsnyje nustatytos sąlygos, todėl nekilnojamasis turtas padalytas šalims lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Žemės sklypas su namu buvo parduotas už 32.000 Eur (1/2 šios sumos dalis yra 16.000 Eur). Taigi, kompensacijos suma 10.000 Eur, yra ženkliai mažesnė, nei 1/2 šio turto kainos. Išieškotojai turto pirkėjas sumokėjo 8.000 Eur ir T. G. turėjo sumokėti piniginę kompensaciją 10.000 Eur, iš kurių 2.000 Eur yra piniginė kompensacija už tai, kad šiai sumai yra taikomas mokėjimo atidėjimas, kuris neužtikrinamas jokiomis užtikrinimo priemonėmis. Tai atitinka lygių dalių principą. Todėl toks turto pasidalinimas ne tik, kad neatitiktų lygių dalių principo, bet ir akivaizdžiai prieštarautų imperatyviai CK 3.117 straipsnio 1 dalies įtvirtintai nuostatai, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjui Danui Lisui prieš priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pagal Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) buvome įpareigoti iki teismo posėdžio dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo pateikti teismui įrodančius dokumentus, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4.2. punkte nurodyti nekilnojamieji daiktai yra parduoti. 2018 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams išieškotoja papildomai pateikė dokumentus: santuokoje įgytų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir (duomenys neskelbtini) d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.

Kitokių 2018 m. (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pakeitimų, tuo pačiu ir pakeitimų dėl kompensacijos dydžio (pagal 3.4.2. punktą) nebuvo pakeista ir teismui nebuvo pateikta. Be to, tarp išieškotojos bei pirkėjo L. Z. ir T. G. nebuvo susitarta bei nebuvo pasirašytas joks susitarimas, kad pirkėjas L. Z. sumokės išieškotojai T. G. įsipareigotą kompensaciją (todėl toks susitarimas teismui taip pat nebuvo pateiktas). Taip pat ir (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatyta, kad pirkėjas L. Z. apmokėjęs T. G. ir išieškotojai už įsigytą turtą dar ir apmokės T. G. įsipareigojimus (kompensaciją) išieškotojai.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą: santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino (duomenys neskelbtini) sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 23 d.

Pareiškėjas T. G. nevykdė įsipareigojimų pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.2. punkto, todėl (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikiau prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstiniam skolos išieškojimui.

2020 m. gegužės 27 d. gavus vykdomąjį raštą priverstiniam skolos išieškojimui, tą pačią dieną pateikiau jį antstoliui R. K. su prašymu iš pareiškėjo T. G. išieškoti 10.000 Eur skolą, kurią pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.2. punktą buvo įsipareigojęs išieškotojai sumokėti iki 2019 m. birželio 1 d.

Nesutinku, su pateiktu pareiškėjo T. G. pranešimu - prašymu antstoliui, kad išieškotojai sumokėjo L. Z. 8.000 Eur kompensaciją už T. G. ir likusi sumokėti T. G. suma sutuoktinei tik 2.000 Eur. Tarp išieškotojos, T. G. bei pirkėjo L. Z. nebuvo pasirašytas susitarimas, nebuvo numatyta ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, kad pirkėjas L. Z. sumokės išieškotojai numatytą kompensaciją už T. G.. Be to, žemės sklypų perleidimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) d., o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai priėmė sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių - (duomenys neskelbtini) d., kur ir liko numatyta, kad T. G. sutinka ir įsipareigoja man sumokėti kompensaciją 10.000 Eur iki (duomenys neskelbtini) (jau po žemės sklypų pardavimo). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3.4.2. punkte nurodyto dalintino turto tai dienai, išieškotoja ir T. G. jau nebeturėjo ir šiame punkte liko tik sutarta likusi sutuoktinei T. G. mokėtina 10.000 Eur piniginė kompensacija už nelygiomis dalimis gautą kainą už parduotą nekilnojamąjį turtą L. Z..

Atkreipiu dėmesį, kad pareiškėjas T. G. bando išvengti atsakomybės ir nevykdo visų įsipareigojimų pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.3. punkte numatyta, kad T. G. įsipareigojo kas mėnesį mokėti dukros išlaikymui po 200 Eur bei 2.4. punkte - T. G. įsipareigojo išieškotojai sumokėti 3.500 Eur dydžio įsiskolinimą už vaiko išlaikymą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai teisme bus iškelta byla dėl santuokos nutraukimo. Iki šiol nė vienas paminėtas įsipareigojimas nėra įvykdytas. Manau, kad ir nekilnojamasis turtas (butas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai) T. G. nupirktas po santuokos nutraukimo, buvo parduotas 2020 m. (duomenys neskelbtini), tam kad išvengta išieškojimo už nevykdomus įsipareigojimus.

Pareiškėjo T. G. 2020 m. birželio 22 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Šiuo metu byla nebus vedama per advokatą, bet pasilieku teisę, esant poreikiui, samdyti advokatą.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020 m. liepos 23 d. (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Bylas dėl antstolio veiksmų apskundimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Šia teisena nagrinėjamų bylų esminis bruožas yra – ypatingas valstybės interesas, nes antstolis yra privatus subjektas, kuris įgaliotas atlikti konkrečias jiems valstybės patikėtas viešąsias funkcijas CPK reglamentuojamo vykdymo proceso srityje. Bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą ypatingąja teisena lemia ypatingas viešojo intereso buvimas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Šios bylos yra nedispozityvios, t. y. bylose dėl antstolio veiksmų teismas privalo būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes CPK 443 straipsnio 8 dalyje numatyta teismo pareiga imtis visų būtinų priemonių visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes.

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar antstolis R. K. teisėtai atsisako perskaičiuoti teismo sprendime nurodytą ir skolininko išieškotojai mokėtiną skolos sumą, bei išspręsti su tuo susijusius kitus klausimus, vadovaudamasis skolininko pateiktais duomenimis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu patenkino pareiškėjų A. G. ir T. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo sumokėti sutuoktinei 10 000 Eur piniginę kompensaciją už parduotą turtą iki (duomenys neskelbtini) (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis R. K. 2020-05-28 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojos A. G. pateiktą Šiaulių apylinkės teismo 2020-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Eur piniginės kompensacijos iš pareiškėjo (skolininko) išieškojimo, kurią pastarasis turėjo sumokėti dar iki (duomenys neskelbtini) (v. b. 16-19 b. l.). Tarp skolininko ir išieškotojos kilus ginčui dėl skolos dydžio, antstolis siekdamas išsiaiškinti išieškotojos A. G. reikalavimo pagrįstumą išsireikalavo iš pastarosios papildomus duomenis ir atlikęs jų analizę atsisakė sumažinti vykdomojoje byloje išieškomą skolos sumą. Tuo pačiu netenkino ir kitų išvestinių pareiškėjo prašymų. Teismas sutikdamas su antstolio 2020-07-01 patvarkyme nurodytais motyvais jų nekartoją ir pripažįsta juos pagrįstais, dėl ko atsisakytina tenkinti skolininko skundą.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga sumokėti išieškotojui nurodyto dydžio piniginę kompensaciją, privalo teismo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų. Tokiomis pačiomis nuostatomis turi vadovautis ir antstolis, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinus sutuoktinių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sutuoktinis T. G. įsipareigojo sutuoktinei A. G. sumokėti 10 000 Eur piniginę kompensaciją už santuokos metu įsigytą ir iki jos nutraukimo parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teisę sutuoktiniams priklausiusį turtą. Teismas įvertinęs išieškotojos atsiliepime nurodytus motyvus, jų pakartotinai neanalizuoja ir pripažįsta juos pagrįstais. Teismas pažymi, kad skolininkas T. G. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui privalo jį vykdyti ir sumokėti išieškotojai 10 000 Eur piginę kompensaciją, kadangi tokia išvada seka, įvertinus visus nagrinėjamos ir vykdomosios bylos duomenis.

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad suinteresuotas asmuo A. G. iki (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutarties su skolininku sudarymo neturėjo pastarajam jokio įsiskolinimo, kaip teigia, buvęs sutuoktinis. Todėl teismas daro išvadą, jog antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl tariamo buvusios sutuoktinės įsiskolinimo. Tuo pačiu pripažintina, kad antstoliui nebuvo ir nėra teisinio pagrindo mažinti iš skolininko išieškotojai išieškotinos kompensacijos dydį. Skolininko skundo motyvai dėl trečiojo asmens (materialine prasme) sumokėtų pinigų ir įskaitymo į iš jo išieškotinos kompensacijos dydį laikytini nepagrįstais, kurie nėra paremti jokiais įrodymais, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad nei vykdomojoje, nei šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. G. sutikimą dėl sumažinimo iš skolininko jai išieškotinos kompensacijos dydžio pakeitimo, ar skolininko ir išieškotojos sudarytų susitarimų, nustatančių kitokį kompensacijos dydį, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti skolininko skundą. Kitokia teismo išvada lemtu, jog antstolis ar teismas nesant faktinio ir teisinio pagrindo, keičia sutuoktinių sudarytoje ir teismo patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties nuostatas. Todėl teismas pažymi, kad teismo sprendimu nustatytas skolininko išieškotojai mokėtinos kompensacijos dydis negali būti keičiamas.

Teismas akcentuoja, kad antstolis nepažeidė įstatyminės pareigos, ją įvykdė teisingai, įvertinęs turimus vykdomoje byloje faktinius duomenis ir atsižvelgdamas į įstatymo bei šalių sudarytos sutarties nuostatas, kad skolininkas privalo išieškotojai sumokėti 10 000 Eur piniginę kompensaciją.

Antstolis teisėtai 2020-07-01 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad skolininkas pripažindamas savo teisių ir interesų pažeidimą, turėtų rinktis galimai kitą pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko T. G. 2020-07-01 priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismui nėra teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti (CPK 510 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis). Teismui, netenkinant skolininko pagrindinio skundo motyvo, tuo pačiu atmestini ir su juo susiję kiti išvestiniai jo skunde nurodyti prašymai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnis, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo T. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Palikti galioti antstolio R. K. 2020 m. liepos 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.