Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., jos atstovui advokatui L. P.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-4953-2022 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepime nurodoma, kad apklausos metu N. S. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dydis yra 3,79 ha, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Per jos sklypą yra suformuotas servitutinis kelias į A. T. sklypą, tačiau realiai kelio nebuvo. Prieš tris metus ji pradėjo rengti minėtą kelią, iškirto jos sklype augančius medžius teigdama, kad jie trukdo jai važiuoti. Tai vyko trijų metų laikotarpyje. Kelio ribos matininko buvo pažymėtos paprastais mediniais kuoliukais, o kampuose buvo įkalti geodeziniai kuoliukai. Atliekant kelio tiesimo darbus, A. T. turėjo ją informuoti, tačiau to ji niekada nepadarė. 2022 m. kovo 13 d. pamatė, kad yra išvartyti mediniai kuoliukai, žymėję kelio ribą bei išversti du geodezinio matavimo kuoliukai. Todėl, kad ji neinformavo jos apie atliekamus kelio tiesimo darbus, ji su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos agentūrą, nes nežino, ar daromas servitutinis kelias yra nustatytose ribose. 2022 m. balandžio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. išsiuntė užklausą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriui dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 22165274717, kurioje prašo atlikti patikrinimą su tikslu nustatyti, ar pareiškėjos pranešime pateiktoje informacijoje tiesiamas kelias daromas laikantis nustatytų ribų, numatytų planuose, nustatyti sunaikintų medžių buvimo vietą ir kieno žemės ribose jie augo. Taip pat pateikti informaciją, ar pareiškėjos minimi riboženkliai buvo sustatyti laikantis ribų ir ar jie atitinka riboženkliui keliamus matavimus N. S. sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš policijos pateiktos informacijos matyti, kad N. S. skundė nustatyto kelio servituto ribas, tai yra, kad servitute įrengtas kelias išeina iš servituto ribų, bei tai, kad jos sklype buvo savavališkai iškirsti medžiai. Matavimo metu atliktas faktinis kelio padėties matavimas. Taške, situacijos brėžinyje pažymėtame Nr. Kelias - 5, kelias išeina 25 cm už servituto ribos į N. S. priklausantį sklypą. Taške, pažymėtame Nr. Kelias - 11, kelias išeina 71 cm iš servituto ribų į valstybinę žemę. Šalia taško, pažymėto Nr. Kelias – 11, esantys užkoordinuoti taškai žymi faktinę kelio padėtį vietovėje. Patikrinimo metu užfiksuotos kelmų, esančių N. S. sklype koordinatės. Kelmai situacijos brėžinyje pažymėti taškais. Kelmai, esantys šalia taško Nr. Kelias-5, yra už servituto ribų, tiesiogiai N. S. žemės sklype. Trys kelmai fiksuoti E. T. priklausančiame sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio mėnesį gautas Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus atsakymas, kuriame nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius patikrino faktiškai naudojamo servituto vietą ir iškirstų medžių vietą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nutiestas servitutinis kelias užkoordinuotuose taškuose Kelias-5 (0,25 m) ir Kelias-11 (0,71 m) neatitinka servitutinio kelio ribų. Patikrinimo metu rasta 12 iškirstų medžių (kelmų), kelmai užkoordinuoti taškuose nuo Kelmas-1 iki Kelmas-12. Kelmai rasti žemės sklype kadastro Nr. 3347/0004:409, kuris nuosavybės teise priklauso N. S. ir žemės sklype kadastro Nr. 3347/0004:411, kuris nuosavybės teise priklauso E. T. N. S. skunde minimi riboženkliai, kurie žymėjo servitutinio kelio ribas, nėra riboženkliai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo prasme. Pažymima, kad riboženkliais nėra žymimos servituto ribos, riboženkliais žymimos tik žemės sklypo ribos vietovėje. Įsigaliojus ANK 112 straipsnio dispozicijai, riboženklių sugadinimas prilyginimas turto sunaikinimui (ANK 115 straipsnis). Atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatus ir kitus teisės aktus, Žemės ūkio ministerijos kompetencijai nepriskirtas teisės aktų bei jų taikymo oficialus aiškinimas, todėl pateikta nuomonė negali būti laikoma oficialiu teisės aiškinimu ir neturi privalomojo pobūdžio. Institucija sprendė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, panaikinti skundžiamą Nutarimą nurodytais motyvais nėra pagrindo (Skundo byla, b. l. 14-22).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. skundą palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad servitutas per tą sklypą buvo nustatytas 2011 m. spalio 12 d. administraciniu aktu. Kai mirė jos vyras, 2019 metų pavasarį prasidėjo nesutarimai su jo seserimis. N. S. yra jos mirusio vyro sesuo. Nusprendusi tvarkyti servitutinį kelią, ji pranešė sklypo savininkei pranešimu su notarės patvirtinimu, kuriuo prašė, jog N. S. pašalintų servitutinio kelio ribose esančius krūmynus. N. S. po šio pranešimo atsiuntė jai savo advokato raštą, kad ji, kaip kelio naudotoja, irgi turi prižiūrėti ir tvarkyti šį kelią. Tuomet ji su tais dokumentais kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybę, savivaldybė atsiuntė pažymą, jog tokiems krūmams pašalinti joks leidimas nereikalingas. Tuomet žodžiu susitarė, kad ji savo lėšomis pašalins kelio ribose augančius krūmynus. Bėgant laikui, kilo įvairių nesutarimų. 2022 m. balandžio mėnesio protokolas dėl išpjautų medžių yra netikslus, nes šiuo laikotarpiu jokie kirtimai nebuvo atliekami. 2019 metais, kai pjovė krūmokšnius, didelių medžių kelio ribose nebuvo. Medžiai, kurių kelmai matomi pateiktose nuotraukose, nupjauti ne jos, nes kelmai yra šalia kelio. Ji manė, jog kalbama apie 2019 metais padarytą žalą, tačiau kai gavo medžiagą, suprato, kad kalbama apie 2022 metus. Riboženkliai, buvę prie kelio, buvo paprasti raudonai nudažyti kuoliukai, ne geodeziniai. Nurodė, kad mirus vyrui, su N. S. vyksta konfliktai dėl visų žemių ir viso turto.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas L. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi konstatuotas medžių iškirtimo faktas, tačiau pati Institucijos atstovė pripažino, kad ji objektyviai administracinėje byloje nenustatė, kada tie medžiai buvo iškirsti, būtent kuriais metais (2019 m., 2020 m., 2021 m. ar 2022 m.). Bylos nagrinėjimo objektas – žalos atsiradimas, turi būti nustatoma, kas tai padarė, sąlygas ir priežastinį ryšį, tačiau šioje byloje buvo akcentuojamas tik servituto pažeidimo faktas, objekto tyrimas atliktas visiškai ne ta linkme, kuria turėjo būti atliekamas. Byloje objektyvių duomenų, kad A. T. būtų padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nėra. Yra objektyvūs duomenys - ne tik A. T. pasisakymai, bet ir pačios N. S. 2022 m. balandžio 27 d. apklausos protokole yra nurodyta, kad krūmokšnių naikinimo darbai buvo atliekami 2019 metais, t. y. prieš tris metus. Taip pat yra apklausta Žemės ūkio skyriaus specialistė, kuri patvirtino, kad A. T. nebuvo poreikio kirsti medžius, esančius už servituto ribų. Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriose yra pavaizduoti kelmai. Nuotraukose matoma kelmų būklė, jie yra supuvę, skylėti, todėl niekaip negali būti sietini su protokole nurodytomis datomis, tie medžiai negalėjo būti iškirsti 2022 m. balandžio 15 d. Atstovas nurodė, kad A. T. teigimu, kai ji įrenginėjo kelią, medžiai buvo nupjauti ir tie kelmai jau buvo. Be to, administracinė byla turi būti nutraukta, kadangi suėjęs senaties terminas, nes nuo 2019 metų yra praėję jau daugiau negu du metai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė teismo panaikinti skundžiamą Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti.

Institucijos atstovė I. B. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad tyrimas pradėtas ir tiriamas dėl 2022 metų, kadangi N. S. buvo nurodyta, jog maždaug balandžio 10 d. buvo vykdomi darbai. Konfliktai tarp jų vyksta nuo 2019 metų. Žinoma, kad kelio darbai buvo vykdomi ir 2022 metais, ir 2021 metais, gal minimaliai, tačiau jie buvo vykdomi. Nuo 2019 metų atvykusių žemės specialistų nebuvo, nedaryti jokie matavimai. Žemės ūkio tarnybos specialistės buvo nurodyta, jog medžiai iškirsti būtent N. S. sklype, buvo pažeistos servituto ribos. Vyriausias tyrėjas buvo nurodęs, jog konfliktai vyksta dėl to, kad N. S. nėra informuojama, kada vyksta visi darbai ir juose pati negali dalyvauti. Pati N. S. tų medžių nepjovė, ji tik atvažiavusi pamatė, kad servitutas išėjęs iš ribų, kelias platesnis. Kelio darbų organizatorė, siekdama užsitikrinti patekimą į savo sklypą, buvo A. T., kuri buvo suinteresuota susitvarkyti tą kelią ir turėtų kilti atsakomybė jai. Kada tie medžiai buvo iškirsti – nėra duomenų, tai galėtų įrodyti tik specialistai, tačiau servitutas pažeistas, medžiai išpjauti, ribos praplatintos. Galbūt pati A. T. ir nedalyvavo medžių pjovimo procese, tačiau kas darė kelią, tas tuos medžius ir pašalino. Atsakomybė turėtų kilti organizatoriui, kuris organizavo kelio tvarkymo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas. Institucijos Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas pažymi, kad nors administracinio nusižengimo protokolo ir Nutarimo grafoje „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, dalis, kurioje už tai nustatyta atsakomybė“ yra nurodyta, kad A. T. traukiama administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tačiau šis straipsnis apskritai dalių neturi, todėl šios grafos netikslumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas ir Administracinio nusižengimo protokolas bei Nutarimas šioje dalyje tikslinami (ANK 635 straipsnio 3 d.).

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Skundžiamu Institucijos 2022 m. spalio 12 d. nutarimu A. T. nubausta pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda už tai, kad ji 2022 m. balandžio 15 d. 7.30 val. (duomenys neskelbtini), įrenginėdama servitutinį kelią, išpjovė N. S. priklausančiame žemės sklype augančius medžius, tuo padarydama žalą.

Institucija, vadovaudamasi ANK 665 straipsnio 2 dalimi, pripažino teisę N. S. reikšti civilinį ieškinį dėl turtinės/neturtinės žalos atlyginimo ir žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jos atžvilgiu priimtu Nutarimu argumentuodama tuo, kad jis neatliko Institucijos Nutarime aprašytų priešingų teisei veiksmų – įrenginėdama servitutinį kelią, neišpjovė N. S. priklausančiame žemės sklype augančių medžių. Taigi byloje keliamas ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. skundo bei jos atstovo pasisakymo teismo posėdžio metu matyti, jog nesutikimas su skundžiamu Nutarimu iš esmės grindžiamas motyvu, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. T. kaltę.

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už ANK 115 straipsnyje nustatyto nusižengimo padarymą, be kitų administracinio nusižengimo požymių, pirmiausia būtina nustatyti, kad neteisėtus veiksmus (turto sugadinimą ar sunaikinimą) atliko būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK atitinkame straipsnyje įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo administracinio nusižengimo požymio, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymus teismas vertina pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Nuo pat tyrimo pradžios A. T. savo kaltę dėl šio pažeidimo neigia. Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad ji su pažeidimu nesutiko (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 4). Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog ji sutiko tik su tuo, kad buvo iškirsti savaime suaugę medeliai tik servitutinio kelio ribose (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 1-2) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog tai buvo padaryta 2019 metais. Nors nukentėjusioji N. S. kreipėsi į Alytaus vyriausiąjį policijos komisariatą su skundu nurodydama, kad A. T., įrenginėdama servitutinį kelią, išpjovė jai priklausančiame žemės sklype augančius medžius, tuo padarydama žalą, tačiau byloje surinktų įrodymų nepakanka neabejotinai išvadai, jog būtent A. T. iškirto minėtus medžius ir nukentėjusiajai N. S. padarė turtinę žalą, taip padarydama ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdžio metu proceso dalyvių duotų paaiškinimų akivaizdu, jog konkretus laikotarpis, kada būtent minėti medžiai buvo iškirsti, nėra nustatytas, aplinkybę, kad nenustatytas medžių iškirtimo laikas, teismo posėdžio metu patvirtino ir Institucijos atstovė. Byloje esantys duomenys nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, jog servitutinio kelio darbai buvo vykdomi būtent 2019 metais, kad būtų užtikrinta galimybė automobiliu patekti į jai priklausantį žemės sklypą, tuomet ir buvo tvarkomi servitutinio kelio ribose savaime išaugę menkaverčiai medeliai ir krūmokšniai, kurių iškirtimui nebuvo reikalingas leidimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019 m. vasario 15 d. N. S. pranešimu buvo informuota, jog A. T. nustatytas kelio servitutas ir ji prašė N. S. per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo sutvarkyti nurodytą kelią (medžius ir krūmynus), o to nepadarius bus priversta kelią tvarkyti pati, kreipiantis į atitinkamas institucijas (Skundo byla, b. l. 5, 8-9). Be to, iš 2022 m. balandžio 27 d. N. S. apklausos protokolo matyti, jog ji taip pat nurodo, kad A. T. būtent prieš tris metus pradėjo rengti servitutinį kelią, iškirto jos sklype augančius medžius, pušis (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 29). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp A. T. ir N. S. konfliktai vyksta nuo 2019 metų, N. S. nuolat skundžia A. T. veiksmus (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 37-40), todėl šiuo atveju neatmestina tikimybė, jog nukentėjusioji gali būti klaidingai įsitikinusi dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T. kaltės ar siekti nepagrįstai ją apkaltinti.

Nors byloje nustatytas faktas, kad N. S. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), medžiai buvo iškirsti, tačiau byloje nepaneigta aplinkybė, kad juos galėjo iškirsti kiti asmenys. Ši versija nėra paneigta, o A. T. neprivalo įrodinėti savo nekaltumo dėl ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti A. T., nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jai administracinę nuobaudą.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl A. T. kaltės, todėl yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Tesimas pažymi ir tai, kad pagal ANK 39 straipsnį administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismas pritaria administracinėn traukiamo asmens A. T. atstovo pozicijai, jog nagrinėjamu atveju, net ir nustačius tam tikras aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėtų būti nutraukiama suėjus senaties terminui, kadangi nuo 2019 metų yra praėję jau daugiau negu du metai. Byloje duomenų, jog servitutinio kelio darbai buvo vykdomi vėlesniais metais, nėra. Byloje nėra duomenų, jog N. S. priklausančiame žemės sklype medžiai buvo iškirsti būtent 2022 m. balandžio 15 d.

Remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad A. T. kaltė dėl ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra neginčijamai įrodyta, todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 52-ANR_N-4953-2022 panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena A. T. atžvilgiu nutraukiama. (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Skundą tenkinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2022 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-4953-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.