- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-28
- Bylos Nr.
- 2S-1473-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03636-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- AB firmai „VITI“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sareme sistemos“, AA Gjensidige Baltic, UAB „Archplanas“, UAB DK „PZU Lietuva“, UAB „Vildoma“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) AB firmos „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei AB firmai „VITI“ dėl prievolių vykdymo, tretieji asmenys – UAB „Sareme sistemos“, AA Gjensidige Baltic, UAB „Archplanas“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Vildoma“, vykdymo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu atsakovė AB firma „VITI“ įpareigota 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu per 6 (šešis) mėnesius savo sąskaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą.Atsakovė prašė teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo tvarką, rezoliucinėje dalyje numatant, kad, atsakovei VSAT Paluknio Aviacijos bazėje neįdiegus meteorologinės sistemos pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą, priteisti ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai nuostolius, atsiradusius dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo.Nurodė, kad atsakovė neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Šią aplinkybę patvirtina eksperto D. K. pateikta išvada.Be to, atsakovės tvirtinimu, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2091-232/2017 ieškovė siekia faktą, kad AB firma „VITI“ neįvykdė įsipareigojimų pagal 2005-12-08 sudarytą Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutartį Nr. (21)-16-211 pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir prisiteisti iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ 103 760,71 Eur draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovė pasirinko du skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus. Kadangi ieškovė siekia prisiteisti nuostolius kitoje byloje, todėl turi būti pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo tvarka nurodant, kad ieškovei priteisiami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Ieškovė su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad negalima tenkinti atsakovės prašymo, nes jį patenkinus būtų iškreipta teismo sprendimo esmė. Pakeitus sprendimą su nustatymu teisės į nuostolius dėl sprendimo neįvykdymo ieškovė turėtų ieškoti naujo rangovo, dėl ko reikėtų atlikti ilgai trunkančias viešojo pirkimo procedūras, kas pareikalautų papildomo laiko ir žmogiškųjų išteklių. Projekto įgyvendinimui atsakovei AB firma „VITI“ buvo skirta daugiau kaip 10 mln. Šengeno priemonės lėšų, o ieškovei papildomų biudžeto lėšų meteorologinei sistemai įdiegti nebus skiriama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo atsisakė tenkinti. Teismas nurodė, kad CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujančio byloje asmens prašymu teismas gali pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką, tačiau sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas neturi pakeisti paties teismo sprendimo esmės. Atsakovė teigia, kad negali įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo, tačiau teismo sprendime pasiremta teismo paskirtos ekspertizės išvadomis, pagal kurias techninis projektas pripažintas parengtu teisingai, tačiau jį vykdant atsakovė nesilaikė techninio projekto reikalavimų. Tą patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartyje, kuria atmetė AB firma „VITI“ apeliacinį skundą. Teismo nuomone, nėra pagrindo remtis atsakovės nurodytomis D. K. išvadomis, nes jos nėra išvados, pateiktos kaip teismo eksperto. Atsakovė prašo pakeisti teismo sprendimą taip, kad atsakovei neįdiegus meteorologinės sistemos, ieškovei būtų priteisiami dėl to susidarę nuostoliai, tačiau nenurodytas nuostolių dydis, kuris nebuvo nustatinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012. Toks teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas sudarytų sąlygas naujam ginčui, nes turėtų būti nustatinėjamas nuostolių dydis, turėtų būti sprendžiama, kurie nuostoliai susiję su meteorologinės sistemos įdiegimu, o kurie ne. Šiuo atveju sprendžiant klausimą tik dėl nuostolių, kurių dydis, kaip minėta nėra aiškus, atlyginimo, ieškovė turėtų ieškoti naujo rangovo, kas susiję su ilgomis viešųjų pirkimų procedūromis ir, manytina, su papildomomis išlaidomis, nors papildomos lėšos iš valstybės biudžeto tam nėra numatytos. Ieškovė nėra atsakinga už situaciją, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais nėra pagrindo keisti teismo sprendimo, kurio atsakovė nevykdo ilgą laiką, vykdymo tvarkos. Atsakovės nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje Nr. 2-2091-232/2017 civilinėje byloje teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl yra nepagrįstas atsakovės argumentas apie galimą ieškovės nepagrįstą praturtėjimą. Pažymėjo, kad per tokį ilgą bylinėjimosi laiką ir negalėjimą naudotis meteorologine sistema ieškovė neabejotinai patiria papildomus nuostolius, kas susiję su atsakovės netinkamu savo įsipareigojimų vykdymu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirojo skundo argumentai: Priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles.Teismas nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, ar prievolė įrengti meteorologinę stotelę yra išskirtinai asmeninio pobūdžio ar ne. Šiuo atveju stotelės įrengimas nėra asmeninio pobūdžio ir ją įrengti gali ir pati ieškovė, pasitelkdama trečiuosius asmenis.Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas nekeistų sprendimo esmės, tačiau atstatytų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas neįvertino, kad nepakeisdamas sprendimo vykdymo tvarkos sudaro prielaidas ieškovei piktnaudžiauti teismo sprendimu, siekiant pasipelnyti iš atsakovės, aiškiai žinant, kad atsakovė meteorologinės stotelės neįrenginės.Ieškovė kitoje civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.2-2091-232/2017 apskųstas apeliacine tvarka) įrodinėja patirtų nuostolių dydį ir galimai prisiteis patirtus nuostolius už meteorologinės stotelės neįrengimą. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovų ieškinį draudimo bendrovei, tai nesudarys kliūčių ieškovei reikšti finansinius reikalavimus atsakovei dėl patirtų nuostolių atlyginimo.Teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pateisina ieškovės pasirinktą netinkamą teisių gynimo būdą.
Ieškovė padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:Atsakovė prašyme nurodo, kad įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą neturi galimybės, kadangi šiai dienai nėra techninių galimybių įrengti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ techninio projekto reikalavimus. Tokie argumentai vertintini kritiškai. Atsakovė dalyvavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-1826-864/2012 nagrinėjime. Šios bylos nagrinėjimo metu teismo nurodymu buvo paskirta UAB „Telekonta“ parengto techninio projekto ekspertizė, kurią atliko UAB „Sweco Lietuva“. AB firmos „VITI“ atstovas pritarė UAB „Sweco Lietuva“ subjekto parinkimui bei teismui pažymėjo, jog pageidauja, kad ekspertizę atliktų būtent minėto subjekto ekspertai. UAB „Sweco Lietuva“ ekspertas patvirtino, kad projekte nurodyti reikalavimai yra išpildomi ir įvykdomi. Atsakovės pateiktas D. K. atliktas vertinimo aktas atliktas nevertinant tarptautinės civilinės aviacijos taikomų reikalavimų. Be to, ta pati išvada buvo pateikta ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui (civilinė byla Nr. 2-2091-232/2017), tačiau teismas pastarosios nevertino. Atsakovė per nustatytą 6 mėnesių meteorologinės sistemos įrengimo terminą nė karto neinformavo VSAT ar iki reorganizacijos veiklą vykdžiusios VSAT Aviacijos rinktinės apie tai, kad negali tinkamai įgyvendinti teismo sprendimo dėl pasenusių projektinių sprendinių, nors buvo ne kartą raginama vykdyti teismo sprendimą. Apie teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumą ji pareiškė tik tada, kai antstolis pradėjo priverstinį įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo procesą.Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės.VSAT negali tinkamai vykdyti jai priskirtų funkcijų dėl įdiegtos aviacijos bazėje poreikių neatitinkančios meteorologinės stotelės, kuri pagal techninio projekto dokumentus turėjo veikti kaip vieninga meteorologinė sistema.Projektui įgyvendinti buvo skirtos Šengeno priemonės lėšos, kurios sudarė virš 10 milijonų litų, šios lėšos skolininkui buvo pervestos projekto įgyvendinimui. Visos projekto veiklos turėjo būti įvykdytos per laikotarpį nuo 2005-12-08 iki 2007-05-01. VSAT meteorologinės sistemos įdiegimui papildomų biudžetų lėšų nebus skirta. Todėl atsakovo prašymas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Byloje spręstina, ar buvo pagrindas teismui atsisakyti tenkinti apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2009 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą AB firmą „VITI“ per šešis mėnesius savo sąskaita (duomenys neskelbtini) įdiegti meteorologinę sistemą. Ieškovas šį reikalavimą motyvavo, nurodęs, kad šalių 2005 m. gruodžio 8 d. sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties (toliau – ir Rangos sutartis) pagrindu atsakovas įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą įrengti meteorologinę sistemą. Šiai užduočiai įvykdyti atsakovas nusamdė UAB „Sareme sistemos“, kuri meteorologinę stotelę pirko iš UAB „Vildoma“. Projektui „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ finansuoti buvo skirtos Europos Sąjungos lėšos, kurios turėjo būti grąžintos, jei iki nustatyto termino nebus panaudotos, todėl, baigiantis lėšų įsisavinimo terminui, kai dar projektas nebuvo baigtas, šalys susitarė formaliai sudaryti baigtų rangos darbų perėmimo pažymą, o atsakovas įsipareigojo ištaisyti rangos sutarties vykdymo trūkumus.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, atsakovė AB firma „VITI“ įpareigota 2005-12-08 sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu per 6 (šešis) mėnesius savo sąskaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl nuo 2014-06-16 yra įsiteisėjęs. Atsakovės teiktais duomenimis, ji teismo sprendimo nėra įvykdžiusi.Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, yra visiems privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).Atsakovė prašo teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, priteisiant ieškovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai iš atsakovės nuostolius, atsiradusius dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką grindžiamas dviem argumentais: 1) sprendimas negali būti įvykdytas dėl UAB „Telekonta“ parengto techninio projekto neatitikimo vertinimo akto metu (2016 m.) galiojantiems STR reikalavimams, kurį nustatė ekspertas D. K.; 2) ieškovė yra pasirinkusi du skirtingus savo teisių gynimo būdus, t.y. šioje byloje teismo sprendimu atsakovė įpareigota atlikti darbus pagal rangos sutartį ir kitoje byloje ieškovė siekia dėl atsakovės neatliktų darbų pagal rangos sutartį prisiteisti draudimo išmoką iš draudimo kompanijos, tuo galimai siekdama nepagrįstai praturtėti.Kaip jau nurodyta anksčiau, teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė prašomu sprendimo vykdymo pakeitimu iš esmės siekia pakeisti teismo sprendimo esmę. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė savo teisių gynimo būdu buvo pasirinkusi reikalavimą atsakovei (rangovui) pašalinti rangos sutarties darbų trūkumus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu atsakovė įpareigota savo lėšomis, per teismo nustatytą terminą atlikti darbus, įdiegiant meteorologinę sistemą, t.y. pašalinti rangos sutarties darbų trūkumus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju atsakovės prašomas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, ieškovei iš atsakovės priteisiant nuostolius, atsiradusius dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, reikštų naujo ginčo dėl nuostolių priteisimo nagrinėjimą ir teismo sprendimo esmės pakeitimą, kas prieštarautų kasacinio teismo išaiškinimams dėl CPK 284 straipsnio 1 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Todėl darytina išvada, kad atsakovė pateikė teismui ydingą prašymą, kuris reikštų teismo sprendimo pakeitimą, dėl ko teismui buvo pagrindas tokį prašymą atsisakyti tenkinti.Be to, apeliantės nurodyti argumentai nelaikytini sudarančiais pagrindą teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas priimtas vadovaujantis teismo paskirtos ekspertizės išvadomis. Teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, techninį projektą pripažino atitinkančiu techninius reikalavimus. Nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi ekspertizės išvadas. Atsakovė su prašymu dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo pateikė 2016 metais eksperto D. K. atliktą vertinimo aktą, motyvuodama tuo, kad, remiantis šio eksperto išvadomis, nėra galimybės atsakovei įvykdyti teismo sprendimo, t.y. atlikti darbus pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą, nes jis neatitinka STR reikalavimų. Apeliantė nepateikė duomenų, kad būtų siekusi įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų pasikeitę techniniai reikalavimai techniniam projektui. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė, teikdama eksperto D. K. atliktą vertinimo aktą, iš esmės kvestionuoja teismo sprendimu nustatytas aplinkybes. Tuo tarpu teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas jau išnagrinėtos bylos aplinkybėms vertinti iš naujo. Todėl apeliantės argumentas dėl sprendimo įvykdymo negalimumo laikytinas nepagrįstu ir nesudarančiu pagrindo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl kitoje byloje nagrinėjamo ginčo įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymui. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2091-232/2017 Valstybės sienos apsaugos tarnyba siekia faktą, kad AB firma „VITI“ neįvykdė įsipareigojimų pagal 2005-12-08 sudarytą Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutartį Nr. (21)-16-211 pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir prisiteisti iš atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“ draudimo išmoką. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdytinas, todėl kitų naujų ginčų inicijavimas ir nagrinėjimas negali turėti įtakos minėto sprendimo vykdymui.Dėl nurodytų aplinkybių atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.