- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- A6.-651-1123/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00547-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Pažeidėjas
- T. M.
- Advokatai
- Naglis Narvidas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M. ir jo atstovui advokatui Nagliui Narvidui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą T. M. dėl to, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (duomenys neskelbtini), žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo (nemokumo proceso inicijavimo), tuo pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Tokiais veiksmais T. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad jis nebuvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, iš tikrųjų jis užsiima įmonių steigimu bei įsteigtų įmonių pardavimu, apie 2015-2016 m. įsteigtą UAB (duomenys neskelbtini) jis pardavė asmeniškai pažįstamam V. P., kuris sakė, kad vadovą pakeis vėliau. T. M. tvirtino, kad šios įmonės veikloje jis visiškai nedalyvavo, apie jokias įmonės skolas nežinojo, ne kartą prašė V. P., kad pakeistų jį kaip vadovą. Jis buvo tik formalus šios įmonės vadovas, nėra atlikęs nei vienos ūkinės-finansinės operacijos, nėra pasirašęs jokių įmonės vardu dokumentų, nėra sudaręs jokių sutarčių. Pasak T. M., jis pats negalėjo savęs atleisti iš direktoriaus pareigų, nes tam buvo reikalingas akcininkų sprendimas. V. P. jis nuolat spaudė dėl šio klausimo. Registrų centre buvo nurodyti jo kontaktiniai duomenys, kurių jis pats pakeisti negalėjo, tą padaryti galėjo tik naujas direktorius. Pranešimų iš VMI negaudavo, o jei ir gaudavo pranešimus, tai juos persiųsdavo V. P.. Apie įmonė būklę, jis sužinojo tik iš paties V. P..
Liudytojas V. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, tačiau veiklą šios bendrovės vardu jis vykdė ir kaip direktorius. T. M. jam buvo parašęs įaliojimą veikti bendrovės vardu. T. M. yra kreipęsis dėl jo kaip direktoriaus atleidimo, tačiau kažkaip vis buvo atidėliojama. Jam yra žinoma apie VMI inicijuotą bankroto procesą. Liudytojas teigė, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats, įmonė vykdė veiklą, buvo 1-2, vienu metu – 3 darbuotojai. Įmonės veikla susijusi su (duomenys neskelbtini), kurie susiję su (duomenys neskelbtini). 2019 m. atsirado galimybė pardavinėti (duomenys neskelbtini), išskirtinėmis teisėmis (duomenys neskelbtini), buvo pasirašyta sutartis, įkeistas sklypas ir tam tikras minimalus kiekis (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas, buvo daug vilčių į šitą verslą, bet pasikeitė aplinkybės ir viskas pasikeitė, įmonė turėjo būti pelninga, nebuvo net minčių apie bankrotą. Mokesčių nesumokėta apie 18 000 Eurų. Mokesčiai nebuvo mokami laiku, nes kai buvo pasirašyta sutartis su vokiečių kompanija turėjo būti keli avansiniai mokėjimai ir turėjo būti plius PVM. PVM iškart nebuvo sumokėtas, nes buvo tikimasi, kad pabaigus darbus, bus atsiskaityta ir kartu bus sumokėtas pridėtinės vertės mokestis ir jis būtų pervestas VMI, su VMI dėl mokestinės paskolos sutarties nebuvo bendradarbiauta dėl žinių stokos. Liudytojas patvirtino, kad T. M. kaip de jure įmonės vadovas nebuvo už nieką atsakingas ir nevykdė jokios veiklos šios bendrovės vardu, es už viską buvo atsakingas jis pats (V. P.).
Administracinį nusižengimą tyrusios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Todėl byla išnagrinėta VMI atstovui nedalyvaujant.
UAB (duomenys neskelbtini) viešame registre įregistruota 2015 m. balandžio 2 d., įmonės vadovu (duomenys neskelbtini) nurodytas T. M., o nuo (duomenys neskelbtini) – V. P..
Administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas byloje esančia medžiaga, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu bei pateiktais pareiškimo priedais, patvirtinančiais jame išdėstytą informaciją:
- VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) 2024 m. kovo 28 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 18 040,03 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka susidarė nuo 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikus PVM deklaraciją už 2021 m., 2023 m. vasario 28 d. pateikus PVM deklaraciją už 2023 m. vasario mėn., 2023 m. kovo 31 d. pateikus PVM deklaraciją už 2023 m. kovo mėn., 2023 m. balandžio 30 d. pateikus PVM deklaraciją už 2023 m. balandžio mėn., 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikus ir patikslinus PVM deklaracijas už 2023 m. gegužės ir birželio mėn., 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikus PVM deklaracijas už 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėn. VMI vykdomo išieškojimo metu, t. y. nuo 2022 metų rugpjūčio mėn. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai;
-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (toliau – VSDFV) Bendrovėje pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dieną įdarbintų darbuotojų nebuvo. Nesant darbuotojų, įmonė negali vykdyti realios ekonominės veiklos, taigi darbuotojų nebuvimas kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdė veiklą ir gavo pajamas. Skola VSDFV sudarė 436,93 Eur;
-VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto Bendrovė neturėjo. VĮ Regitra duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nebuvo, darytina išvada, kad jokio turto, iš kurio galima būtų išieškoti mokestinę nepriemoką Bendrovė neturėjo;
-Antstolių informacinės sistemos duomenimis Bendrovės atžvilgiu buvo vykdomos 2 išieškojimo bylos VMI naudai 17 516,24 Eur sumai ir 9 vykdomosios bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus 168 705,62 Eur sumai, minėtos kitų kreditorių naudai vykdomosios bylos pradėtos vykdyti nuo 2022 m. sausio 28 d., tai rodo, kad jau nuo 2022 m. pradžios Bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais.
VMI pareiškime nurodoma, kad VMI manymu, T. M. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma gavus 2022 m. spalio 12 d. VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo turto, kuris Bendrovei buvo išsiųstas per Mano VMI portalą. Kaip matyti iš Mano VMI portalo išrašo, sprendimas buvo įteiktas 2022 m. spalio 13 d., papildomai informuojant Bendrovės vadovą T. M. el. paštu. Pažymėtina, kad VMI 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris taipogi buvo išsiųstas per Mano VMI portalą. Mano VMI portalo išrašo duomenimis, sprendimas buvo įteiktas 2022 m. lapkričio 29 d. papildomai informuojant Bendrovės vadovą T. M. el. paštu. T. M. su sprendimu susipažino 2022 m. gruodžio 22 d., taigi jam neabejotinai buvo žinoma apie vykdomą išieškojimą iš Bendrovės turto, iš ko T. M. turėjo suprasti, jog Bendrovės mokumo atstatyti nepavyks, kas įpareigojo jį kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2023 m. kovo 22 d. VMI Bendrovei išsiuntė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie inicijuojamą nemokumo procesą UAB (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, tačiau Bendrovė į VMI pranešimą atsakymo nepateikė, dėl susitarimo dėl pagalbos ar mokestinės paskolos sutarties sudarymo nesikreipė.
UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 18 d. iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 14 d.), todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Kartu su VMI Pareiškimu pateikta Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis ( b.l. 13-15) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis (b.l.16-19).
Teismui taip pat buvo pateikti dokumentai, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė V. P.:
-2021 m. vasario 25 d. distribucijos sutartis su (duomenys neskelbtini) ( b.l. 83-131),
-(duomenys neskelbtini) pardavimo sąskaitos-faktūros ir krovinio važtaraščiai (b.l. 132-189).
-T. M. 2019-07-03 prašymas atleisti jį iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų ( b.l.82).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra nustatoma visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Tuo tarpu visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) viešame registre įregistruota 2015 m. balandžio 2 d., įmonės vadovu (duomenys neskelbtini) nurodytas T. M., o nuo (duomenys neskelbtini) – V. P., tai yra po VMI nemokumo bylos inicijavimo teisme 2024 m. birželio 9 d. T. M. teisme neigė kaltę ir nurodė, kad jis nebuvo tikrasis šios įmonės vadovas, už įmonės veiklą buvo atsakingas ir visus sandorius šios įmonės vardu atliko V. P., o jis buvo tik formalus UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Būtent tokią T. M. poziciją patvirtina į bylą pateiktos sutartys, sąskaitos faktūros, krovinio važtaraščiai. Teisme apklaustas V. P., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų paaiškinimų davimą, pripažino, kad jis buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, jis vykdė veiklą šios bendrovės vardu, todėl T. M. neturėtų būti taikoma atsakomybė šioje byloje bankroto proceso neinicijavimą. T. M. atstovas teismui pateikė duomenis apie tai, kad bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini), ko pasekoje bendrovė tapo (duomenys neskelbtini), ir viešai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) užfiksuota kaip (duomenys neskelbtini) ranką spaudžia ne T. M., o V. P.. Duomenų, kad T. M. buvo žinoma apie įmonės finansinę padėtį, kad jis savarankiškai galėjo priimti ir priiminėjo sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kad jis buvo faktiškai atsakingas už šio įmonės ūkinę- finansinę veiklą byloje nėra. Pažymėtina tai, kad pats V. P. neneigė, kad jis įmonės vardu veikė ir, kad jis, o ne T. M. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kas faktiškai vadovavo įmonei ir buvo atsakingas už įmonės finansus, kasoje esančius pinigus, kas rūpinosi bendrovės ūkine-komercine veikla ir atsiskaitymais su kreditoriais, t. y. turi būti nustatytas asmuo, kuris faktiškai žinojo ir buvo atsakingas už įmonės finansinę padėtį, nes tik šis asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-01-09 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-11-626/2018). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose, laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, atsakomybės subjektu gali būti pripažintas asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinė nutartis Nr. 2K-251-648/2017).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad T. M. buvo tik formalus, bet ne faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, realiai įmonės vadovo funkcijų neatliko ir jokių savarankiškų sprendimų dėl įmonės finansinės veiklos nepriėminėjo, nes, kaip minėta, tai paneigiančių duomenų byloje iš esmės nėra.
Pažymėtina tai, kad bet kuriuo atveju asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl nagrinėjamu atveju nesant byloje pakankamai neginčijamų įrodymų, kad T. M. buvo realus (faktinis) UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, teismas neturi pagrindo konstatuoti jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį T. M. nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.