- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-193-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01011-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-193-544/2021
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11222-434/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. B. (ankstesnė pavardė – G.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės S. B. 987,95 Eur negrąžintą kreditą, 110,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 211,83 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 987,95 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.), 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 987,95 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės S. B. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 987,95 Eur negrąžintą kreditą, 110,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 211,83 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), 26 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (987,95 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 350,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Atsiliepimas
3. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Iš atsakovės be pateisinamos priežasties įstatymo nustatyta tvarka bei terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nebuvo gauta atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nors atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad AB BnP Finance ir atsakovė 2019 m. liepos 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2xk2bsnm, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 1 000 Eur vartojimo kreditą su metine 26 procentų palūkanų norma, pervesdama nurodytą sumą į atsakovės sąskaitą, o atsakovė įsipareigojo kreditą – 1 000 Eur, 618,56 Eur palūkanų ir 360 Eur administravimo mokestį grąžinti iki 2023 m. liepos 21 d. Pradinė kreditorė BnP Finance, UAB 2020 m. kovo 3 d. periodine reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 perleido visas paskolos sutartis ir su jomis susijusius įsipareigojimus UAB „Legal Balance“. Ieškovė informavo atsakovę apie pasikeitusį kreditorių ir reikalavo grąžinti paskolos sumą bei sumokėti kitas sumas, tačiau atsakovė į ieškovės raginimus nereagavo.
5. Teismas konstatavo, kad pirminė kreditorė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – atsakovei suteikė paskolą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – paskolos negrąžino ir kitų privalomų mokėti sumų nesumokėjo. Tokiu būdu atsakovė pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytais terminais, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą pinigų sumą sutartyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ir šalutines prievoles bei reikalavimo teisės perleidimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 987,95 Eur negrąžintą kredito dalį, 110,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 40 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, pirminis kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutartyje numatytas pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos. Sutartyje numatytas maksimalus kredito grąžinimo terminas – 48 mėnesiai, t. y. iki 2023 m. liepos 21 d. Sutartis 2020 m. sausio 31 d. nutraukta dėl atsakovės kaltės. Todėl pelno palūkanas, kurių kreditorius pagal sutartį pagrįstai tikėjosi, tačiau jų neteko dėl sutarties nutraukimo, teismas pripažino dėl atsakovės veiksmų atsiradusiais kreditoriaus nuostoliais. Atitinkamai tenkino reikalavimą priteisti 211,83 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos bei 26 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (987,95 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.).
7. Teismas kaip neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 26 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (987,95 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Laikė, jog šis ieškovės reikalavimas nukreiptas į ateitį, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki 2023 m. liepos 21 d. neįvykdys savo sutartinių prievolių ieškovei.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 987,95 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės S. B. 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (987,95 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teismas reikalavimą dėl 26 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (987,95 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos savo iniciatyva prilygino kompensuojamosioms palūkanoms, todėl nepagrįstai šiam reikalavimui taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį. Šiuo atveju apeliantė apskritai neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kadangi mano, jog jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos / kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius, nei tuos, kuriuos numato minėti ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Todėl daro išvadą, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė bei prašė priteisti.
10. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Mano, jog negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, nes, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 987,95 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 21 d. atsakovė S. G. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2xk2bsnm, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 1 000 Eur vartojimo kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą – 618,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 26 procentai) ir 360 Eur administravimo mokestį sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2023 m. liepos 21 d. Nustatyta, kad atsakovė pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Pradinė kreditorė 2020 m. sausio 31 d. atsakovei siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu, vadovaudamasi sutarties 8.4 punktu bei VKĮ 19 straipsniu, nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešė, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovė į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas už negrąžintą 987,95 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, motyvuojant tuo, kad šiuo atveju jos atlieka mokėjimo (pelno) funkciją, kurios, nutraukus sutartį, negali būti skaičiuojamos. Apeliantės manymu, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą ir po sutarties termino pasibaigimo.
16. Pasisakydamas dėl šių argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).
17. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).
18. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
19. Pažymėtina, jog pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 17-19 punktuose nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal vartojimo kredito sutartį civilinės atsakomybės, nes kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų) forma, skaičiuotinus už negrąžintą 987,95 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog tokį reikalavimą ieškovė iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodydama, kad priteistinos negautos pajamos paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų metinę normą, ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo būdo. Taigi, apeliantė jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodyto nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą 987,95 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 21 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydžio, nors būtent jai, kaip minėta, ir kilo procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę pagal kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus (CPK 12, 176, 177, 185 straipsniai). Sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma, nors ir gali būti laikoma vienu iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma, skaičiuotinų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, dydį, tačiau pati viena nėra pakankama tokių nuostolių dydžiui nustatyti. Todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
23. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.