Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-1109-648/2011 Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-00002-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.26.2.1., 2.1.15.

2011 m. lapkričio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Leonardos Gurevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam priteisiant iš A. Š. 404,39 Lt turtinės ir 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-01-01, 16.20 val., Vilniaus r., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliai veikdamas, be jokios priežasties tyčia delnu sudavė vieną smūgį R. R. į galvos sritį, po ko jį pastūmė, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės ir koja sudavė gulinčiam R. R. daugybinius smūgius, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva dešinės akies srityje, kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje ir dešinėje šlaunyje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusysis R. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendį: 1) pripažįstant, kad A. Š. veikoje nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d.; 2) paskiriant A. Š. bausmę – ne mažesnę nei 50 MGL dydžio baudą; 3) priteisiant iš A. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

Pasak nukentėjusiojo, teismas priėmė A. Š. atžvilgiu akivaizdžiai per švelnų nuosprendį. Iš nuosprendžio negalima suprasti, dėl kokių priežasčių A. Š. buvo paskirta bausmė, artimesnė Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytam minimumui. Nurodo, kad 2011-01-01, t. y. po Naujųjų metų, būdamas savo namo kieme, jis su dukra valė sniegą, buvo gera šventinė nuotaika. Jis tuo metu šalia namo pastebėjo girtų žmonių kompaniją, kuri be jokios priežasties prisikabino prie jo ir sumušė. R. R. teigimu, jis yra įsitikinęs, kad buvo sumuštas ne tik A. Š., tačiau ir kitų vaikinų iš kompanijos. Kita vertus, A. Š. prisiėmė visą kaltę sau. Teigia, kad tą aplinkybę, jog jį sumušė trys vaikinai patvirtina 2011-01-01 protokolas-pareiškimas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jo (R. R.) apklausos protokolas, specialistų išvados ir išrašas iš greitosios medicinos apžiūros lapo. Tai, kad jį sumušė ne tik nuteistasis, įrodo jam padaryti kūno sužalojimai bei jų lokalizacija. A. Š. parodė, kad jis sudavė R. R. vieną smūgį į veidą ir pastūmė jį, po ko šis pargriuvo ant sniego ir A. Š. sudavė jam vieną kartą koja. Tačiau tokie nuteistojo parodymai neatitinka tikrovės, kadangi ekspertizės metu nustatyta, jog smūgių buvo nemažiau nei keturi. Apeliantas tvirtina, kad prie jo buvo priėję trys vaikinai, po to kai jis buvo pargriautas, jautė smūgius iš visų pusių. Veidas ir šonkauliai buvo sumušti iš abiejų pusių. Taigi, akivaizdu, jog A. Š., nenurodęs su kokiais kitais asmenimis jis padarė nusikaltimą, tiesiog dengia savo draugus, kas negali būti laikoma jo nuoširdžiu gailesčiu dėl padaryto nusikaltimo.

Baudžiamojoje byloje gautos dvi specialisto išvados ir teismo medicinos specialistas, remdamasis patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 p., padarė išvadą, kad jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių taisyklių 12 p. nurodyta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Iš pateiktų teismui dokumentų seka, kad jo gydymas dėl patirtų kūno sužalojimų buvo tęsiamas nuo 2011-01-01 iki 2011-01-28, t. y. truko 27 d. 2011-02-04 gydytojas neurochirurgas apžiūrėjo jį ir medicinos kortelėje parašė, jog jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti aukštyje. Kadangi jis dirbo montuotuoju, jo profesija iš esmės susijusi su darbais aukštyje. Tai rodo, kad sužalojimo padariniai vis dar buvo išlikę. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.3 p. įtvirtinta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Objektyvūs įrodymai patvirtina, kad jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Pasak R. R., A. Š. paskirta bausme negali būti pasiekta Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis. Todėl jam turi būti skiriama ne mažesnė nei 50 MGL dydžio bauda.

Tvirtina, kad teismas jam priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad jis buvo sumuštas viešoje vietoje, prie savo namo, matant savo mažametei dukrai, kuri patyrė didelį stresą, t. y. ji bijo praeivių, iki šiol blogai miega, tapo nervinga ir nerami. Jo žmona sumušimo metu buvo nėščia, todėl jis išgyveno dėl jos sveikatos būklės. Be to, jo uošvienei, pamačiusiai jį, prasidėjo širdies priepuolis. R. R. teigimu, jis iki šiol jaučiasi pažemintas, po sumušimo negalėjo vaikščioti gatvėmis, bendrauti su žmonėmis, dėl ko jis labai išgyveno. Jis turėjo didelių rūpesčių dėl patirtos galvos ir smegenų traumos bei galimybės toliau dirbti savo darbą. Nurodo, kad gydytojas neurologas neleido jam 3 mėnesius dirbti montuotojo darbo. Kaip minėta, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, turėjo remtis ne formaliomis eksperto išvadomis, o realiai padaryto sveikatos sutrikdymo mastu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje tokios kategorijos bylose neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 3 000 Lt iki 10 000 Lt. Mano, kad atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, jam turi būti priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas taip pat nepagrįstai jam tik iš dalies priteisė 1 000 Lt atstovavimo išlaidas, kadangi 2011-02-10 buvo pateiktas 1 000 Lt kvitas už advokato pagalbą, o 2011-06-13 – 500 Lt kvitas.

Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas – apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo R. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiojo R. R. teiginiu, kad nuteistajam A. Š. paskirta bausmė yra per švelni. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas pripažino, kad A. Š. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkina – tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismu dėl A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-327/2010, 2K-638/2010). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Š. nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, t. y. kad jis dėl chuliganiškų paskatų trenkė R. R. į veidą, po to nukentėjusįjį pargriovus, sudavė jam su koja (t. 1, b.l. 44-45, 56-57). Nuteistasis patvirtino nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b.l. 48-51). A. Š., apklausiamas teisiamajame posėdyje, taip pat parodė, jog pripažįsta savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (t. 1, b.l. 171). Taigi, nuteistasis savanoriškai pripažino esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. Š. buvo pareikštas įtarimas ir kaltinimas, jog tik vienas jis, o ne bendrininkaudamas su kitais asmenimis, sumušė R. R.. Pagal tokį kaltinimą buvo nagrinėjama A. Š. baudžiamoji byla teisminio nagrinėjimo metu. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje baudžiamojoje byloje negalima vertinti kitų asmenų, išskyrus A. Š., veiksmų baudžiamojo įstatymo prasme. Todėl R. R. teiginys, kad jį sumušė ne tik A. Š., bet ir kiti asmenys, dėl ko negalima teigti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šiuo atveju nevertinamas. Pripažįstant A. Š. nuoširdų gailestį, būtina atsižvelgti į tai, jog pajamų orderis patvirtina, kad nuteistasis pervedė į R. R. sąskaitą 236,33 Lt (t. 1, b.l. 59), kas įrodo, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atlygino dalį nukentėjusiojo patirtos žalos. Be to, A. Š., teisiamajame posėdyje sakydamas paskutinį žodį, apgailestavo dėl įvykio, atsiprašė už savo veiksmus (t. 1, b.l. 175). Paminėtos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. Š. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, t. y. kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi pašalinti nusikalstama veika padarytas nukentėjusiajam neigiamas pasekmes. Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Š. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą viešajai tvarkai, veikdamas tiesiogine tyčia. Jis praeityje neteistas (t. 1, b.l. 64), baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas (t. 1, b.l. 65), kita vertus, nuobaudos nebuvo paskirtos už panašių veiksmų atlikimą. Nuteistasis dirba, yra vedęs, turi mažamečių vaikų, negydytas psichiatrijos ligoninėse, nėra duomenų, kad įrašytas į narkologinę įskaitą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas A. Š. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus. Remiantis tuo, kas paminėta, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. Š. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką yra per švelni.

R. R. neteisus teigdamas, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 10/11 (01) užfiksuota, kad R. R. padaryta muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva dešinės akies srityje, kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje ir dešinėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 12-13). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto papildomoje išvadoje Nr. G1206/11 (01) nurodyta, kad remiantis specialisto išvada Nr. G 10/11 (01) bei papildomais duomenimis, R. R. sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. Specialistas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu (t. 1, b.l. 141-142). Šiame punkte įtvirtinta, kad kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ar susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo ar susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Nagrinėjamu atveju specialistas, nustatydamas R. R. sveikatos sutrikdymo mastą, atsižvelgė į nukentėjusiojo pateiktus papildomus medicinos dokumentus. R. R. gydymosi trukmė neatitinka jo patirto sužalojimo pobūdžio, medicinos dokumentuose užfiksuota R. R. būsena, t. y. galvos skausmas ir svaigimas, bloga savijauta, dėl ko jam buvo tęsiamas nedarbingumas, nelaikytini objektyviais duomenimis, patvirtinančiais, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl sprendžiant apie R. R. sveikatos sutrikdymo mastą, nėra reikšminga tai, jog nukentėjusiojo gydymo ir nedarbingumo laikotarpis tęsėsi ilgiau nei 10 dienų.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo iš dalies tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, priteisiant jam iš nuteistojo 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-103/2009). A. Š. tiesiogine tyčia padarė viešosios tvarkos pažeidimą, nežymiai sutrikdydamas R. R. sveikatą. Kaip minėta, nuteistasis dirba, yra vedęs, turi mažamečių vaikų. Nukentėjusiam priteista 3 000 Lt dydžio neturtinės žalos suma, įvertinus jam padaryto sužalojimo mastą, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-144/2010, 2K-356/2010, 2K-269/2011, 2K-412/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas tik R. R., jis pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Todėl nukentėjusiojo šeimos narių patirti išgyvenimai dėl nusikalstamos veikos pasekmių nesudaro pagrindo didinti asmeniškai R. R. priteistos neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo vaikščioti gatvėmis, bendrauti su žmonėmis, dėl ko jis labai išgyveno, taip pat turėjo didelių rūpesčių dėl galimybės toliau dirbti savo darbą. Kita vertus, įvertinus Lietuvos Respublikos CK numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tarp jų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, negalima daryti išvados, kad R. R. priteista 3 000 Lt suma yra aiškiai neproporcinga nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai, todėl jos didinti šiuo atveju nėra pagrindo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. R. 2011-02-10 sumokėjo advokatui 1 000 Lt už atstovavimą baudžiamojoje byloje (t. 1, b.l. 113), o 2011-06-13 – 500 Lt (t. 1, b.l. 163). Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam iš A. Š. tik 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendis keičiamas, priteisiant R. R. iš A. Š. papildomai 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Be to, R. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė advokato V. Latušinskij išrašytą pinigų priėmimo kvitą, iš kurio turinio seka, jog apeliantas turėjo 300 litų išlaidas už dokumento (apeliacinio skundo) surašymą, todėl minėta suma yra priteistina iš nuteistojo A. Š. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendį pakeisti: priteisti R. R. iš A. Š. papildomai 500 (penkis šimtus) litų advokato atstovavimo išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti R. R. iš A. Š. 300 (tris šimtus) litų už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.