Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-225-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-15
Bylos Nr.
T-225-579/2017
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00759-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys, Gytis Večerskas
Byla Nr. T-225-579/2017
Teisminio proceso Nr.1-64-1-00759-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.1.8.13.; 2.5.16.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Svajonės Žukaitienės teikimą M. R. nuosprendžiu skirtą bausmę – 3250 Lt (941,27 Eur) baudą pakeisti areštu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsni 1 dalį ir nuteistas, subendrinus su ankstesniu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams ir 3250 Lt (941, 27 Eur) dydžio bauda.

Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. liepos 18 d.

Nuteistasis M. R. baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir perduotas antstoliui pradėti priverstinį baudos išieškojimą.

Šalies argumentai

Antstolė Svajonė Žukaitienė 2017 m. spalio 30 d. teikimu kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti M. R. skirtą baudą į areštą. Nurodė, jog bauda neišieškota. M. R. baudos nemoka, pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, antstolių kontoroje nesilanko, vykdymo eiga nesidomi.

Nuteistajam buvo išsiųstas pranešimas, informuojantis apie posėdį bei galimybę išreikšti savo poziciją nagrinėjamu klausimu, tačiau nuteistasis apie pageidavimą dalyvauti posėdyje teismo neinformavo, savo pozicijos dėl baudos pakeitimo areštu nepateikė.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Be to, BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu. Apie tai, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu, nurodoma ir BVK 25 straipsnyje.

Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia savarankiškam bausmės vykdymui, todėl nuteistasis turi būti iniciatyvus ir suinteresuotas šią bausmę vykdyti savarankiškai, nes būtent taip pasiekiami baudžiamojo proceso bei bausmės tikslai – užtikrinamas teisingumas, asmuo nubaudžiamas (patiria neigiamas pasekmes dėl nusikalstamų veikų), o jo savanoriškas bausmės vykdymas rodo sąmoningumą bei leidžia tikėtis, jog tai turės teigiamą poveikį keičiant elgesį teigiama linkme. Jei bauda savanoriškai nevykdoma-baudžiamojo proceso bei bausmės tikslams užtikrinti pradedamas priverstinis bausmės vykdymo mechanizmas.

Teismų praktikoje pažymima, jog bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl ji turi būti vykdoma laiku (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys 1S-187-307/2016, 1N-271-396/2015).

Išnagrinėjus teismui pateiktus duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistasis ne tik savanoriškai nesumokėjo paskirtos baudos, tačiau net ir priverstinio išieškojimo metu vengė tą daryti. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju bauda M. R. buvo skirta dar Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, o vėliau subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, po to – su Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirtąja bausme, tačiau iki šio laiko nesumokėta nei dalis paskirtos baudos. Kaip matyti iš teismui pateiktoje vykdomojoje byloje esančių duomenų nuteistasis nedirba, jokių pajamų, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Apie vykdomą išieškojimą nuteistajam neabejotinai buvo žinoma, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir visi antstolio pranešimai buvo siunčiami į pataisos įstaigą, tačiau nuteistasis jokių pastangų sumokėti baudą ar bent dalį jos nedėjo. Pažymėtina, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, galimybės dirbti ir gauti pajamų iš tiesų yra ribotos, tačiau tai nėra neįmanoma ir tai nepateisina teismo skirtos baudos visiško nevykdymo tokį ilgą laiko tarpą. Iš teismui pateiktoje vykdomojoje byloje užfiksuotų antstolės atliktų veiksmų, matyti, jog periodinių užklausų apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas metu duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų kur nors, tame tarpe ir pataisos namuose, dirbęs ir gavęs pajamas, negauta. Be to, kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis išieškojimo eiga nesidomėjo, pats į antstolę nesikreipė, pasiūlymų dėl mokėjimų, nors ir mažesnių, periodinių, nepateikė, savo byla visiškai nesidomėjo, noro dalyvauti šiame teismo posėdyje ir išsakyti savo poziciją neišsakė ir jokiu kitu būdu teismui apie tai nepranešė. Duomenų, kurie patvirtintų, kad M. R. negalėjo įvykdyti bausmės ar bent dalies jos dėl objektyvių priežasčių, nenustatyta. Priešingai, visos aptartos aplinkybės, o taip pat ir ilgas laiko tarpas (turint omenyje, kad bauda buvo skirta dar 2011 m.), kurį nuteistasis turi pareigą įvykdyti šią bausmę ir sumokėti baudą, rodo, jog nuteistasis vengė vykdyti teismo jam skirtą bausmę – baudą, siekė išvengti teisingumo, todėl antstolės teikimas tenkinamas. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. R. skirta bausmė – 3250 Lt (941,27 Eur), vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, pakeičiama areštu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Tenkinti antstolės Svajonės Žukaitienės teikimą.

M. R. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirtą bausmę – 3250 Lt dydžio baudą, kas atitinka 941,27 Eur, pakeisti 12 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. balandžio 14 d. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2012 m. birželio 18 d. iki 2014 m. balandžio 14 d.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas GražysGytis Večerskas