- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-06
- Bylos Nr.
- 2-953-889/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14065-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- UAB „Baltresta“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovui advokatui V. J., atsakovo UAB „Baltresta“ atstovei L. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei UAB „Baltresta“ dėl dienpinigių skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2012-11-30 ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Baltresta“ dėl 6 758,44 Lt dienpinigių už komandiruotę skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2012-05-11 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą staliaus dailidės pareigoms nuo 2012-05-15, darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį po 1 200 Lt, mokant 2 kartus per mėnesį 10-15 ir 25-30 mėnesio dienomis. Susitarė, kad atsakovas dirbs po 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Darbo sutartimi, jos 7 punktu buvo sulygta kitos darbo sutarties sąlygos, dėl kurių šalys sulygsta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, asmeninių apsaugos priemonėms bei kitas turėtas išlaidas. Darbuotojas įsipareigoja neatvykimo į darbą atveju apie tai pranešti pats ar jo šeimos nariai (b.l. 5-6). Nurodo, kad jokių kitų papildomų sąlygų darbo sutartyje nebuvo įrašyta. Pasirašius darbo sutartį, atsakovas atsisakė ieškovui duoti šios sutarties antrąjį egzempliorių, kadangi darbdavio atstovė paaiškino, kad nei vienam darbuotojui antrojo egzemplioriaus neduoda ir jo net nepildo. Sutartu darbo sutartyje laiku, išvyko į užsienį į Švedijos Karalystę, kur buvo darbdavio komandiruotas nuo 2012-05-15. Dirbo pagal specialybę Švedijoje, „Diligens“' statybos firmoje. Darbdavys privalėjo mokėti darbo užmokestį ir dienpinigius, kaip ir nustatyta po 180 Lt į dieną. Nurodo, kad komandiruotėje buvo nuo 2012-05-15 iki 2012-07-20, už šį laikotarpį darbdavys sumokėjo pervesdamas pinigus pavėluotai į atsakovo sąskaitą banke. Už gegužį dirbta laiką, kartu su dienpinigiais, 2012-07-13 pervedė 3 676.91 Lt suma, t.y. darbdavys sumokėjo visą jam priklausančią išmokėti sumą už 2012 m. gegužį, už 16 dienų. 2012-08-08 darbdavys pervedė 3 378 Lt, nurodydamas, kad tai yra atlyginimas ir dalis dienpinigių už birželio mėn. Birželio mėnesį dirbo visą mėnesį ir buvo komandiruotėje Švedijoje, todėl privalėjo būti sumokėta 1 200 Lt atėmus mokesčius-978 Lt darbo užmokesčio bei 5 400 Lt dienpinigių, t.y. darbdavys už birželio mėnesį turėjo sumokėti 6 378 Lt, už ši mėnesį liko skolingas 3 000 Lt. 2012-08-14 darbdavys pervedė 1 000 Lt sumą, kaip dalį dienpinigių už 2012 m. birželį. Tokiu būdu darbdavys už birželį liko skolingas 2 000 Lt. 2012-08-24 darbdavys pervedė 2 642,57 Lt, iš jų 2 000 Lt dienpinigiai už birželio mėnesį likutį. Grįžęs iš komandiruotės į darbdavį kreipėsi ne mažiau kaip 5 kartus, kad atsiskaitytų už komandiruotėje būtą ir dirbtą laikotarpį. Darbdavys už pirmą komandiruotę atsiskaitė tik 2012-08-24, nors komandiruotė baigėsi 2012-07-20. Atsakovas nurodo, kad jo skaičiavimu komandiruotėje buvo 66 kalendorines dienas, skaičiuojant, kad į komandiruotę išvyko 2012-05-15, gaunasi, kad gegužės mėn. komandiruotės dienų 17 kalendorinių dienų, birželio mėnesį 30 kalendorinių dienų, o liepos mėn., 19 kalendorinių dienų. Skaičiuojant į parą po 180 Lt, gaunasi 11 880 Lt (180x66). Nurodo, kad darbdaviui reikėjo, kad vėl atsakovas vyktų į antrą komandiruotę Švedijoje, ir tik todėl pilnai atsiskaitė. 2012-08-06 išvyko į komandiruotę į Švediją, kur buvo nuo 2012-08-06 iki 2012-10-06. Darbdavys jau būnant atsakovui komandiruotėje pravedė likusią sumą už birželio mėnesį bei 2012-09-12 pervedė 3 060 Lt sumą dienpinigius už liepos mėnesį, tokiu būdu už pirmąją komandiruotę trukusią nuo 2012-05-15 iki 2012-07-20, darbdavys pilnai neatsiskaitė, ir liko skolingas už dvi komandiruotės dienas 360 Lt, kurie buvo sumokėti bylos nagrinėjimo metu. Nuo 2012-08-06 iki 2012-10-06 darbdavys priskaičiavo darbo užmokesčio už rugpjūčio mėn., 981,82 Lt, rugsėjo mėn., 1 200 Lt spalio mėn. 643,95 Lt, t.y. darbdavys už šį komandiruotėje būtą laiką privalėjo sumokėti 2 925,77 Lt darbo užmokesčio, neatskaičiavus mokesčių ir 11 160 Lt dienpinigių. Darbdavys už šį laikotarpį sumokėjo 7 134,13 Lt. Darbdavys už antrąją komandiruotę Švedijoje liko skolingas darbo užmokesčio už rugpjūčio mėn. -824,18 Lt (atskaičius mokesčius nuo 981,82 Lt)+978 Lt (atskaičius mokesčius nuo 1200 Lt)+567,40 Lt (atskaičius mokesčius nuo 643,95 Lt)= 2369,58 Lt, komandiruotėje būtas laikotarpis- 62x180 Lt=11 160 Lt, viso mokėtina suma 13 529,58 Lt, darbdaviui sumokėjus 7 134,13 Lt, skolą sudaro 6 395,44 Lt.
2013-01-10 teisme priimtas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriuo nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovas yra pilnai atsiskaitęs. Nurodė, kad darbo sutartis, tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudaryta 2012-05-11, Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė darbdavio atstovas S. U. ir darbuotojas A. R.. Darbo sutartyje buvo sulygta dėl būtinųjų bei papildomų sąlygų. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį 1 200 Lt, mokamą 2 kartus per mėnesį. Kadangi yra darbuotojo prašymas darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį, darbdavys darbo užmokestį įsipareigojo mokėti vieną kartą per mėnesį iki 25 d., bet ne vėliau kaip iki 30 mėnesio dienos. Taip pat buvo numatyta, jog esant gamybinei būtinybei ir darbdavio reikalavimu, darbuotojas sutinka vykti į komandiruotes atlikti darbo užduotis. 2012 m. gegužės mėn. 12 d. Nr. direktoriaus S. U. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl tarnybinės komandiruotės į Švediją, ieškovas buvo siunčiamas 2012 m. gegužės 15 d. į komandiruotę laikotarpiui nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki liepos 19 d. Įsakyme yra nurodyta, jog už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną mokami LR Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. LR Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116, (LR Finansų ministro 2012 m. kovo l d. įsakymo Nr. 1K-070 redakcija) dienpinigių norma į Švedijos karalystę yra numatyta 180 Lt. Direktoriaus įsakyme nurodyta, jog kiekvieno mėnesio dienpinigiai mokami su to mėnesio mokamu darbo užmokesčiu. Už laikotarpį nuo gegužės 15-31 darbo užmokestis bei dienpinigiai mokami ne vėliau kaip iki birželio 30 d. Atsakovas nurodo, kad ieškovas dirbo labai lėtai, darydamas broką, užsakovui teko pačiam samdyti papildomai darbuotojų, kad atliktų pavestas užduotis, todėl uždelsė atsiskaityti su atsakovu. Atsakovas 13 dienų vėlavo atsiskaityti su ieškovu už gegužės mėnesį. Grįžęs iš komandiruotės, 2012 m. liepos 19 d., ieškovas tą pačią dieną paprašė laisvų dienų administracijai leidus nuo 2012 m. liepos 20 d. iki rugpjūčio 06 dienos imtinai dėl asmeninių priežasčių. Atsakovas nurodo, kad ieškovas komandiruotėje buvo iki liepos 20 d., tačiau iš ieškovo 2012 m. liepos 19 d. prašymo dėl laisvų dienų ir įsakymo akivaizdu, jog ieškovas liepos 19 d. buvo grįžęs į Lietuvą nors ieškovas teigia priešingai. Ieškovas į darbdavį nesikreipė dėl vėluojančio apmokėjimo. Tik grįžęs iš komandiruotės iš karto paprašė atostogų dėl asmeninių priežasčių. Kadangi ieškovas iš komandiruotės grįžo liepos 19 d., o darbo užmokestis už birželio mėnesį mokamas iki liepos 30 d., reiškia, atsakovas atsiskaityti už birželio mėnesį nevėlavo. Įmonėje praktikuojama rotacija, tad stengiamasi išsiųsti vis kitus darbuotojus, kad įgautų patirties. Tik nedaugelis darbuotojų vyksta kelis kartus iš eilės. Atsakovas nurodo, kad pasak ieškovo, atsakovas pilnai atsiskaitė 2012-08-24 ir tik dėl to, kad reikėjo, jog ieškovas vėl vyktų į Švediją. Kadangi atsakovas su ieškovu atsiskaitė, į Švediją ieškovas teigia išvykęs rugpjūčio 6 d. Atsakovas pilnai atsiskaitė 2012-08-24, o ieškovas į komandiruotę išvyko 2012-08-07 iš karto po atostogų, t.y., atsakovas atsiskaitė vėliau nei ieškovas antrą kartą išvyko į komandiruotę. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškovas į komandiruotę vyko nuo 2012-08-06 iki 2012-10-06. Ieškovo prašymu, ieškovas atostogavo nuo 2012-07-20 iki 2012-08-06 imtinai. Taip pat yra direktorės L. U. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) į komandiruotę vykti laikotarpiui nuo 2012-08-07 iki 2012-09-28. Su įsakymu visi komandiruoti asmenys yra supažindinti pasirašytinai. Tai rodo su užsakovu pasirašyta rangos sutartis bei užsakovo raštas, kuriame patvirtina, jog ieškovo objekte nebebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog darbo sutartyje numatyta sąlyga, jog dienpinigiai gali būti mažinami ne daugiau kaip 50 proc., rodo, jog yra numatyta dienpinigių mažinimo galimybė, tačiau dienpinigių normos dydis kiekvienu kartu atskirai aptariamas įsakyme. 2012-05-12 įsakymą dėl komandiruotės pasirašė buvęs įmonės vadovas. Nurodo, kad dėl neaiškių priežasčių ieškovui bei kitam darbuotojui, kuriam taip pat darbo sutartyje numatyta dienpinigių mažinimo galimybė, įsakyme, kartu su kitais darbuotojais, buvo nurodyta mokėti 100 proc. dienpinigių dydžio normą. Daro prielaidą, kad buvo neapdairiai padaryta klaida. 2012-07-02 vienintelio įmonės akcininko sprendimu įmonės vadovu buvo paskirtas kitas asmuo. Naujas įmonės vadovas darbuotojų nepažinojo ir jei buvo kokie žodiniai susitarimai dėl kitokių darbo sąlygų, kitokio apmokėjimo ar kitų sąlygų nei nurodyta darbo sutartyse ar įsakymuose, nežinojo. Todėl darbuotojams vykstant į komandiruotę 2012-08-07, buvo atsižvelgta į darbo sutarčių sąlygas ir atitinkamai išleistas įsakymas su kuriuo visi komandiruojami darbuotojai pasirašytinai susipažino. Kadangi ieškovo darbo sutartyje buvo numatyta, jog dienpinigiai gali būti mažinami ne daugiau kaip 50 proc., atitinkamai direktoriaus įsakyme Nr. K-1483 buvo nurodyta, jog ieškovui dienpinigių norma už kiekvieną dieną skaičiuojama 50 proc. mažesni. Su įsakymu ieškovas susipažino. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1365 "Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos" ( 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr.440 redakcija), darbo sutarties sąlygas su ieškovu bei direktoriaus įsakymu, ieškovui dienpinigių norma buvo sumažinta teisėtai. Taip pat nurodo, kad įmonės vadovo sprendimu ieškovas nebebuvo siunčiamas į komandiruotę į Švediją trečią kartą ir galėjo dirbti tik objektuose Lietuvoje, ieškovas 2012-10-11 pateikė prašymą išeiti iš darbo savo noru nuo tos pačios 2012-10-11, tačiau įmonės vadovas pasinaudojo DK 127.1 straipsnyje numatyta nuostata, jog darbuotojas turi įspėti darbdavį raštu apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų ir atleidimo iš darbo įsakyme Nr. P-67 (Priedas Nr. 9) nurodė atleidimo datą 2012-10-30. Ieškovas su įsakymu pasirašytinai susipažino, tačiau iki atleidimo dienos į darbą nėjo. Dėl šių priežasčių darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymima pravaikšta. Nuo atleidimo dienos, ieškovas įmonėje nebepasirodė, nei apsaugos priemonių, nei prisiimtų įrankių už kuriuos yra visiškai materialiai atsakingas neatidavė.
2012-12-04 teismas nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Areštavo atsakovui UAB „Baltresta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 6 758,44 Lt sumos. 2013-01-11 teismas nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį – atsakovei UAB „Baltresta“ priklausančių pinginių lėšų bei turtinių teisių areštą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas ieškinį palaikė ir prašo jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovui 360 Lt (b. l. 79), todėl ginčo dėl pirmosios komandiruotės į Švediją apmokėjimo nėra. Prašo priteisti 6395,44 Lt neišmokėtų dienpinigių už antrąją ieškovo komandiruotę į Švediją 2012-08-06 – 2012-10-06 laikotarpiu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, nes su ieškovu atsiskaityta ir išmokos paskaičiuotos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje iškilo ginčas dėl ieškovo antrosios komandiruotės Švedijos Karalystėje trukmės ir atsakovo ieškovui mokėtinų dienpinigių dydžio. Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 6395,44 Lt dienpinigių už ieškovo komandiruotę Švedijos Karalystėje nuo 2012-08-06 iki 2012-10-06, skaičiuojant 100 procentų dydžio dienpinigių normą. Atsakovas teigia, kad pagal darbdavio įsakymą ieškovo komandiruotė Švedijos Karalystėje truko nuo 2012-08-07 iki 2012-09-28, dienpinigiai ieškovui remiantis šalių sudaryta darbo sutartimi ir darbdavio įsakymu buvo pagrįstai sumažinti iki 50 procentų dydžio ir yra ieškovui išmokėti.
Dėl dienpinigių dydžio
DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su komandiruote, darbuotojams mokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396). Dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami esant vienam iš dviejų atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos 3 ir 9 punktų nuostatas; arba, jeigu komandiruojamam darbuotojui dienpinigius moka kitas asmuo.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-05-11 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą staliaus dailidės pareigoms nuo 2012-05-15, darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį po 1 200 Lt, mokant 2 kartus per mėnesį 10-15 ir 25-30 mėnesio dienomis. Šalys darbo sutartimi susitarė, kad atsakovas dirbs po 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Šalių pasirašytos darbo sutarties 7.2 punkte nurodyta, kad dienpinigių normos įmonėje nustatomos Direktoriaus įsakymu ir yra ne mažesnės kaip 50 procentų maksimalios dienpinigių sumos, nustatomos LR Finansų ministro įsakymu (b. l. 5-6). 2012-08-03 buvo priimtas UAB „Baltresta“ direktorės įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinės komandiruotės vykti į Švediją laikotarpiui nuo 2012-08-07 iki 2012-09-28 darbuotojams S. G., V. K., K. B., A. P., V. G., A. R., 2012-08-07 vykti į tarnybinę komandiruotę į Švediją, keltu iš Ventspilio, Latvija. Numatoma komandiruotės buvimo trukmė 53 dienos. Įsakyme yra nurodyta, apmokėti dienpinigius, taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normas, A. R. ir V. G. dienpinigius sumažinti iki 50 procentų. Visi komandiruoti asmenys, tarp jų – ir ieškovas, su įsakymu buvo supažindinti ir ant jo pasirašė (b.l. 51). LR Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 (LR Finansų ministro 2012 m. kovo l d. įsakymo Nr. 1K-070 redakcija) į Švedijos Karalystę ginčo laikotarpiu nustatyta 180 Lt dienpinigių norma.
Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje teisė darbdaviui sumažinti dienpinigių už komandiruotes normą yra nustatyta šalių sudarytos ir pasirašytos 2012-05-11 darbo sutarties 7.2 punkte. Nors ieškovas teigė, kad jis antro darbo sutarties egzemplioriaus negavo, tačiau jis yra pasirašęs darbdavio žurnale, jog gavo darbo sutarties egzempliorių (b. l. 36). Byloje nėra duomenų, kad šalių darbo sutartis būtų suklastota. Darbdavys 2012-08-03 įsakyme dėl komandiruotės į Švediją nurodė, kad ieškovui A. R. mokėtina 50 procentų dienpinigių normos, ieškovas ir kiti komandiruoti asmenys pasirašytinai supažindinti su įsakymu (b. l. 51). Ieškovas ir kiti byloje apklausti liudytojai K. B., A. P., V. G. nurodė, kad neatsiminė, kada pasirašė ant įsakymo dėl komandiruotės ir nurodė, kad neskaitydavo darbdavio duodamų pasirašyti dokumentų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje numatyta dienpinigių sumažinimo iki 50 procentų galimybė, darbdavys 2012-08-03 įsakymu nutarė sumažinti iki 50 procentų ieškovui mokėtinų dienpinigių už 2012-08-07 – 2012-09-28 komandiruotę Švedijoje normą ir ieškovas yra pasirašęs ant šio įsakymo ir su juo susipažinęs, konstatuotina, kad ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovas vienašališkai pakeitė darbo sutartyje numatytą apmokėjimą už darbą yra nepagrįsti, o atsakovas turėjo teisinį pagrindą iki 50 procentų sumažinti ieškovui mokamus dienpinigius už komandiruotę ir įstatymo nepažeidė (DK 220 str. 2 d.). Konstatuotina, kad ieškovui už komandiruotę Švedijoje pagal 2012-08-03 įsakymą turėjo būti mokami 50 procentų dydžio dienpinigių į Švedijos Karalystę norma, nustatyta LR Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) aktualioje redakcijoje, t.y. po 90 Lt už kiekvieną dieną.
Dėl komandiruotės trukmės
Byloje iškilo ginčas dėl komandiruotės trukmės. Pagal atsakovo 2012-08-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės komandiruotės į Švediją“ numatyta komandiruotės Švedijoje trukmė nurodyta nuo 2012-08-07 iki 2012-09-28. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškovas į komandiruotę vyko nuo 2012-08-06 iki 2012-10-06, nurodydamas, kad ieškovo prašymu ieškovas atostogavo nuo 2012-07-20 iki 2012-08-06 imtinai, o darbdavio įsakyme nurodytas komandiruotės laikotarpis yra nuo 2012-08-07 iki 2012-09-28 ir jis nebuvo pratęstas. Nustatyta, kad 2012-07-19 ieškovas pateikė prašymą suteikti laisvų dienų administracijai leidus nuo 2012-07-20 iki 2012-08-06 dėl asmeninių priežasčių (b.l.49). 2012-07-19 UAB „Baltresta“ direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui jo prašymu buvo suteiktos laisvos neapmokamos dienos nuo 2012-07-20 iki 2012-08-06 (b.l. 49-50).
Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla pagrįstų abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t.y. susiformuoja beveik visiškas teisėjo vidinis įsitikinimas, kad tos aplinkybės yra. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo A. R. paaiškinimų bei liudytojų K. B., A. P., V. G. parodymų nustatyta, kad ieškovas su kitais komandiruotas asmenimis išvyko į komandiruotę Švedijoje 2012-08-06, naktį kėlėsi keltu iš Latvijos į Švediją ir Švedijoje atsidūrė 2012-08-07 (b.l. 93). Nustatyta, kad iki 2012 m. liepos mėnesio UAB „Baltresta“ direktoriumi buvo S. U., kuris priėmė ieškovą į darbą, jis yra vienintelis UAB „Baltresta“ akcininkas, gyvena Švedijoje ir prižiūrėjo ieškovo ir kitų asmenų komandiruotėje atliekamus darbus (CPK 185 str.). 2012-07-02 UAB „Baltresta“ direktore paskirta jo dukra L. U., jos motina yra UAB „Baltresta“ buhalterė. Nustatyta, kad ieškovas ir kiti darbuotojai dirbo Švedijoje objekte iki 2012-10-05, nes buvo paprašyti užbaigti atliktus darbus ir sutvarkyti darbo vietą, jiems buvo nupirkti bilietai į keltą iš Švedijos į Latviją, jie kėlėsi ir grįžo į Lietuvą su UAB „Baltresta“ automobiliu 2012-10-06. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, laiko nustatytu, kad ieškovas su kitais asmenimis į komandiruotę Švedijoje iš Lietuvos išvyko 2012-08-06 ir į Lietuvą grįžo 2012-10-06 ir darbdaviui UAB „Baltresta“ šios aplinkybės negalėjo būti nežinomos (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių
DK 220 straipsnyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, kuris yra mokamas už visas darbo dienas pagal grafiką.
Atsakovo pateiktos 2013-01-09 pažymos ir mokėjimo pavedimų duomenimis ieškovui priskaičiuota ir apmokėta 16 650 Lt dienpinigių už komandiruotę į Švediją už laikotarpį 2012-05-15 – 2012-09-28, priskaičiuota ir išmokėta darbo užmokesčio už 2012 m. gegužį 709,09 Lt, už birželį 1 200 Lt, už liepą 742,86 Lt, už rugpjūtį 981,82 Lt, už rugsėjį 1 200 Lt, už spalį – 643,95 Lt, iš viso 5 477,72 Lt darbo užmokesčio (b. l. 54-75, 79).
Bylos duomenimis atsakovas apskaitė ieškovui komandiruotės laiką pagal darbdavio įsakyme nurodytą laiką – nuo 2012-08-07 iki 2012-09-27. Nors ieškovas 2012-08-06 jo prašymu ir pagal darbdavio įsakymą turėjo būti nemokamose atostogose nuo 2012-07-20 iki 2012-08-06, tačiau jis darbdavio nurodymu privalėjo kartu su kitais asmenimis 2012-08-06 išvykti atlikti darbo funkcijų į komandiruotę Švedijoje. Bylos duomenimis atsakovas 2012-08-06 dieną nepagrįstai laikė ieškovo neapmokamų atostogų diena, neatšaukė jo iš atostogų darbo funkcijoms atlikti, neapskaitė 2012-08-06 kaip darbo dienos ir neišmokėjo ieškovui už ją darbo užmokesčio bei dienpinigių, todėl ieškovui iš atsakovo už 2012-08-06 kelionės į Švediją dieną priteistinas darbdavio pažymoje nurodytas 57,35 Lt ieškovo vidutinis dienos darbo užmokestis, ir 2012-08-03 darbdavio įsakymu nustatytas 90 Lt dienpinigių dydis (b. l. 51, 73, DK 220 str., 229 str., LRV 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ aktualios redakcijos 3 p., 5.1 p.).
Atsakovas nepripažįsta, kad ieškovas grįžo iš komandiruotės 2012-10-06 ir laikė, kad jis iš komandiruotės grįžo 2012-08-03 įsakyme nurodytą dieną – 2012-09-28. Byloje nustatyta, kad ieškovas grįžo į Klaipėdą iš komandiruotės Švedijoje su kitais asmenimis 2012-10-06. Bylos duomenimis atsakovas atsiskaitė su ieškovu už 2012-08-03 įsakyme nurodytą laikotarpį nuo 2012-08-07 iki 2012-09-28 (b. l. 75). Kadangi ieškovas grįžo iš komandiruotės 2012-10-06, jam už laikotarpį nuo 2012-09-29 iki 2012-10-06 turėjo būti priskaičiuota išmokėti ir darbo užmokestis, ir dienpinigiai. Dienpinigiai mokami už komandiruotėje ir kelionėje iš komandiruotės praleistas kalendorines dienas, todėl ieškovui turėjo būti sumokėti dienpinigiai už laikotarpį nuo 2012-09-29 iki 2012-10-06, už aštuonias kalendorines dienas po 90 Lt, t.y. 720 Lt.
Kadangi 2012-09-29 ir 2012-09-30 buvo nedarbo dienos, todėl ieškovui priklauso darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-01-05 už penkias darbo dienas. Ieškovas grįžo iš komandiruotės 2012-10-06, šeštadienį. Pažymėtina, kad darbdavys ieškovui nežymėjo pravaikštų šiuo laikotarpiu, nors nustatyta, kad jis ir kiti keturi komandiruoti asmenys pasibaigus 2012-08-03 įsakyme nurodytai komandiruotės datai 2012-09-28 į darbą pas atsakovą Lietuvoje negrįžo. Atsižvelgiant iš byloje esančios darbo apskaitos žiniaraščio, matyti, kad atsakovas apskaitė, jog ieškovas nuo 2012-10-01 iki 2012-10-05 dirbo 5 dienas, 40 valandų, priskaičiavo ir išmokėjo jam darbo užmokestį už šias darbo dienas (b. l. 58, 73). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu už 2012-10-06 dieną. Bylos duomenimis ieškovas pas atsakovą dirbo 5 darbo dienų savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio ir šeštadienis jam yra poilsio diena. Pagal DK 193 str. 1 d. už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d., arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Bylos duomenimis, atsakovas ieškovui už 2012-10-08 dieną kitos poilsio dienos nesuteikė ir už ją nekompensavo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas už ieškovo darbo funkcijų atlikimą poilsio ir švenčių dienomis turėjo atsiskaityti pagal Darbo kodekso 194 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2006-09-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 yra išaiškinęs, kad DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, t.y. apmokama dvigubu tarifu, papildomai netaikant 1,5 tarifo. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas į Lietuvą grįžo 2012-10-06, t.y. šeštadienį, o pagal DK 194 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis apmokamas dvigubu tarifu, vadovaujantis DK 194 straipsniu ieškovui yra pagrindas už 2012-10-06 grįžimą iš komandiruotės poilsio dieną priteisti ne tik dienpinigius, be ir vidutinį darbo užmokestį dvigubu tarifu, t.y. 57,35 x 2 =114,70 Lt (b. l. 58,73).
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistina 458,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2012-08-06 ir 2012-10-06 dienas ir 810 Lt neišmokėtų 50 procentų normos dydžio dienpinigių už devynias komandiruotės į Švedijos Karalystę dienas: 2012-08-06 dieną ir 2012-09-29 – 2012-10-06 laikotarpį (DK 194 str., 220 str., LRV 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos aktualios redakcijos 3 p., LRV 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ aktualios redakcijos 3 p., 5.1 p., CPK 417 str.).
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką
Ieškovas atsakovo atleistas iš darbo 2012-10-30 ir nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dalis ieškovui priklausančio darbo užmokesčio jam nebuvo išmokėta atleidimo iš darbo dieną. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsižvelgus į nurodytas imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (CPK 417 str.).
Nuo 2012-10-30 ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki 2013-03-06 sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei 4 mėnesiai (b. l. 57, 63). Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis esant penkių darbo dienų savaitei 2012 metais buvo 1204,35 Lt (21 darbo diena x 57,35 Lt vienos dienos VDU, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011-12-19 įsakymo Nr. A1-535 Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo 2.1.1 p.). Aiškindamas DK 141 str. 3 d. paskirtį Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtinas (išieškotinas) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008). Darbdavys įstatymo įpareigotas nurodytą išmoką mokėti už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgiant į tai, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Tokia darbdavio prievolė yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką. Už uždelstą atsiskaityti laikotarpį po ieškovo atleidimo iš darbo dienos nuo 2012-10-31 iki sprendimo priėmimo 2013-03-06 (kadangi 2013 m. vasaris turėjo 28 dienas, ir yra kelios kovo mėnesio dienos, laikytina, kad atsiskaityti pradelsta už keturis mėnesius ir ieškovui už uždelstą atsiskaityti laiką po jo atleidimo iš darbo iki sprendimo priėmimo dienos priteistina 1835,20 Lt darbo užmokesčio suma (po 458,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį už keturis mėnesius) (CPK DK 141 str. 3 d., 417 str.).
Pažymėtina, DK 300 straipsnyje yra įtvirtinta speciali darbo teisės norma, skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybai, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai sumažintinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutartimi (keistos 2013-01-11 nutartimi) atsakovei taikyto arešto mastas ir laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 17-18, 87, CPK 145 str. 2 d., 150 str. 1-2 d.).
Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas patyrė 2 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių ir atitinka suteiktas advokato paslaugas ir 200 Lt išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b. l. 46, 78, 80, CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93str. 2 d., 98 str. 2 d.). Proporcingai tenkintiems ieškovo reikalavimams ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, iš atsakovo ieškovui priteistina 440 Lt pastarojo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 2, 4 d.).
Valstybei iš atsakovo priteistinas už tenkintus ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio skolos ir dienpinigių priteisimo byloje mokėtinas žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi už uždelstą atsikaityti laiką paprastai priteisiamos periodinės išmokos, numatytos DK 141 str. 3 d., o teismas priteisė šias išmokas fiksuota suma, žyminis mokestis už jas neskaičiuotinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo UAB „Baltresta“ 458,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ir 810 Lt dienpinigių už komandiruotę skolos, 1 835,20 Lt darbo užmokesčio sumą (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-10-31 iki 2013-03-06 bei 220 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-04 nutarties (su 2013-01-11 nutarties pakeitimais) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Baltresta“, į. k. 300073599, Šaulių g. 8-40, Klaipėdoje, turto arešto mastą ir jį sumažinti iki 1268,80 Lt bei palikti galioti iki šio sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Baltresta“ 72 Lt žyminio mokesčio Valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.