- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1383-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14942-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- J. A.
- Trečiasis asmuo
- P. L., J. D.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-1383-265/2015
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovams antstoliui A. S., I. M. ir UAB „Lituka ir Ko“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys P. L. ir J. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2013-12-03 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S1-242774, taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – 2300/3700 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), bendro 0,3700 ha ploto, ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 119,25 kv. m ploto, ½ dalį tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 47,00 kv. m ploto, ½ dalį daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 41,00 kv. m ploto, ½ dalį kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 33,00 kv. m ploto, ½ dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti ieškovei iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis A. S. vykdė Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-03 vykdomąjį raštą dėl 17 800 Lt skolos išieškojimo iš ieškovės P. L. ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-11-27 vykdomąjį raštą dėl 10 220 Lt skolos išieškojimo iš ieškovės J. D.. Antstolis 2013-03-13 patvarkymu pavedė UAB „Lituka ir Ko“ atlikti areštuoto ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą. Atsakovė UAB „Lituka ir Ko“ 2013-06-04 pateikė antstoliui turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovei priklausančio viso nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 60 000 Lt. Antstolis 2013-09-11 patvarkymu nutarė paskirti pirmąsias turto pardavimo varžytynes 2013-10-16 10.00 val., turtą parduodant už pradinę 48 000 Lt kainą. Turto pardavimas iš varžytynių įvyko, turtas buvo parduotas didžiausią kainą pasiūliusiai pirkėjai atsakovei I. M. už 50 400 Lt. 2013-12-03 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas. Ieškovės nuomone, areštuoto nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta netinkamai. 1991-05-08 ieškovei buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą, t. y. statyti dviejų aukštų, penkių kambarių priblokuotą gyvenamąjį namą, namo rekonstrukcija buvo užbaigta 2011 metais ir po šios rekonstrukcijos ieškovei nuosavybės teise priklausančios namo dalies plotas padidėjo iki 126,99 kv. m., kadastriniai namo matavimai buvo atlikti 2013-12-13. UAB „Lituka ir Ko“ nustatė turto, buvusio iki rekonstrukcijos, vertę. Ieškovė nurodė ir tai, kad gavusi 2013-09-11 antstolio pranešimą apie turto pardavimą iš varžytynių surado savo pirkėją R. K., su ja žodžiu susitarė, jog R. K. areštuotą turtą nupirks už 120 000 Lt, abi kartu buvo nuvykusios pas antstolį. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kita dalis nuosavybės teise priklauso R. U.. Atsakovė I. M., kuri yra R. U. dukra ir gyvena R. U. nuosavybės teise priklausančioje nekilnojamojo turto dalyje, sužinojusi, kad ieškovė susirado savo pirkėją, žodžiu pasiūlė nupirkti ½ dalį ieškovei priklausančio turto už 120 000 Lt. Atsakovė I. M. iki varžytynių pradžios minėto turto iš ieškovės nenusipirko ir šį turtą įsigijo varžytynių metu, taigi elgėsi nesąžiningai bei sąmoningai siekė įsigyti ieškovei priklausančio turto dalį už žymiai mažesnę kainą nei turto rinkos vertė. Kadangi ieškovei priklausantis turtas atsakovei I. M. perleistas neteisėtai, turi būti taikoma restitucija natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-14 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog antstolis, vadovaudamasis ekspertizės akte nurodyta turto verte, 2013-06-07 patvarkymu nustatė ieškovei nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto vertę 60 000 Lt, taip pat išaiškino ieškovei, jog ji turi teisę per tris darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Šis patvarkymas ieškovei asmeniškai įteiktas 2013-06-12, tačiau ieškovė nei per tris darbo dienas, nei vėliau prieštaravimo dėl turto įkainojimo antstoliui nepateikė. Tik po varžytynių pabaigos, tai yra 2013-10-31, ieškovė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama pripažinti varžytynes neįvykusiomis, nes turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, buvo įkainotas netinkamai. Ieškovė viso vykdymo proceso metu buvo tinkamai informuojama apie atliekamus vykdymo veiksmus, aktyviai dalyvavo vykdymo procese ir gynė savo teises ir teisėtus interesus, tačiau nei antstoliui, nei bylos nagrinėjimo metu teisme nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto verte. Ieškovė taip pat teigia, jog atsakovės UAB „Lituka ir Ko“ surašytas turto vertės nustatymo ekspertizės aktas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei turto vertinimo standartų reikalavimų, nes nebuvo įvertintas faktiškai esantis turtas, be to, nebuvo nustatyta vertinamo turto rinkos vertė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas turto vertintojas A. B. paaiškino, kad atliekant turto vertinimą turi būti griežtai laikomasi užsakovo suformuluotos užduoties, šiuo atveju – antstolio A. S. patvarkyme suformuluotos užduoties, o tai šiuo atveju ir buvo padaryta: buvo nustatyta konkretaus antstolio patvarkyme nurodyto turto rinkos vertė. Taigi ieškovės argumentai, jog nebuvo nustatoma nekilnojamojo turto rinkos vertė, nepagrįsti. Ieškovė nurodė, kad 2011 metais baigė pastato rekonstrukciją. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pastato rekonstrukcija nėra įteisinta ir įregistruota viešajame registre. Ieškovė nei iki turto vertinimo, nei turto apžiūros metu turto vertintojui nepateikė jokių nekilnojamojo turto dokumentų, nors pati dalyvavo turto apžiūros metu. Be to, dėl turto kadastrinių matavimų atlikimo ieškovė kreipėsi tik 2013-12-13, tai yra po to, kai nekilnojamasis turtas jau buvo parduotas iš varžytynių. Teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti UAB „Lituka ir Ko“ atlikto turto vertinimo pagrįstumu ir teisėtumu. Ieškovė tai pat savo reikalavimus grindžia atsakovės I. M. nesąžiningumu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog kyla abejonių dėl ieškovės ketinimų parduoti turtą jos pasiūlytai pirkėjai R. K. pagrįstumo: byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė atsisakė parduoti turtą R. K. dėl to, kad atsakovė I. M. įsipareigojo nupirkti ieškovės turtą. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovo bei liudytojų paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškinys nepagrįstas, todėl jį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog turto vertintojas visiškai nesistengė surinkti dokumentų, patvirtinančių turto faktinį atitikimą kadastrinių matavimų bylos duomenims, ir pasikliovė tik nepakankamai informatyviu Nekilnojamojo turto registro išrašu. Turto vertintojo asistentas nuotraukose nefiksavo visų individualių objekto savybių, turinčių įtakos turto vertei. Taigi teismo teiginys, jog nėra pagrindo abejoti UAB „Lituka ir Ko“ atlikti turto vertinimo teisėtumu, nepagrįstas. Teismas nusprendė nesivadovauti 2014-07-23 UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu, tačiau sprendime nepasisakė ir nemotyvavo, kuo pasireiškia išvados neišsamumas ar neaiškumas. Ieškovė vykdomosiose bylose teikė prašymus sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis visiškai ignoravo reikalavimą antstoliui visus vykdymo procesu metu kylančius klausimas išspręsti motyvuotu patvarkymu ir pateikdavo ieškovei tik formalius atsakymus. Ieškovės nuomone, antstolio padėjėjo parodymai turėtų būti įvertinti kritiškai, nes yra nenuoseklūs. Vertinant I. M. sąžiningumą, būtina atsižvelgti į tai, jog I. M. ir jos tėvas R. U., pateikdami AB Swedbank paraišką kreditui gauti, žinojo, kad kreditas bus panaudotas ne pagal tikslinę paskirtį, t.y. ne remontui, o varžytynėse įgyto turto kainai sumokėti. Taip pat ieškovė nesutinka su antstoliui ir atsakovei I. M. iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis A. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl UAB „Lituka ir Ko“ atlikto turto vertinimo neteisėtumo, todėl priimdamas sprendimą teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo juo nesivadovauti. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad teismas sprendime nepasisakė, dėl kokių priežasčių nesivadovauja L. C. ekspertizės aktu. Teismas aiškiai nurodė, jog pagrindą abejoti ekspertizės aktu sudaro tai, kad ekspertė vadovavosi ne Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, o statybos leidimu, pagal kurį statyba turėjo būti baigta iki 1996-05-08. Atsakovas mano, jog iš ieškovės priteista 1532,04 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra protinga, pragrįsta, ir iš esmės atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė viso teismo sprendimo vykdymo proceso metu nei antstoliui, nei turto vertintojui neteikė jokių duomenų apie areštuotą turtą ir jame atliktus pertvarkymus. Tik pardavus turtą iš varžytynių ieškovė kreipėsi dėl turto kadastrinių matavimų atlikimo. Iš bylos matyti, jog pastato pertvarkymai nėra įteisinti. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog UAB „Lituka ir Ko“ teisingai nustatė iš varžytynių parduodamo turto rinkos kainą, o UAB „Lovertus“ ekspertai, nebūdami kompetentingi atlikti pastatų kadastrinius matavimus, negalėjo nukrypti nuo teismo nutartyje suformuluotos užduoties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei nuo 1995-02-08 nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 119,25 kv. m ploto, ½ dalis tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 47,00 kv. m ploto, ½ dalis daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 41,00 kv. m ploto, ½ dalis kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 33,00 kv. m ploto, ½ dalis kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2004-10-18 ieškovei nuosavybės teise priklausė 2300/3700 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 0,3700 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas antstolis A. S. 2013-03-13 patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo pavedė atsakovei UAB „Lituka ir Ko“ atlikti 2300/3700 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 0,3700 ha ploto, ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 119,25 kv. m ploto, ½ dalies tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 47,00 kv. m ploto, ½ dalies daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 41,00 kv. m ploto, ½ dalies kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 33,00 kv. m ploto, ½ dalies kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą ir įpareigojo ieškovę per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti dokumentus turto vertintojui, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti. Pagal atsakovės UAB „Lituka ir Ko“ 2013-05-30 namų valdos dalies (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. LDC-30553 ieškovei priklausančios namų valdos dalies vertė 60 000 Lt. Antstolis A. S. 2013-06-07 patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo, atsižvelgdamas į 2013-05-30 turto vertės nustatymo ekspertizės aktą, nustatė, jog ieškovei priklausančios areštuotos namų valdos dalies bendra vertė 60 000 Lt. 2013-12-03 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pirkėjai atsakovei I. M. už 50 400 Lt. Ieškovei 1991-05-06 buvo parengtas projektas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai atlikti, ir 1991-05-08 buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą. Ieškovė turėjo pradėti statybą ne vėliau nei 1992-05-08 ir užbaigti bei pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1996-05-08. Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu 2013-12-03 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S1-242774, iš esmės motyvuodama tuo, jog turtas buvo įvertintas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ieškovė teigia, kad 1991-05-08 jai buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą, t. y. statyti dviejų aukštų, penkių kambarių priblokuotą gyvenamąjį namą, namo rekonstrukcija buvo užbaigta 2011 metais ir po šios rekonstrukcijos ieškovei nuosavybės teise priklausančios namo dalies plotas padidėjo, kadastriniai namo matavimai buvo atlikti 2013-12-13. Tuo tarpu UAB „Lituka ir Ko“ nustatė iki rekonstrukcijos buvusio turto vertę.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pagal Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punkte nustatytas turto pardavimo iš varžytynių pagrindas – turto pardavimas už mažesnę, nei turėjo būti nustatyta pagal įstatymų reikalavimus, kainą – turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai, t. y. kartu su kitomis Civilinio proceso kodekso normomis, tarp jų ir Civilinio proceso kodekso 681 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. H. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2011; kt.). Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teises. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. ir kt. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. H. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-251/2011).
Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka vykdymo procese. Pagal minėto straipsnio nuostatas reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai.
Šiuo atveju antstolis, 2011-11-09 areštuodamas ginčo turtą, nurodė, jog turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Antstolis A. S. 2013-03-13 patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo pavedė atsakovei UAB „Lituka ir Ko“ atlikti 2300/3700 dalies žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 0,3700 ha ploto, ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 119,25 kv. m ploto, ½ dalies tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 47,00 kv. m ploto, ½ dalies daržinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 41,00 kv. m ploto, ½ dalies kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatyto 33,00 kv. m ploto, ½ dalies kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, ir įpareigojo ieškovę per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos turto vertintojui pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti. UAB „Lituka ir Ko“ pateikė ekspertizės aktą Nr. LDC-30553, kuriame nurodė, jog ginčo namų valdos dalies vertė 60 000 Lt. Antstolis, vadovaudamasis ekspertizės akte nurodyta turto verte, 2013-06-07 patvarkymu nustatė, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančio areštuoto turto vertė sudaro 60 000 Lt, taip pat išaiškino ieškovei, jog ji turi teisę per tris darbo dienas pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Šis patvarkymas ieškovei asmeniškai įteiktas 2013-06-12, tačiau ieškovė prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė. Ieškovė tik po varžytynių pabaigos 2013-10-31 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama pripažinti varžytynes neįvykusiomis, nes turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, įkainotas netinkamai. Taigi ieškovė buvo tinkamai informuota apie vykdymo proceso eigą, dalyvavo vykdymo procese, tačiau turto įkainojimo iki pat varžytynių pabaigos neginčijo. 2013-12-03 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas pirkėjai atsakovei I. M. už 50 400 Lt. Toks ieškovės nepateisinamas neveikimas prieštarauja vykdymo proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principams, tuo labiau, jog pati ieškovė nurodo, kad namo dalies rekonstrukcija buvo baigta 2011 metais, taigi ieškovė turėjo pakankamai laiko oficialiai įteisinti atliktus pertvarkymus ir įgyvendinti vykdymo procese su tuo susijusias teises. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nei antstoliui, nei bylos nagrinėjimo metu teisme nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti antstolio nustatyta turto verte.
Ieškovė savo nesutikimą su nustatytos turto vertės teisingumu argumentuoja iš esmės tuo, jog po rekonstrukcijos padidėjo vertinamo turto plotas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo apie ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą matyti, kad ieškovei nuosavybės teise iki turto pardavimo iš varžytynių priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendro 119,25 kv. m ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 1991-05-06 buvo parengtas projektas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai atlikti, ir 1991-05-08 buvo išduotas leidimas vykdyti individualią statybą. Ieškovė turėjo pradėti statybą ne vėliau nei 1992-05-08 ir užbaigti bei pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1996-05-08. Ieškovė nurodė, kad pastato rekonstrukcija užbaigta 2011 metais. Ieškovė neginčija, jog pastato rekonstrukcija nėra įteisinta ir įregistruota viešajame registre, taigi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei priklausančios pastato dalies plotas yra 59,62 kv. m. Ieškovė antstolio 2013-03-13 patvarkymu buvo įpareigota per 3 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos turto vertintojui pateikti dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto vertinimui atlikti, tačiau nei iki turto vertinimo, nei turto apžiūros metu turto vertintojui nepateikė jokių nekilnojamojo turto dokumentų, nors pati dalyvavo turto apžiūros metu. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog turto vertintojo asistentas, atvykęs apžiūrėti vertinamą turtą, jokios papildomos informacijos pateikti neprašė, o ieškovei pateikus gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos individualų projektą ir techninę dokumentaciją, šiais dokumentais nesidomėjo ir ekspertizės akte apie tai nepasisakė. Šie ieškovės deklaratyvaus pobūdžio argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, ieškovė per nustatytą terminą prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu nustatytos turto vertės nereiškė. Be to, nors gyvenamojo namo rekonstrukcija buvo užbaigta 2011 metais, ieškovė dėl kadastrinių namo matavimų atlikimo kreipėsi tik 2013-12-13, tai yra jau po to, kai nekilnojamasis turtas buvo įvertintas ir parduotas iš varžytynių. Ieškovės argumentai, jog ekspertizės akto nuotraukose neužfiksuotos individualios objekto savybės, turinčios įtakos jo vertei, o turto apžiūros akte nėra ieškovės parašo, atmestini kaip nesudarantys pagrindo ekspertizės aktą laikyti esant neteisėtą, nes teisės aktai nenumato reikalavimo nuotraukose fiskuoti absoliučiai visą turtą. Turtas buvo apžiūrėtas, ieškovė pati pripažino, jog dalyvavo jo apžiūroje, o tai, kad ant apžiūros akto nėra jos parašo, tėra formalus trūkumas, nedarantis viso akto iš esmės neteisingo. Kitų duomenų, patvirtinančių atsakovės UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės nustatymo ekspertizės akto trūkumus ar neatitikimą teisės aktų reikalavimams, byloje nepateikta, todėl nėra jokios pagrindo abejoti vertinimo pagrįstumu ir teisėtumu.
Ieškovė, ginčydama iš varžytynių parduoto turto vertę, rėmėsi bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės akte nurodyta turto verte: UAB „Lovertus“ ekspertizės akte Nr. 140723LCH-01 nurodė, jog ginčo turto vertė yra 102 000 Lt. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė ir nemotyvavo, kuo pasireiškia išvados neišsamumas ar neaiškumas. Šis ieškovės argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, posėdyje apklausęs ekspertizę atlikusią ekspertę, išsamiai motyvavo savo nesutikimą su UAB „Lovertus“ ekspertizės akto išvadomis.
Teismas bylos nagrinėjimo metu 2014-06-04 nutartimi pavedė ekspertei L. C. atsakyti į klausimą, kokia buvo tikroji ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto rinkos vertė 2013-05-30. Iš UAB „Lovertus“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. 140723LCH-01 matyti, kad buvo įvertinta ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nurodant, kad ieškovei priklausančios pastato dalies bendras plotas yra 126,99 kv. m, tačiau ekspertizės akto išvadose pateikiant turto vertę nurodoma, kad buvo įvertinta ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 119,25 kv. m. bendro ploto. Ekspertė nurodė, kad vertino faktiškai esantį turtą, tačiau akivaizdu, jog atliekant turto vertinimą 2014 metais ekspertė vadovavosi nebegaliojančiu statybos leidimu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškovei buvo išduotas statybos leidimas pastato rekonstrukcijai, nereiškia, jog rekonstrukcija buvo atlikta laikantis šio statybos leidimo ir prie jo pateikto projekto reikalavimų. Ekspertė patvirtino, kad neatliko jokių pastato ploto matavimų. Turto vertintojas nėra kompetentingas tikslinti vertinamo nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų, o pasikeitęs pastato plotas laikomas teisingu tik nuo jo įrašymo viešame registre. Visiškai neregistruoto ar netinkamai įregistruoto daikto vidutinė rinkos vertė turėtų būti lyginama su kitų neįregistruotų ar netinkamai įregistruotų daiktų sandorių vertėmis, tačiau duomenų apie tokių sandorių sudarymą surinkimas yra sudėtingas, nes tokie sandoriai netampa žinomais. Atsižvelgdamas į šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Lovertus“ ekspertizės aktas kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo.
Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl to, jog teismas neteisingai nurodė vykdymo procese ieškovę atstovavusį asmenį, antstolis netinkamai sprendė vykdymo procese kilusius klausimus, I. M. suteiktą kreditą panaudojo ne pagal paskirtį) atmestini, kaip neturintys pakankamos teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, sprendime motyvavo, kodėl tam tikrais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, ištirtų įrodymų pagrindu priėjo išvadą apie įrodinėjamų aplinkybių egzistavimą, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių iš esmės naujų aplinkybių, kurios leistų abejoti teismo sprendimo pagrįstumu.
Ieškovė taip pat ginčija tą sprendimo dalį, kuria antstoliui A. S. iš ieškovės priteista 1 532,04 Eur, o atsakovei I. M. – 579,24 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Mano, kad priteista išlaidų suma nepagrįstai didelė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolį A. S. byloje atstovavo advokatų kontoros AVERUS teisininkai: advokatė D. – K., advokatas R. K., advokato padėjėjos S. R. ir G. M.. Byloje yra jų įgaliojimus patvirtinantys rašytiniai dokumentai, taip pat ir G. M., todėl ieškovės teiginys, jog G. M. nepateikė jokių rašytinių savo įgaliojimų įrodymų, nepagrįstas (tomas II, b. l. 2). Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis A. S. patyrė viso 1 532,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų, taip pat sumokėjo 75 Eur už teismo ekspertės atvykimą į teismo posėdį (tomas III, b. l. 101-118a, 146-149). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje numatytų maksimalių dydžių, antstoliui iš ieškovės priteisė visą šią sumą. Beveik visi procesiniai veiksmai byloje atlikti tuo metu, kai galiojo ankstesnė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio redakcija, išskyrus 2015-04-24 įvykusį teismo posėdį. Skaičiuojant maksimalius priteistinų išlaidų dydžius pagal šią Rekomendacijų redakciją pagrindu buvo imama Lietuvos Respublikos minimali mėnesinė alga, taigi pagal Rekomendacijas už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 900 Eur, už vieną atstovavimo teisme valandą – 45 Eur (pagal naująją Rekomendacijų redakciją, galiojančią nuo 2015-03-20, už vieną atstovavimo teisme 2015-04-24 vykusiame teismo posėdyje valandą maksimaliai priteistina 70 Eur). Advokatų padėjėjams priteistina 80 proc. rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko tokios trukmės posėdžiai: 2014-05-14 parengiamasis posėdis, trukmė 25 min., atstovavo advokato padėjėja S. R., 2014-05-30 posėdis truko 15 min., atstovavo advokato padėjėja G. M., 2014-12-12 posėdis truko 15 min., advokato padėjėja G. M., 2015-02-02 posėdis truko 4 min., atstovavo advokato padėjėja G. M., 2015-03-18 posėdis truko 2 val. 26 min., atstovavo padėjėja G. M., 2015-04-24 posėdis truko 1 val. 51 min., atstovavo advokato padėjėja G. M., viso posėdžių trukmė – 5 val. 16 min. Taigi maksimali už atstovavimą teismo posėdžiuose suma sudarytų 220 Eur (3 val. x 45 Eur x 80 proc.=108 Eur, 2 val. x 70 Eur x 80 proc.=112 Eur). Atsakovo atstovas taip pat paruošė atsiliepimą į ieškinį, jį parengė advokatė R. D. – Kaupienė, maksimali už atsiliepimą priteistina suma – 900 Eur. Taigi maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 1 120 Eur. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes kolegija daro išvadą, jog nurodytos maksimalios bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslintina, nurodant, jog atsakovui antstoliui A. S. iš ieškovės priteistina iš viso 1 195 Eur (75 Eur už ekspertės atvykimą + 1120 advokato teisinės pagalbos išlaidų).
Atsakovei I. M. iš ieškovės priteista 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, jog vien už atsiliepimo į ieškinį (tomas I, b. l. 93-96) parengimą pagal tuo metu galiojusios Rekomendacijų redakcijos nuostatas maksimali priteistina suma sudaro 900 Eur, konstatuotina, jog atsakovei iš ieškovės priteistina suma neviršija Rekomendacijoje nustatyto maksimalaus dydžio, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė nurodyto dydžio sumą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, jog atsakovui antstoliui A. S. iš ieškovės priteistina 1195 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi apeliacinis skundas iš esmės atmestinas, tik patikslinta teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų antstoliui priteisimo, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Atsakovė I. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės 100 Eur advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Nors iš pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovė advokatui sumokėjo 150 Eur, tačiau atmetus apeliacinį skundą priteistina jos prašoma priteisti suma. Išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatyto maksimalaus dydžio (tomas III, b. l. 194, CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, jog atsakovui antstoliui A. S. iš ieškovės J. A. priteista 1 195 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovei I. M. iš ieškovės J. A. priteisti 100 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.