Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiajai V. G., jos atstovei advokatei Virginijai Vainorienei, kaltinamajam L. M., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: 2019 m. spalio 26 d. apie 3.57 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su V. G., rankomis nustūmė ją nuo laiptų, ko pasėkoje nukentėjusioji, neliesdama laiptų paviršiaus, nukrito į laiptinės aikštelę, esančią tarp 5 ir 4 aukštų, taip padarydamas nubrozdinimus veide ir dešiniame petyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad datos nepamena, buvo pas D.. Kartu buvo G. V. ir J. V., taip pat buvo keturios panelės. Jie visi išgėrinėjo. Kilo konfliktas dėl buto raktų, nes negalėjo išeiti panelės iš buto. Labiausiai konfliktavo V., kitos panelės konflikto nekėlė. Tada kažkas buto duris atrakino, lyg tai G. V., kuris atidaręs buto duris varė V. iš buto, o tiksliau jai liepė eiti lauk. V. ėjo lauk. V. draugės išėjo, tačiau V. nėjo, o konfliktavo toliau. Konfliktavo trise, t. y. jis, V. ir G.. Jis buvo tuo metu piktas, nes jis konfliktavo su V.. Išėjus į laiptinę jis su V. apsižodžiavo. V. stovėjo priešais jį, ir jai susipynė kojos ir ji nukrito nuo laiptų. Patikslino, jog nusirideno nuo laiptų, krito veidu į priekį, dar kabinosi į laiptų turėklus, tačiau nukrito į laiptų aikštelę. T. V. draugės pradėjo kalbėti apie policiją, todėl jis išėjo, kai ėjo pro V., ji gulėjo laiptinės aikštelėje. Jis nežino, kodėl V. draugės kalbėjo, kad kvies policiją. Mano, jog V. nori pasipelnyti, nes jis jos nenustūmė, o V. nukrito pati.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji V. G. parodė, kad neprisimena kada tiksliai tai buvo. Ji buvo pas draugę. Kartu su kitomis draugėmis, pakviestos nuėjo pas vaikinus. Bute buvo L., R., M., ji, L., J., buto šeimininkas D. ir dar vienas vaikinas su akiniais. Kai norėjo išeiti, iš buto pasakė, jog nėra raktų ir iš buto išeis tik 6 val. Tada ji pagrasino iškviesti policiją. Tuo metu L. su R. buvo kitame kambaryje. Ji pasiteiravo R., ar ši eis drauge. Tada kilo konfliktas. Kažkas atrakino duris. Pirma iš buto išėjo L., tada ji, tuo metu konfliktavo su L.. Ji jau sukosi eiti ir atsisuko į L., nes jis jai kažką sakė. Tuo metu ji buvo padėjusi žingsnį ant laiptų, o L. buvo aikštelėje jai už nugaros. T. L. su ranka ją nustūmė, į nugarą tarp vidurio ir kairio peties. Ji krito nuo laiptų, net neliesdama jų. Bandė kabintis į turėklus, tačiau nukrito į aikštelę, tarp aukštų. Kai nukrito šalia išvydo L., kuri priekaištavo L. bei kvietė greitąją pagalbą. Tuo metu kitos merginos, t. y. R. ir M., buvo viršuje. J. buvo žemiau nulipęs ir atėjęs klausė, kas nutiko bei paklausė L., ką jis padarė. Dar prieš atvykstant medikams L. ir J. išėjo. Ji patyrė fizinį skausmą, jaučia baimę tamsių patalpų, yra išsigandusi ir bijo iki šiolei, bloga psichologinė savijauta, tapo jautri, buvo netekusi darbingumo, jai tuo laikotarpiu nebuvo mokamas nedarbingumas, nes buvo nustatytas girtumas, negalėjo dirbti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. V. parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet tai buvo ruduo. Pas L. susirinko, t. y. ji, R., V. ir L.. Po to, nuėjo pas L. kaimyną D.. Ten vyko išgertuvės ir leido laiką. Kai norėjo eiti namo, buvo užrakintos durys. Buvo sunerimusios. Tačiau kažkas buto duris atrakino. Iš buto pirmos išėjo V. ir L.. Iš karto po jų ji su R.. Išėjusi prie laiptų pamatė šurmulį. Matė, kad vyko konfliktas. V. su L. stovėjo vienas prieš kitą veidu ir jie konfliktavo, t. y. kalbėjosi piktai. Matė, kaip L. stūmė V. nuo laiptų. L. su dviem rankomis pastūmė V. į krūtinės sritį ir stipriai nustūmė. V. „nuskrido“ nuo laiptų. V. krito aukštielninka nugara į priekį. V. gulėjo salelėje tarp aukštų prie sienos. Ji L. bei R. priėjo prie V.. Tuo metu V. gulėjo, jos jai neleido keltis. V. skaudėjo ir ji prašė kviesti pagalbą. L. iškvietė greitąją pagalbą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. G. parodė, kad įvykis vyko daugiau nei prieš pusantrų metų, gal 2019 metai. Pas ją bute susirinko draugės, t. y. M., R. ir V.. Jos vartojo sidrą. Išėjus parūkyti jas pas save pasikvietė kaimynas D., pas kurį buvo vaikinai. P. D. taip pat vartojo alkoholį. Po kurio laiko sumanė išeiti namo, tačiau buto durys buvo užrakintos ir dėl to kilo konfliktas. Dėl raktų susiginčijo su G.. T. V. pagrasino iškviesti policiją, tada buto raktai atsirado. Atrakinus duris G. ją ir V. išvarė iš buto. V. pasigedo kitų draugių ir jas pakvietė ateiti. Tada ji atėjo iki laiptinės didelių durų prie laiptų stovėjo ji su V. ir L.. L. su V. konfliktavo. Ji tuo metu stovėjo šalia ir stebėjo juos, dar už jų kažkas stovėjo, tačiau negali įvardinti kas, tačiau visi. Tuo metu buvo susikoncentravusi į L. ir V.. Konflikto metu L. nustūmė V., tačiau tiksliau pasakyti negali, nes viskas vyko labai greitai ir netikėtai. Matė, kaip L. nustūmė V. nuo laiptų. V. prieš L. stovėjo veidu į veidą. L. su rankomis pastūmė nuo savęs V.. V. nukrito į laiptų salelę ant nugaros. V. po galva buvo kuprinė, kai ji nukrito, dėl to jai pasisekė. Ji tiesiog matė, kaip V. „nuskrido“ nuo laiptų, tikrai nenusirideno. V. nuo laiptų „skrido“ šonu ir daugiau nugara. V. nespėjo įsikibti, gal bandė, bet tikrai nespėjo. Prie V. pirma priėjo ji ir vėliau M., po to R.. V. nekalbėjo, bet jai krito ašaros, ji tik dejavo. Ji iškvietė policiją ir greitąją. Ji apžiūrėjo V., ar nebėga kraujas. Visas merginas ištiko šokas. Vaikinai pabėgo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. R. parodė, kad tiksliai nepamena kada tai buvo. Iš pradžių jos buvo pas L. namuose, buvo ji, M., L.. V. atėjo vėliau. Po kurio laiko nuėjo pas L. kaimyną D.. Visos nuėjo draugiškai pasibūti. Vaikinų buvo apie šešis, jos manymu, t. y. D., L. ir kitų vardų nežino. Alkoholio buvo, tačiau ji jo nevartojo. Paskui ji su M. sugalvojo eiti namo, tačiau durys buvo užrakintos. T. L. pradėjo pykti ir pasipiktinusios buvo visos kitos. Po kurio laiko kažkas duris atrakino. Pirmiausiai iš buto ėjo M. arba V., o paskui ji su L.. Ji buvo rami ir nekonfliktavo. L. ir V. konfliktavo su L. ir dar kažkuo. Jie ginčijosi, keikėsi vienas ant kito. Stovėdami prie laiptų ginčijosi. Labiau konfliktavo V. su L.. Ji atsisuko ir pamatė, kaip L. nustūmė V.. Su ištiestomis rankomis į V. priekinę dalį, į krūtinę ties pečiais. Ji matė staigų L. rankų judesį „iš jėgos“ link V.. Matė, kad L. palietė V.. Tada ji išsigandusi nusisuko ir nestebėjo, kaip V. nukrito nuo laiptų. Atsisukusi pamatė, kad prie V. yra L.. V. gulėjo laiptų aikštelėje ant nugaros ir jai po galva gulėjo kuprinė. V. dejavo. L. verkė ir šaukė „ką tu padarei, nesveikas“. Ji su M. žiūrėjo į V., ar ji gyva. Jos buvo išsigandusios. Ji L. liepė, ką nors daryti, tačiau L. atsakė „pati kalta“. Tada vaikinai nubėgo pas D. ir po trijų minučių visi išbėgo, t. y. iš to buto visi išėjo.

Motyvuojamoji dalis

- 2020 m. birželio 29 d. akistatos tarp liudytojo J. V. ir nukentėjusiosios V. G. metu duotais parodymais, kurios metu prieštaravimai nepašalinti, parodymai nepasikeitė, abu proceso dalyviai laikėsi savo duotų parodymų (t. 1, b. l. 79–81);

- 2020 m. birželio 23 d. akistatos tarp liudytojo J. V. ir liudytojos M. V. duotais parodymais, kurios metu prieštaravimai nepašalinti, parodymai nepasikeitė, abu proceso dalyviai laikėsi savo duotų parodymų (t. 1, b. l. 100–101);

- 2019 m. spalio 30 d. nukentėjusiosios V. G. savanoriškai pateikto jos mobilaus ryšio telefono apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, kur apžiūrint „Instagram“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ prie šios paskyros matosi esančios asmens fotonuotraukos (t. 1, b. l. 55, 56);

- 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad galimai vaikinas, kuris nuo laiptų nustūmė V. G. yra L. M. (t. 1, b. l. 23);

- 2021 m. kovo 15 d. prie civilinio ieškinio pridėtomis foto lentelėmis, kuriose 2019 m. spalio 27 d. ir 2019 m. spalio 30 d. užfiksuoti nukentėjusios sužalojimai (t. 2, b. l. 68, 69).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina L. M. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu liudytojos M. V., L. G. ir R. R. tvirtino, jog L. M. rankomis nustūmė nukentėjusiąją V. G. nuo laiptų. Priešingai nei nurodo kaltinamojo gynėjas visos liudytojos parodymus dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos davė nuoseklius ir papildančius vienas kitus, tiek apklausų metu, tiek akistatų metu. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog liudytoja M. V. parodymus, patvirtinančius kaltinamojo kaltę, davė susitarusi su nukentėjusiąja ir poziciją aptarusi su kitomis liudytojomis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. V. nuosekliai nuo pat pirmų parodymų, duotų policijos pareigūnui, teigė, jog nukentėjusioji buvo nustumta nuo laiptų, o būtent 2019 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp 4-ojo ir 5-ojo aukštų laiptų aikštelėje buvo pastebėta gulinti mergina, šalia jos buvo 3 merginos. Nustatytos visų asmenybės, kurios paaiškino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos su 4 iš matymo pažįstamais vaikinais vartojo alkoholį. Joms norint eiti namo, vienas iš vaikinų, vardu L., ant jų supyko, ėmė jas įžeidinėti įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, o joms išėjus iš buto į laiptinę, jis tyčia nustūmė V. G. nuo laiptų, dėl ko ji griūdama susitrenkė galvą ir kairiąją ranką (t. 1, b. l. 9). Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog liudytojos parodymus prieš jo ginamąjį davė susitarusios, nes iš byloje esančio 2019 m. spalio 26 d. 3.57 val. informacinio pranešimo ROIK 0119000578727 matyti, jog pranešantis asmuo, o byloje nustatyta, jog dėl pagalbos skambino L. G., kuri pranešdama apie įvykį teigė, jog <..merginą nustūmė nuo laiptų ką tik,...> (t. 1, b. l. 7). Akivaizdu, jog nuo pranešimo pradžios tarp nukentėjusios ir liudytojų dėl parodymų davimo susitarimo nebuvo ir negalėjo būti. Tai, kad ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu yra parodymų neatitikimų, dėl jų buvimo vietos, galimybės matyti/nematyti įvykį, ar duotų parodymų, tai vertintina, jog pats įvykis įvyko staiga bei truko labai trumpą laiką, ką beje pastebėjo liudytojos duodamos parodymus, taip pat šis įvykis sukėlė liudytojoms išgąstį ir šoką, nes R. R. pamačiusi, jog L. M. su ištiestomis rankomis „su jėga“ stūmė V. G., išsigando ir nusisuko ir nematė, kaip nukentėjusioji nukrito, tačiau ji matė, kaip L. M. palietė nukentėjusiąją, liudytoja L. G. nurodė, jog jas ištiko šokas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įvykio metu liudytojos buvo neblaivios (R. R. nustatytas 0,21 promilių girtumas; M. V. – 1,10 promilių girtumas ir L. G. – 0,44 promilių girtumas), tačiau nustatyti girtumai yra lengvi, o R. R. atveju, net nevertintinas kaip nustatytas girtumas (t. 1, b. l. 9). Taip pat parodymus liudytojos davė praėjus ilgesniam laikui, todėl tikėtina, kad gali būti parodymų neatitikimai, kurie nekeičia įvykio esmės. Iš esmės visos liudytojos patvirtino, jog matė kaip L. M. nustūmė V. G. nuo laiptų viršaus, ir nukentėjusioji nukrito į laiptų aikštelę tarp penkto ir ketvirto aukšto, dėl ko nuketėjusioji patyrė nubrozdinimus veide ir dešiniame petyje. Kad nuketėjusiajai V. G. dėl L. M. veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina specialisto išvada Nr. G 312/2020(04), kurioje nurodyta kad V. G. padaryti nubrozdinimai veide ir dešiniame petyje. Rasti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. <...> Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui (t. 1, b. l. 73). Patirtus nukentėjusios sužalojimus patvirtina ir nuketėjusios prie civilinio ieškinio pateiktos foto lentelės, kuriose užfiksuoti sužalojimai 2019 m. spalio 27 d. ir 2019 m. spalio 30 d. (t. 2, b. l. 68, 69). Aplinkybę, jog nukentėjusioji V. G. nuo laiptų nukrito net neliesdama laiptų paviršiaus patvirtina liudytojų L. G., M. V. parodymai, kur jos teigė, kad V. G. „nuskrido“ nuo laiptų, taip pat specialisto išvada, kurioje nėra duomenų, jog būtų užfiksuoti sužalojimai kitose kūno srityse, jei nukentėjusioji, kaip teigia liudytojas G. V. ir kaltinamasis L. M., susipynus kojoms ir dėl girtumo būtų „nusiridenusi“ nuo laiptų. Liudytoja L. G. patvirtino, jog matė, kaip V. G. bandė įsikibti į laiptų turėklus, tačiau nespėjo. Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, jog nuo laiptų ją nustūmė L. M.. Nukentėjusioji nuosekliai ir viso proceso metu laikėsi savo pozicijos, t. y. net neturėdama galimybės aptarti su kuom nors dėl kaltinamojo apkaltinimo, nes ne tik policijos pareigūnui (t. 1, b. l. 9), bet ir pristatyta į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur nukentėjusioji teigė, jog pastumta nukrito nuo laiptų (t. 1, b. l. 103), ir jos parodymai dėl to, kad buvo nustumta nuo laiptų laikėsi viso ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu. Šias aplinkybes, kaip teismas jau aptarė, patvirtina liudytojos L. G., M. V. ir R. R.. Tai kad nukentėjusioji nurodo, jog kaltinamasis ją stūmė į nugarą ties kairiu petimi vertintina kritiškai, dėl to, kad įvykis įvyko staiga, konfliktinėje situacijoje, taip pat dėl patirto sužalojimo ir buvusio nukentėjusios girtumo (nustatytas 0,89 promilių girtumas). Byloje nustatyta liudytojų parodymais, jog nukentėjusioji kaltinamojo nuo laiptų buvo nustumta kaltinamojo ištiestomis rankomis į priekinę nukentėjusios krūtinės dalį. Nukentėjusioji į aikštelę tarp penkto ir ketvirto aukšto nukrito ant nugaros, kaip ir paliko gulėti, tai patvirtino liudytojos L. G., M. V., R. R. ir pati nukentėjusioji. Kaltinamojo ir liudytojo G. V. teiginiai, jog nukentėjusioji nukrito nuo laiptų dėl girtumo ir jog jai susipynė kojos atmestina, nes liudytojas G. V. iš viso teigė, jog taip tik mano, nes kaip nukrito nukentėjusioji jis neatsimena, tačiau mano, jog nukentėjusiajai susipynė kojos, o kaltinamasis teigė, jog nukentėjusioji „nusirideno“ nuo laiptų bei krito veidu į priekį. Šias aplinkybes paneigia liudytojų L. G., M. V. ir R. R. parodymai, jog nukentėjusioji nukrito ant nugaros, jai po galva buvo kuprinė, taip pat specialisto išvada ir medicininiai dokumentai, kuriuose nėra užfiksuota nukentėjusiajai sužalojimų kitose kūno vietose, kurie būtų buvę, jei nukentėjusioji būtų „nusiridenusi“ nuo laiptų. Liudytojo G. V. parodymai iš viso vertintini kritiškai, nes jis teigė, jog nukentėjusioji sėdėjo, nors tas aplinkybes paneigia jau minėtų liudytojų parodymai bei paties kaltinamojo parodymai, kuris taip pat teigė, jog nukentėjusioji gulėjo laiptinės aikštelėje. Taip pat ir atvykę policijos pareigūnai nukentėjusiąją rado gulinčią aikštelėje tarp ketvirto ir penkto aukštų. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusioji iš įvykio vietos pristatyta į medicinos įstaigą skundėsi galvos, kairio riešo ir dešinio peties skausmu (t. 1, b. l. 103, t. 2, b. l. 70, 71). Kad įvykio metu nukentėjusioji galėjo patempti ir sumušti kairįjį riešą byloje patvirtina ir liudytojos L. G., pačios nukentėjusios V. G. ir kaltinamojo L. M. parodymai, kur jie nurodė, jog krisdama nukentėjusioji bandė įsikibti į turėklus.

Liudytojai J. V. ir D. R. iš esmės įvykio nematė, todėl parodymų dėl šio įvykio nedavė, tik patvirtino aplinkybes, jog visi kartu dalyvavo pasibuvime bute.

Liudytojos G. D. ir D. J. įvykio tiesiogiai nematė, tik atpasakojo įvykį, taip kaip joms neva papasakojo nukentėjusioji. Teismas atkreipia dėmesį, jog G. D. duoti parodymai iš esmės atitinka įvykio aplinkybes. Tuo tarpu liudytojos D. J. duoti parodymai visiškai yra priešingi byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas vertina kritiškai liudytojos D. J. parodymus, o būtent dėl šių aplinkybių: visų pirma liudytoja niekaip negalėjo logiškai paaiškinti dėl ko nukentėjusioji V. G. jai neva papasakojo apie įvykį dėl kurio nukentėjo; antra – nukentėjusiosios neva papasakotos aplinkybės liudytojai visiškai priešingos byloje nustatytoms aplinkybės, nes nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė kitą dieną po įvykio, po pasitarimo su tėvais, nes byloje nustatyta, jog nukentėjusioji į gydymo įstaigą buvo pristatyta tą pačią dieną iš įvykio vietos, tai visiškai nelogiška, kad nukentėjusioji liudytojai būtų neva pasakiusi, jog tik kitą dieną kreipėsi į gydymo įstaigą po pasitarimo su tėvais, jog reikia apkaltinti vaikiną, su kuriuo ji konfliktavo; trečia – byloje nustatyta, jog liudytoja artimai bendravo su liudytoju G. V., tai patvirtino apklausos metu pats liudytojas G. V., bei turėjo pažintį su kaltinamuoju, su kuriuo šventė naujus metus bei kuris jai nurodė, kada ir kaip turėjo liudytoja atvykti į teismą duoti parodymus, todėl teismas turi pagrindo spręsti, jog liudytoja D. J. turi suinteresuotumą bylos baigtimi, o būtent kaltinamojo L. M. naudai.

2021 m. birželio 8 d. teisme gautas kaltinamojo gynėjo advokato Gintaro Griciaus surašytas eksperimento baudžiamojoje byloje protokolas su foto nuotraukomis ir vaizdo įrašu (t. 2, b. l. 145, 146). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 197 straipsnio 1 dalis numato, kad liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų parodymams ar versijoms patikrinti galima atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes ir atlikti reikiamus bandymus. Pateiktame eksperimento baudžiamojoje byloje protokole 2021 m. birželio 6 d. (mėnuo taisytas ranka iš „07“ į „06“) surašyta išvada, jog neįmanoma žmogaus formos objekto, kurio svoris 60 kg ir daugiau nustumti nuo laiptų taip, kad jis kristų (skirtų) į apačią, neliesdamas laiptų paviršiaus. Teismas nesutinka su nurodyta eksperimento išvada, nes visų pirma objektas statiškas ir stabilus, tuo tarpu žmogaus kūnas ir jo galūnės nėra statiškos; antra - byloje nustatyta, jog nukentėjusioji stengdamasi išvengti kritimo, bandė įsikibti į turėklus, kaip aptarta tai patvirtino ir pati nukentėjusioji V. G., ir liudytoja L. G., ir pats kaltinamasis L. M., o nustumtas manekenas jokių judesių neatliko; trečia – manekenas ne identiškas nukentėjusiosios svoriui ir ūgiui, byloje patvirtina duomenys, jog nukentėjusios svoris (duomenys neskelbtini) kg, tuo tarpu manekeno – 64,7 kg, o manekeno dydis (ūgis) iš viso neužfiksuotas ir nenustatytas; ketvirta – manekenas nustumtas visiškai kito asmens, ne paties kaltinamojo ir neįmanoma pamatuoti su kokia „jėga“ buvo nustumta nukentėjusioji bei analogiška jėga nustumti manekeno. Tačiau iš principo manekeno padėtis nuo jo numetimo/nustūmimo nuo laiptų aikštelės, tik patvirtino aplinkybę, jog manekenas nukrito ant galinės (nugarinės) dalies, taip kaip ir liudytojos L. G., M. V., R. R. ir pati nukentėjusioji tvirtino, jog nukentėjusioji po nustūmimo į aikštelę tarp penkto ir ketvirto aukštų nukrito ant nugaros, o jai po galva buvo kuprinė.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalį, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitiki-nimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jis baustinas už minėtos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės L. M.

L. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę L. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta), jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 165), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 161), Lietuvoje nedirbantis (t. 1, b. l. 168), nusikalstamos veikos padarymo metu baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 170), anksčiau teismo neteistas (t. 1, b. l. 171), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 1, b. l. 175).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant bausmės dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. M. kardomoji priemonė neskirtina.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

L. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

2021 m. sausio 28 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 50-51), kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 98,13 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą už nukentėjusiosios V. G. gydymą (t. 2, b. l. 54). Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog žala PSDF biudžetui atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo L. M. veiksmų, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 98,13 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo L. M. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

2021 m. kovo 15 d. V. G. pateikė 5000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 65-66). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovė civilinio ieškinio reikalavimus palaikė visiškai jame išdėstytais motyvais. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nuketėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo L. M. veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji negalėjo eiti į darbą dėl patirtų sužalojimų, gulėjo ligoninėje, taip pat gydėsi namuose, nukentėjusioji iki šiol jaučia baimę pasilikti viena laiptinėje, turi išlikusią tamsos baimę, atsirado nepasitikėjimas savimi, nesaugumo jausmas. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jaučiasi pažeminta, nes kaltinamasis iki šiolei jos neatsiprašė, ne gana to, dar ir apkaltino nukentėjusiąją siekiant pasipelnyti iš jo. Nukentėjusioji ir jos atstovė nurodė, jog konkrečiu atveju buvo siekis, kad kaltinamasis bent atsiprašytų nukentėjusios, tačiau taip nepadarius, tik tada pateikė teismui civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes V. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgus į tai, kad V. G. kaltinamojo L. M. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, jis privalo šią žalą atlyginti, tačiau įvertintinas padaryto sužalojimo mastas, taip pat kilusių pasekmių sunkumas, nesant liekamiesiems reiškiniams, į kaltinamojo veiksmus nukentėjusios atžvilgiu po nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgiant į aukštesnių teismų formuojamą praktiką dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose, todėl iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 1000,00 Eur neturtinė žala (BPK 115 straipsnis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 109, 115 straipsnio 1 dalis).

2021 m. rugsėjo 20 d. nukentėjusios V. G. atstovė advokatė Virginija Vainorienė pateikė teismui prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo dėl nukentėjusios atstovavimo išlaidų baudžiamojoje byloje, iš viso 1050,00 Eur (t. 3., 26, 27, 28–35). BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiat į minimas aplinkybes bei į teismui pateiktus duomenis apie nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nukentėjusios V. G. naudai iš kaltinamojo L. M. priteistina 1050,00 Eur dydžio nukentėjusios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD diskai su įtariamojo L. M. apklausos, akistatų tarp įtariamojo, nukentėjusios ir liudytojų įrašais, esantys baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 45) ir 1 CD su eksperimento fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, esančiu baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 146), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės vykdymo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. M. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti L. M., kad nuteistasis privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti L. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. M. 98,13 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus13 centų) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. M. priteisti V. G. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš L. M. 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) nukentėjusios V. G. naudai išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 (tris) CD diskus, kurie yra baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.